Europos Komisija > ETIT > Žalos atlyginimas nusikaltimų aukoms > Belgija

Naujausia redakcija: 17-10-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Žalos atlyginimas nusikaltimų aukoms - Belgija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


Vėliausiai atnaujintoteksto peržiūrai prašome pasirinkti français

D

Ė

M

E

S

I

O

Čia pateikiami teisės aktai įsigaliojo 2004 m. sausio 1 d., bet jie nuo šios datos taip pat taikomi jau anksčiau pateiktiems prašymams (dėl kurių Pagalbos nukentėjusiesiems nuo tyčinių smurtinių nusikaltimų komisija dar nepriėmė sprendimų).

Susipažinti su dabar galiojančiais teisės aktais galite tarnybos „Service Public Fédéral JUSTICEDeutsch - français - Nederlands interneto tinklavietėje:

a) Pasirinkite prancūzų arba nyderlandų kalbą;

b) Pasirinkite rubriką „Konsoliduotieji teisės aktai“ (,,Législation consolidée”, ,,Geconsolideerde wetgeving”);

c) Rubrikas užpildykite taip :

Teisės aktas: ĮSTATYMAS (LOI)

Priėmimo data: 1985 08 01

Paskelbimo data: 1985 08 06

Sritis: MINISTRAS PIRMININKAS (PREMIER MINISTRE)

Taip pat žiūrėkite rubrikas „Informacija“, „Teisingumas nuo A iki Z“ (ypač „Nukentėjusysis nuo baudžiamojo nusikaltimo“ français PDF File (PDF File 141 KB) ir „Finansinė pagalba nukentėjusiesiems nuo smurtinių tyčinių nusikaltimų“ français).

Taip pat žiūrėkite „Pagalbos nukentėjusiesiems nuo smurtinių tyčinių nusikaltimų komisija“ français.



 

TURINIO LENTELE

1. Kompensacija, gaunama iš kaltininko už padarytą žalą 1.
1.1. Kokiomis sąlygomis galiu pateikti prašymą dėl žalos atlyginimo teisminiame kaltininko bylos nagrinėjime (baudžiamajame procese)? 1.1.
1.2. Kuriame proceso etape turiu tai padaryti? 1.2.
1.3. Kaip ir kam turiu pateikti prašymą? 1.3.
1.4. Koks turėtų būti prašymas? 1.4.
1.5. Ar galiu gauti teisinę pagalbą prieš procesą ir (arba) jo metu? 1.5.
1.6. Kokius įrodymus turėsiu pateikti, kad pagrįsčiau savo prašymą? 1.6.
1.7. Jei teismas priteisė atlyginti man žalą, ar man kaip nukentėjusiajam gali būti suteikta kokia nors speciali pagalba, kuri padėtų pasiekti, kad kaltininkas vykdytų teismo sprendimą? 1.7.
2. Valstybės arba valdžios įstaigos atlyginama žala 2.
2.1. Ar gali žalą atlyginti valstybė arba valdžios įstaiga? 2.1.
2.2. Ar galimybę gauti šią kompensaciją turi tik nukentėjusieji nuo tam tikrų rūšių nusikaltimų? 2.2.
2.3. Ar galimybę turi tik nukentėjusieji, patyrę tam tikrų rūšių žalą? 2.3.
2.4. Ar artimieji giminaičiai arba išlaikytiniai gali gauti kompensaciją, jei nukentėjusysis yra miręs? 2.4.
2.5. Ar galimybę gauti kompensaciją turi tik tam tikrą pilietybę turintys arba tam tikroje šalyje nuolat gyvenantys asmenys? 2.5.
2.6. Ar galiu prašyti žalos atlyginimo Belgijoje, jei nusikaltimas buvo padarytas kitoje šalyje? Jei taip, kokiomis sąlygomis? 2.6.
2.7. Ar buvo būtina apie pažeidimą pranešti policijai? 2.7.
2.8. Ar būtina laukti policijos tyrimo arba baudžiamosios bylos pabaigos, kad būtų galima pateikti prašymą? 2.8.
2.9. Jei buvo nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, ar būtina visų pirma bandyti gauti žalos atlyginimą iš šio asmens? 2.9.
2.10. Jei pažeidimą padaręs asmuo nebuvo nustatytas arba nuteistas, ar vis dėlto yra galimybė gauti kompensaciją? Jei taip, kokius įrodymus turiu pateikti, kad pagrįsčiau savo prašymą? 2.10.
2.11. Ar yra terminas, per kurį reikia pateikti prašymą dėl žalos atlyginimo? 2.11.
2.12. Kokia žala gali būti atlyginta? 2.12.
2.13. Kaip bus skaičiuojama kompensacija? 2.13.
2.14. Ar yra mažiausia ir (arba) didžiausia suma, kuri gali būti skirta? 2.14.
2.15. Ar kompensacija, kurią gavau ar galiu gauti už tą pačią žalą, bet iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, draudimas), bus išskaičiuota iš valstybės kompensacijos? 2.15.
2.16. Ar yra kitų kriterijų, galinčių turėti įtakos galimybei gauti kompensaciją arba kompensacijos sumos skaičiavimui, pavyzdžiui, mano elgesys įvykio, dėl kurio padaryta žala, metu? 2.16.
2.17. Ar galiu gauti dalį kompensacijos avansu? Jei taip, kokiomis sąlygomis? 2.17.
2.18. Kur galiu gauti reikiamas formas ir papildomos informacijos prašymui pateikti? Ar yra speciali telefono linija ar interneto tinklavietė, kuriais galiu pasinaudoti? 2.18.
2.19. Ar galiu gauti teisinę pagalbą prašymui pateikti? 2.19.
2.20. Kur turiu siųsti prašymą? 2.20.
2.21. Ar yra pagalbos nukentėjusiesiems asociacijų, kurios gali papildomai padėti? 2.21.

 

Pagal Belgijos įstatymus kompensaciją turi sumokėti kaltininkas. Jei jis šio įpareigojimo nevykdo, kompensacija gali būti gauta iškėlus bylą teisme (teismų valdžia). Toliau aprašoma sistema yra susijusi su vyriausybės (vykdomosios valdžios) siūloma ir teikiama pagalba.

1. Kompensacija, gaunama iš kaltininko už padarytą žalą

1.1. Kokiomis sąlygomis galiu pateikti prašymą dėl žalos atlyginimo teisminiame kaltininko bylos nagrinėjime (baudžiamajame procese)?

Nukentėjusysis, norintis, kad baudžiamųjų bylų teisėjas priteistų atlyginti jam patirtą žalą, būtinai turi formaliai pateikti civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo. Šis formalumas vadinamas civilinio ieškinio pareiškimu. Skundo teisinėms arba policijos institucijoms nepakanka.

Nukentėjusysis gali pasirinkti vieną iš dviejų procedūrų: pateikti atskirą ieškinį arba įsitraukti į jau iškeltą bylą.

Pateikti ieškinį, po kurio pradedami procesiniai veiksmai, galima dvejopai: pateikti civilinį ieškinį bylą tiriančiam teisėjui (Baudžiamojo proceso kodekso (Code d’instruction criminelle) 66–70 straipsniai) ir tiesioginiu šaukimu į teismą (Baudžiamojo proceso kodekso (Code d’instruction criminelle) 64 straipsnio 2 pastraipa, 145, 182 ir 183 straipsniai).

Įsitraukimas į bylą yra dažniausiai pasirenkama ir pigiausia procedūra. Nukentėjusysis įtraukiamas į jau prokuratūros pradėtą procesą.

1.2. Kuriame proceso etape turiu tai padaryti?

Ieškinys pareiškiamas kol dar nėra kreiptasi į teisėją. Įstatymas leidžia nukentėjusiajam inicijuoti procesinių veiksmų pradžią ir kreiptis į atitinkamos jurisdikcijos teismą nepriklausomai nuo prokuratūros.

Į bylą įsitraukiama tada, kai dėl bylos jau kreiptasi į teisėją. Asmuo tai gali padaryti nuo procesinių veiksmų pradžios iki tol, kol bus baigtas bylos nagrinėjimas pirmosios instancijos teisme (Baudžiamojo proceso kodekso (Code d’instruction criminelle) kodekso 67 straipsnis).

viršųviršų

1.3. Kaip ir kam turiu pateikti prašymą?

Kaip rodo pats pavadinimas – civilinio ieškinio pateikimas ikiteisminį tyrimą atliekančiam teisėjui – civilinis ieškinys yra pateikiamas bylą tiriančiam teisėjui neatsižvelgiant į tai, ar jam jau paskirta pradėti ikiteisminį tyrimą. Prašymo dėl civilinio ieškinio pareiškimo formos reikalavimų nėra. Bylą tiriantis teisėjas surašo protokolą. Vis dėlto ieškovas turi tiksliai nurodyti priežastis, dėl kurių kreipiasi su ieškiniu. Pareiškęs civilinį ieškinį, po kurio pradedami procesiniai veiksmai, ieškovas turi teismo raštinėje palikti sumą, kuri laikoma būtina proceso išlaidoms padengti.

Tiesioginio šaukimo į teismą atveju nukentėjusysis praneša per antstolį, kad asmuo nurodytu laiku turi atvykti į kompetentingą žemiausiosios instancijos teismą arba policijos teismą. Šaukime nurodomi kaltinimai. Kai kuriais atvejais šaukimas nėra įmanomas (politinių ir spaudos nusikaltimų bei baudžiamųjų nusižengimų atveju, Apeliacinio teismo, jaunimo teismo atvejais).

Norint įsitraukti į bylą kreipiamasi į bylą tiriantį teisėją. Toks ieškinys yra nemokamas ir jį galima pateikti žodžiu.

Svarbu pabrėžti, kad įsitraukimo į bylą atveju nukentėjusysis gali kreipdamasis į žemiausiosios instancijos teismą arba policijos teismą, kai iškelta baudžiamoji byla, surašant protokolą (Baudžiamojo proceso kodekso (Code d’instruction criminelle) 216quater ir 216quinquies straipsniai), perduoti bylą baudžiamųjų bylų teismui pateikęs prašymą teismo raštinėje (Baudžiamojo proceso kodekso (Code de procédure pénale) antraštinės dalies 4 straipsnis).

viršųviršų

1.4. Koks turėtų būti prašymas?

Prašyme turi būti tiksliai nurodyta specifinė žala. Jis gali būti papildytas proceso metu.

1.5. Ar galiu gauti teisinę pagalbą prieš procesą ir (arba) jo metu?

Žiūrėkite „Teisinė pagalba - Belgija“.

1.6. Kokius įrodymus turėsiu pateikti, kad pagrįsčiau savo prašymą?

Gali būti pateiktas bet koks teisės normoms neprieštaraujantis įrodymas, skirtas įrodyti žalos apimtį ir priežastinį ryšį tarp nusižengimo ir žalos.

1.7. Jei teismas priteisė atlyginti man žalą, ar man kaip nukentėjusiajam gali būti suteikta kokia nors speciali pagalba, kuri padėtų pasiekti, kad kaltininkas vykdytų teismo sprendimą?

Speciali pagalba nukentėjusiajam, kad nusikaltėlis vykdytų teismo sprendimą, neteikiama. Tačiau jei nukentėjusysis neturi pakankamai finansinių išteklių išlaidoms, susijusioms su veiksmais, kurių reikia imtis, kad būtų vykdomi teismo sprendimai ir nutartys, jam gali būti suteikta teisinė pagalba (Teismų įstatymo 665 straipsnis) (žiūrėkite „Teisinė pagalba - Belgija“).

2. Valstybės arba valdžios įstaigos atlyginama žala

2.1. Ar gali žalą atlyginti valstybė arba valdžios įstaiga?

Žalą atlyginti gali finansinės pagalbos nukentėjusiesiems nuo smurtinių tyčinių nusikaltimų komisija.

viršųviršų

Šiuo atveju taikomas 1985 m. rugpjūčio 1 d. įstatymo dėl mokestinių ir kitų priemonių III skyriaus II skirsnis „Valstybės pagalba smurtinių tyčinių nusikaltimų aukoms“, toliau vadinamas įstatymu.

2.2. Ar galimybę gauti šią kompensaciją turi tik nukentėjusieji nuo tam tikrų rūšių nusikaltimų?

Šią galimybę turi tik asmenys, nukentėję nuo smurtinių tyčinių nusikaltimų. Iš esmės tai tyčiniai pažeidimai. Tačiau komisija laisvai sprendžia, kaip interpretuoti sąvoką smurtinis tyčinis nusikaltimas ( įstatymo 31 straipsnio 1 dalis).

2.3. Ar galimybę turi tik nukentėjusieji, patyrę tam tikrų rūšių žalą?

Galimybę turi tik nukentėjusieji, patyrę didelę fizinę ar psichinę žalą (įstatymo 31 straipsnio 1 dalis).

Taip pat pagalbos gali prašyti:

  1. nepilnamečio tėvas ir motina arba asmenys, išlaikantys nepilnametį, kuriam po smurtinio tyčinio nusikaltimo reikalingas ilgalaikis medicininis arba terapinis gydymas (įstatymo 31 straipsnio 3 dalis), ir
  2. nukentėjusiojo giminaičiai iki antrojo laipsnio arba giminaičiai, su kuriais nukentėjusysis, dingęs daugiau kaip prieš metus, gyveno ir buvo susijęs tvirtais šeimyniniais santykiais, kai yra pripažinta, jog yra didelė tikimybė, kad dingimo priežastimi buvo smurtinis tyčinis nusikaltimas (įstatymo 31 straipsnio 4 dalis).

Jei suteikus pagalbą žala smarkiai padidėjo, komisija gali skirti papildomą pagalbą (įstatymo 37 straipsnis).

2.4. Ar artimieji giminaičiai arba išlaikytiniai gali gauti kompensaciją, jei nukentėjusysis yra miręs?

Giminaičiai ir asmenys, kurie su asmeniu, kurio mirties tiesioginė priežastis yra smurtinis nusikaltimas, gyveno ir buvo susiję tvirtais šeimyniniais santykiais, gali gauti pagalbą (įstatymo 31 straipsnio 2 dalis).

viršųviršų

2.5. Ar galimybę gauti kompensaciją turi tik tam tikrą pilietybę turintys arba tam tikroje šalyje nuolat gyvenantys asmenys?

Pagalbą gali gauti ne tik tam tikrą pilietybę turintys arba tam tikroje šalyje gyvenantys asmenys. Tačiau nukentėjusysis smurtinio nusikaltimo metu turi turėti Belgijos pilietybę arba teisę atvykti į Karalystę, joje apsistoti arba apsigyventi (įstatymo 31bis straipsnio 2 dalis).

Išimtis: nukentėjusieji, kurie nusikaltimo metu Karalystėje bus apsistoję nelegaliai, bet kuriems po to Migracijos biuras suteiks leidimą gyventi neribotą laiką, nes bus atliekamas tyrimas dėl prekybos žmonėmis, galės gauti pagalbą (įstatymo 31bis straipsnio 2 dalis).

2.6. Ar galiu prašyti žalos atlyginimo Belgijoje, jei nusikaltimas buvo padarytas kitoje šalyje? Jei taip, kokiomis sąlygomis?

Pagalba gaunama, kai smurtinis nusikaltimas buvo padarytas Belgijoje (įstatymo 31bis straipsnio 1 dalis).

Išimtis: kai smurtinis nusikaltimas padarytas užsienyje, kai kurie asmenys, dirbantys savo valstybei užsienyje, gali gauti pagalbą (įstatymo 31bis straipsnio 1 dalis). Šie asmenys yra: 

  1. policijos tarnybų darbuotojai,
  2. Valstybės saugumo departamento užsienio tarnybų darbuotojai,
  3. ginkluotųjų pajėgų personalas ir civiliai Valstybinės federalinės gynybos departamento tarnautojai,
  4. civilinės apsaugos tarnybų darbuotojai,
  5. ugniagesių tarnybų darbuotojai,
  6. Bausmių vykdymo generalinės direkcijos išorės tarnybų darbuotojai.
2.7. Ar buvo būtina apie pažeidimą pranešti policijai?

Kad gautumėte pagalbą, policijai pranešti apie pažeidimą (nusižengimą, nusikaltimą) nebuvo būtina (išimtys: žr. 2.10 ir 2.17 punktus).

viršųviršų

2.8. Ar būtina laukti policijos tyrimo arba baudžiamosios bylos pabaigos, kad būtų galima pateikti prašymą?

Yra numatytos dvi galimybės (įstatymo 31bis 3 dalis):

  1. Jei nusikaltėlis yra žinomas, pagalba galės būti skirta tik po to, kai bus priimtas galutinis sprendimas baudžiamojoje byloje.
  2. Jei nusikaltėlis yra nežinomas, pagalba galės būti skirta tik po to, kai byla bus nutraukta. Išimtis: praėjus vienerių metų laikotarpiui nuo datos, kai buvo pareikštas civilinis ieškinys, pagalba gali būti paskirta net jei byla nėra nutraukta.
2.9. Jei buvo nustatytas pažeidimą padaręs asmuo, ar būtina visų pirma bandyti gauti žalos atlyginimą iš šio asmens?

Jei nusikaltėlis buvo nustatytas, būtina pabandyti gauti kompensaciją už jo padarytą žalą. Prašymui pagrįsti turi būti pateiktas įrodymas, kad ieškovas pareiškė civilinį ieškinį, išsiuntė tiesioginį pranešimą arba kreipėsi į civilinių bylų teismą. (įstatymo 31bis straipsnio 3 dalis).

2.10. Jei pažeidimą padaręs asmuo nebuvo nustatytas arba nuteistas, ar vis dėlto yra galimybė gauti kompensaciją? Jei taip, kokius įrodymus turiu pateikti, kad pagrįsčiau savo prašymą?

Jei nusikaltęs asmuo nebuvo nustatytas, pagalbą gauti yra įmanoma (įstatymo 31bis straipsnio 3° dalies antra pastraipa). Turi būti pateiktas įrodymas, kad prašytojas pareiškė civilinį ieškinį (įstatymo 31bis straipsnio 3 dalies pirma pastraipa).

viršųviršų

Tačiau komisija gali laikyti, kad prašytojui pakanka pateikti skundą ar būti pripažintam nukentėjusiuoju (įstatymo 31bis straipsnio 3 dalies antra pastraipa).

2.11. Ar yra terminas, per kurį reikia pateikti prašymą dėl žalos atlyginimo?

Prašymas turi būti pateiktas per trejus metus. Šis terminas priklausomai nuo įvykio skaičiuojamas nuo pirmojo sprendimo nutraukti bylą, nuo bylą tiriančios teismo įstaigos sprendimo, nuo dienos, kai buvo priimtas galutinis sprendimas dėl bylos iškėlimo, ar nuo dienos, kai sprendimas dėl civilinių interesų buvo priimtas po sprendimo kelti bylą (įstatymo 31bis straipsnio 4 dalis).

Asmuo turi teisę pateikti prašymą papildomai pagalbai gauti tik praėjus dešimčiai metų nuo dienos, kai buvo sumokėta pagalbos suma (įstatymo 37 straipsnis).

2.12. Kokia žala gali būti atlyginta?

Komisijai išskirtinai svarbūs šie patirtos žalos elementai (įstatymo 32 straipsnio ):

  1. moralinė žala atsižvelgiant į laikiną arba nuolatinę negalią;
  2. medicininės ir gydymo ligoninėje išlaidos, įskaitant protezavimo išlaidas;
  3. laikina ar nuolatinė negalia;
  4. pajamų praradimas arba jų sumažėjimas dėl laikino arba nuolatinio nedarbingumo;
  5. estetinė žala;
  6. teismo išlaidos iki 4000 eurų;
  7. materialinės išlaidos iki 1250 eurų;
  8. žala dėl negalėjimo mokytis vienerius ar daugiau metų.

Suteikiant pagalbą mirusio nukentėjusiojo artimiesiems, komisijai išskirtinai svarbūs šie patirtos žalos elementai (įstatymo 32 straipsnio 2 dalis):

viršųviršų

  1. moralinė žala;
  2. medicininės ir gydymo ligoninėje išlaidos;
  3. išlaikymo lėšų netekimas asmenims, kurie iki nukentėjusiojo mirties buvo jo išlaikomi;
  4. laidojimo išlaidos iki 2000 eurų;
  5. teismo išlaidos iki 4 000 eurų;
  6. žala dėl negalėjimo mokytis vienerius ar daugiau metų.

Suteikdama pagalbą asmenims, išlaikantiems vaiką, kuriam po smurtinio tyčinio nusikaltimo reikalingas ilgalaikis medicininis arba terapinis gydymas, ir dingusio nukentėjusiojo tėvams, komisija remiasi išskirtinai šiais patirtos žalos elementais (įstatymo 32 straipsnio 3 dalis):

  1. moraline žala;
  2. medicininėmis ir gydymo ligoninėje išlaidomis;
  3. teismo išlaidomis iki 4000 eurų.
2.13. Kaip bus skaičiuojama kompensacija?

Pagalbos sumą remdamasi teisingumu nustato komisijos kolegija, sudaryta iš trijų narių, kuriai vadovauja teismo pareigūnas (įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pirma pastraipa).

2.14. Ar yra mažiausia ir (arba) didžiausia suma, kuri gali būti skirta?

Mažiausia galinti būti skirta suma yra 500 eurų. Didžiausia suma yra 62 000 eurų. (įstatymo 33 straipsnio 2 dalis).

Didžiausia papildomos pagalbos suma yra suma, gauta iš 62 000 eurų atėmus jau suteiktą pagalbą (įstatymo 37 straipsnis).

2.15. Ar kompensacija, kurią gavau ar galiu gauti už tą pačią žalą, bet iš kitų šaltinių (pavyzdžiui, draudimas), bus išskaičiuota iš valstybės kompensacijos?

Kompensacija, kurią nukentėjusysis gavo arba gali gauti už tą pačią žalą, bet iš kitų šaltinių, bus išskaičiuota iš skirtos pagalbos (įstatymo 31bis straipsnio 5 dalis).

viršųviršų

2.16. Ar yra kitų kriterijų, galinčių turėti įtakos galimybei gauti kompensaciją arba kompensacijos sumos skaičiavimui, pavyzdžiui, mano elgesys įvykio, dėl kurio padaryta žala, metu?

Komisija gali atsižvelgti į (įstatymo 33 straipsnio 1 dalies antra pastraipa):

  • prašytojo elgesį, jei jis tiesiogiai ar netiesiogiai prisidėjo prie žalos padarymo ar jos padidinimo;
  • santykį tarp prašytojo ir žalą padariusio asmens.
2.17. Ar galiu gauti dalį kompensacijos avansu? Jei taip, kokiomis sąlygomis?

Komisija gali suteikti skubią pagalbą, jei, atsižvelgiant į prašytojo finansinę padėtį, bet koks pagalbos delsimas galėtų būti didelės žalos prašytojui priežastimi (įstatymo 36 straipsnio pirma pastraipa).

Prašymas dėl skubios pagalbos suteikimo gali būti pateiktas iškart po to, kai prašytojas įteikė skundą ar pareiškė civilinį ieškinį (įstatymo 36 straipsnio trečia pastraipa).

Skubi pagalba yra teikiama kiekvienu žalos atveju ir kiekvienam prašytojui už padarytą žalą, viršijančią 500 eurų, o pagalbos didžiausia suma yra 15 000 eurų (įstatymo 36 straipsnio antra pastraipa).

2.18. Kur galiu gauti reikiamas formas ir papildomos informacijos prašymui pateikti? Ar yra speciali telefono linija ar interneto tinklavietė, kuriais galiu pasinaudoti?

Reikiamas formas ir papildomos informacijos, kaip pateikti prašymą, galite gauti:

Finansinės pagalbos komisija nukentėjusiesiems nuo smurtinių tyčinių nusikaltimų

viršųviršų

Pašto adresas: Boulevard de Waterloo/Waterloolaan 115, 1000 Bruxelles/Brussel;

Biurai: Avenue de la Porte de Hal/Hallepoortlaan 5-8, 1060 Bruxelles/Brussel;

Telefonas (prancūzų kalba): +32 (0)2 542 08 arba +32 (0)2 542 72 44;

Telefonas (nyderlandų kalba): +32 (0)2 542 72 18, +32 (0)2 542 72 24 arba +32 (0)2 542 72 29

Faksas: +32 (0)2 542 72 40;

Lankytojai priimami kiekvieną darbo dieną nuo 9val. iki 11val.45min. ir nuo 14val. iki 16val.30min.

2.19. Ar galiu gauti teisinę pagalbą prašymui pateikti?

Teisinę pagalbą prašymui pateikti galima gauti (žr. „Teisinė pagalba – Belgija“).

Komisijos procedūra yra nemokama.

Nei nukentėjusiajam, nei advokatui posėdžio metu dalyvauti nebūtina.

Nukentėjusiajam gali padėti valdžios įstaigos ar oficialios asociacijos, sukurtos šiam tikslui, atstovas (žr. 2.21 punktą).

2.20. Kur turiu siųsti prašymą?

Finansinės, skubios arba papildomos pagalbos prašymas turi būti įteiktas dviem egzemplioriais komisijos sekretoriate arba nusiųstas registruotu laišku

Pašto adresas: Boulevard de Waterloo/Waterloolaan 115, 1000 Bruxelles/Brussel;

Biurai: Avenue de la Porte de Hal/Hallepoortlaan 5-8, 1060 Bruxelles/Brussel;

Lankytojai priimami kiekvieną darbo dieną nuo 9val. iki 11val.45min. ir nuo 14val. iki 16val.30min.

2.21. Ar yra pagalbos nukentėjusiesiems asociacijų, kurios gali papildomai padėti?

Belgijoje politika nukentėjusiųjų naudai užsiima įvairios grupės.

Policijos tarnybos teikia vadinamąją policijos pagalbą nukentėjusiesiems, būtent suteikia jiems būtinos informacijos.

Teisės specialistai, priklausantys Juridinių konsultacijų tarnybos (Service des maisons de Justice) personalui, teikia pagalbą teismo pareigūnams, turintiems kompetenciją konsultuoti asmenis, pradėjusius teismo procesus.

Pagalbos nukentėjusiesiems tarnybos teikia psichologinę ir individualią socialinę pagalbą nukentėjusiesiems ir jų artimiesiems. Šios asociacijos gali padėti jiems kreipiantis į finansinės pagalbos nukentėjusiesiems komisiją. Šių tarnybų adresus galite gauti:

  1. Tarnyboje „Service public fédéral Justice“ (Boulevard de Waterloo 115, 1000 Bruxelles, +32 (0)2 542 65 11),
  2. Juridinių konsultacijų centruose,
  3. Policijos tarnybose,
  4. prancūziškai kalbančiai šalies daliai – HUY pagalbos nukentėjusiesiems tarnyboje (Rue Rioul 22-24, 4500 HUY, +32 (0)85 21 65 65) ,
  5. nyderlandų kalba kalbančiai šalies daliai – Steunpunt Algemeen Welzijnswerk, Afdeling slachtofferhulp (Diksmuidelaan 50, 2600 BERCHEM, +32 (0)3 366 15 40,)
  6. arba brošiūroje „Jūsų kaip nukentėjusiojo nuo nusižengimo teisės“.

Papildoma informacija

  • Ar yra kitų būdų gauti žalos atlyginimą iš nusikaltėlio?

Generalinis prokuroras gali nutarti nekelti baudžiamosios bylos įtariamajam, jei šis įvykdo tam tikras sąlygas. Pirmoji sąlyga, kurią jis turi įvykdyti ir kuri yra prioritetas nukentėjusiajam, tai žalos atlyginimas arba kompensacija. Ši ypatinga procedūra vadinama baudžiamuoju tarpininkavimu. Ją galima taikyti tik tiems teisės pažeidimams, už kuriuos generalinis prokuroras neturėtų reikalauti ilgesnės kaip dvejų metų įkalinimo bausmės (Baudžiamojo proceso kodekso (Code d’instruction criminelle) 216ter straipsnis). Procedūrai vadovauja prokuratūros pareigūnas, atsakingas už tarpininkavimą. Kaltininkas ir nukentėjusysis turi susitarti dėl žalos atlyginimo. Šis susitarimas yra surašomas protokole. Jei kaltininkas iki galo neįvykdo iškeltų sąlygų, nukentėjusysis gali inicijuoti civilinę bylą dėl žalos atlyginimo civilinių bylų teisme arba pareikšti civilinį ieškinį.

  • Ar galima susipažinti su finansinės pagalbos nukentėjusiesiems nuo smurtinių tyčinių nusikaltimų komisijos sprendimais?

Su Finansinės pagalbos komisijos français sprendimais galima susipažinti „Service public fédéral Justice“ Deutsch - français - Nederlands tinklavietėje.

  • Ar galima susipažinti su teisės aktais, susijusiais su finansine pagalba nukentėjusiesiems?

Yra taikomas 1985 m. rugpjūčio 1 d. įstatymo dėl mokestinių ir kitų priemonių III skyriaus II skirsnis. Su teisės aktais galima susipažinti „Service public fédéral Justice“ Deutsch - français - Nederlands interneto tinklavietėje:

- Pasirinkite prancūzų arba nyderlandų kalbą,

- Pasirinkite rubriką ,,Konsoliduotieji teisės aktai (,,Législation consolidée”, "Geconsolideerde wetgeving"),

- Rubrikas užpildykite taip:

    • Teisės aktas: ĮSTATYMAS (LOI)
    • Priėmimo data: 1985-08-01
    • Paskelbimo data: 1985 08 06
    • Sritis: MINISTRAS PIRMININKAS (PREMIER MINISTRE)

- Skaitykite įstatymo 28–41 straipsnius.

« Žalos atlyginimas nusikaltimų aukoms - Bendro pobūdžio informacija | Belgija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 17-10-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė