Europos Komisija > ETIT > Ieškinio perdavimas teismui > Čekija

Naujausia redakcija: 12-05-2009
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Ieškinio perdavimas teismui - Čekija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Turinys originalo kalba atnaujintas ir perkeltas į Europos e. teisingumo portalą.


 

TURINIO LENTELE

1. Ar man būtina kreiptis į teismą? 1.
2. Ar dar turiu laiko pareikšti ieškinį teisme? 2.
3. Ar tikrai turėčiau kreiptis į Čekijos teismą? 3.
4. Jei taip, į kokį konkrečiai teismą Čekijoje turėčiau kreiptis atsižvelgiant į mano ir kitų šalių gyvenamąją vietą arba kitas mano bylos aplinkybes? 4.
5. Į kurį konkretų teismą šioje valstybėje narėje turėčiau kreiptis atsižvelgiant į mano bylos pobūdį ir ginčijamos sumos dydį? 5.
6. Ar galiu pareikšti teismui ieškinį pats, ar man reikia kreiptis į tarpininką, pavyzdžiui, būti atstovaujamam advokato? 6.
7. Kur konkrečiai turėčiau kreiptis: į priimamąjį, į teismo raštinę ar kitą valdžios įstaigą? 7.
8. Kokia kalba galiu pateikti pareiškimą? Ar galiu tai padaryti žodžiu, ar būtina rašyti raštu? Ar galiu siųsti pareiškimą faksu arba elektroniniu paštu? 8.
9. Ar yra speciali ieškinių pareiškimo forma o jeigu ne, kaip turiu pradėti bylą? Ar yra informacija, kurią privalau nurodyti byloje? 9.
10. Ar turėsiu mokėti teismo mokesčius? 10.
11. Ar turiu padengti bylinėjimosi išlaidas? Jeigu taip, ar turėsiu mokėti advokatui nuo bylos pradžios? Ar galiu kreiptis dėl prisidėjimo prie bylinėjimosi išlaidų padengimo? 11.
12. Nuo kada mano ieškinys laikomas oficialiai priimtu? Ar valdžios institucijos patvirtins, kad mano ieškinys pareikštas tinkamai? 12.
13. Ar gausiu išsamią informaciją apie tolesnių veiksmų terminus (pvz., per kiek laiko turiu atvykti į teismą)? 13.

 

OBSAH

1. Ar man būtina kreiptis į teismą?

Visi turi teisę kreiptis į teismą, siekdami apsaugoti teisę, kuriai gresia pažeidimas arba kuri buvo pažeista. Visuomet yra gerai bandyti išspręsti ginčą taikiai. Šiuo atveju taip pat galima taikyti įvairius alternatyvius ginčų sprendimo būdus. Kai kuriose privatinės teisės srityse valstybė suteikia privataus teisinio santykio šalims galimybę patikėti teisinį ginčą privačiai įstaigai. Arbitražo taisyklės Čekijoje yra nustatytos Įstatyme Nr. 216/1994. Šiuo metu rengiamas įstatymas dėl tarpininkavimo nagrinėjant ne baudžiamąsias bylas. Arbitražas baigiamas priimant arbitražo sprendimą, kurio privalo laikytis abi ginčo šalys ir kuris yra vykdytinos teisės pagrindas. Daugiau informacijos rasite Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai - Čekija.

Net ir po to, kai kreipėtės į teismą, vis dar yra galimybė prašyti teismo bandyti sutaikyti, jeigu dėl bylos pobūdžio tai galima (Civilinio proceso kodekso 67-69 ir 99 straipsniai). Patvirtintas teisminis taikinimas sukelia tokias pat pasekmes, kaip ir galutinis teismo sprendimas. Kartu jis suteikia teisę, kurią galima vykdyti taikant teismo priemones. Patvirtintam teisminiam taikinimui taikomas principas ne bis in idem.

2. Ar dar turiu laiko pareikšti ieškinį teisme?

Ieškinio senaties terminas įvairiose bylose yra skirtingas ir dėl to geriau tinkamu laiku kreiptis į teisininką. Ieškinys turi būti pateikiamas kompetentingam teismui prieš pasibaigiant ieškinio senaties terminui (pareiškimas turi būti pateikiamas teismui per nustatytą terminą).

viršųviršų

Jeigu įstatyme nustatytas ieškinio senaties terminas pasibaigė, skolininko pareiga nėra panaikinama, tačiau ji susilpnėja. Tai reiškia, kad ji nevykdytina, jeigu skolininkas įrodinėja, kad ieškinio senaties terminas baigėsi. Bendrosios nuostatos, reglamentuojančios ieškinio senatį, yra nustatytos Įstatymo Nr. 40/1964 (Civilinis kodeksas) 100-114 straipsniuose. Komercinėms pareigoms taikomas ieškinio senaties terminas reglamentuojamas Įstatymo Nr. 513/1991 (Komercinis kodeksas) 387-408 straipsniuose. Bendrasis ieškinio senaties terminas yra treji metai ir jis pradedamas skaičiuoti nuo tos dienos, kai teisė galėjo būti įvykdyta pirmą kartą. Komercinių pareigų atveju bendrasis ieškinio senaties terminas yra ketveri metai. Specialiųjų ieškinio senaties terminų trukmė priklauso nuo ginamų teisių pobūdžio.

Taip pat žr. Procesiniai terminai - Čekija.

3. Ar tikrai turėčiau kreiptis į Čekijos teismą?

Žr. Teismų jurisdikcija.

4. Jei taip, į kokį konkrečiai teismą Čekijoje turėčiau kreiptis atsižvelgiant į mano ir kitų šalių gyvenamąją vietą arba kitas mano bylos aplinkybes?

Teismo jurisdikcija nustatoma pagal teritorinės, materialinės ir funkcinės jurisdikcijos taisykles. Pagal materialinę jurisdikciją nustatoma įvairių rūšių teismų kompetencija atsižvelgiant į tai, kuris teismas nagrinėja bylą pirmąja instancija. Civiliniame procese materialinė jurisdikcija reiškia, kad jurisdikciją nagrinėti bylas pirmąja instancija turi apylinkės teismai. Pagal teritorinę jurisdikciją nustatoma tos pačios rūšies teismų kompetencija, kitais žodžiais tariant, tai, kuris konkretus pirmosios instancijos teismas nagrinėja ir priima sprendimą konkrečioje byloje. Teritorinę jurisdikciją turintis teismas yra šalies, kuriai pareiškiamas ieškinys (atsakovas), bendrosios kompetencijos (namų) teismas, išskyrus atvejus, kai įstatyme nustatyta kitaip.

viršųviršų

Bylos šalies bendrosios kompetencijos teismas nustatomas pagal tai, ar šalis yra fizinis asmuo (arba, tiksliau tariant, verslo veikla užsiimantis fizinis asmuo), ar juridinis asmuo (yra specialios nuostatos, nustatančios valstybės, savivaldybių ir vietos valdžios institucijų bendrosios kompetencijos teismą). Apskritai kalbant, fizinio asmens bendrosios kompetencijos teismas yra apylinkės teismas, kurio apylinkėje gyvena fizinis asmuo arba, jeigu asmuo neturi nuolatinės gyvenamosios vietos, apylinkė, kurioje šis asmuo yra tuo metu apsistojęs. Jeigu fizinis asmuo turi keletą gyvenamųjų vietų, bendrosios kompetencijos teismas yra visi apylinkės teismai, kurių apylinkėse tas asmuo gyvena ketindamas čia būti nuolat. Juridinio asmens atveju bendrosios kompetencijos teismas yra teismas, kurio apylinkėje yra juridinio asmens registruota būstinė. Jeigu apygardos teismui priklauso materialinė jurisdikcija nagrinėti bylą pirmąja instancija, teritorinę jurisdikciją turintis teismas yra teismas, kurio apylinkėje yra šalies bendrosios kompetencijos teismas. Pagal funkcinę jurisdikciją nustatoma kompetencija įvairių rūšių teismų, kurie vėliau dalyvauja nagrinėjant tą pačią bylą, padavus įprastus arba ypatingus apeliacinius skundus (kitais žodžiais tariant, pagal ją nustatoma, kuris teismas priima sprendimus dėl įprastų arba ypatingų apeliacinių skundų).

5. Į kurį konkretų teismą šioje valstybėje narėje turėčiau kreiptis atsižvelgiant į mano bylos pobūdį ir ginčijamos sumos dydį?

Kaip jau nurodyta (žr. 4 klausimą), materialinės jurisdikcijos taisyklės reiškia, kad civiliniame procese iš esmės apylinkės teismai turi jurisdikciją nagrinėti bylas pirmąja instancija. Vienintelė šios taisyklės išimtis yra ta, kad apygardų teismai nagrinėja ir priima sprendimus bylose, kurios konkrečiai nurodytos Civilinio proceso kodekso 9 straipsnio 2 ir 3 dalyse. Tai visų pirma reiškia, kad nagrinėjamos bylos, dėl kurių pobūdžio reikalingos tam tikros ekspertinės žinios ir kurios faktų ir teisės požiūriu yra sudėtingesnės (pvz., asmens apsauga, ginčai, kylantys pagal Autorių teisių įstatymą, ir teisės nuostatos, reglamentuojančios asmens duomenų apsaugą informacinėse sistemose). Be to, apygardos teismai pirmąja instancija nagrinėja komercines bylas, konkrečiai nurodytas Civilinio proceso kodekso 9 straipsnio 3 dalyje; visas kitas šioje dalyje nenurodytas komercines bylas nagrinėja ir sprendimus jose priima apylinkės teismai.

viršųviršų

6. Ar galiu pareikšti teismui ieškinį pats, ar man reikia kreiptis į tarpininką, pavyzdžiui, būti atstovaujamam advokato?

Čekijoje advokato atstovavimas civilinėje byloje paprastai nėra privalomas.

Visi, kurie gali pareikšti ieškinį ir būti atsakovais, t. y. visi, turintieji teisinį veiksnumą (Civilinio kodekso 8-10 straipsniai), gali tiesiogiai dalyvauti teisme. Fizinis asmuo tampa visiškai veiksnus pareikšti ieškinį ir būti atsakovu sulaukęs pilnametystės, t. y. aštuoniolikos metų. Iki šio amžiaus asmuo gali tapti visiškai veiksnus tik sudaręs santuoką. Visiško veiksnumo pareikšti ieškinį ir būti atsakovu teisme neturinčiai bylos šaliai privalo būti atstovaujama byloje. Asmuo gali neturėti veiksnumo pareikšti ieškinį ir būti atsakovu, jeigu teismas apribojo jo teisinį veiksnumą arba jį panaikino.

Kai fiziniai asmenys neturi teisinio veiksnumo, atstovas veikia jų vardu. Šaliai byloje gali atstovauti:

  1. teisinis atstovas (Civilinio proceso kodekso 22 straipsnis);
  2. asmuo, kurį šalis paskiria ir kuriai suteikia oficialius įgaliojimus (Civilinio proceso kodekso 24-28a straipsniai);
  3. teismo sprendimu parinktas atstovas (Civilinio proceso kodekso 29-31 straipsniai). Įgaliojimai būti atstovu suteikiami įstatymu arba valstybinės įstaigos sprendimu (teisinis atstovavimas), arba susitarimu dėl oficialių įgaliojimų. Visi byloje atstovais esantys asmenys turi patvirtinti savo įgaliojimus būti atstovais.

7. Kur konkrečiai turėčiau kreiptis: į priimamąjį, į teismo raštinę ar kitą valdžios įstaigą?

Ieškinys (pareiškimas pradėti bylą) turi būti pateikiamas teismui, turinčiam materialinę, teritorinę ir funkcinę jurisdikciją. Čekijos teismų adresus galima rasti šioje Čekijos teisingumo ministerijos interneto tinklavietėje: http://portal.justice.cz/uvod/Justice.aspx?id=soud ceština - English.

viršųviršų

8. Kokia kalba galiu pateikti pareiškimą? Ar galiu tai padaryti žodžiu, ar būtina rašyti raštu? Ar galiu siųsti pareiškimą faksu arba elektroniniu paštu?

Bylos šalių padėtis yra vienoda ir jos turi teisę teisme kalbėti savo gimtąja kalba (Civilinio proceso kodekso 18 straipsnis). Ieškinys (pareiškimas pradėti bylą) gali būti pateikiamas ieškovo gimtąja kalba. Tačiau norint pagreitinti jūsų ieškinio nagrinėjimą, patartina pridėti visų teismui teikiamų dokumentų vertimus į čekų kalbą.

Pareiškimas pradėti bylą gali būti pateiktas raštu, žodžiu (įrašant) teismo priimamajame, elektronine forma, telegrama arba faksu. Pareiškimą galima pateikti žodžiu bylose, susijusiose su leidimu sudaryti santuoką, bylose dėl tėvystės (motinystės) nustatymo arba paneigimo, bylose, kuriose nustatoma, ar norint įsivaikinti reikalingas vaiko tėvų sutikimas, įvaikinimo bylose, bylose, kurias taip pat galima pradėti nepateikus pareiškimo ir pateikus pareiškimus dėl tokiose bylose priimto sprendimo vykdymo. Bet kuris apylinkės teismas privalo dėl bet kokio tokio pareiškimo parengti protokolą ir nedelsiant perduoti jį kompetentingam teismui. Šios rūšies pareiškimas sukelia tokias pat pasekmes, kaip ir tiesiogiai kompetentingam teismui pateiktas pareiškimas. Elektronine forma, telegrama arba faksu pateikiant pareiškimą ne vėliau kaip per tris dienas reikia pateikti originalą arba identišką kopiją raštu. Ši pareiga netaikoma pareiškimams, pateiktiems elektronine forma kartu su saugiu elektroniniu parašu, pagrįstu pripažintu kvalifikuotu sertifikatu (pagal Įstatymą Nr. 227/2000).

viršųviršų

9. Ar yra speciali ieškinių pareiškimo forma o jeigu ne, kaip turiu pradėti bylą? Ar yra informacija, kurią privalau nurodyti byloje?

Nėra nustatytų ieškinio (pareiškimo pradėti bylą) pateikimo formų. Ieškinyje turi būti pateikiama bendroji ir specialioji informacija.

Bendroji informacija – tai teismo, kuriam pateikiamas pareiškimas, nurodymas ir jį pateikiančio asmens vardas ir pavardė. Be to, iš pareiškimo turi būti aišku, kokios kompensacijos siekiama (su kuo jis yra susijęs), jis turi būti pasirašomas ir turi būti nurodoma data. Specialioji informacija – tai bylos šalių vardai, pavardės ir adresai (juridinio asmens atveju – taip pat ir verslo pavadinimas bei registruota būstinė); jeigu šalims byloje atstovaujama, duomenys apie jų atstovus taip pat turi būti nurodyti; pagrindinių faktų aprašymas ir įrodymų pateikimas. Iš ieškinio turi būti aišku, ko ieškovas siekia. Kai pareiškimas susijęs su komerciniais klausimais, jame taip pat turi būti nurodytas juridinio asmens ir susijusio fizinio asmens, užsiimančio verslo veikla, identifikavimo numeris.

Jeigu pareiškime nėra nurodyta būtina informacija arba jis yra neišsamus ar neaiškus, teismas paprašo šalį per nustatytą terminą ištaisyti šiuos trūkumus. Jeigu šalis to neatlieka, teismas sustabdo bylą.

Būtina pateikti tiek pareiškimo kopijų, kad vieną kopiją turėtų teismas ir prireikus ją taip pat gautų kiekviena šalis.

10. Ar turėsiu mokėti teismo mokesčius?

Už bylos nagrinėjimą Čekijos teismuose mokami teismo mokesčiai, būtent už mokesčių skalėje nurodytus veiksmus ir teismų bei teismo raštinės atliekamus veiksmus. Šių mokesčių dydžiai yra nustatyti Teismo mokesčių įstatyme Nr. 549/1991. Teismo mokesčiai nustatomi kaip vienkartinė suma arba procentinis dydis, priklausantis nuo bylos dalyko vertės.

viršųviršų

Daugybei bylų (iš esmės ne ginčo tvarka nagrinėjamoms byloms) netaikomi jokie mokesčiai. Šios išimtinės bylos - tai visų pirma bylos, susijusios su globa, įvaikinimu, nepilnamečių globa, tėvų ir vaikų išlaikymo pareigomis vienų kitiems ir t. t. Šioms byloms netaikomi jokie mokesčiai.

Toliau nurodytose bylose pareiškėjai asmeniškai atleidžiami nuo mokesčių: nustatant išlaikymo išmokų dydį, atlyginant žalą sveikatai, atsiradusią dėl nelaimingų atsitikimų darbe arba profesinės ligos, ir t. t. Kai ieškovas asmeniškai atleidžiamas nuo bylos mokesčių ir teismas priima sprendimą jo naudai, mokesčius turi sumokėti atsakovas.

Be to, tam tikros išimtys taip pat gali būti nustatytos atsižvelgiant į šalies turtą ir priemones. Jeigu dėl ilgo nedarbo, sunkios ligos ir t. t. ieškovui trūksta materialinių išteklių, jis gali prašyti teismo visiškai arba iš dalies atleisti nuo mokesčių. Geriau, kad prašymas būtų pridėtas prie jo pareiškimo. Nuspręsdamas, ar atleisti nuo teismo mokesčių, teismas atsižvelgia į pareiškėjo turtą ir pinigus bei jo socialinę padėtį, mokėtiną teismui sumą, reikalavimo, kurį siekiama patenkinti, pobūdį ir t. t. Tačiau išimtis negali būti taikoma nepagrįstiems pareiškimams, pareiškimams, kurie neturi galimybių būti patenkinti, arba pareiškimams, kuriais ginama teisė. Taip pat žr. Teisinė pagalba - Čekija.

Teismo mokestis yra mokamas pateikus pareiškimą pradėti bylą. Jeigu jis nesumokamas pateikus pareiškimą, teismas paprašo šalį sumokėti mokestį ir jį informuoja, kad jeigu per nustatytą terminą jis nebus sumokėtas, byla bus sustabdyta.

viršųviršų

11. Ar turiu padengti bylinėjimosi išlaidas? Jeigu taip, ar turėsiu mokėti advokatui nuo bylos pradžios? Ar galiu kreiptis dėl prisidėjimo prie bylinėjimosi išlaidų padengimo?

Žr. Teisinė pagalba - Čekija.

12. Nuo kada mano ieškinys laikomas oficialiai priimtu? Ar valdžios institucijos patvirtins, kad mano ieškinys pareikštas tinkamai?

Teismo procesas laikomas pradėtu tą dieną, kai teismas gauna pareiškimą arba priima nutartį pradėti bylą nesant pareiškimo. Teismui gavus pareiškimą, byla pradedama nagrinėti; teismas nesiunčia jokio specialaus patvirtinimo, kad byla buvo pradėta. Jeigu ieškinys (pareiškimas) pateikiamas asmeniškai teismo priimamajame, gali būti prašoma jo pateikimą patvirtinti antspaudu ant prašymo kopijos. Jeigu pareiškimuose yra trūkumų, teismas paprašys šalis juos ištaisyti. Jeigu šalys per teismo nustatytą terminą to nepadaro, byla sustabdoma.

13. Ar gausiu išsamią informaciją apie tolesnių veiksmų terminus (pvz., per kiek laiko turiu atvykti į teismą)?

Įstatymuose nėra nustatyti terminai, per kuriuos teismai turi išnagrinėti skundus. Pradėjus bylą, teismas ją nagrinėja net jeigu nebuvo pateikti papildomi pareiškimai. Teismas turi įteikti ieškinį (pareiškimą pradėti bylą) asmeniškai kitoms bylos šalims. Vykstant procesui teismas šalims išaiškina jų teises ir pareigas. Jeigu reikia atlikti tam tikrą procesinį veiksmą, teismas nustato terminą, per kurį šis veiksmas turi būti atliktas. Bylos šalys ir jų atstovai turi teisę naudotis bylos medžiaga, išskyrus balsavimo protokolą ir daryti ištraukas ir jos kopijas. Pirmininkaujantis teisėjas gali leisti bet kuriam asmeniui, suinteresuotam bylos baigtimi arba turinčiam svarius pagrindus tai daryti, naudotis bylos medžiaga, daryti ištraukas ir jų kopijas, išskyrus atvejus, kai tai yra byla, kurios turinys, atsižvelgiant į konkrečias teisės nuostatas, turi išlikti slaptas.

« Ieškinio perdavimas teismui - Bendro pobūdžio informacija | Čekija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 12-05-2009

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė