Europos Komisija > ETIT > Ieškinio perdavimas teismui > Lenkija

Naujausia redakcija: 12-05-2009
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Ieškinio perdavimas teismui - Lenkija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

1. Ar galiu pareikšti ieškinį pats, ar turiu tai daryti per tarpininką, pvz., turėti advokatą? 1.
2. Kur konkrečiai turiu kreiptis: į teismo raštinę, teismo sekretoriatą ar kitą administracinį padalinį? 2.
3. Kuria kalba galiu pateikti prašymą? Ar galiu pateikti prašymą žodžiu, ar jį būtina pateikti raštu? Ar galiu siųsti prašymą faksu arba elektroniniu paštu? 3.
4. Ar yra specialių ieškinio formų, jeigu ne, kaip turėčiau nurodyti aplinkybes? Kokius dokumentus pridėti prie ieškinio? Ką reikia nurodyti ieškinyje? 4.
5. Ar turėsiu mokėti žyminį mokestį? Jeigu taip, tai kada? Ar turėsiu mokėti teisininkui iš karto, kai tik bus pateiktas mano prašymas? 5.
6. Ar galiu gauti teisinę pagalbą? (tema „Teisinė pagalba“) 6.

 

1. Ar galiu pareikšti ieškinį pats, ar turiu tai daryti per tarpininką, pvz., turėti advokatą?

Iš esmės Lenkijos civilinio proceso kodekse (toliau – CPK) nėra numatyta, kad privalo atstovauti advokatas. Šalys ir jų įgaliotiniai arba atstovai pagal įstatymą gali veikti teisme asmeniškai arba per atstovus pagal pavedimą. Pagal CPK 871 straipsnį privaloma turėti advokatą bylą nagrinėjant Aukščiausiajame Teisme. Tokioje byloje šalis gali veikti tik per advokatą arba teisės patarėją. Šios pareigos išimtis susijusi su prašymu atleisti nuo teismo išlaidų ir advokato arba su teisės patarėjo skyrimu ex officio.

Ieškinį gali pareikšti fizinis asmuo, turintis visišką veiksnumą, arba juridinis asmuo ar socialinė organizacija, kuri pagal įstatymą turi teisę veikti, net jeigu neturi teisinio subjektiškumo. Fizinis asmuo visišką veiksnumą įgyja sulaukęs 18 metų. Fizinis asmuo, kuris neturi veiksnumo, procesinius veiksmus gali atlikti tik per atstovą pagal įstatymą. Juridiniai asmenys ir kitos procesinį veiksnumą turinčios organizacijos procesinius veiksmus atlieka per jų vardu veikti įgaliotus organus. Jie turi pareigą savo įgaliojimus įrodyti dokumentu, kurį pateikia atlikdami pirmą procesinį veiksmą.

Teismas gali laikinai leisti asmeniui, kuris neturi procesinio veiksnumo, arba asmeniui, kuris neturi atitinkamo atstovo pagal įstatymą, veikti, jeigu iki nustatyto termino pabaigos ištaisomi visi trūkumai ir veiksmus patvirtina šiam tikslui paskirtas asmuo. Šaliai, kuri neturi procesinio veiksnumo arba atstovo pagal įstatymą, ir šaliai, kuri neturi paskirto jai atstovaujančio įgaliotinio, teismas priešingos šalies prašymu paskirs teismo kuratorių, jeigu šalis imasi skubių procesinių veiksmų kitos šalies atžvilgiu.

viršųviršų

Pagal CPK 87 straipsnį įgaliotiniu gali būti advokatas arba teisės patarėjas, o nagrinėjant pramoninės nuosavybės bylas – patentinis patikėtinis, šalies turtą valdantis arba jos interesams atstovaujantis asmuo pagal ilgalaikę sutartį su šalimi, jeigu bylos dalykas priklauso tos sutarties taikymo sričiai, ginčo bendrininkas, taip pat šalies tėvai, sutuoktinis, broliai (seserys) arba palikuonys ir įvaikinimo santykiais su šalimi susiję asmenys.

Juridinio asmens arba įmonės, įskaitant teisinio subjektiškumo neturinčias įmones, įgaliotiniu taip pat gali būti tokios įmonės arba jos aukštesnio valdymo vieneto darbuotojas. Pagal konkrečias įstatymo nuostatas juridinis asmuo, teikiantis įmonei, juridiniam asmeniui arba kitam organizaciniam subjektui teisės paslaugas, gali suteikti advokatui arba teisės patarėjui oficialius ad litem advokato įgaliojimus subjekto, kuriam teikiamos teisinės paslaugos, vardu, jeigu tai leidžia padaryti tas subjektas.

Tėvystės (motinystės) ir išlaikymo bylų atveju įgaliotiniu taip pat gali būti vietos socialinės globos įstaigos arba šeimos rėmimo organizacijos atstovas.

Bylose, susijusiose su žemės ūkio įmonės veikla, ūkininko įgaliotiniu taip pat gali būti pavienių ūkininkų asociacijos, kurios narys yra atitinkamas ūkininkas, atstovas.

Bylose, susijusiose su vartotojų apsauga, įgaliotiniu gali būti organizacijos, kurios viena iš įstatuose nustatytų užduočių yra vartotojų apsauga, atstovas.

Bylose, susijusiose su pramoninės nuosavybės apsauga, išradimo autoriaus įgaliotiniu taip pat gali būti organizacijos, kurios viena iš įstatuose nustatytų užduočių yra pramoninės nuosavybės rėmimas ir pagalba išradimų autoriams, atstovas.

viršųviršų

2. Kur konkrečiai turiu kreiptis: į teismo raštinę, teismo sekretoriatą ar kitą administracinį padalinį?

Kreiptis turite į teismą – ieškinį (procesinį dokumentą) turite pateikti teismo pastate, raštinėje arba siųsti paštu.

3. Kuria kalba galiu pateikti prašymą? Ar galiu pateikti prašymą žodžiu, ar jį būtina pateikti raštu? Ar galiu siųsti prašymą faksu arba elektroniniu paštu?

Ieškinys ir kiti procesiniai dokumentai turi būti pateikiami lenkų kalba arba pridedami šių dokumentų vertimai į lenkų kalbą.

Ieškinys pareiškiamas raštu. Išimtys taikomos darbo teisės ir socialinio draudimo srityje – darbuotojas arba apdraustoji šalis, veikdami be advokato arba teisės patarėjo, ieškinį ir bet kurį skundą arba kitą procesinį dokumentą kompetentingam teismui gali pateikti žodžiu, įrašant tai į protokolą (CPK 466 straipsnis).

Oficialios formos turi būti naudojamos CPK 1871-2 straipsnyje nurodytais atvejais ir supaprastinto proceso atveju (žr. rubriką apie supaprastintą ir pagreitintą procesą).

Net jeigu ieškinys (procesinis dokumentas) siunčiamas elektroniniu paštu arba faksu, jis taip pat vėliau turi būti pateikiamas teismo priimamajame arba išsiunčiamas paštu.

4. Ar yra specialių ieškinio formų, jeigu ne, kaip turėčiau nurodyti aplinkybes? Kokius dokumentus pridėti prie ieškinio? Ką reikia nurodyti ieškinyje?

Ieškinys pareiškiamas pateikiant ieškinį. Ieškinys turėtų atitikti procesiniam dokumentui keliamus reikalavimus (CPK 125–128 straipsniai) ir jame turėtų būti nurodomi CPK 187 ir tolesniuose straipsniuose nustatyti papildomi elementai.

viršųviršų

Procesiniame dokumente visų pirma turėtų būti nurodoma:

  1. teismas, kuriam jis skiriamas, pavadinimas, šalių vardai ir pavardės arba įmonės pavadinimas, jų atstovai pagal įstatymą ir pavedimą;
  2. ginčo dalyko vertė (arba apeliacinio skundo dalyko vertė) Lenkijos zlotais, suapvalinta iki sveikų skaičių;
  3. jeigu tai yra pirmas bylos dokumentas – šalių gyvenamoji arba registruotos būstinės vieta, jų atstovai pagal įstatymą ir pavedimą, o tolesnių bylos dokumentų atveju – bylos numeris;
  4. dokumento rūšis;
  5. prašymo arba pareiškimo esmė ir aplinkybes patvirtinantys įrodymai;
  6. rengiantis nagrinėti bylą, procesiniuose dokumentuose (parengiamieji dokumentai) turi būti trumpai aprašoma bylos padėtis, turėtų būti nurodomi priešingos šalies paaiškinimai bei pateikti įrodymai ir galiausiai turėtų būti nurodomi arba pridedami įrodymai, kurie bus pateikti nagrinėjant bylą teisme;
  7. šalies arba jos atstovo pagal įstatymą ar pavedimą parašas; už šalį, kuri negali pasirašyti dokumento, dokumentą turi pasirašyti tokios šalies įgaliotasis asmuo, nurodant priežastis, dėl kurių šalis negali pati pasirašyti;
  8. įrodymų sąrašas;
  9. prie kiekvieno dokumento turėtų būti pridedamos byloje dalyvaujantiems asmenims skirtos jų kopijos ir įrodymų kopijos ir, jeigu įrodymų originalai nebuvo pateikti teismui, po vieną kiekvieno įrodymo kopiją teismo protokolui; komercinėse bylose esama pareigos išsiųsti dokumento kopiją kartu su įrodymais tiesiogiai priešingai šaliai ir prie dokumento pridėti jų įteikimo patvirtinimą arba skubiai išsiųsti registruotu paštu priešingai šaliai (CPK 4799 straipsnis);
  10. be to, prie procesinio dokumento turi būti pridedami oficialūs įgaliojimai, jeigu dokumentą įteikia atstovas pagal pavedimą, kuris anksčiau nepateikė oficialių įgaliojimų.

Pagal CPK 187 straipsnį ieškinyje taip pat turėtų būti nurodoma:

viršųviršų

  1. išsamiai apibūdintas reikalavimas;
  2. reikalavimą, o prireikus – taip pat teismo jurisdikciją pagrindžiantys faktai.

Ieškinio pareiškime taip pat gali būti nurodyti:

  • prašymai užtikrinti ieškinį, prašymai dėl neatidėliotino sprendimo vykdymo ir tolesnio bylos nagrinėjimo nedalyvaujant ieškovui;
  • prašymai pasirengti teismo posėdžiui, visų pirma iškviesti į nagrinėjimo posėdį ieškovo nurodytus liudytojus ir ekspertus, ištirti įrodymus vietoje, nurodyti atsakovui atsinešti į teismo posėdį bet kokį jo turimą dokumentą, reikalingą įrodinėjimo arba tyrimo vietoje tikslais, reikalauti pateikti teismo posėdyje bet kuriuos teismų, oficialių institucijų arba trečiųjų šalių turimus įrodymus.

5. Ar turėsiu mokėti žyminį mokestį? Jeigu taip, tai kada? Ar turėsiu mokėti teisininkui iš karto, kai tik bus pateiktas mano prašymas?

Pagal 2005 m. liepos 28 d. teismo išlaidų civilinėse bylose įstatymą teismo išlaidas (t. y. žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su bylos nagrinėjimu) apmoka šalis, kuri pateikia teismui dokumentą, kuriam taikomas žyminis mokestis arba su kuriuo susijusios mokėtinos sumos. Žyminis mokestis turi būti sumokėtas dokumento, kuriam tas mokestis taikomas, pateikimo teismui metu. Jeigu nustatytas mokestis nesumokamas, teismas nesiims jokių veiksmų (CPK 1262 straipsnis).

Pagal CPK 130 ir 1301 straipsnius, jeigu procesinio dokumento negalima tinkamai nagrinėti dėl to, kad jis neatitinka formalių reikalavimų, oficialios formos arba už jį nebuvo sumokėtas žyminis mokestis, šalis raginama ištaisyti trūkumus arba sumokėti mokestį per 1 savaitę, priešingu atveju dokumentas grąžinamas šaliai. Jeigu dokumentą pateikė užsienyje gyvenantis arba registruotas asmuo, kuris neturi atstovo Lenkijoje, dokumentui papildyti turi būti nustatytas ne trumpesnis nei vieno mėnesio terminas. Jeigu per pranešime konkrečiai nurodytą terminą nebuvo atliktas joks veiksmas, dokumentas grąžinamas. Grąžintas dokumentas nesukelia jokių pasekmių, įstatyme nustatytų procesinio dokumento pateikimui teismui. Laiku ištaisytas arba papildytas dokumentas galioja nuo pateikimo momento (CPK 130 straipsnis).

viršųviršų

Pagal CPK 1302 straipsnį advokato, teisės patarėjo, patentinio patikėtinio arba komercinėse bylose įmonės pateikti dokumentai, kuriuose yra formalių trūkumų arba kurie nebuvo tinkamai apmokėti, grąžinami apie tai atskirai neinformuojant. Iš esmės įstatyme nustatytos teisės gynimo priemonės arba apeliacinės priemonės (apeliaciniai skundai, skundai, kasaciniai skundai, prašymai galiojantį sprendimą paskelbti neteisėtu, prieštaravimai sprendimui už akių, prieštaravimai dėl vykdomojo rašto, skundai dėl teismo tarnautojų sprendimų), kurie turi formalių trūkumų arba yra neapmokėti, pateikti pirmiau minėtų subjektų, taip pat atmetami papildomai jų neinformuojant.

Bylos nagrinėjimo išlaidos grąžinamos pagal CPK 98-110 straipsniuose ir 520 straipsnyje nustatytus principus. Pagrindinė CPK 98 straipsnyje nustatyta taisyklė - bylą pralaimėjusi šalis esant prašymui apmoka priešingos šalies išlaidas, reikalingas teisėms veiksmingai įgyvendinti ir veiksmingam gynimuisi (bylos nagrinėjimo išlaidos). Be to, pagal CPK 100 straipsnį, jeigu reikalavimai patenkinami tik iš dalies, išlaidos bus abiem šalims įskaitytos arba proporcingai paskirstytos. Tačiau teismas gali nustatyti vienai iš šalių pareigą apmokėti visas išlaidas, jeigu priešinga šalis pripažino tik nedidelę dalį savo reikalavimų arba jeigu jai priklausanti suma nustatoma atsižvelgiant į abipusį susitarimą ar teismo vertinimą. Ne ginčo bylose kiekvienas proceso dalyvis padengia savo išlaidas, susijusias su dalyvavimu byloje. Teismas gali priteisti atlyginti išlaidas remdamasis kalte arba teisingumu, jeigu tai pateisinama atsižvelgiant į bylos aplinkybes.

viršųviršų

Asmeniškai arba per atstovą pagal pavedimą, išskyrus advokatą, arba teisės patarėją besibylinėjančios šalies bylos nagrinėjimo išlaidos apima šalies patirtas teismo išlaidas, šalies arba jos atstovo pagal pavedimą kelionės į teismą išlaidas ir dėl šalies dalyvavimo teisme prarasto uždarbio ekvivalentą. Bendros kelionės ir prarasto uždarbio išlaidos negali viršyti vieno advokato, praktikuojančio bylą nagrinėjančio teismo vietoje, atlyginimo. Advokato atstovaujamos šalies bylos nagrinėjimo išlaidos apima mokestį, tačiau ne didesnį nei konkrečiose nuostatose nustatyti tarifai, ir vieno advokato atlyginimą, teismo išlaidas bei šalies asmeniško atvykimo į teismą jo nurodymu išlaidas (CPK 98 ir 99 straipsniai).

Teismo išlaidų dydį reglamentuoja 2005 m. liepos 28 d. teismo išlaidų civilinėse bylose įstatymas. Minimalūs advokatų ir teisės patarėjų atlygio dydžiai nustatyti dviejuose teisingumo ministro 2002 m. rugsėjo 28 d. įsakymuose. Visi kiti klausimai, susiję su advokato arba teisės patarėjo atlygiu, reglamentuojami Civilinio kodekso (CK) 735 ir tolesnių straipsnių nuostatose. Atlygio sumokėjimo terminą šalys nustato susitarimu.

Atleidimo nuo teismo išlaidų atvejai reglamentuojami 2005 m. liepos 28 d. teismo išlaidų civilinėse bylose įstatymo 94-118 straipsniuose. Šio įstatymo 94-98 straipsniuose nustatytas subjektų kategorijų sąrašas ir bylos, kai pagal šį įstatymą atleidžiama nuo pareigos apmokėti teismo išlaidas. Subjektų, kurie atleidžiami nuo pareigos apmokėti teismo išlaidas, kategorijai priklauso, pvz., asmenys, siekiantys patvirtinti tėvystę (motinystę) arba prašantys išlaikymo išmokų.

viršųviršų

Asmuo, kuris pareiškė, kad negalės apmokėti tokių teismo išlaidų nepakenkdamas savo arba savo šeimos pragyvenimo išlaidoms, taip pat gali prašyti atleisti jį nuo tokių išlaidų apmokėjimo (102 straipsnis). Teismas gali atleisti juridinį asmenį arba organizacinį vienetą, neturintį juridinio asmens statuso, bet pagal įstatymą turintį teisinį veiksnumą, jeigu toks asmuo įrodė, kad jis neturi pakankamai lėšų tokioms išlaidoms apmokėti (103 straipsnis). Be to, socialines organizacijas, kurios neužsiima komercine veikla, teismas gali atleisti nuo teismo išlaidų apmokėjimo savo nagrinėjamose bylose, susijusiose su socialine, moksline, švietimo, kultūros, labdaros arba savitarpio pagalbos veikla vartotojų, aplinkos ir socialinės apsaugos srityse. Atleisdamas nuo teismo išlaidų teismas, be visa to, kas minėta, atsižvelgia į organizacijos įstatuose nustatytus veiklos tikslus ir pajėgumus, taip pat į būtinybę pasiekti šiuos tikslus nagrinėjant civilinę bylą.

Prašymai atleisti nuo teismo išlaidų apmokėjimo turi būti pateikiami raštu arba žodžiu, įrašant į teismo, kuriame byla turi būti pradėta nagrinėti arba jau yra nagrinėjama, protokolą. Prie prašymo atleisti nuo teismo išlaidų turėtų būti pridėtas pareiškimas, kuriame nurodoma informacija apie asmens, kuris prašo atleisti nuo teismo išlaidų, šeimos padėtį, turtą, pajamas ir pragyvenimą. Pareiškimas turi būti užpildytas naudojant nustatytą formą. Jeigu pareiškime nepateikiama arba jame nėra visos reikalingos informacijos, šalies paprašoma per nustatytą terminą ištaisyti trūkumus, priešingu atveju prašymas grąžinamas. Asmenys, kurių gyvenamoji vieta nepriklauso teismo jurisdikcijai, prašyti atleisti nuo teismo išlaidų apmokėjimo gali savo gyvenamosios vietos apygardos teisme. Teismas nedelsiant perduoda tokius prašymus kompetentingam teismui.

viršųviršų

Nagrinėjant žemės ir nekilnojamojo turto įkeitimo registro bylas, atleisti nuo išlaidų galima tik prieš pateikiant prašymą padaryti įrašą žemės ir nekilnojamojo turto įkeitimo registre. Jeigu įrašas žemės ir nekilnojamojo turto įkeitimo registre turi būti įforminamas notariškai, nuo teismo išlaidų gali būti atleidžiama tik prieš išduodant tokį notaro dokumentą.

Teismo išlaidas, kurių šalis nebuvo įpareigota apmokėti arba kurių neturėjo mokėti teismo paskirtas kuratorius arba prokuroras, teismas, priimdamas sprendimą, kuriuo toje instancijoje byla užbaigiama, pagrįstais atvejais priteisia priešingai šaliai, tinkamai taikydamas taisykles, reglamentuojančias bylos nagrinėjimo išlaidų apmokėjimą. Visas priešingai šaliai nepriteistas išlaidas teismas galutiniu sprendimu, kuriuo toje instancijoje byla užbaigiama, išskaičiuos iš šaliai priteisto reikalavimo. Bylose, kuriose ypač patartina tai padaryti, teismas gali nepriteisti minėtų išlaidų (113 straipsnis).

Atleidimas nuo teismo išlaidų apmokėjimo neatleidžia šalies nuo pareigos apmokėti bylos nagrinėjimo išlaidas priešingai šaliai.

6. Ar galiu gauti teisinę pagalbą? (tema „Teisinė pagalba“)

Pagal CPK 117 straipsnį šalis, kurią teismas visiškai arba iš dalies atleido nuo teismo išlaidų, arba šalis, kuri pagal įstatymą atleidžiama nuo teismo išlaidų, gali raštu arba žodžiu, įrašant tai į protokolą, pateikti prašymą jai ex officio paskirti advokatą arba teisės patarėją. Šalis pateikia šį prašymą teismui, kuriam byla perduota arba kuris ją jau nagrinėja. Šalis, kurios gyvenamoji vieta nėra šio teismo jurisdikcijoje, gali pateikti prašymą apygardos teismui, turinčiam jurisdikciją pagal jo gyvenamąją vietą. Teismas nedelsiant perduoda tokius prašymus kompetentingam teismui. Prašymus paskirti advokatą arba teisės patarėją, pateiktus pirmą kartą nagrinėjant apeliacinį arba kasacinį skundą, teismas gali perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Teismas patenkina prašymą, jeigu, jo manymu, advokato arba teisės patarėjo dalyvavimas yra būtinas atitinkamoje byloje. Teismas prašo atitinkamos apygardos advokatų tarybos arba apygardos teisės patarėjų tarybos paskirti advokatą arba teisės patarėją. Jeigu tokiu būdu paskirtas advokatas arba teisės patarėjas turės atlikti kokį nors veiksmą už bylą nagrinėjančio teismo jurisdikcijos ribų, atitinkama apygardos advokatų taryba arba apygardos teisės patarėjų taryba paskirto advokato arba teisės patarėjo prašymu prireikus paskirs advokatą arba teisės patarėją iš kito miesto. Prašymo paskirti advokatą arba teisės patarėją pateikimas ir apeliacinio skundo dėl atsisakymo vieną iš jų paskirti padavimas nesustabdo bylos nagrinėjimo, išskyrus atvejus, kai byla susijusi su advokato arba teisės patarėjo paskyrimu dėl to, kad kartu su ieškinio pareiškimu prieš iškeliant bylą buvo pateiktas prašymas. Tačiau teismas gali bylos nagrinėjimą sustabdyti iki įsiteisės sprendimas dėl prašymo ir dėl to gali nenustatyti posėdžio datos arba atšaukti ar nukelti jau paskirtą posėdį (CPK 124 straipsnis).

Atleidimą nuo išlaidų apmokėjimo ir advokato paskyrimą ex officio nagrinėjant tarpvalstybinius ginčus reglamentuoja 2004 m. gruodžio 17 d. įstatymas dėl teisinės pagalbos civilinėse bylose, nagrinėjamose ES valstybėse narėse, ir teisinės pagalbos siekiant taikiai išspręsti ginčą prieš iškeliant tokias bylas įstatymas (žr. rubriką teisinė pagalba).

« Ieškinio perdavimas teismui - Bendro pobūdžio informacija | Lenkija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 12-05-2009

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė