Europos Komisija > ETIT > Ieškinio perdavimas teismui > Vengrija

Naujausia redakcija: 24-04-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Ieškinio perdavimas teismui - Vengrija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


Įsivaizduokite situaciją, kad jūs ginčijatės su įmone, verslininku, savo darbdaviu, šeimos nariu arba kitu asmeniu, esančiu jūsų valstybėje arba užsienyje. Norėdamas išspręsti šią problemą, turėtumėte užduoti sau keletą klausimų:



 

TURINIO LENTELE

1. Ar būtinai turiu kreiptis į teismą? 1.
2. Ar dar turiu laiko kreiptis į teismą? 2.
3. Ar man iš tiesų reikia kreiptis į Vengrijos teismą? 3.
4. Jeigu taip, į kokį Vengrijos teismą turėčiau kreiptis – pagal savo ar kitos šalies gyvenamąją vietą ar pagal kitus nustatytus kompetencijos kriterijus? 4.
5. Jeigu taip, į kokį konkretų Vengrijos teismą turėčiau kreiptis, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir ieškinio sumą? 5.
6. Ar galiu pats perduoti ieškinį teismui, ar turiu prašyti tai padaryti tarpininko, pvz., atstovaujamas advokato? 6.
7. Į ką konkrečiai turiu kreiptis – teismo priimamąjį ar kurią nors kitą įstaigą? 7.
8. Kuria kalba galiu pateikti ieškinį? Ar ieškinį galiu pareikšti žodžiu, ar jį būtina pateikti raštu? Ar galiu jį siųsti faksu arba elektroniniu paštu? 8.
9. Ar ieškinio pareiškimui yra taikomos specialios formos, o jeigu tokių formų nėra, kaip turiu pateikti savo bylą teismui? Ar yra kokių nors duomenų, kurie turi būti įtraukti į bylą? 9.
10. Ar reikia sumokėti teismo mokesčius? Jei taip, tai kada? Ar advokatui reikia mokėti iškart po to, kai pareiškiamas ieškinys? 10.
11. Ar galiu prašyti suteikti teisinę pagalbą ir (arba) atleisti nuo išlaidų apmokėjimo? 11.
12. Nuo kada mano ieškinys laikomas oficialiai priimtu? Ar atitinkamos institucijos man praneš, kad mano ieškinys yra tinkamai pareikštas? 12.
13. Ar galiu sužinoti tikslias tolesnių veiksmų datas (pvz., dalyvavimo teisme datą)? 13.

 

PRELIMINARUS KLAUSIMAI PRIEŠ KREIPIANTIS I TEISMA

1. Ar būtinai turiu kreiptis į teismą?

Gali būti naudingiau pasinaudoti alternatyvaus ginčų sprendimo procedūromis. Žr. šią temą.

2. Ar dar turiu laiko kreiptis į teismą?

Ieškinių pateikimo teismui terminai priklauso nuo bylos. Terminų klausimą galima išsiaiškinti su teisininku, teisiniu patarėju arba tarnyboje, konsultuojančioje piliečius galimybės kreiptis į teismą klausimais.

3. Ar man iš tiesų reikia kreiptis į Vengrijos teismą?

Žr. temą Teismų jurisdikcija.

4. Jeigu taip, į kokį Vengrijos teismą turėčiau kreiptis – pagal savo ar kitos šalies gyvenamąją vietą ar pagal kitus nustatytus kompetencijos kriterijus?

Žr. temą Teismų jurisdikcija – Vengrija.

5. Jeigu taip, į kokį konkretų Vengrijos teismą turėčiau kreiptis, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir ieškinio sumą?

Žr. temą Teismų jurisdikcija – Vengrija.

VEIKSMAI, ATLIEKAMI KELIANT BYLĄ TEISME

6. Ar galiu pats perduoti ieškinį teismui, ar turiu prašyti tai padaryti tarpininko, pvz., atstovaujamas advokato?

Paprastai pirmojoje instancijoje nagrinėtina byla gali būti tiesiogiai perduodama teismui, konsultuotis su advokatu nėra būtina. 1952 m. III civilinio proceso kodekso įstatymo 73A straipsnyje yra išvardyti atvejai, kai advokato dalyvavimas yra būtinas. Paprastai tai yra susiję su apeliacinėmis procedūromis, taikomomis aukštesnės instancijos teismuose. Šiais atvejais šalies dalyvavimas byloje be teisinio atstovo nesukelia jokių pasekmių, vadinasi, norint to išvengti, šalims byloje paprastai atstovauja advokatas.

viršųviršų

Prašymą taip pat gali pateikti kitas šalies arba jos teisinio atstovo paskirtas įgaliotas atstovas (pvz., advokatas). Tačiau jeigu įstatymai nustato kitaip ir, pvz., nustato, kad atliekant atitinkamą veiksmą būtina asmeniškai dalyvauti, veikti per įgaliotą atstovą neleidžiama. Civilinio proceso kodekso įstatymas reglamentuoja atstovavimo taisykles, taip pat nustato taisykles, susijusias su asmenimis, kurie gali būti įgaliotais atstovais, ir asmenimis, kurie išbraukiami iš galimų įgaliotų atstovų sąrašo. Šis įstatymas taip pat nustato įgaliojimų suteikimo taisykles.

7. Į ką konkrečiai turiu kreiptis – teismo priimamąjį ar kurią nors kitą įstaigą?

Prašymas, kaip ir visi kiti teismui skirti dokumentai, turi būti pateikiamas tiesiogiai teismui, kuris ims nagrinėti bylą. Turi būti pateikiama tiek prašymo ar dokumentų kopijų, kad užtektų kiekvienai byloje dalyvaujančiai šaliai, ir dar pridedama viena papildoma kopija.

8. Kuria kalba galiu pateikti ieškinį? Ar ieškinį galiu pareikšti žodžiu, ar jį būtina pateikti raštu? Ar galiu jį siųsti faksu arba elektroniniu paštu?

Pagal įstatymus vengrų kalba yra oficiali teismo proceso kalba. Proceso metu Vengrijoje šalys ir kiti byloje dalyvaujantys asmenys, – žinoma, išskyrus teismą (profesionalų teisėją, ekspertą, sekretorių), – spręsdami visus neoficialius klausimus, kaip yra nustatyta tarptautinėse sutartyse, nepaisant to, ar jie moka vengrų kalbą, turi teisę vartoti savo gimtąją, regiono arba mažumų kalbą.

viršųviršų

Prisijungdama prie Europos regioninių, arba mažumų, kalbų chartijos, Vengrija prisiėmė pareigą dėl kroatų, vokiečių, rumunų, serbų, slovakų ir slovėnų kalbų laikytis šių nuostatų:

  • asmeniškai teisme dalyvaujanti šalis gali vartoti savo regioninę arba mažumos kalbą, nemokėdama už tai jokių papildomų mokesčių,
  • dokumentus ir įrodymus galima pateikti regionine arba mažumos kalba, ir gauti vertėjų žodžiu ir raštu pagalbą, jeigu ji yra reikalinga,
  • chartiją pasirašiusių valstybių parengti teisiniai dokumentai ir šalių parengti dokumentai nėra skelbiami negaliojančiais vien dėl to, kad jie parengti regiono arba mažumos kalba, ir jie gali būti naudojami trečiųjų šalių, kurios nekalba šia kalba, atžvilgiu.

Teismas turi pareigą visoms šalims ir kitiems teisminiame bylos nagrinėjime dalyvaujantiems asmenims užtikrinti teisę vartoti savo kalbą, pasamdydamas vertėją žodžiu arba raštu. Dėl to, norint žodžiu apklausti šalį, ekspertą ir liudytoją (Civilinio proceso kodekso įstatymo 113, 167 ir 177 straipsniai), teismas pagal Civilinio proceso kodekso įstatymo 184 straipsnio 1 dalį turi pasamdyti vertėją žodžiu, kuris padėtų nagrinėti bylą. Teismas pasamdo vertėją raštu, kuris pateikia autentišką ne vengrų kalba surašytų dokumentų (pareiškimo) vertimą. Įstatymo, susijusio su ekspertais, nuostatos turi būti atitinkamai taikomos vertėjams žodžiu ir raštu.

Autentiškas vertimas į vengrų kalbą turi būti pridedamas prie pareiškimo, surašyto tarptautinių sutarčių nereglamentuota kalba.

Paprastai rašytinį pareiškimą reikia siųsti paštu arba asmeniškai įteikti (darbo valandomis – administracijos biurui arba bet kuriuo metu darbo valandomis pareiškimą įmetant į surinkimo dėžutę, esančią prie įėjimo į teismą) bylą nagrinėsiančiam teismui; tačiau pareiškimą arba kitą prašymą bylos šalis gali pateikti žodžiu neatstovaujama advokato, ir tai privaloma užregistruoti oficialiame dokumente, kuris sudaromas jurisdikciją turinčiame vietos arba apygardos teisme. Šiuo atveju teisėjas, teismo administratorius arba teisėjas – mokinys, veikiantis teismo vardu, suteikia šalims reikalingą informaciją ir iškviečia jas vietoje ištaisyti trūkumus. Pareiškimą užregistravus oficialiame dokumente, yra taikomi įstatymai, susiję su rašytinių pareiškimų pateikimu.

viršųviršų

Šiuo metu šalims nėra galimybės pateikti pareiškimą naudojantis faksu arba elektroniniu paštu.

9. Ar ieškinio pareiškimui yra taikomos specialios formos, o jeigu tokių formų nėra, kaip turiu pateikti savo bylą teismui? Ar yra kokių nors duomenų, kurie turi būti įtraukti į bylą?

Ieškinių pareiškimui nėra nustatyta specialių formų.

Tačiau tais atvejais, kai ieškinys dėl apmokėjimo neviršija 200 000 HUF (Vengrijos forintų), jis gali būti patenkinamas tik priimant vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo. Dėl to šiuo atveju ieškinys, kuriuo prašoma priimti vykdomąjį raštą dėl apmokėjimo, turi būti pateikiamas naudojant specialią formą.

Ieškinys turi būti pateikiamas pareiškimo forma. Pareiškimas yra pagrindinis teismo taikomas subjektinių teisių apsaugos civiliniame procese būdas. Pareiškimas yra rašytinis dokumentas, kuriame nurodomas teismui ieškovo pateikiamas reikalavimas. Būtini pareiškimo rekvizitai yra išdėstyti Civilinio proceso kodekso įstatymo 121 straipsnyje. Pareiškime visuomet būtina nurodyti:

  1. teismą, kuriame pradedama byla;
  2. šalių ir jų atstovų vardus, pavardes, nuolatinius adresus ir aprašymus;
  3. teisę, kurią norima įvykdyti, taip pat faktus ir juos patvirtinančius įrodymus;
  4. duomenis, pagal kuriuos būtų galima nustatyti teismo jurisdikciją;
  5. pareiškimą (ieškinio pareiškimą), susijusį su teismo sprendimu;
  6. ar šalys, mėgindamos išspręsti ginčą, taikė tarpininkavimo procedūrą.

Pareiškime taip pat galima nurodyti daugiau informacijos, nei jos reikalaujama pagal įstatymą, tačiau jokiu būdu ne mažiau. Esama kai kurių papildomų rekvizitų, kuriuos reikia nurodyti priklausomai nuo bylos pobūdžio (pvz., žemės nuosavybės dokumentai).

viršųviršų

10. Ar reikia sumokėti teismo mokesčius? Jei taip, tai kada? Ar advokatui reikia mokėti iškart po to, kai pareiškiamas ieškinys?

Civilinio proceso metu reikia apmokėti teismo mokesčius. Teismo mokesčių dydį kiekvienoje byloje nustato 1990 m. XCIII mokesčių įstatymo VI skyrius. Pareiga apmokėti teismo mokesčius civilinėse bylose atsiranda, kai pateikiamas prašymas pradėti bylą, dėl to mokesčiai turi būti sumokami pateikiant pareiškimą. Jeigu šalis nesumoka teismo mokesčių pateikdama pareiškimą arba sumoka mažiau mokesčių nei reikalaujama pagal įstatymą, pateikus pareiškimą teismas paprašo šalį sumokėti likusią teismo mokesčių dalį ir nurodo, kad nesumokėjus visų teismo mokesčių pareiškimas bus atmestas.

Visa tai nėra susiję su bylomis, kuriose šalis atleidžiama nuo teismo mokesčių arba kai ji turi teisę įregistruoti teismo mokesčius.

Atleidimas nuo teismo mokesčių reiškia, kad asmuo, turintis pareigą sumokėti teismo mokesčius, yra atleidžiamas nuo šios pareigos, arba yra nurodomas už mokesčių sumokėjimą atsakingas subjektas. Asmens atleidimas nuo teismo mokesčių kaip lengvata reiškia, kad šalis atleidžiama nuo mokesčių sumokėjimo, išankstinio sumokėjimo ir šių mokesčių padengimo. Mokesčių įstatymas nustato teisės subjektus, kurie gali būti visiškai atleisti nuo mokesčių sumokėjimo. Kai kurie pavyzdžiai: Vengrijos valstybė, savivaldybės, biudžetinės įstaigos, nevyriausybinės organizacijos (NVO), viešosios įstaigos ir viešos įmonės, bažnyčios, bažnyčių asociacijos ir pan.

Atleidus nuo pagrindinių išlaidų, abi šalys – fiziniai ar juridiniai asmenys – nuo teismo mokesčių mokėjimo yra atleidžiamos neatsižvelgiant į jų pajamas ar finansinę padėtį ir į tai, ar teisinis ginčas buvo sąžiningas, ar ne, arba ginčo rezultatą. Net jeigu tarptautinė sutartis nėra sudaryta arba savitarpiškumo principas netaikomas, užsienio šalis taip pat turi teisę būti atleista nuo šių išlaidų. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką nuo pagrindinių išlaidų galima atleisti, pvz., šiais atvejais:

viršųviršų

  • kai teismas savo iniciatyva atmeta prašymą, nepriimdamas šaukimo į teismą;
  • santuokos nutraukimo byloje pateikus priešinį ieškinį;
  • bylose, susijusiose su asmens paskelbimu mirusiu, kai teismas nustato, kad asmuo mirė, jeigu dėl karo arba stichinės nelaimės yra paskelbta apie dingusį be žinios arba mirusį asmenį.

Teisė įregistruoti teismo mokesčius yra žemesnis išlaidų išmokų lygis. Šalis arba į bylos nagrinėjimą įstojęs asmuo, kuriems suteikiama ši teisė, yra atleidžiamas tik nuo išankstinio apmokėjimo arba išlaidų apmokėjimo, ir tokiu atveju šalis arba asmuo, kuriam teismas nustato tokią pareigą, teismo išlaidas apmokės baigus nagrinėti bylą.

Atleidus nuo išlaidų apmokėjimo, taip pat yra atleidžiama nuo teismo išlaidų apmokėjimo, ir šalis, kuri dėl savo finansinės padėties negali apmokėti bylos nagrinėjimo išlaidų, turi teisę gauti teisinę pagalbą. Šalis, kuri yra atleidžiama nuo išlaidų apmokėjimo, taip pat atleidžiama nuo teismo išlaidų apmokėjimo.

Advokato mokestis ir jo sumokėjimo data priklauso nuo šalies ir advokato sudarytos sutarties.

11. Ar galiu prašyti suteikti teisinę pagalbą ir (arba) atleisti nuo išlaidų apmokėjimo?

Žr. temą Teisinė pagalba.

PASKESNĖ EIGA

12. Nuo kada mano ieškinys laikomas oficialiai priimtu? Ar atitinkamos institucijos man praneš, kad mano ieškinys yra tinkamai pareikštas?

Byla laikoma oficialiai iškelta, kai teismui yra pateikiamas pareiškimas. Teismas neinformuoja šalių vien apie faktą, kad byla pradėta. Gavęs pareiškimą, teismas patikrina, ar jis atitinka visus įstatymo nustatytus reikalavimus. Tuo atveju, kai šalis pasamdo teisinį atstovą, jeigu pareiškimas neatitinka nustatytų reikalavimų, teisinio atstovo įgaliojimai nebuvo pridėti prie pareiškimo arba šalis neapmokėjo bylos išlaidų, teismas privalo atmesti pareiškimą nepriimdamas teismo šaukimo. Kitais atvejais, jeigu pareiškime trūksta informacijos, teismas privalo iškviesti šalį, kad ji ištaisytų trūkumus, arba siekdamas kuo greičiau išnagrinėti bylą, teismas įgyvendina tarpininkavimo priemones (pvz., gauna dokumentus iš kitų institucijų, imasi su įrodymais susijusių parengtinių priemonių).

Teismas po to, kai buvo ištaisyti trūkumai, arba įgyvendinęs tarpininkavimo priemones, bet ne vėliau kaip po 30 dienų nuo pareiškėjo atvykimo į teismą, nustato bylos nagrinėjimo datą ir priima šaukimą šalims atvykti į teismą tą dieną. Pareiškimo arba žodinio pareiškimo atveju teismas iš karto įteikia šalims oficialaus pareiškimo įrašo kopiją. Šitaip šiuo teismo šaukimu šalys yra informuojamos apie bylą.

13. Ar galiu sužinoti tikslias tolesnių veiksmų datas (pvz., dalyvavimo teisme datą)?

Teismas iškelia bylą nustatytą bylos nagrinėjimo dieną, tačiau ne vėliau kaip po 30 dienų, kai pareiškimas gautas teisme, ir priima šaukimus šalims atvykti į teismą tą dieną. Pareiškimo arba žodinio pareiškimo atveju teismas iš karto įteikia šalims oficialaus pareiškimo įrašo kopiją. Pagal Civilinio proceso kodekso įstatymą teismas, įteikęs pareiškimą, paprašo atsakovą raštu atsakyti į pareiškimą iki bylos nagrinėjimo datos ir visais atvejais – ne vėliau kaip likus dienai iki bylos nagrinėjimo. Šalis bylos nagrinėjimo metu gali gauti papildomą informaciją priklausomai nuo individualių bylos požymių.

« Ieškinio perdavimas teismui - Bendro pobūdžio informacija | Vengrija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 24-04-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė