Europos Komisija > ETIT > Žalos atlyginimas nusikaltimų aukoms > Austrija

Naujausia redakcija: 09-08-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Žalos atlyginimas nusikaltimų aukoms - Austrija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Nusikaltėlio mokėtina kompensacija nusikaltimo aukos žalai atlyginti 1.
1.1. Kokiomis sąlygomis, vykdant baudžiamąjį procesą, galima pateikti prašymą kompensacijai dėl nusikaltimo aukai padarytos žalos atlyginimo? 1.1.
1.2. Kada galima pateikti prašymą kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą baudžiamajame procese? 1.2.
1.3. Kaip ir kur pateikti prašymą nusikaltimu padarytai žalai kompensuoti? 1.3.
1.4. Kaip reikėtų pateikti reikalavimus prašyme kompensuoti žalą (nurodyti bendrą sumą ar išskirti atskirus žalos atlyginimo punktus)? 1.4.
1.5. Ar teisinė pagalba nukentėjusiajam teikiama iki baudžiamojo proceso ar jo metu? 1.5.
1.6. Kokius įrodymus reikia pateikti kartu su prašymu? 1.6.
1.7. Ar sprendimui, pagal kurį nusikaltėlis įpareigojamas mokėti žalos kompensaciją, teikiama speciali parama? 1.7.
2. Valstybės arba jos institucijų mokėtina kompensacija nusikaltimo aukos žalai atlyginti 2.
2.1. Ar gali nusikaltimo auka (nukentėjusysis) gauti kompensaciją už patirtą žalą iš valstybės ar jos įstaigų? 2.1.
2.2. Ar ši valstybės kompensacija skiriama tik asmenims, kurie yra tam tikrų nusikaltimų aukos (asmenys, nukentėję nuo smurtinių veiksmų)? 2.2.
2.3. Ar ši valstybės kompensacija skiriama tik asmenims, kurie patyrė tam tikrą žalą? 2.3.
2.4. Ar turi teisę aukos mirties atveju jų giminaičiai ar asmenys, turintys teisę gauti išlaikymą, teikti prašymus kompensacijai gauti? 2.4.
2.5. Ar teisė gauti žalos kompensaciją siejama su tam tikra pilietybe ar gyvenamąja vieta? 2.5.
2.6. Ar galima ieškoti kompensacijos nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, jeigu tas nusikaltimas padarytas kitoje valstybėje narėje? Kokios tam reikalingos sąlygos? 2.6.
2.7. Ar reikalinga sąlyga, kad apie nusikaltimą būtų pranešta policijai? 2.7.
2.8. Ar reikia iki prašymo pateikimo laukti policijos tyrimo ar baudžiamojo proceso išvadų? 2.8.
2.9. Ar pirmiausia reikia pateikti regresinį prašymą, kad kompensuotų žalą tas asmuo, kuris laikomas žalos kaltininku? 2.9.
2.10. Ar galima prašyti valstybės pagalbos net tada, kai kaltininkas yra nesurastas arba nenuteistas? 2.10.
2.11. Ar prašymą kompensuoti žalą reikia pateikti per tam tikrą nustatytą terminą? 2.11.
2.12. Kokiai žalai atlyginti galima teikti prašymą dėl kompensacijos suteikimo? 2.12.
2.13. Kaip apskaičiuojamas kompensacijos žalai atlyginti dydis? 2.13.
2.14. Ar yra nustatyta mažiausia ir didžiausia kompensacijos žalai atlyginti suma, mokama iš valstybės biudžeto? 2.14.
2.15. Ar, apskaičiuojant valstybės mokamą kompensaciją žalai atlyginti, yra atsižvelgiama į kitas žalos atlyginimo išmokas, kurias nukentėjusysis gavo ar gaus iš kitos įstaigos (pavyzdžiui, iš draudimo bendrovės)? 2.15.
2.16. Ar yra kitų kriterijų, kurie yra svarbūs norint gauti valstybės kompensaciją žalai atlyginti ir ją apskaičiuoti, pavyzdžiui, atsižvelgiant į aukos elgseną priežastinio nusikaltimo pažeidimo atžvilgiu? 2.16.
2.17. Ar galima avansu gauti kompensaciją žalai atlyginti ir kokiomis sąlygomis? 2.17.
2.18. Kur galima gauti formą, reikalingą prašymui pateikti, ir kas teikia informaciją apie prašymų dėl valstybės mokamų žalos atlyginimo išmokų (kompensacijų) pateikimą? Ar yra tam tikslui sukurta pagalbos linija ar interneto svetainė? 2.18.
2.19. Ar galima prašyti teisinės pagalbos (teisinėms išlaidoms padengti) teikiant prašymą žalai atlyginti? 2.19.
2.20. Kam reikia teikti prašymą kompensuoti žalą? 2.20.
2.21. Ar galima prašyti pagalbos organizacijų, kurios teikia paramą (smurtinių) nusikaltimų aukoms? 2.21.

 

1. Nusikaltėlio mokėtina kompensacija nusikaltimo aukos žalai atlyginti

1.1. Kokiomis sąlygomis, vykdant baudžiamąjį procesą, galima pateikti prašymą kompensacijai dėl nusikaltimo aukai padarytos žalos atlyginimo?

Baudžiamajame procese asmenys, kuriems žala buvo padaryta nusikalstama veika (smurtiniais veiksmais), gali reikalauti atlyginti žalą, teikdami prašymą ir pareikšdami, kad tais reikalavimais jie prisijungia prie baudžiamojo proceso. Galima prašyti atlyginti turtinę žalą, kurią patyrė nukentėjusysis dėl nusikaltėlio nusikalstamos veikos (smurtinių veiksmų). Nepakanka suvaržyti vien neturtinius kaltinamojo interesus.

1.2. Kada galima pateikti prašymą kompensuoti nusikaltimu padarytą žalą baudžiamajame procese?

Baudžiamojo proceso kodekso (Strafprozessordnung) 47 straipsnio 1 dalyje yra numatyta, kad asmuo, nukentėjęs nuo nusikalstamų veikų, gali prisidėti savo asmeniniais reikalavimais (privačiu kaltinimu) iki pagrindinio bylos nagrinėjimo pradžios. Tačiau jurisdikcija (teismų praktika) leidžia prisidėti prie kaltinimo pareiškiant reikalavimus dar ir pagrindinio bylos nagrinėjimo metu.

1.3. Kaip ir kur pateikti prašymą nusikaltimu padarytai žalai kompensuoti?

Asmens, nukentėjusio nuo nusikalstamų veikų, prisidėjimas savo asmeniniais reikalavimais prie privataus kaltinimo (privataus kaltinimo tvarka) nėra panašus į civilinėje teisėje taikomą/naudojamą ieškinį, pateikiamą teismui tam tikra forma. Baudžiamajame procese pakanka tik paprasto laisvos formos pareiškimo, kuriame nukentėjusysis pareiškia reikalavimą atlyginti patirtą žalą ir todėl savo pareiškimu prisijungia prie baudžiamojo proceso. Baudžiamojo proceso kodekse (Strafprozessordnung) nėra numatyta speciali forma, skirta prisijungti nukentėjusiajam asmeniui prie baudžiamojo proceso privataus kaltinimo tvarka. Nukentėjusysis gali žodžiu pareikšti apie savo prisijungimą prie proceso, pranešdamas kompetentingoms institucijoms apie nusikaltimą, apklausiant jį saugumo institucijoms (valstybės ir savivaldybių policijai) ar tardytojui ikiteisminiame tyrime kaip liudytoją, arba – žr. 1.2 punktą – dar ir pagrindinio bylos nagrinėjimo metu, surašant apie tai protokolą. Taip pat galima pateikti pareiškimą dėl prisijungimo prie proceso ir raštu; šiuos atveju advokato atstovavimo nereikia. Pateikęs pareiškimą dėl prisijungimo prie baudžiamojo proceso, nukentėjusysis procese įgyja privataus proceso dalyvio (privataus kaltintojo) (Privatbeteiligte) statusą (Baudžiamojo proceso kodekso 47 straipsnio 1 dalis) ir baudžiamojoje byloje tampa šalimi.

viršųviršų

1.4. Kaip reikėtų pateikti reikalavimus prašyme kompensuoti žalą (nurodyti bendrą sumą ar išskirti atskirus žalos atlyginimo punktus)?

Pareiškime dėl prisijungimo prie baudžiamojo proceso kaltintojui, kaip privataus proceso dalyviui,(privačiam kaltintojui), nebūtina skaičiais nurodyti reikalaujamos kompensacijos žalai atlyginti dydį; vis dėlto būtų tikslinga nurodyti reikalaujamą sumą. Jeigu reikalavimai pagrįsti įvairiomis faktinėmis prielaidomis ir teisiniais pagrindais (pavyzdžiui, gydymo išlaidos ligoninėje, išlaidos dėl kūno sužalojimo), tuomet prašyme dėl žalos kompensavimo reikalavimus reikia nurodyti išsamiai ir ne vėliau kaip pagrindinio bylos nagrinėjimo metu.

1.5. Ar teisinė pagalba nukentėjusiajam teikiama iki baudžiamojo proceso ar jo metu?

Juridinė konsultacija nukentėjusiems asmenims, nepaisant to, ar yra iškelta baudžiamoji byla, ar ne,, teikiama nemokamai visuose pirmosios instancijos teismuose – Austrijos apylinkių teismuose (Bezirksgericht) – kaip „pirminė advokato informacija“. Be to, visos baudžiamajame procese dalyvaujančios institucijos privalo paaiškinti nukentėjusiems asmenims apie jų teises baudžiamajame procese (Baudžiamojo proceso kodekso 47 a straipsnio 1 dalis), informuoti juos apie vykstantį baudžiamąjį procesą, jeigu abejojama, ar jie turi apie tai pakankamai informacijos (Baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalis), ir pagal pareigas atsižvelgti į nusikalstama veika padarytą žalą bei kitas šalutines aplinkybes, svarbias asmenų teisiniams padariniams (Baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalis). Baudžiamajame procese kiekvienam privačiam proceso dalyviui (privačiam kaltintojui) gali atstovauti advokatas, tačiau advokato atstovavimas nėra privalomas. Nepilnamečiai asmenys, kurie tapo smurtinių veiksmų ir seksualinės prievartos aukomis, gali pasinaudoti vadinamąja „atstovavimo procese pagalba“ - nemokamu advokato atstovavimu nuo pat pranešimo apie nusikaltimą iki baudžiamojo proceso pabaigos. Nemokamas privačių proceso dalyvių atstovavimas iš esmės nenumatytas.

viršųviršų

1.6. Kokius įrodymus reikia pateikti kartu su prašymu?

Teismas baudžiamajame procese turi atsižvelgti į nusikalstama veika padarytą žalą bei kitas šalutines aplinkybes, svarbias asmenų teisiniams padariniams (Baudžiamojo proceso kodekso 365 straipsnio 1 dalis). Teismas taip pat privalo nagrinėti ir papildomai pateiktus įrodymus, jeigu procesui nepakanka žinių, kad būtų galima priimti tinkamą sprendimą dėl reikalavimų žalai atlyginti (Baudžiamojo proceso kodekso 366 straipsnio 2 dalis). Austrijos baudžiamajame procese ir prisijungimo prie kaltinimo procese dėl vienos iš nusikalstama veika padarytos ir baudžiamajame procese pareikalautos atlyginti žalos (prisijungimo prie baudžiamojo proceso procedūroje - Adhäsionsverfahren) yra taikomas maksimalaus ištyrimo principas (Inquisitionsmaxime), tai reiškia, kad ne šalys – proceso dalyvės, bet teismas pagal savo pareigas turi surinkti faktus ir išaiškinti faktines aplinkybes. Vadinasi, teismui priklauso surinkti tuos įrodymus, kurių reikia sprendimui dėl žalos atlyginimo priimti.

1.7. Ar sprendimui, pagal kurį nusikaltėlis įpareigojamas mokėti žalos kompensaciją, teikiama speciali parama?

Austrijos teisingumo ministerijos (Bundesministerium für Justiz) “lydimoji pagalba“ nusikaltimo aukoms, galinti apimti tiek juridinį, tiek psichologinį nukentėjusiųjų paruošimą, jeigu būtina, teikiama per visą baudžiamąjį procesą – iki jo pabaigos. Civilinio proceso metu, kuris vykdomas po baudžiamojo proceso, arba sprendimo dėl priteistos kompensacijos žalai atlyginti vykdomojoje procedūroje (Exekutionsverfahren) tokia pagalbos nusikaltimų aukoms forma jau netaikoma.

viršųviršų

Tačiau reikia atkreipti dėmesį tai, kad vykdomojoje procedūroje (Exekutionsverfahren) teismo sprendimai paprastai išleidžiami be žodinio nagrinėjimo, todėl paprastai nusikaltimo auka neapklausiama. Retais atvejais, kai pagal įstatymą būtina, apklausa gali būti atliekama ne tik žodžiu, bet ir raštu. Apklausa žodžiu atliekama kartu dalyvaujant įgaliotiniui ir patikėtiniui, tačiau likusieji asmenys, kuriuos dar reikia apklausti, nedalyvauja Taip išvengiama aukos ir nusikaltėlio konfrontacijos.

2. Valstybės arba jos institucijų mokėtina kompensacija nusikaltimo aukos žalai atlyginti

2.1. Ar gali nusikaltimo auka (nukentėjusysis) gauti kompensaciją už patirtą žalą iš valstybės ar jos įstaigų?

Valsybės kompensacijos nusikaltimų aukoms yra mokamos pagal 1972 m. liepos 9 d. Austrijos įstatymą dėl kompensacijų suteikimo nusikaltimų aukoms (Bundesgesetz über die Gewährung von Hilfeleistungen an Opfer von Verbrechen [Verbrechensopfergesetz – VOG]), Austrijos įstatymų sąvadas (Bundegesetzblatt – BGBl) Nr. 288/1972.

2.2. Ar ši valstybės kompensacija skiriama tik asmenims, kurie yra tam tikrų nusikaltimų aukos (asmenys, nukentėję nuo smurtinių veiksmų)?

Būtina sąlyga valstybės mokamai kompensacijai gauti yra smurtinis tyčinis nusikaltimas, baustinas ilgesniu negu šešerių mėnesių laisvės atėmimu.

2.3. Ar ši valstybės kompensacija skiriama tik asmenims, kurie patyrė tam tikrą žalą?

Iš esmės 2.2 punkte aprašytas nusikaltimas turi būti smurtinis, kuriuo būtų sužalotas kūnas arba pakenkta sveikatai. 

viršųviršų

Dėl darbingumo sumažėjimo pagalba teikiama tik tuo atveju, jeigu numatoma, kad tokia nedarbingumo būklė užtruks mažiausiai šešis mėnesius arba yra padarytas sunkus (pagal Baudžiamąjį kodeksą) kūno sužalojimas.

2.4. Ar turi teisę aukos mirties atveju jų giminaičiai ar asmenys, turintys teisę gauti išlaikymą, teikti prašymus kompensacijai gauti?

Pagal Austrijos įstatymą dėl kompensacijų suteikimo nusikaltimų aukoms teisę gauti kompensaciją turi išlaikytiniai, kurie buvo nukentėjusio asmens išlaikomi arba turėjo teisę gauti išlaikymą jo mirties dieną.

2.5. Ar teisė gauti žalos kompensaciją siejama su tam tikra pilietybe ar gyvenamąja vieta?

Pagalba Austrijos piliečiams yra teikiama bet kuriuo atveju, nepaisant to, kurioje valstybėje narėje prieš juos padarytas nusikaltimas. Be to, Europos ekonominei erdvei (EEE) priklausančių valstybių piliečiai gali pareikšti reikalavimą dėl žalos kompensavimo ir valstybės viduje. Jeigu žala patiriama užsienyje, tai būtina sąlyga, kad jų nuolatinė gyvenamoji vieta atsižvelgiant į steigimosi ir laisvąjį asmenų judėjimą pagal Europos ekonominės erdvės susitarimą, būtų Austrija.

2.6. Ar galima ieškoti kompensacijos nusikaltimu padarytai žalai atlyginti, jeigu tas nusikaltimas padarytas kitoje valstybėje narėje? Kokios tam reikalingos sąlygos?

Kaip pateikta 2.5 punkte, pagal Austrijos įstatymą dėl kompensacijų suteikimo nusikaltimų aukoms, esant tam tikroms sąlygoms, žala atlyginama ir tada, kai nusikalstama veika padaryta užsienyje.

viršųviršų

2.7. Ar reikalinga sąlyga, kad apie nusikaltimą būtų pranešta policijai?

Pareiškėjas iš esmės turi stengtis prisidėti prie nusikaltimo išaiškinimo ir nusikaltėlio suradimo. Tačiau jeigu jis galėdamas neatlieka pareigos pranešti apie nusikaltimą, jam jokia kompensacija nepriklauso.

2.8. Ar reikia iki prašymo pateikimo laukti policijos tyrimo ar baudžiamojo proceso išvadų?

Pagal Austrijos įstatymą prašymus dėl kompensacijų nusikaltimų aukoms suteikimo nukentėjusieji gali pateikti neatsižvelgdami į policijos tyrimo ar baudžiamojo proceso eigą.

2.9. Ar pirmiausia reikia pateikti regresinį prašymą, kad kompensuotų žalą tas asmuo, kuris laikomas žalos kaltininku?

Nusikaltimų aukos, norėdamos gauti valstybės kompensaciją už nusikaltimu padarytą žalą, pagal Austrijos įstatymą dėl kompensacijų suteikimo, neturi pirmiau kreiptis į teismą, teikdamos civilinį ieškinį prieš nusikaltėlį.

Tačiau į nusikaltėlio sumokėtą žalos atlyginimo dydį, apskaičiuojant valstybės mokėtiną kompensaciją už patirtą žalą pagal Austrijos įstatymą dėl kompensacijų suteikimo nusikaltimų aukoms, vis dėlto atsižvelgti reikia.

2.10. Ar galima prašyti valstybės pagalbos net tada, kai kaltininkas yra nesurastas arba nenuteistas?

Net ir nesuradus nusikaltėlio valstybės kompensacija žalai atlyginti gali būti išmokama, jeigu įsitikinama, kad yra padaryta nusikalstama veika, nurodyta 2.2 punkte.

viršųviršų

2.11. Ar prašymą kompensuoti žalą reikia pateikti per tam tikrą nustatytą terminą?

Tam tikroms žalos kompensacijoms yra numatytas prašymų pateikimo terminas – nuo šešių mėnesių iki dvejų metų nuo nusikaltimo įvykdymo dienos. Pateikus prašymą vėliau, paprastai kompensacija išmokama kitą mėnesį po prašymo įteikimo.

2.12. Kokiai žalai atlyginti galima teikti prašymą dėl kompensacijos suteikimo?

Austrijos įstatyme dėl kompensacijų suteikimo nusikaltimų aukoms yra numatytos šios kompensacijos:

  • kompensacija netekus darbo ir išlaikymo;
  • gydymo kompensacija
  • kompensacija, skirta apsirūpinti ortopedinėmis priemonėmis;
  • reabilitacijos kompensacija;
  • kompensacija, skirta priežiūros reikalaujančių asmenų arba aklųjų asmenų priežiūrai;
  • laidojimo išlaidų kompensacija.
2.13. Kaip apskaičiuojamas kompensacijos žalai atlyginti dydis?

Valstybės mokamos kompensacijos žalai atlyginti pagal 2.12 punktą iš esmės remiasi civilinės teisės (žalos atlyginimo) kriterijais.

Suteikus kompensaciją, skirtą nukentėjusiems asmenims netekus darbo ir išlaikymo, yra atlyginama priežastinė pajamų netektis iki tam tikros nustatytos didžiausios sumos. Suteikus kompensaciją, skirtą priežiūros reikalaujančių asmenų arba aklųjų asmenų priežiūrai, yra padengiamos bendros išlaidos, kurių kur kas daugiau prireikia asmenims, reikalaujantiems atitinkamos priežiūros.

viršųviršų

2.14. Ar yra nustatyta mažiausia ir didžiausia kompensacijos žalai atlyginti suma, mokama iš valstybės biudžeto?

Iš esmės nėra nustatyta mažiausių arba didžiausių kompensacijos sumų, mokamų iš valstybės biudžeto. Tačiau, teikiant kompensaciją, skirtą asmenims, kurie neteko darbo ir išlaikymo, yra numatytos mėnesinių pajamų ribos.

2.15. Ar, apskaičiuojant valstybės mokamą kompensaciją žalai atlyginti, yra atsižvelgiama į kitas žalos atlyginimo išmokas, kurias nukentėjusysis gavo ar gaus iš kitos įstaigos (pavyzdžiui, iš draudimo bendrovės)?

Apskaičiuojant kompensacijos dydį pagal Austrijos įstatymą dėl kompensacijų suteikimo nusikaltimų aukoms, reikia atsižvelgti į nusikaltėlio sumokėtą žalos atlyginimo išmoką ir valstybės suteiktas kompensacijas bei socialinio draudimo išmokas. Tačiau privačios draudimo nuo nelamingo atsitikimo išmokos nėra priskaičiuojamos.

2.16. Ar yra kitų kriterijų, kurie yra svarbūs norint gauti valstybės kompensaciją žalai atlyginti ir ją apskaičiuoti, pavyzdžiui, atsižvelgiant į aukos elgseną priežastinio nusikaltimo pažeidimo atžvilgiu?

Pagal Austrijos įstatymą dėl kompensacijų suteikimo nusikaltimų aukoms yra numatytos nusikaltimų aplinkybės, pagal kurias atsisakoma suteikti valstybės mokamą kompensaciją arba ji su mažinama (pavyzdžiui, dalyvavimas nusikaltime, muštynėse, vengimas sumažinti žalą – žr. taip pat 2.7 punktą).

viršųviršų

2.17. Ar galima avansu gauti kompensaciją žalai atlyginti ir kokiomis sąlygomis?

Jeigu yra skubiai reikalinga finansinė parama, kompensacija žalai atlyginti gali būti išmokama avansu.

2.18. Kur galima gauti formą, reikalingą prašymui pateikti, ir kas teikia informaciją apie prašymų dėl valstybės mokamų žalos atlyginimo išmokų (kompensacijų) pateikimą? Ar yra tam tikslui sukurta pagalbos linija ar interneto svetainė?

Austrijos socialinės apsaugos, kartų ir vartotojų teisių apsaugos ministerijos (Bundesministerium für soziale Sicherheit, Generationen und Konsumentenschutz) interneto svetainėje (rubrika Leistungen/Behinderung/Entschädigung Deutsch - English [paslaugos/negalia/žalos atlyginimas] rasite informacijos apie Austrijos įstatymą dėl kompensacijų suteikimo nusikaltimų aukoms (VOG). Prašymą gauti valstybės mokamą kompensaciją žalai atlyginti pagal Austrijos įstatymą dėl kompensacijų suteikimo nusikaltimų aukoms galimam pateikti laisva forma.

2.19. Ar galima prašyti teisinės pagalbos (teisinėms išlaidoms padengti) teikiant prašymą žalai atlyginti?

Už Austrijos įstatymo dėl kompensacijų suteikimo nusikaltimų aukoms įgyvendinimą atsakinga institucija konsultuoja apie galimas kompensacijas žalai atlyginti, taip pat padeda ir pateikus prašymą raštu. 

Tačiau nukentėjusiajam priskirti advokatą pagal Austrijos įstatymą dėl kompensacijų suteikimo nusikaltimų aukoms negalima.

2.20. Kam reikia teikti prašymą kompensuoti žalą?

Prašymus kompensacijai už patirtą žalą gauti reikia pateikti Austrijos federalinei socialinių reikalų valdybai (Bundessozialamt), kuri kiekvienoje federalinėje žemėje turi jai atstovaujančią įstaigą. Užsienyje gyvenantiems asmenims, norintiems teikti prašymą dėl kompensacijos, reikia kreiptis į kompetentingą federalinės žemės instituciją Vienoje adresu: Landesstelle Wien, Babenbergerstraße 5, 1010 Wien.

2.21. Ar galima prašyti pagalbos organizacijų, kurios teikia paramą (smurtinių) nusikaltimų aukoms?

Iš privačių organizacijų, kurios teikia paramą nusikaltimų aukoms, pirmiausia reikėtų paminėti organizaciją „Der Weiße Ring“ („Baltasis žiedas“). Daugiau informacijos rasite šios organizacijos interneto svetainėje Weisser Ring: Die Kriminalitätsopferhilfe Deutsch.

« Žalos atlyginimas nusikaltimų aukoms - Bendro pobūdžio informacija | Austrija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 09-08-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė