Europos Komisija > ETIT > Bankrotas > Ispanija

Naujausia redakcija: 06-06-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Bankrotas - Ispanija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. KOKIOS BANKROTO PROCESO RŪŠYS IR KOKIE JŲ TIKSLAI? 1.
2. KOKIOS SĄLYGOS BŪTINOS, NORINT PRADĖTI BANKROTO PROCESĄ? 2.
3. KOKS DALYVAUJANČIŲ BANKROTO PROCESE ŠALIŲ VAIDMUO? 3.
4. KOKIOS BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMO PASEKMĖS? 4.
5. KOKIŲ ESAMA SPECIFINIŲ TAISYKLIŲ, SUSIJUSIŲ SU TAM TIKRAIS REIKALAVIMAIS? 5.
6. KOKIOS NORMOS TAIKOMOS, ESANT ŽALINGIEMS VEIKSMAMS? 6.
7. PAGAL KOKIAS TAISYKLES TEIKIAMI, PRIPAŽĮSTAMI IR VERTINAMI REIKALAVIMAI? 7.
8. KOKIŲ ESAMA SU ĮMONIŲ REORGANIZAVIMU SUSIJUSIŲ TAISYKLIŲ? 8.
9. KOKIŲ ESAMA SU LIKVIDAVIMU SUSIJUSIŲ TAISYKLIŲ? 9.
10. KOKIE BANKROTO PROCESO UŽBAIGIMO PAGRINDAI? 10.

 

1. KOKIOS BANKROTO PROCESO RŪŠYS IR KOKIE JŲ TIKSLAI?

Naujame Bankroto įstatyme (2003 m. liepos 9 d., Nr. 22/2003) numatytas tik vienas teisinis būdas spręsti dėl bendro skolininko nemokumo kilusiai krizei – bankroto byla. Skolininkas atsiduria ant bankroto slenksčio, kai negali reguliariai vykdyti prisiimtų įsipareigojimų.

Bankroto byla yra vienintelė procedūra, taikoma tiek privačiam skolininkui, tiek prekybininkui, nepriklausomai nuo to, ar jis fizinis, ar juridinis asmuo. Jos pagrindinis tikslas – maksimalus kreditorių interesų tenkinimas, tačiau, siekdamas šio tikslo, įstatymas pirmenybę teikia tokiems sprendimams, kurie leistų išsaugoti įmonės veiklą ir darbo vietas.

Kai paskelbiamas bankrotas, pagal procedūrą taikomas vienas bendras bankroto proceso etapas, kurio metu bandoma nustatyti, kokį turtą turi skolininkas, ir sudaromas tinkamai klasifikuotų kreditorių sąrašas. Patvirtintas turto aprašas ir kreditorių sąrašas gali būti reikalingas priimant vieną iš dviejų teisinių sprendimų:

  • arba sudarant susitarimą tarp skolininko ir jo kreditorių, kuriame galima numatyti ne didesnę kaip 50% nuolaida ir/ar ne ilgesnį kaip 5 metų termino atidėjimą;
  • arba imantis likvidavimo, kai pirmiausia siekiama parduoti įmonę arba pelną duodančius jos skyrius tam, kad nustatyta tvarka būtų galima padengti gautas paskolas.

2. KOKIOS SĄLYGOS BŪTINOS, NORINT PRADĖTI BANKROTO PROCESĄ?

Įstatymas laikosi subjektyvios prielaidos, kad skolininkas, nepriklausomai nuo to, ar jis fizinis, ar juridinis asmuo, jau turi juridinį subjektiškumą. Bankroto procedūros netaikomos tik valstybės viešojo administravimo įstaigoms ar organams.

viršųviršų

Objektyvi įstatymo nustatyta prielaida, t.y. ekonominė būklė, kurioje turi atsidurti skolininkas, kad galėtų būti iškelta bankroto byla, yra nemokumas, kuris suprantamas ne tik kaip turtinės pusiausvyros suardymas, bet ir kaip nesugebėjimas reguliariai apmokėti prisiimtų įsipareigojimų.

Bankrotą skolininkui gali skelbti kreditoriai arba bendrovių nariai, kurie asmeniškai atsako už skolininko bendrovių skolas. Kai bankroto paskelbimo prašo pats skolininkas, tuomet kalbame apie savanorišką bankrotą, o kai to prašo kiti asmenys, turintys tam teisę, tuomet tokį bankrotą vadiname priverstiniu.

Skolininkas gali prašyti, kad jam bankrotas būtų paskelbtas ne tik tada, kai jis jau nemokus, bet ir anksčiau, kai nemokumas jau neišvengiamas. Tačiau ši teisė, kai nemokumas yra realus, virsta skolininko pareiga per du mėnesius pateikti prašymą dėl bankroto paskelbimo. Toks prašymas turi būti artimas teisiniam ir ekonominiam pranešimui, su juo turi būti pateiktas turimo turto aprašas, kreditorių sąrašas ir paskutinių trejų metų ataskaitos, jei pareiškėjas yra prekybininkas. Teisėjas įvertina pateiktus dokumentus ir, jeigu jie rodo nemokumą ar jo neišvengiamumą, iškelia bankroto bylą.

Kai bankroto paskelbimo prašo kreditoriai, teisėjas į parengiamąjį teismo posėdį kviečia skolininką tam, kad šis galėtų apsiginti. Siekiant palengvinti nemokumo nustatymą, įstatyme pateiktas pašalinių faktų (susijusių su tam tikrų paskolų neapmokėjimu ar jų didumu, taip pat su prekių pabrangimu arba pelno neduodančio turto realizavimu) sąrašas, kurių pakanka, kad nemokumas būtų įrodytas. Jei skolininkas neprieštarauja, teisėjas jam paskelbia bankrotą, o jei prieštarauja, tuomet šaukiamas teismo posėdis, tiriami įrodymai ir tik po to teisėjas priima sprendimą.

viršųviršų

Ispanijos Bankroto įstatymas, sekdamas Nemokumo reglamentu Nr. 1346/00, kompetenciją skelbti bankrotą suteikia prekybos teisėjui, kuriam priskirtoje teritorijoje yra pagrindinių skolininko interesų buvimo vieta; juridinių asmenų atveju manoma, kad tokia vieta sutampa su jo registruota buveine. Šiuo atveju registruotos buveinės pakeitimas per paskutinius šešis mėnesius bus laikomas negaliojančiu.

Jei prašoma paskelbti bankrotą tokiam skolininkui, kurio pagrindinių interesų buvimo vieta yra užsienyje, kompetenciją skelbti bankrotą turės tas prekybos teisėjas, kuriam paskirtoje teritorijoje yra skolininko valdymo organai.

Sprendimas, kuriuo skelbiamas bankrotas, turi būti viešai išplatintas ir registruotas. Apie sprendimą skelbiama ne tik oficialiame laikraštyje, bet ir viename iš laikraščių, kuris labiausiai skaitomas skolininko vietovėje. Be to, sprendimas pateikiamas Civiliniam ir prekybos registrui, taip pat turto registrui, kuriame skolininkas yra užregistravęs nuosavybę.

3. KOKS DALYVAUJANČIŲ BANKROTO PROCESE ŠALIŲ VAIDMUO?

Teisėjas vadovauja visam bankroto procesui. Jam priklauso jį pradėti ir pabaigti, jis skatina proceso eigą, prižiūri bankroto komisijos veiklą ir sprendžia bet kokius ginčus, kurie gali kilti bet kuriame iš minėtų etapų.

Bankroto komisijai tenka kompleksinis vaidmuo: be to, kad ji yra pagalbinis organas, teikiantis informaciją ir bendradarbiaujantis su teisėju, ji taip pat veikia kaip visų kreditorių pagrindinių interesų atstovas ir atlieka disponavimo skolininko turtu bei jo administravimo veiklos priežiūrą.

viršųviršų

Kai paskelbiamas bankrotas, kreditoriai turi per mėnesį pateikti savo reikalavimams; rašytinis prašymas turi būti pateiktas kartu su reikalavimą pagrindžiančiais dokumentais. Kreditoriai gali dalyvauti ir būti teismo proceso šalimi, tačiau tai turi daryti oficialiai per prokurorą; teisininkų pagalba reikšti reikalavimus bei kreditorių susirinkime balsuojant dėl susitarimo yra nereikalinga.

Kreditorių susirinkimas sušaukiamas tada, kai, patvirtinus turto apyrašą ir kreditorių sąrašą, pasiūloma sudaryti susitarimą. Susirinkime dalyvauja visi eiliniai kreditoriai, kurie balsų dauguma sprendžia, ar reikalauti skolininko pasyvo.

Skolininkas pats dalyvauja bankroto procese ir privalo bendradarbiauti su bankroto komisija, kai ši to paprašo.

4. KOKIOS BANKROTO BYLOS IŠKĖLIMO PASEKMĖS?

Iškėlus bankroto bylą, paliečiamas visas skolininko esamas ir būsimas turtas bei visos esamos ir būsimos turtinės teisės, išskyrus neareštuotiną turtą ir turtines teises. Apie bankroto bylos iškėlimą pranešama registrams, kuriuose toks turtas ir turtinės teisės yra įregistruoti.

Norėdamas užtikrinti skolininko turto vientisumą, teisėjas gali arba nušalinti skolininką nuo turto administravimo ir disponavimo juo, suteikdamas šias funkcijas bankroto komisijai, arba palikti galimybę, prižiūrimam bankroto komisijos, minėtas funkcijas atlikti pačiam skolininkui.

Skolininkas ir toliau gali tęsti ekonominę ar profesinę veiklą, nebent teisėjas nusprendžia ją nutraukti dėl pragaištingų rezultatų.

Bet kokių pagrindines skolininko teises ribojančių priemonių taikymas (pvz., susirašinėjimo priežiūra, draudimas lankytis tam tikrose vietose, privaloma registracija, namų areštas ir pan.) privalo būti pateisinamas: taikoma priemonė turi būti būtina, siekiant reikiamo tikslo, ir turi trukti tik tiek, kiek tai yra reikalinga.

viršųviršų

Iškėlus bankroto bylą, paveikiami ir visi iki jos iškėlimo pateikti reikalavimai. Tokie kreditoriai turi vėl pateikti savo reikalavimus, kad šie būtų pripažinti ir suklasifikuoti. Po bankroto bylos iškėlimo kreditorių reikalavimai jau nelaikomi turtu, išskyrus tuos reikalavimus, kurie yra užtikrinti įkeistu turtu.

Bet kuris kreditoriaus reikalavimas turi būti pateiktas bankroto bylą nagrinėjančiam teisėjui, sustabdant bet kokių arbitražinių susitarimų galią. Tačiau, nepaisant to, teisminis nagrinėjimas ir anksčiau pradėti arbitražo procesai tęsiami, kol bus priimtas teismo nuosprendis arba arbitražo sprendimas, kurį norint įvykdyti reikės varžytinių.

Iškėlus bankroto bylą, suvaržoma skolininko veikla su tuo turtu ir tomis turtinėmis teisėmis, kurios susiję su bankroto procesu, be to, neleidžiama pradėti jokios naujos veiklos – taip kreditoriams suteikiama galimybė patenkinti jų reikalavimus per varžytines. Išimtinai leidžiama tęsti tik darbo ir administracinę veiklą, kuri buvo pradėta iki bankroto bylos iškėlimo, tačiau visos šios taisyklės netaikomos skolininko turtui, kurio reikia įmonės ar profesinei veiklai tęsti.

Bankroto bylos iškėlimas negali būti pagrindas sutartiniams ginčams spręsti, nes bet kokia sutartyje numatyta nuostata, leidžianti šalims spręsti ir sutartinius ginčus, laikoma negaliojančia. Tačiau ši taisyklė nedraudžia spręsti sutartinių ginčų kitais pagrindais, pavyzdžiui, sutarties nevykdymo. Tačiau tokiu atveju, kai iškeliama bankroto byla, prašyti spręsti sutartinius ginčus reikia bylą iškėlusio teisėjo.

viršųviršų

Darbo sutarčių bankroto bylos iškėlimas neliečia, nebent kompetencija tvirtinti darbo reguliavimo priemones ir darbo sąlygų pasikeitimus perkeliama teisėjui. Teisėjas yra taip pat įgaliotas sumažinti sutartas kompensacijas, sprendžiant dėl darbo sutarties su aukščiausiu įmonės valdymo organu.

5. KOKIŲ ESAMA SPECIFINIŲ TAISYKLIŲ, SUSIJUSIŲ SU TAM TIKRAIS REIKALAVIMAIS?

Visų pirma, išvaržyti negalima tų kreditorių, kurių reikalavimai užtikrinti įkeistu skolininko turtu arba turtine teise; tokie kreditoriai gali kreiptis į varžytines, pasilikdami sau pirmumo teisę gauti pinigus, arba gali tiesiog parduoti įkeistą turtą iš varžytinių. Įkeistas turtas gali būti parduotas bet kuriuo momentu, prieš tai jį atskyrus nuo viso kito iš varžytinių išparduodamo turto.

Tačiau jeigu įkeistas turtas yra susijęs su skolininko profesine ar įmonės veikla, tokio turto pardavimas sustabdomas, kol priimamas susitarimas, kad tokiai veiklai nebus pakenkta, arba pradedama likvidavimo procedūra, tačiau tai daroma ne anksčiau kaip po metų. Praėjus šiam terminui, suteikiama arba atnaujinama galimybė turtą išparduoti, bet tam turi pritarti bankroto bylą iškėlęs teisėjas.

Toks pat termino atidėjimas taikomas ir atsiimant išsimokėtinai parduotą arba lizingo būdu perduotą kilnojamąjį turtą, taip pat sprendžiant ginčus dėl nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutartyje numatyto atidėto mokėjimo neatlikimo.

Kompensacija kreditoriui už varžytinėse atsidūrusiam skolininkui reiškiamus reikalavimus ir jo skolas yra draudžiama.

viršųviršų

Iškėlus bankroto bylą, reikalavimai nustoja būti laikomi turtu, išskyrus tuos, kurie yra užtikrinti įkeistu turtu, taip pat reikalavimus dėl atlyginimo išmokėjimo, nebent pastarieji susiję su papildomais reikalavimais.

6. KOKIOS NORMOS TAIKOMOS, ESANT ŽALINGIEMS VEIKSMAMS?

Įstatymas numato dvejų metų terminą iki bankroto paskelbimo.

Šiuo laikotarpiu skolininko su turtu atlikti veiksmai, jeigu jie sukelia žalą, gali būti anuliuoti. Žalos įrodinėjimo našta tenka bankroto komisijai.

Siekiant palengvinti anuliavimo veiksmus, įstatyme žala vienais atvejais laikoma iuris tantum, o kitais iuris et de iure. Nepriimant priešingų įrodymų, žala nustatoma dovanojimo ir veiksmų, turinčių neatlygintinumo pobūdį, atvejais, taip pat įvykdžius reikalavimą po bankroto paskelbimo. O kai priešingi įrodymai priimami, žala nustatoma, kai yra įkeičiamas turtas, siekiant užtikrinti ankstesnes prievoles, kai materialiųjų akcijų perleidimo sandoriai sudaromi su tėvais, o juridinių asmenų atveju – su administratoriumi, bendrininkais ar susijusiomis įmonėmis.

Anuliavimo pasekmė yra abipusė perduotų daiktų restitucija, o kai perduoto turto grąžinti neįmanoma, reikia atlyginti jo vertę, buvusią turto perdavimo dieną. Be to, jei buvo elgiamasi nesąžiningai, įgijėjas taip pat privalo atlyginti nuostolius.

Anuliavimo veiksmai yra suderinami su kitais pirminės padėties atkūrimo veiksmais (absoliučiu negaliojimu, santykiniu negaliojimu, kreditorių apgaule ir pan.). Juos visus turi pripažinti bankroto bylą iškėlęs teisėjas ir paskirti papildomą teisminį nagrinėjimą, kurio forma panaši į bankroto bylos nagrinėjimą. Tokio neeilinio teisminio nagrinėjimo metu analizuojami rašytiniai šalių pareiškimai (ieškinys ir atsiliepimas į ieškinį), tiriami pasiūlyti bei tinkamais pripažinti įrodymai ir priimamas sprendimas.

viršųviršų

Aktyvų vaidmenį vykdant šiuos anuliavimo veiksmus turėtų atlikti bankroto komisija ir tik tais atvejais, kai pastaroji šio vaidmens nesiima, tai gali daryti bet kuris kreditorius, kuris prieš tai buvo kreipęsis į bankroto komisiją. Veiksmai vykdomi prieš skolininką ir turto ar teisės įgijėją. Jeigu turtas buvo perleistas trečiajam asmeniui ir reikalaujama tokį turtą grąžinti natūra, reikia pateikti reikalavimą tokiam trečiajam asmeniui ir įrodyti, kad jis veikė nesąžiningai.

7. PAGAL KOKIAS TAISYKLES TEIKIAMI, PRIPAŽĮSTAMI IR VERTINAMI REIKALAVIMAI?

Bankroto komisija per du mėnesius nuo bankroto bylos iškėlimo turi sudaryti kreditorių sąrašą, kuriame pripažįstamos ir įvertinamos skolininko skolos. Prieš tai, per mėnesį po paskelbimo apie bankroto bylos iškėlimą, kreditoriai turi pateikti savo reikalavimus. Tam bankroto komisijai reikia pateikti pasirašytą prašymą ir prie jo pridėti sąskaitas ar kitus dokumentus, kurie pagrindžia reikalavimą. Jei delsiama pateikti reikalavimą, jis gali prarasti savo pradinį vertinimą ir tapti antraeiliu.

Bankroto komisija turi atsižvelgti ne tik į pateiktus reikalavimus, bet ir į tas aplinkybes, kurias ji sužinojo tirdama skolininko mokumą. Jeigu reikalavimas yra paremtas teismo sprendimu arba administraciniu aktu, negalima ginčyti jo egzistavimo, bet galima ginčyti jo įvertinimą.

Įstatyme numatytos trys reikalavimų rūšys: privilegijuotieji, įprastiniai ir antraeiliai. Įprastiniai reikalavimai yra tokie, kurie nėra nei privilegijuotieji, nei antraeiliai.

Iš privilegijuotųjų reikalavimų įstatymas išskiria specialiąsias privilegijas ir bendrąsias privilegijas. Kreditoriams, turintiems specialiąją privilegiją, suteikiama pirmenybė gauti pinigus už įkeistą turtą ar turtines teises, susijusias su pateiktais reikalavimais. Kreditoriams, turintiems bendrąją privilegiją, suteikiama pirmenybė gauti pinigus už turtą, įtrauktą į varžytinių sąrašą, tokia tvarka:

viršųviršų

  1. su darbo santykiais susiję reikalavimai su tam tikromis išimtimis;
  2. privalomų pagal įstatymą mokestinių ir socialinio draudimo išmokų skolininkui, kuriam iškelta bankroto byla, užlaikymas;
  3. reikalavimai, susiję su nepriklausomu darbu ir naudojimusi intelektinės nuosavybės teisėmis;
  4. valstybės iždo ir socialinio draudimo institucijų reikalavimai, kurie negali būti didesni nei 50% numatyto mokesčio dydžio;
  5. reikalavimai, susiję su nesutartine civiline atsakomybe;
  6. kreditoriaus, kuris iniciavo bankroto bylos iškėlimą, ¼ reikalavimo dalies patenkinimas.

Antraeiliai reikalavimai nėra tenkinami, kol neatlyginta visiems asmenims, pateikusiems privilegijuotuosius ir įprastinius reikalavimus. Antraeiliai reikalavimai yra šie: pavėluotai pateikti reikalavimai; interesai, baudos, sankcijos ir asmenys, ypatingu ryšiu susiję su skolininku (fizinių asmenų atvejų tokiais laikomi jų tėvai; o juridinių asmenų atveju – administratoriai, su įmone susijusios bendrovės ir bendrininkai, dalyvaujantys įmonės valdymo procese).

8. KOKIŲ ESAMA SU ĮMONIŲ REORGANIZAVIMU SUSIJUSIŲ TAISYKLIŲ?

Paprastai įmonės reorganizavimas tam, kad ji galėtų toliau veikti rinkoje, vykdomas priėmus susitarimą. Kai nustatomi skolininko aktyvai ir pasyvai, jis gali pateikti kreditoriams susitarimą, kuriuo leidžiama ne didesnė kaip 50% nuolaida ir/ar ne ilgesnis kaip 5 metų termino atidėjimas. Tačiau šis susitarimas gali būti papildytas ir alternatyviais pasiūlymais kreditoriams, susijusiais su jų reikalavimų įšaldymu, visišku ar daliniu įmonės perleidimu taip, kad įgijėjas prisiimtų susitarimo vykdymą, arba skolininko bendrovių sujungimu arba išskaidymu.

viršųviršų

 

Prie susitarimo turi būti teikiami pasiūlymas dėl mokėjimų ir įmonės atgaivinimo planas, apie kuriuos turi būti pranešta bankroto administratoriams.

Šis susitarimas pateikiamas kreditoriams, kurie savo susirinkime gali jį priimti arba atmesti. Paprastai toks susitarimas turi būti patvirtintas susirinkime dalyvaujančių kreditorių balsų dauguma.

Susitarimas, kurį kreditoriai priima, po to turi būti patvirtintas teisėjo, kuris savo ruožtu įvertina, ar toks susitarimas negali būti nuginčytas ir ar buvo paisoma visų normų, liečiančių susitarimo turinį ir jo priėmimo procedūrą.

Nuolaida ir/ar atidėtas terminas, patvirtinti susitarime, liečia eilinius ir antraeilius kreditorius, bet neliečia privilegijuotųjų.

Bankroto byla nebaigiama, kol nepasiektas susitarimas ir kol jo vykdymas nesuteikia galimybės pereiti į likvidavimo etapą.

Nagrinėjant bankroto bylą, į teisėją taip pat gali būti kreipiamasi dėl darbo santykių reguliavimo (tuomet visos darbo sutartys anuliuojamos arba sustabdomas jų veikimas) – gali būti mažinamas išeitinių kompensacijų dydis ir tai visada yra būtina, norint įveikti krizę. Taip pat galima kreiptis ir dėl darbo sąlygų pakeitimo, jei tai reikalinga krizei įmonėje išvengti.

9. KOKIŲ ESAMA SU LIKVIDAVIMU SUSIJUSIŲ TAISYKLIŲ?

Likvidavimas yra viena iš galimų susitarimo alternatyvų, turinčių šalutinį pobūdį. Likvidavimas galimas tik tada, kai to aiškiai prašoma ir kai nėra perspektyvos priimti, patvirtinti ar įvykdyti susitarimą.

viršųviršų

Likvidavimas reiškia skolininko bendrijos iširimą arba juridinio asmens išnykimą.

Likvidavimo sistema yra labai lanksti, todėl galimas tiek ir visos įmonės ar jos skyrių pardavimas, tiek ir atskiras viso skolininko turto ir turtinių teisių perleidimas, arba perleidimas dalimis. Bankroto komisija gali pateikti specialų likvidavimo planą, tačiau tokiu atveju taikomos normos, kurios teikia pirmenybę tokiam įmonės ar jos skyrių pardavimui, kuriuo būtų išsaugota pati įmonė ir darbo vietos joje. Tiek likvidavimo planas, tiek perleidimo sutartys turi būti patvirtinti teisėjo.

Įmonės įgijėjas ją gauna jau be skolų, išskyrus neišmokėtą darbo užmokestį, tačiau reikalavimai, kurie buvo užtikrinti Atlyginimų garantinio fondo, teisėjo gali būti nurašomi.

Pirmiausia iš tų lėšų, kurios gaunamos pardavus turtą, kuriuo buvo užtikrinti specialiąją privilegiją turinčių asmenų reikalavimai, atsiskaitoma su tokią privilegiją turinčiais asmenimis. Po to, pardavus likusį turtą, aukščiau nurodyta tvarka sumokama kreditoriams, turintiems bendrąją privilegiją. Jei kas nors lieka, proporcingai sumokama eiliniams kreditoriams, o jeigu dar kas nors lieka – ir antraeiliams kreditoriams.

Be to, yra ir kitokių turtinių reikalavimų, pareikštų po bankroto bylos iškėlimo, kurie turi būti tenkinami, kai tik atsiranda, ir kurie tais atvejais, kai nėra likvidatoriaus, parduodant turtą pateikiami kreditoriams, išskyrus kreditorius, turinčius specialiųjų privilegijų, kurios susijusios su pinigų, pardavus labai nelikvidžius daiktus, gavimu.

10. KOKIE BANKROTO PROCESO UŽBAIGIMO PAGRINDAI?

Bankroto procesas užbaigiamas visiškai įvykdžius susitarimą arba pardavus skolininko turtą ir turtines teises bei už gautas lėšas atsiskaičius su kreditoriais. Jeigu lieka neparduoto turto, arba pagrįstai manoma, kad turto arba turtinių teisių dar atsiras, proceso užbaigti negalima. Taip pat proceso negalima užbaigti, kol nesibaigė bankroto kvalifikavimas.

viršųviršų

Kvalifikavimo procesas padeda nustatyti priežastis, sukėlusias bankrotą. Bankrotas gali būti kvalifikuojamas kaip netyčinis arba tyčinis. Bankrotas kvalifikuojamas kaip tyčinis, kai dėl netiesioginės skolininko arba direktoriaus (juridinių asmenų atveju) apgaulės ar didelės kaltės buvo sukeltas arba padidintas nemokumas. Siekiant palengvinti įrodinėjimą, įstatyme yra pateiktas sąrašas tokių veiksmų, kuriuos padarius kaltė nustatoma be priešingų argumentų pateikimo, ir tokių veiksmų, kuriuos padarius kaltė nustatoma pateikiant priešingus argumentus. Tyčinio bankroto kvalifikavimo pasekmė būtų laikinas skolininko (juridinių asmenų atveju – direktoriaus) nušalinimas nuo veiksmų, susijusių su prekyba ir turto administravimu; kita pasekmė – bendrininkų ir su tyčiniais veiksmais susijusių asmenų ekonominių teisių bankroto byloje praradimas. Taip pat kaip bausmė yra numatyta galimybė įmonės direktorių, ėjusį šias pareigas per paskutinius dvejus metus iki bankroto paskelbimo, įpareigoti visiškai arba iš dalies padengti reikalavimus, kurių nepavyko visiškai patenkinti taikant likvidavimo procedūrą.

Pasiūlymą dėl bankroto bylos kvalifikavimo gali pateikti tik bankroto komisija arba prokurorų įstaiga. Kreditoriai kvalifikavimo procedūroje gali dalyvauti nuo pradžių ir pareikšti savo pastabas. Jeigu bankroto bylą siūloma kvalifikuoti dėl to, kad nustatyta tyčia, skolininkui ir su kvalifikavimu susijusiems asmenims duodama laiko, kad galėtų pasiruošti gynybai. Jeigu dėl to kyla prieštaravimų, šaukiamas teismo posėdis, tiriami su tuo susiję įrodymai ir teisėjas priima sprendimą.

Pabaigus bankroto procesą, kyla pareiga atlyginti bankroto komisijos išlaidas, kurios gali būti ginčijamos ir tvirtinamos teisme.

Jei bankroto procesas baigėsi dėl to, kad neliko parduotino turto, toks procesas ateityje gali būti atnaujintas, kai atsiranda naujo turto ir turtinių teisių. Juridinių asmenų atžvilgiu procesas dėl minėtos priežasties atnaujinamas vos tik atsiranda turto, o fizinių asmenų atžvilgiu proceso atnaujinimui taikomas penkerių metų senaties terminas.

« Bankrotas - Bendro pobūdžio informacija | Ispanija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 06-06-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė