Europos Komisija > ETIT > Bankrotas > Švedija

Naujausia redakcija: 11-05-2009
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Bankrotas - Švedija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Kokių rūšių bankroto bylų esama ir kokie jų tikslai? 1.
2. Kokiomis sąlygomis iškeliamos kiekvienos rūšies bankroto bylos? 2.
3. Koks įvairių dalyvių vaidmuo kiekvienos rūšies byloje? 3.
4. Kokios bankroto bylos iškėlimo pasekmės? 4.
5. Kokių esama konkrečių nuostatų, susijusių su tam tikromis reikalavimų rūšimis? 5.
6. Kokios nuostatos susijusios su žalingais veiksmais? 6.
7. Kokios sąlygos nustatytos reikalavimams pateikti ir priimti? 7.
8. Kokios taisyklės susijusios su reorganizavimu ir skolų restruktūrizavimu? 8.
9. Kokios taisyklės susijusios su likvidavimu ir bylos užbaigimu? 9.

 

1. Kokių rūšių bankroto bylų esama ir kokie jų tikslai?

Švedijos bankroto įstatyme (1987:672) nemokumas apibrėžtas kaip negalėjimas sumokėti savo skolų, kai toks negalėjimas nėra laikinas. Ir fiziniai, ir juridiniai asmenys, kurie yra nemokūs, gali būti paskelbti bankrutavusiais (šved. i konkurs).

Alternatyvūs sprendimai iki galutinio nemokumo

Kad sumažintų skolas, įmonės ir privatūs fiziniai asmenys gali savanoriškai sudaryti susitarimus su kreditoriais dėl įsiskolinimo panaikinimo. Tokie susitarimai nėra konkrečiai reglamentuojami įstatymuose, tačiau jie vertinami taip pat kaip ir kitos sutarčių rūšys.

Įmonės gali kreiptis dėl reorganizavimo (šved. rekonstruktion) pagal Įmonių reorganizavimo įstatymą (1996:764). Reorganizavimo procedūra gali būti taikoma tik jeigu įmonė negali sumokėti savo uždelstų skolų arba negalės jų sumokėti artimiausiu metu. Taip pat turi būti pagrįstų priežasčių manyti, kad galima pasiekti reorganizavimo tikslą. Pateikti pareiškimą turi pats skolininkas arba jis turi sutikti su reorganizavimo pareiškimu (žr. 8 klausimą).

Bankroto ir reorganizavimo procedūros leidžia sudaryti su kreditoriais sutartį, pagal kurią bus sumokėta tik dalis skolos. Tokia sutartis gali būti sudaryta savanoriškai, tačiau ją sudaryti taip pat gali nurodyti teismas; tokiu atveju ji privaloma visiems kreditoriams (vieša taikos sutartis).

Fiziniai asmenys gali kreiptis dėl skolų restruktūrizavimo (šved. skuldsanering) pagal Skolų restruktūrizavimo įstatymą (2006:548). Tam keliami reikalavimai, kad asmuo turi gyventi Švedijoje, jis turi būti taip įsiskolinęs, jog negalima tikėtis, kad jis įstengs sumokėti skolas artimoje ateityje, o sutartis dėl skolos restruktūrizavimo turi būti tikslinga (žr. 8 klausimą).

viršųviršų

2. Kokiomis sąlygomis iškeliamos kiekvienos rūšies bankroto bylos?

Bankrutavusiu gali būti paskelbtas skolininkas (fizinis asmuo arba įmonė), kuris yra nemokus, t. y. skolininkas negali tinkamu būdu sumokėti savo skolų, ir šis negalėjimas nėra laikinas.

Pareiškimas dėl bankroto pateikiamas skolininko gyvenamosios vietos teismui arba skolininko įsisteigimo vietoje, jeigu tai yra įmonė. Pareiškimą gali pateikti skolininkas arba kreditorius. Teismas priima sprendimą dėl bankroto ir paskiria turto administratorių. Sprendimas dėl bankroto turi būti skelbiamas oficialiajame leidinyje (šved. Post- och Inrikes Tidningar) ir viename arba daugiau regione leidžiamų dienraščių.

3. Koks įvairių dalyvių vaidmuo kiekvienos rūšies byloje?

Teismas

Bankrotas - tai teisminė procedūra. Sprendimą pradėti arba nutraukti bankroto bylą priima teismas. Proceso metu tam tikrus sprendimus taip pat turi priimti teismas.

Turto administratorius

Turto administratorius administruoja skolininko turtą. Jis turi atsižvelgti į bendras kreditorių teises ir kaip galima greičiau likviduoti likutinį turtą. Administratorius atsakingas už skolininko nuosavybę, jis parduoda turtą ir padalija balansą kreditoriams pagal įstatyme nustatytą jų eiliškumą.

Priežiūros valdyba

Priežiūros valdyba (šved. Tillsynsmyndigheten) (kuri yra vykdymo tarnybos (šved. Kronofogdemyndigheten) sudedamoji dalis) prižiūri turto administravimą.

Bankrutavęs asmuo

Bankrutavusiam asmeniui (direktoriams, jeigu tai yra įmonė) įstatyme nustatyta pareiga bendradarbiauti su administratoriumi, teismais bei priežiūros valdyba ir teikti jiems informaciją. Bankrutavęs asmuo turi pareigą teisme prisiekti, kad jo balansas ir apskaita yra teisingi. Priėmus sprendimą dėl bankroto ir iki bankrutavęs asmuo prisiekia dėl balanso ir apskaitos, jis negali be teismo leidimo išvykti iš šalies.

viršųviršų

Kreditoriai

Bendras kreditorių teises turi apsaugoti turto administratorius. Svarbiais klausimais administratorius gali konsultuotis su ypač suinteresuotais kreditoriais ir kreditoriai gali būti iškviesti atvykti į teismą prisiekti. Bankroto įstatyme (1987:672) nustatytos išsamesnės taisyklės, susijusios su kreditorių procesinėmis teisėmis.

4. Kokios bankroto bylos iškėlimo pasekmės?

Visa skolininko nuosavybė įtraukiama į likutinį turtą ir turi būti kiek įmanoma naudojama skoloms sumokėti. Tačiau fizinis asmuo, kuris buvo paskelbtas bankrutavusiu, gali pasilikti tam tikrus asmeninius daiktus, kurie pagal skolų vykdymo kodekse nustatytas arešto taisykles negali būti areštuojami.

Bankrutavęs asmuo negali disponuoti likutiniu turtu. Dėl to jis negali sudaryti sutarčių arba, pvz., parduoti turto, arba sumokėti skolų, kurios sudaro bankrutavusio asmens turto dalį. Priėmus sprendimą dėl bankroto, bankrutavusio asmens turtui priklausanti nuosavybė negali būti areštuojama, išskyrus atvejus, kai turtas buvo įkeistas specialiam reikalavimui užtikrinti.

Tarybos reglamento (EB) Nr. 1346/2000 21 ir 22 straipsniai

Šie straipsniai susiję su sprendimų pradėti bankroto bylą paskelbimu ir sprendimo registracija kitoje valstybėje narėje. Kai priimamas sprendimas nagrinėti pagrindinę bankroto bylą kitoje valstybėje narėje, o skolininkas turi verslą Švedijoje, apie sprendimą turi būti pranešta Švedijos įmonių registro įstaigai (šved. Bolagsverket). Taip pat yra kitų atvejų, kai apie sprendimą turi būti pranešama. Įmonių registro įstaiga sprendimą paskelbia oficialiajame leidinyje.

viršųviršų

Įmonių registro įstaiga taip pat informuoja 22 straipsnyje nurodytus registrus. Už 22 straipsnio 2 dalyje nurodytą privalomą registraciją Švedijoje atsako atitinkamai turto administratorius arba reorganizacijos administratorius.

5. Kokių esama konkrečių nuostatų, susijusių su tam tikromis reikalavimų rūšimis?

Įskaitymas

Asmens reikalavimas skolininkui ir skolininko reikalavimas to asmens atžvilgiu gali būti įskaitomi, jeigu reikalavimai yra vienos rūšies (pvz., abu reikalavimai yra piniginio pobūdžio) ir jeigu kreditoriaus reikalavimas atsirado anksčiau nei buvo priimtas sprendimas dėl bankroto.

Pirmesnės eilės reikalavimai (šved. förmånsrätt)

Kreditoriai, turintys specialaus pirmesnės eilės reikalavimo užtikrinimą, turi teisę gauti išmoką iš turto pirmiau už kitus kreditorius. Taip, pvz., gali būti tuo atveju, kai tam tikras turtas buvo įkeistas garantijai.

Kreditoriai, turintys bendro pirmesnės eilės reikalavimo užtikrinimą, turi teisę gauti išmoką anksčiau nei kiti kreditoriai, turintys paskesnę reikalavimo teisę, ir kreditoriai, kurie neturi jokių pirmesnės eilės reikalavimų. Pavyzdžiui, kintamos vertės skolininko suteikiamas užtikrinimas yra bendras pirmesnės eilės reikalavimas. Visi ne pirmesnės eilės reikalavimai dalijant turtą turi lygias teises.

Kintamos vertės skolininko suteikiamas užtikrinimas

Kintamos vertės skolininko suteikiamas užtikrinimas yra skolos užtikrinimas, suteikiantis bendrą pirmenybės teisę. Tačiau jis ribojamas taip, kad pirmesnės eilės reikalavimas taikomas tik 55 % turto, kuris lieka po to, kai apmokami pirmesnių kreditorių reikalavimai, vertės.

viršųviršų

Darbo sutartys

Darbdaviui bankrutavus darbo sutartys nėra automatiškai nutraukiamos, o turto administratorius turi nuspręsti, ar pranešti apie sutarties nutraukimą. Darbuotojo reikalavimui išmokėti darbo užmokestį arba kitą atlyginimą tam tikrą laiko tarpą suteikiamas bendras pirmenybės teisės statusas. Pagrindinė taisyklė - reikalavimai, kurie buvo pateikti teismui per tris mėnesius iki teismui gaunant pareiškimą dėl bankroto ir per vieną mėnesį po sprendimo dėl bankroto, turi pirmenybės teisės statusą. Reikalavimai dėl darbo užmokesčio arba kito atlyginimo, kurie turi pirmenybės teisės statusą, taip pat padengiami iki „garantuojamo darbo užmokesčio“ lygio, o tai reiškia, kad jeigu bankrutavusio asmens turto nepakanka reikalavimams patenkinti, darbuotojas gali gauti kompensaciją iš valstybės. Garantuojamo darbo užmokesčio suma ribojama; tokios garantijos taip pat gali būti išmokamos reorganizuojant įmonę.

6. Kokios nuostatos susijusios su žalingais veiksmais?

Priėmus sprendimą dėl bankroto, skolininkas nebegali disponuoti turtu, kuris priklauso bankrutavusio asmens turtui. Jeigu, nepaisant to, skolininkas teikia pirmenybę vienam iš kreditorių, jis gali būti nubaustas. Turto administratorius taip pat turi daugybę galimybių panaikinti skolininko sandorį, sudarytą iki sprendimo dėl bankroto priėmimo, jeigu jis buvo žalingas kreditorių teisėms.

Jeigu skolininkas teikia pirmenybę vienam iš kreditorių, jo sandoris gali būti panaikintas, kai dėl to skolininkas tapo nemokus, o privilegijuotas kreditorius žinojo arba turėjo apie tai žinoti. Kad šios nuostatos būtų taikomos, sandoris turėjo būti sudarytas per penkerius metus iki pareiškimo dėl bankroto pateikimo. Tačiau jeigu mokėjimas buvo atliktas skolininko artimam asmeniui, pvz., šeimos nariui, penkerių metų terminas netaikomas.

viršųviršų

Esant tam tikroms aplinkybėms, sumokėta skola gali būti išieškota, jeigu ji buvo sumokėta likus mažiau nei trims mėnesiams iki pareiškimo dėl bankroto pateikimo. Tai taikoma, jeigu mokėjimas buvo atliktas neįprastu būdu (pvz., kitais būdais nei pinigais), jeigu mokėjimas atliktas anksčiau laiko arba jei jį sudarė tokia didelė pinigų suma, kad dėl to labai pablogėjo skolininko finansinė padėtis. Tačiau tai netaikoma, jeigu mokėjimas gali būti laikomas įprastu. Tai reiškia, kad sumos, sumokėtos mokėtinom skolom padengti, paprastai negali būti išieškomos.

7. Kokios sąlygos nustatytos reikalavimams pateikti ir priimti?

Pareiškimą dėl bankroto pateikęs kreditorius iškviečiamas į teismą prisiekti. Kiti kreditoriai iškviečiami paskelbus sprendimą dėl bankroto. Skolininkas turi pareigą apie esamus kreditorius informuoti turto administratorių, teismą ir priežiūros instituciją.

Jeigu nusprendžiama, kad turto pakanka, kad būtų atliktos išmokos kreditoriams, kurie neturi pirmesnės eilės reikalavimo, pradedama skolų registravimo procedūra. Pradėti procedūrą prašo administratorius, o sprendimą priima teismas. Teismas priima sprendimą dėl procedūros trukmės, kuri trunka nuo keturių iki dešimties savaičių. Sprendimas pradėti skolų registravimo procedūrą turi būti paskelbtas oficialiajame leidinyje ir viename arba daugiau regione leidžiamų dienraščių. Tuomet kreditoriai gali raštu pateikti teismui savo reikalavimus.

8. Kokios taisyklės susijusios su reorganizavimu ir skolų restruktūrizavimu?

Įmonės reorganizavimas

Įmonės, kurios atrodo esančios gyvybingos ilgalaikiu laikotarpiu, tačiau kurių finansinė padėtis tokia sunki, kad jos negali sumokėti mokėtinų skolų, gali būti reorganizuojamos. Prašymą pateikia pati įmonė arba kreditorius. Teismas priima sprendimą dėl reorganizavimo ir paskiria administratorių, kurio užduotis - ištirti, ar yra sąlygų, kurios leistų tęsti veiklą ir ar galima pasiekti finansinį susitarimą su kreditoriais.

viršųviršų

Vykstant reorganizavimo procedūrai skolininkas išlaiko teisę disponuoti savo turtu. Tačiau jam neleidžiama mokėti skolų, prisiimti naujų įsipareigojimų arba be administratoriaus sutikimo perduoti esminių nuosavybės teisių į turtą. Vykstant procedūrai, joks turtas negali būti padalijimas kreditoriams. Taip pat negalima paskelbti skolininko bankroto, išskyrus atvejus, kai yra ypatingų priežasčių manyti, kad labai pažeidžiamos tam tikro kreditoriaus teisės. Reorganizavimo procedūra trunka tris mėnesius ir gali būti pratęsiama trims mėnesiams. Tačiau, jeigu nėra sudaroma taikos sutartis, reorganizavimo procedūra negali trukti ilgiau nei vienerius metus.

Jeigu su kreditoriais nepavyksta sudaryti savanoriško finansinio susitarimo, teismas gali nurodyti sudaryti taikos sutartį, pagal kurią skolos privalomai sumažinamos. Kreditoriai, kurie turi pirmesnės eilės reikalavimus, nedalyvauja derybose dėl taikos sutarties. Pasiūlymas dėl taikos sutarties, pagal kurį kreditoriams suteikiama ne mažiau kaip 50 % jų reikalavimų vertės, laikomas priimtu, jeigu pasiūlymą patvirtina 60 % visų balsavimo teisę turinčių kreditorių (kurių reikalavimai sudaro ne mažiau kaip 60 % reikalavimų sumos). Jeigu pasiūlymo dėl taikos sutarties suma mažesnė, jis laikomas priimtu, jeigu jį patvirtina 75 % balsavimo teisę turinčių kreditorių (kurių reikalavimai sudaro ne mažiau kaip 75 % reikalavimų sumos). Patvirtinta taikos sutartis privaloma visiems kreditoriams, kurie turėjo teisę dalyvauti derybose dėl taikos sutarties.

Skolų restruktūrizavimas

Fizinis asmuo, turintis tiek skolų, kad negalės jų sumokėti artimoje ateityje, gali kreiptis dėl skolų restruktūrizavimo. Tokiu atveju papildomai reikalaujama, kad, atsižvelgiant į skolininko asmenines aplinkybes ir finansinę padėtį, skolų restruktūrizavimas būtų prasmingas.

Skolų restruktūrizavimas reiškia, kad visos pagal procedūrą nagrinėjamos skolos sumažinamos arba apskritai panaikinamos. Prašymai dėl skolų restruktūrizavimo pateikiami vykdymo tarnybai. Visiems kreditoriams, kuriems turi įtakos prašymas dėl skolų restruktūrizavimo, turi būti suteikta galimybė pateikti pastabas dėl pasiūlymo. Sprendime dėl skolų restruktūrizavimo nurodomos skolų, kurias turi sumokėti skolininkas, proporcijos. Jame taip pat pateikiamas mokėjimo planas, paprastai sudaromas penkeriems metams.

Pagal mokėjimo planą skolininkas, kurio skolos buvo restruktūrizuotos, turi gyventi iš minimalios pragyvenimo sumos. Jeigu skolininkas neturi pajamų, viršijančių minimalų pragyvenimo lygį, jis neturi nieko mokėti; taip atsitinka vidutiniškai trečdalyje bylų.

9. Kokios taisyklės susijusios su likvidavimu ir bylos užbaigimu?

Bankrutavusio asmens turto likvidavimo taisyklės nustatytos Bankroto įstatyme. Pardavus turtą, gauta suma padalijama. Jeigu bankroto momentu nepakanka turto bankroto bylos nagrinėjimo išlaidoms padengti, teismas nutraukia bylą. Jeigu turto lieka, byla užbaigiama teismui priėmus sprendimą dėl turto padalijimo kreditoriams pagal Pirmesnės eilės reikalavimų įstatyme (1970:979) nustatytą eiliškumą.

Jeigu skolininkas yra įmonė arba kitas juridinis asmuo, o bankroto byla baigiama be likutinio turto, juridinis asmuo baigiantis procesui likviduojamas. Jeigu turto lieka, likviduojama turtą dalijant kreditoriams.

« Bankrotas - Bendro pobūdžio informacija | Švedija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 11-05-2009

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė