Europos Komisija > ETIT > Bankrotas > Portugalija

Naujausia redakcija: 16-11-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Bankrotas - Portugalija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Kuo skiriasi bankroto procesų rūšys ir tikslai? 1.
2. Kokios sąlygos galioja, norint pradėti nemokumo procedūrą? 2.
3. Kokį vaidmenį atlieka įvairūs kiekvienos rūšies proceso dalyviai? 3.
4. Kokios pradėto bankroto proceso pasekmės? 4.
5. Kokios specifinės taisyklės taikomos tam tikroms reikalavimų kategorijoms? 5.
6. Kokios taisyklės taikomos žalingiems veiksmams? 6.
7. Kokios reikalavimų pateikimo ir priėmimo sąlygos? 7.
8. Kokios taisyklės galioja reorganizavimo procesui? 8.
9. Kokios taisyklės galioja likvidavimo procesui? 9.
10. Kokios proceso užbaigimo sąlygos? 10.

 

1. Kuo skiriasi bankroto procesų rūšys ir tikslai?

Pagal Portugalijos įstatymus „nemokumas“ yra apibrėžiamas kaip skolininko negalėjimas vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, pasibaigus mokėjimo terminui.

Juridiniai asmenys ir savarankiškos turto ir finansinių įsipareigojimų grupės, kuriose joks asmuo neturi neribotos asmenininės atsakomybės už įsiskolinimus, taip pat yra vertinamos kaip nemokios, kai jų finansiniai įsipareigojimai akivaizdžiai viršija jų turtą.

Galimas nemokumas tampa faktiniu nemokumu, kai skolininkas kreipiasi į teismą dėl bankroto paskelbimo.

Įstatymuose numatytas neteisminis susitaikymo procesas, leidžiantis reabilituotis įmonėms, patyrusioms bankrotą ar turinčioms finansinių sunkumų. Šį procesą vykdo viešoji įstaiga Mažų ir vidutinių įmonių ir investicijų paramos institutas (IAPMEI).

Šia procedūra siekiama susitarimo tarp įmonės ir visų ar keleto jos kreditorių, kad įmonei būtų sudaryta reali galimybė grąžinti skolas.

Tai, jog dar nebaigtas teisminis bankroto procesas, netrukdo susitaikymo procedūrai. Tokiu atveju, kai bankrotas dar nebuvo paskelbtas, teisminis procesas gali būti laikinai sustabdytas įmonės ar kurios nors suinteresuotos šalies prašymu.

Susitarimas, pasiektas susitaikymo procedūros metu, turi būti išdėstytas raštu ir tam tikrais atvejais patvirtintas notaro.

Nemokumo ir įmonių atsistatymo kodeksas (Código da Insolvência e da Recuperação de Empresas) numato vienintelę proceso rūšį, neskirdamas įmonės atsistatymo ir nemokumo. Kreditoriai turi įvertinti įmonės finansinį mokumą ir kartu nuspręsti, ar taikytinas atsistatymas, ar likvidavimas ir kokiomis sąlygomis. Įstatymuose numatyta galimybė tęsti procesą, likviduojant skolininko turtą, ir suteikta galimybė kreditoriams tvirtinti planą, nesusijusį su likvidavimu.

viršųviršų

2. Kokios sąlygos galioja, norint pradėti nemokumo procedūrą?

Egzistuoja tik vienos rūšies nemokumo procedūra.

Siekiant pradėti šį procesą, reikia įrodyti, kad skolininkas nepajėgus vykdyti savo finansinių įsipareigojimų, pasibaigus terminui, arba – savarankiškų turto ir finansinių įsipareigojimų grupių atveju – kad finansiniai įsipareigojimai neabejotinai viršija jų turtą.

Nemokumo procesą galima pradėti, susidarius kuriai nors iš šių aplinkybių:

  1. visų skolų, kurių terminas baigėsi, mokėjimo laikinas sustabdymas;
  2. nevykdymas vienos ar daugiau prievolių, kurios savo dydžiu ar nevykdymo aplinkybėmis rodo, kad skolininkas yra apskritai nepajėgus vykdyti prievolių, kurių terminas baigėsi;
  3. įmonės savininko ar skolininko direktorių dingimas arba pagrindinės būstinės arba centrinio veiklos biuro apleidimas dėl skolininko nemokumo, nepaskyrus tinkamų pavaduotojų;
  4. turto iššvaistymas, apleidimas, skubotas ar akivaizdžiai neekonomiškas likvidavimas ir fiktyvių reikalavimų parengimas;
  5. nebuvimas pakankamo turto, garantuojančio ieškovo skolų apmokėjimą, kuris buvo priteistas, vykdant iškeltą skolininkui bylą;
  6. nevykdymas prievolių, nurodytų nemokumo ar skolų grąžinimo plane, kurį patvirtino kreditoriai nemokumo procesui prasidėjus;
  7. apskritai per paskutinius šešis mėnesius nemokėjimas įsiskolinimų, susidariusių už mokesčius, socialinio draudimo mokėjimus ir įmokas, įsiskolinimų, susidariusių pagal darbo sutartis arba dėl jų pažeidimo ar nutraukimo; įsiskolinimo, susidariusio už bet kokio pobūdžio nuomą, įskaitant finansinį lizingą, pirkimo kainos arba paskolos, užtikrintų skolininko veiklos patalpų, pagrindinės būstinės arba gyvenamosios vietos įkeitimu, mokėjimą dalimis;
  8. akivaizdus turto viršijimas finansiniais įsipareigojimais paskutinėje patvirtintoje balanso ataskaitoje arba daugiau kaip devynių mėnesių vėlavimas patvirtinti ir pateikti apskaitos dokumentus, kai teisiškai privaloma juos pateikti, nes skolininkas yra juridinis asmuo arba savarankiška turto ir finansinių įsipareigojimų grupė.

3. Kokį vaidmenį atlieka įvairūs kiekvienos rūšies proceso dalyviai?

Teismas

Bankroto byla turi būti keliama skolininko pagrindinės būstinės ar nuolatinės gyvenamosios vietos jurisdikcijos teisme arba – nepareikalauto mirusiojo turto bankroto atveju – mirusiojo nuolatinės gyvenamosios vietos jo mirties metu teisme.

viršųviršų

Prašymą dėl bankroto paskelbimo galima teikti tokiam teismui, kurio jurisdikcijoje yra skolininko pagrindinių interesų vieta, kuri apibrėžiama kaip vieta, kurioje skolininkas paprastai tvarko savo reikalus ir kurią kaip tokią suvokia trečiosios šalys.

Teismas atlieka esminį vaidmenį, užtikrindamas teisinių taisyklių, taikomų bankroto procesui, laikymąsi, ypač imdamasis atsakomybės už bankroto pareiškimo pradinį įvertinimą bei nustatymą, ar nemokumo ir mokėjimų planas, kurį patvirtino kreditoriai, yra teisėtas ir gali būti tvirtinamas.

Taip pat privaloma įvertinti tariamą skolininko nemokumą, atsižvelgiant į faktus, kurie paaiškėja proceso metu, ir, teismui nustačius, kad faktai pateisina nemokumą, teismas paskelbia bankrotą, tačiau neprivalo pateikti išvadų dėl galimo įmonės atsistatymo.

Teisėjas atsakingas už nutarimą dėl skolų įrodymo ir jų eiliškumo ir gali skirti neveiksnių asmenų patikėtinį ir nurodyti laikinai sustabdyti turto likvidavimą ir gautų sumų skirstymą kreditoriams.

Teismas taip pat priima sprendimą dėl proceso užbaigimo.

Bankroto administratorius

Administratorių skiria teisėjas, atsižvelgdamas į skolininko ar kreditorių komiteto, jei toks buvo suformuotas, pasiūlymus. Tačiau kreditorių susirinkimas gali balsuoti už paskirto administratoriaus pakeitimą.

Administratoriaus, bendradarbiaujančio su kreditorių komitetu ir jam pavaldaus, pareigos:

  1. pasirengti nemokios šalies skolų grąžinimui iš grynųjų pinigų, esančių turte (skolininko turte), t.y. įplaukų iš turto pardavimo, kurį jis turi vykdyti;
  2. ginti nemokaus asmens teises ir leisti jam toliau jomis naudotis, taip pat įgalinti įmonę toliau vykdyti operacijas, kiek įmanoma mažiau pabloginant jos finansinę padėtį.
Kreditorių komitetas

Tai neprivalomas organas, kurio egzistavimas ir sudėtis priklauso nuo kreditorių susirinkimo sprendimo. Susirinkimas gali išsiversti be komiteto, kurį skyrė teisėjas, arba turi teisę skirti komitetą, jei teisėjas to nepadarė, ir bet kokiu atveju gali keisti jo sudėtį.

viršųviršų

Teismas gali susilaikyti nuo komiteto skyrimo, kai mano, jog ribota turto apimtis, nesudėtingas turto likvidavimas ar mažas kreditorių skaičius tai pateisina.

Kai esama komiteto, jo sutikimas yra būtinas teisinių veiksmų, turinčių reikšmės procedūrai, vykdymui.

Skolininkas

Skolininkas turi kreiptis dėl savo paskelbimo nemokiu per šešiasdešimt dienų nuo dienos, kurią jis sužino apie savo nemokumą arba kurią jis apie tai turėjo sužinoti, išskyrus tokį atvejį, kai asmuo tą dieną, kai atsiranda nemokumas, nėra įmonės savininkas.

Jei skolininkas yra įmonės direktorius, teisėje egzistuoja žinojimo prezumpcija, kuria remiantis jis turi žinoti apie nemokumo padėtį praėjus trims mėnesiams po negalėjimo sumokėti savo mokesčių ar socialinio draudimo įmokų arba apmokėti savo prievolių, kylančių iš darbo ar nuomos sutarčių.

Proceso metu nemokus skolininkas privalo:

  1. pateikti visą administratoriaus, kreditorių susirinkimo, kreditorių komiteto arba teismo prašomą susijusią informaciją; b) pasirodyti teisme asmeniškai, kai to reikalauja teisėjas ar administratorius, išskyrus atvejus, kai jis teisėtai sulaikomas nuo atvykimo arba kai jam aiškiai leidžiama būti atstovaujamam atstovo;
  2. prašomas administratoriaus, privalo bendradarbiauti visais įmanomais būdais, kad sudarytų sąlygas administratoriui atlikti savo pareigas.
Kreditorius

Nemokumo procese svarbiausia figūra yra kreditorius.

Jis turi teisę prašyti paskelbti skolininką nemokiu ir taip pat gali atsiimti pareiškimą ar pasitraukti iš proceso prieš paskelbiant galutinį sprendimą.

viršųviršų

Jei teismas atmeta nemokumo peticiją, jis gali (jei jis yra peticijos teikėjas) paduoti apeliaciją dėl tokio sprendimo.

Jis turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkime, kuriame turi įgaliojimus vien savo nuožiūra nuspręsti įmonės ateitį - ar įmonę reabilituoti, ar likviduoti, ir kokiomis sąlygomis.

Jis turi teisę priimti ar atmesti mokėjimo programą, kurią pateikia skolininkas.

Jis turi teisę keisti teismo skirtą administratorių ir gali pasinaudoti šia teise per kreditorių susirinkimus.

Apeliacijos teisė galioja tik viename lygmenyje, t.y. apeliaciją jis gali teikti tik Apeliaciniam teismui. Vienintelė išimtis galioja atvejams, kai situacija yra susijusi su apeliacijomis prieš nutartis tokiose srityse, kuriose tuo metu neegzistuoja vienoda jurisprudencija.

4. Kokios pradėto bankroto proceso pasekmės?

Turto apibrėžimas

Jei nenurodyta kitaip, nemokios šalies turtą sudaro visi skolininko aktyvai tą dieną, kai teismas paskelbė nemokumą, kartu su turtu ir teisėmis, kurias skolininkas įgijo proceso metu.

Neareštuotini aktyvai įtraukiami į turtą tik tokiu atveju, jei skolininkas juos savanoriškai pasiūlo ir jei jų neareštuotinumo savybė nėra absoliuti.

Įstatyme yra skiriamos nemokumo skolos ir turto skolos.

Nemokumo skolos – tai nemokios šalies mokėtinos sumos, kurios susidarė prieš nemokumo paskelbimą. Reikalavimai, kuriuos kreditorius įrodo atsiradus procedūros metu, yra vertinami taip pat.

Turto skolos yra skolos, atsiradusios proceso metu, ir jas, pavyzdžiui, sudaro teismo išlaidos arba administratoriaus atlyginimas.

viršųviršų

Pasekmės skolininko aktyvams

Kalbant apie skolininko aktyvus, nemokumo paskelbimo tikslas yra iškart atimti iš skolininko (tiesiogiai ar per jo direktorius) įgaliojimus tvarkyti ir disponuoti aktyvais, sudarančiais turtą. Nuo tos dienos šie įgaliojimai perduodami administratoriui, kuris perima skolininko atstovo pareigas visiems finansiniams reikalams, susijusiems su nemokumu.

Paprastai veiksmai, kuriuos atlieka nemoki šalis, pažeisdama šiuos susitarimus, yra negaliojantys.

Paskelbus nemokumą, pasibaigia visų nemokios šalies įsipareigojimų, kuriems negalioja ankstesnės sąlygos, terminas.

Reikalavimai

Nemokumo procese egzistuoja keturios reikalavimų kategorijos: garantuoti, privilegijuoti, pavaldūs ir negarantuoti reikalavimai.

Garantuoti reikalavimai yra reikalavimai, kuriuos užtikrina daiktinės teisės į turto aktyvus iki tokių aktyvų vertės. Jie taip pat apima ir specialius privilegijuotus kreditorių reikalavimus. Ši kategorija apima ne vien reikalavimus, bet ir jų interesus.

Privilegijuotos skolos yra paprastų kreditorių privilegijuoti reikalavimai dėl turto aktyvų iki aktyvų, kuriems galioja privilegijuoti reikalavimai, vertės, kai reikalavimai nėra panaikinami paskelbus nemokumą.

Pavaldūs reikalavimai – tai reikalavimai, kurie bus patenkinti tik po to, kai negarantuoti kreditoriai atgavo visas skolas.

Toliau pateikiami reikalavimai yra pavaldūs, jei jiems netaikomos paprastų arba ypatingų kreditorių privilegijuotos teisės ir jei jie nėra užtikrinti teisiniu įkeitimu, kuris nėra panaikinamas paskelbus nemokumą:

  1. reikalavimai, pateikti asmenų, kurių santykis su skolininku yra ypatingas, pvz., skolininko sutuoktinio, tėvų, senelių, palikuonių, brolių / seserų (fizinio asmens atveju) arba akcininkų, partnerių ar asmenų, kurių santykis su skolininku valdantysis arba grupinis (juridinio asmens atveju), ir pateikti asmenų, kuriems tokie reikalavimai buvo perleisti per dvejus metus iki nemokumo proceso pradžios;
  2. palūkanos, atsiradusios iš nepavaldžių reikalavimų po nemokumo paskelbimo, išskyrus iš reikalavimų, kurie laiduojami daiktine garantija ir paprastų kreditorių privilegijuotomis teisėmis iki susijusių aktyvų vertės;
  3. reikalavimai, kurie pavaldūs šalių sutartims;
  4. reikalavimai, susiję su paslaugomis, kurias skolininkas teikė nemokamai;
  5. pretenzijos į turtą, kurios dėl sprendimų paties turto labui yra pateikiamos nesąžiningai veikiančios trečiosios šalies;
  6. palūkanos, priskaičiuojamos pavaldiems reikalavimams, atsiradusiems po nemokumo paskelbimo;
  7. reikalavimai akcininkų paskolų atžvilgiu.

Negarantuoti reikalavimai yra reikalavimai, nepriskiriami aukščiau apibrėžtoms kategorijoms.

viršųviršų

Tarpinės priemonės

Kai pagrįstai baiminamasi nekompetentingo valdymo, teisėjas savo iniciatyva arba pareiškėjo prašymu turi teisę skirti apsaugines priemones, tinkančias ar būtinas skolininko finansinės padėties pablogėjimui išvengti, kurios bus taikomos iki paskelbimo.

Šios priemonės gali būti, pavyzdžiui, laikino bankroto administratoriaus, turinčio išskirtines teises administruoti skolininko turtą ar padėti skolininkui jį administruoti, skyrimas.

5. Kokios specifinės taisyklės taikomos tam tikroms reikalavimų kategorijoms?

Paskelbus nemokumą, panaikinami šie reikalavimai:

  1. eilinių kreditorių privilegijuotos teisės, susijusios su reikalavimais dėl turto, pateiktais valstybės, vietos valdžios ir socialinio draudimo įstaigų ir atsiradusios daugiau kaip dvylika mėnesių iki nemokumo procedūros pradžios;
  2. ypatingų kreditorių privilegijuotos teisės, susijusios su reikalavimais dėl turto, pateiktais valstybės, vietos valdžios ir socialinio draudimo įstaigų, kurių terminas baigėsi ir jie turėjo būti apmokėti daugiau kaip dvylika mėnesių iki nemokumo procedūros pradžios;
  3. įkaitiniai raštai, dėl kurių registracijos prašymas buvo pateiktas per du mėnesius nuo nemokumo procedūros pradžios ir kurie garantuoja reikalavimus dėl turto, kai įkeitimo kreditorius yra valstybė, vietos valdžia ar socialinio draudimo įstaigos;
  4. jei priklauso nuo registracijos, daiktinės garantijos dėl registruojamo nekilnojamojo ar kilnojamojo turto, sudarančio turto dalį, pagrindžiančios reikalavimus dėl turto ir jau egzistuojančios, bet dar neįregistruotos arba dėl kurių įregistravimo dar nepateiktas prašymas;
  5. daiktinė garantija dėl aktyvų, sudarančių turto dalį, užtikrinanti reikalavimus, kurie apibrėžiami kaip pavaldūs.

6. Kokios taisyklės taikomos žalingiems veiksmams?

Įstatymas numato, kad paprastai visi veiksmai, atlikti per ketverius metus iki nemokumo procedūros pradžios, gali būti anuliuoti, jei jie mažina, apsunkina, trukdo, kelia pavojų ar gaišina kreditorių reikalavimų patenkinimą.

viršųviršų

Dažniausiai anuliavimas suponuoja trečiosios šalies nesąžiningumą, kuris numanomas tokiais atvejais, kai kalbama apie veiksmus, atliktus/neatliktus per dvejus metus iki nemokumo procedūros pradžios ir susijusius su asmeniu, kurio ryšys su nemokiu asmeniu ypatingas, arba asmeniu, kuris turėjo naudos iš nemokaus asmens, nors jo ryšys su nemokiu asmeniu tuo metu nebuvo ypatingas.

Kai žalingi turtui veiksmai anuliuojami atgaline data, yra atkuriama padėtis, kuri būtų susidariusi, jei veiksmas ar jo neatlikimas nebūtų įvykę.

7. Kokios reikalavimų pateikimo ir priėmimo sąlygos?

Bankroto deklaracijoje yra nustatomas iki trisdešimties dienų terminas, per kurį kreditoriai turi kreiptis dėl savo reikalavimų priėmimo. Žinomiems kreditoriams šis terminas pradedamas skaičiuoti nuo teismo pranešimo kreditoriui įteikimo datos. Kitiems kreditoriams terminas pratęsiamas penkiomis dienomis ir pradedamas skaičiuoti nuo paskutinio pranešimo paskelbimo dienos Portugalijos Valstybės žiniose arba didelio tiražo nacionaliniame dienraštyje.

8. Kokios taisyklės galioja reorganizavimo procesui?

Vadovaujantis Portugalijos taisyklėmis, kreditoriai turi nuspręsti, ar jų reikalavimų apmokėjimas turi būti įgyvendintas visiškai likviduojant skolininko aktyvus, ar reorganizuojant įmonę ir tęsiant jos verslą, nuosavybės teises paliekant skolininkui ar atiduodant trečiosioms šalims. Jų sprendimas turi būti pateiktas nemokumo plane, kurį tvirtina kreditorių susirinkimas.

Jei kreditoriai pasirenka įmonės atstatymą, jie savo nuožiūra turi pasirinkti pačias tinkamiausias priemones tam įgyvendinti.

9. Kokios taisyklės galioja likvidavimo procesui?

Kreditorių susirinkimas, sušauktas administratoriaus ataskaitai, parengtai po bankroto deklaracijos, įvertinti, priima sprendimą dėl to, ar skolininko įmonė arba įmonės, sudarančios turto aktyvus, turi veikti toliau ar būti uždarytos.

Vis dėlto, kai kreditorių komitetas duoda leidimą arba leidimo neduoda, bet skolininkas neprieštarauja, arba skolininkas prieštarauja, bet teisėjas duoda leidimą, administratorius turi teisę uždaryti skolininko įmones iki susirinkimo, sušaukto administratoriaus ataskaitai įvertinti, dienos.

Jei kreditorių susirinkimas nurodo administratoriui parengti nemokumo planą, jis gali nustatyti likvidavimo ir turto paskirstymo laikiną sustabdymą. Laikinas sustabdymas panaikinamas, kai planas per tolesnes šešiasdešimt dienų nėra pateikiamas arba nėra patvirtinamas.

10. Kokios proceso užbaigimo sąlygos?

Bankroto procesas gali būti užbaigiamas iškart po bankroto paskelbimo, kai esama įrodymų, jog įmonės aktyvų neužteks proceso išlaidoms ir bankrutuojančio turto numatomoms skoloms apmokėti.

Papildoma informacija

Visą šios informacinės suvestinės versiją galite peržiūrėti adresu: http://www.redecivil.mj.pt/ português 

Daugiau informacijos rasite šiuose tinklalapiuose:

  • http://www.stj.pt English - français - português - Aukščiausiasis teismas;
  • http://www.conselhosuperiordamagistratura.pt/ English - português - Aukščiausioji teisėjų taryba;
  • http://www.tribunalconstitucional.pt/ português - Konstitucinis teismas;
  • http://www.mj.gov.pt/ English - português - Teisingumo ministerija;
  • http://trl.pt/ português - Lisabonos apeliacinis teismas;
  • http://www.trc.pt/ português - Coimbra apeliacinis teismas;
  • http://www.tre.pt English - français - português - Évora apeliacinis teismas;
  • http://www.trp.pt português - Porto apeliacinis teismas;
  • http://www.pgr.pt/ português - Prokuratūra;
  • http://www.itij.mj.pt português - Teisės duomenų bazės;
  • http://www.cej.pt/ English - français - português - Teisės studijų centras (už Portugalijos teisėjų išsilavinimą atsakingas organas);
  • http://www.dgsj.pt português - Teisingumo vykdymo generalinis direktoratas (kuris, be viso kito, teikia informaciją apie bendravimą su teismais ir jų teritorinę jurisdikciją bei prieigą prie teisingumo pareigūnų puslapio);
  • http://www.gplp.mj.pt/ English - português - Teisingumo ministerijos Įstatymų leidžiamosios politikos ir planavimo biuras;
  • http://www.dgrn.mj.pt português - Registrų ir notarų biurų generalinis direktoratas;
  • http://www.asjp.pt/ português - Portugalijos teisėjų asociacija;
  • http://www.smmp.pt/ português - Prokuratūros teisėjų asociacija;
  • http://www.oa.pt/ português - Portugalijos advokatų asociacija;
  • http://dre.pt/ português - Teisės aktai internete;
  • http://www.solicitador.net/ português - Juridinių atstovų asociacija;
  • http://www.asjp.pt/ português - Teisės pareigūnų asociacija;
  • correio@lisboa.tcom.mj.pt - Lisabonos komercinis teismas, Rua do Ouro, 49 – 2º, 110-060 Lisboa, Portugal;
  • correio@lisboa.sgciveis.mj.pt - Lisabonos civilinis teismas - Rua Marquês da Fronteira, Palácio da Justiça, 1098-001 Lisboa, Portugal.

« Bankrotas - Bendro pobūdžio informacija | Portugalija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 16-11-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė