Europos Komisija > ETIT > Bankrotas > Nyderlandai

Naujausia redakcija: 06-07-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Bankrotas - Nyderlandai

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Kokios yra nemokumo bylų rūšys ir kokie yra jų tikslai? 1.
2. Kokiomis sąlygomis yra iškeliamos kiekvienos rūšies bylos? 2.
3. Koks yra įvairių dalyvių vaidmuo kiekvienos rūšies byloje? 3.
4. Kokie yra bylos iškėlimo padariniai? 4.
5. Kokios konkrečios nuostatos yra taikomos tam tikroms reikalavimų rūšims? 5.
6. Kokios nuostatos yra taikomos turtui kenksmingiems veiksmams? 6.
7. Kokios sąlygos yra taikomos ieškinių dėl skolų grąžinimo pareiškimui ir patvirtinimui? 7.
8. Kokios nuostatos yra taikomos reorganizacijos ir restruktūrizacijos bylai? 8.
9. Kokios nuostatos yra taikomos likvidavimo bylai? 9.
10. Kokios sąlygos yra taikomos bylos užbaigimui? 10.

 

1. Kokios yra nemokumo bylų rūšys ir kokie yra jų tikslai?

Bankroto įstatyme (angl. BA) pripažįstami trijų skirtingų rūšių teisminiai nemokumo procesai: bankrotas, mokėjimų atidėjimas ir skolų restruktūrizavimas.

Nyderlanduose visos trys rūšys yra įtrauktos į 2000 m. gegužės 29 d. Europos bankroto potvarkio (EB) Nr. 1346/2000 L 160 (pakeistas 2005 m. sausio mėn., KOM 2004, 827) A, B ir C priedus.

Rūšys

Bankroto atveju skolininkas (verslininkas ar privatus asmuo) turi būti nutraukęs mokėjimus (pagal Bankroto įstatymo 1 skirsnį).

Mokėjimų atidėjimo atveju skolininkas turi numatyti, kad jis negalės tęsti mokėtinų skolų grąžinimo (Bankroto įstatymo 214 skirsnis). Mokėjimų atidėjimo bylos skirtos tik verslininkams.

Jei taikomas Fizinių asmenų skolų restruktūrizavimo įstatymas, žr. Bankroto įstatymo 284 skirsnį:

  • gali būti pagrįstai numatyta, kad asmuo negalės tęsti savo skolų grąžinimo, arba
  • asmuo yra nutraukęs mokėjimus.

Tikslai

Vienintelis bankroto bylų tikslas yra likviduoti turimą turtą, paskirstant jį tarp kreditorių.

Mokėjimų atidėjimo bylų tikslas paprastai yra susijęs su restruktūrizavimu, ne su likvidavimu, kuriam yra siekiama užkirsti kelią.

Teisme nagrinėjamų skolų restruktūrizavimo bylų tikslas yra dvejopas: likviduoti turimą turtą ir pertvarkyti skolų naštą.

2. Kokiomis sąlygomis yra iškeliamos kiekvienos rūšies bylos?

Kada?

  • bankrotas: skolininkas turi būti nutraukęs mokėjimus. Tai reiškia, kad turi būti bent mokėtina skola ir prašymas suteikti paramą (Bankroto įstatymo 6 skirsnis).

Bankroto įstatyme nereikalaujama jokių parengtinių procedūrų (teisminių ar neteisminių). Tačiau teismas reikalauja pateikti pagrįstą prašymą.

viršųviršų

  • Mokėjimų atidėjimo atveju skolininkas turi numatyti negalėsiąs tęsti savo mokėtinų skolų grąžinimo (Bankroto įstatymo 214 skirsnis).
  • Skolų restruktūrizavimo procedūrai taikomi šie keli kriterijai:

Pagal įstatymus prieš teikiant pareiškimą taikyti teisinę skolų restruktūrizavimo procedūrą yra būtinas neteisminis etapas. Remiantis savivaldybės išduodamu standartiniu pareiškimu turi būti įrodyta, kad būta bandymų pasiekti draugišką susitarimą. Taip pat turi būti nurodytos priežastys, dėl kurių šie bandymai buvo bevaisiai. Šį vadinamąjį draugišką etapą remia vietos lygmeniu skolininkams teikiama pagalba.

Taikant skolų restruktūrizavimą, galioja šios nuostatos:

  1. privalo būti nepakeliama skolų našta, kitaip tariant, neturi būti jokių perspektyvų grąžinti skolų;
  2. kartu su pareiškimu restruktūrizuoti skolas skolininkas turi pateikti savivaldybės užpildytą ir jo asmeniškai pasirašytą standartinį pareiškimą, taip pat turi teismui pateikti išsamų pareiškimą, kaip aprašyta Bankroto įstatymo 285 skirsnyje;
  3. skolos turėjo atsirasti arba liko negrąžintos dėl sąžiningų priežasčių. Teismas šį atvirą kriterijų vertins kiekvienoje byloje. Baudžiamųjų veikų sukeltos skolos nelaikomos atsiradusiomis dėl sąžiningų priežasčių. Vadovaujantis Aukščiausiojo Teismo jurisprudencija ir teismų politiką reglamentuojančiomis direktyvomis, svarbu, kad šiuo atveju nebūtų jokių bandymų pakenkti kreditoriams. Taip pat svarbu, kad skolos nebūtų atsiradusios ar likusios neapmokėtos visai neseniai ir kad jos nebuvo dažnai grąžinamos dalimis, kartu atsirandant naujoms skoloms. Kitaip tariant, neturi būti taikomas modelis, kai yra skolinamasi finansinei padėčiai aiškiai nepagerėjus.

Kam?

  • Bankrotu gali pasinaudoti fiziniai asmenys ir verslo įstaigos.
  • Mokėjimų atidėjimas neskiriamas fiziniam asmeniui, kuris nesiverčia nepriklausoma profesine veikla ar verslu, taip pat netaikomas draudikui.
  • Skolų restruktūrizavimu gali naudotis tik fiziniai asmenys.
Iš esmės tai reiškia, kad pareiškimą gali pateikti visi privatūs asmenys, taip pat ir tos įmonės, kurios nėra valdomos kaip verslo įstaigos, pavyzdžiui, tai gali būti individualus verslas.
  • Pareiškimą dėl bankroto gali pateikti pats skolininkas (asmeniškas paskelbimas) arba kreditorius, arba visuomenės interesų sumetimais – viešosios valdžios institucija.
  • Skolininkas gali asmeniškai teikti pareiškimą taikyti mokėjimų atidėjimą, jei jis nėra fizinis asmuo. Taigi kreditoriai negali teikti pareiškimo atidėti mokėjimus.
  • Fizinis asmuo, kurio skolų našta yra tokio dydžio, kad jis neturi perspektyvų grąžinti skolų, kuris teikia teismui išsamiai parengtą pareiškimą restruktūrizuoti skolas ir kuris, teismo nuomone, elgiasi vadovaudamasis gera valia. Taigi kreditoriai negali teikti pareiškimo taikyti skolų restruktūrizavimo.

Teismo sekretorius turėtų oficialiajame leidinyje paskelbti tam tikrus svarbiausius teismo, kuriame yra nagrinėjama bankroto, mokėjimų nutraukimo ar skolų restruktūrizavimo byla, priimto nutarimo duomenis. Be kita ko, yra skelbiama skolininko pavardė (pavadinimas) ir visas adresas, priežiūrą vykdančio teisėjo ir paskirto bankrutavusio skolininko turto administratoriaus pavardės.

viršųviršų

3. Koks yra įvairių dalyvių vaidmuo kiekvienos rūšies byloje?

Nagrinėdamas bankroto ir skolų restruktūrizavimo bylas, teismas priima pačius nuosekliausius sprendimus, pavyzdžiui, pripažinti ar atmesti bylą, priimti sprendimą dėl atleidimo nuo skolų, kai nagrinėjama skolų restruktūrizavimo byla, bankroto atveju išieškoti skolą priverstinai įgyvendinant teismo sprendimą arba priimti sprendimą dėl galimo išankstinio skolų restruktūrizavimo nutraukimo. Teismas taip pat gali atstatydinti bankrutavusio skolininko turto administratorių ar valdytoją, jei šis apleidžia savo teisines pareigas.

Priežiūrai vykdyti paskiriamas vienas iš teismo teisėjų, kuris priima įvairius sprendimus dėl skolininko turto valdymo ir priežiūros bylos nagrinėjimo metu. Šis asmuo kontroliuoja bankrutavusio skolininko turto administratorių ar valdytoją, duoda leidimą atlikti tam tikrus sandorius ir priima nutarimus dėl skundų, kuriuos gali teikti suinteresuotosios šalys.

Tik pradėjęs nagrinėti bankroto bylą teismas paskiria už priežiūrą atsakingą teisėją ir bankrutavusio skolininko turto valdytoją (bankroto byloje) arba administratorių (mokėjimų atidėjimo ar skolų restruktūrizavimo bylose). Turto valdytojo ir administratoriaus uždaviniai įstatyme aprašomi taip: skolininko atitikties įstatymuose numatytiems įsipareigojimams priežiūra, skolininko turto valdymas ir likvidavimas. Šie uždaviniai įgyvendinami nepaisant to, ar skolininkas yra privatus asmuo, ar įmonė.

Taikant mokėjimų atidėjimo procedūrą, turto administratorius turi valdyti skolininko turtą kartu su skolininku.

viršųviršų

  • Bankrotas kartais skelbiamas skolininko iniciatyva, tačiau paprastai jį inicijuoja kreditorius. Jei toks pareiškimas atmetamas, kreditorius turi teisę apskųsti šį sprendimą aukštesnės instancijos teisme, jei yra pripažinta, kad teisę teikti apeliacinį skundą aukštesnės instancijos teisme turi ir skolininkas. Turto valdytojas gali kreditorių vardu anuliuoti tam tikrus teisėtus sandorius, kuriuos skolininkas įgyvendino kreditorių nenaudai per ne daugiau kaip vienus metus iki bankroto paskelbimo, pavyzdžiui, pardavė vertingą nuosavybę kur kas mažesne nei rinkos kaina. Kreditoriai gali pasinaudoti proga pareikšti savo nuomonę reikalavimų tikrinimo susirinkime. Kreditoriai gali priežiūrą vykdančiam teisėjui paduoti skundą dėl valdytojo veiksmų (Bankroto įstatymo 69 skirsnis).

Pareiga negailėti pastangų skolų restruktūrizavimo byloje: skolininkas, kuriam suteikta teisė restruktūrizuoti skolas, turi kreditorių atžvilgiu trejus metus dėti visas pastangas, kad jo turtas uždirbtų kiek įmanoma daugiau pinigų. Jis turi trejus metus kreditoriams garantuoti, kad jie gali pasinaudoti jo pajėgumais grąžinti iki 95 % jam nustatytos grąžinamų skolų sumos.

Pareiga teikti informaciją bankroto ir skolų restruktūrizavimo bylose: skolininkas turi teikti turto valdytojui ar administratoriui išsamią ir tikslią informaciją apie viską, kas, jo žiniomis arba supratimu, yra svarbu bylai tinkamai užbaigti.

  • Kreditorius negali nuosprendžio, pagal kurį skolininkui yra suteikiama teisė restruktūrizuoti skolas, apskųsti aukštesnės instancijos teisme. Tačiau jis gali kreiptis į teismą dėl išankstinio restruktūrizavimo nutraukimo (Bankroto įstatymo 350 skirsnis), pavyzdžiui, jei skolų restruktūrizavimo metu atsirastų naujų skolų arba jei būtų požymių, kad skolininkas bando veikti savo kreditorių nenaudai. Jis taip pat gali pareikšti savo nuomonę reikalavimų tikrinimo susirinkime arba pateikti skundą dėl veikimo būdų priežiūrą vykdančiam teisėjui. Be to, kreditoriai gali apskųsti aukštesnės instancijos teisme nuosprendį, pagal kurį, pasibaigus skolų restruktūrizavimo terminui, skolininkas yra atleidžiamas nuo skolų (Bankroto įstatymo 355 skirsnis). Kreditorius turi atsižvelgti į nuosprendį dėl atleidimo nuo skolų, net jei nebuvo susijęs su skolų restruktūrizavimo byla (Bankroto įstatymo 358 skirsnis).

4. Kokie yra bylos iškėlimo padariniai?

Skolininko turtas aprėpia visą skolininko nuosavybę, kurią jis turėjo teismui priėmus nuosprendį dėl konkrečios procedūros taikymo, taip pat visą nuosavybę, kurią jis įgijo bankroto metu arba taikant skolų restruktūrizavimo procedūrą, kaip numatyta Bankroto įstatymo 20 ir 295 skirsniuose. Valdomi asmeniniai daiktai, kurių kiekis nėra perteklinis, skolininko turtui nepriskiriami – šie daiktai kartu su kitu kilnojamuoju turtu yra aprašyti Bankroto įstatymo 21 skirsnyje ir 295 skirsnio 4 dalyje.

viršųviršų

Teisinio statuso nekintamumo principas taikomas tiek bankroto, tiek skolų restruktūrizavimo bylose. Bankroto ar skolų restruktūrizavimo procedūros taikymas reiškia, kad visų skolininko turto sudėtinių vienetų teisinis statusas tampa nekintamas.

Pagal nuosprendį, kuriuo skolininkui yra taikoma bankroto ar skolų restruktūrizavimo procedūra, jis įstatymų nustatyta tvarka netenka galių disponuoti savo daiktais: nuo to laiko šie daiktai priklauso skolininko turtui, kurį valdo turto valdytojas ar administratorius. Jis taip pat netenka galių vykdyti ar leisti vykdyti sandorius šių daiktų atžvilgiu. Jis yra įpareigotas turto valdytojo ar administratoriaus prašymu pateikti visus skolininko turtui priklausančius daiktus. Tam tikriems teisėtiems sandoriams atlikti, pavyzdžiui, kreditiniam sandoriui įvykdyti, skolininkas turi gauti savo turto valdytojo ar administratoriaus leidimą.

Kreditoriams nenumatyti jokie įpareigojimai teikti turto administratoriui ar valdytojui visus reikalavimus. Reikalavimą turėtų teikti bet koks asmuo, kuris pageidauja gauti dalį pajamų, mokamų žinomiems kreditoriams per vadinamąjį paskirstymo sąrašą.

Jei užbaigus skolų restruktūrizavimo procedūrą skolininkas atleidžiamas nuo skolų („skolų anuliavimas“), tai taikoma visiems kreditoriams, net ir tiems, kurie nepateikė savo reikalavimo turto administratoriui. Šiuo atveju taikomas svarbus apribojimas: skolų restruktūrizavimo procedūra taikoma tik tiems reikalavimams, kurie buvo žinomi, o teismas suteikia skolininkui teisę pasinaudoti tokia procedūra (Bankroto įstatymo 299 skirsnis, teisinio statuso nekintamumo principas). Reikalavimai, kurie reiškiami teismui priėmus nuosprendį taikyti konkrečią nemokumo procedūrą, yra naujos skolos, todėl skolų restruktūrizavimo procedūra jiems netaikoma, taip pat negali būti taikomas ir atleidimas nuo skolų.

viršųviršų

Bankroto atveju priežiūrą vykdantis teisėjas bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu gali patikslinti, kad išieškojimas trečiosios šalies naudai negali būti vykdomas ne daugiau kaip vieno mėnesio laikotarpį, kuris gali būti pratęstas ne daugiau kaip dar vieną mėnesį, t. y. pritaikyti vadinamąjį „atvėsimo“ laikotarpį. Turto valdytojas tuo tarpu gali susidaryti nuomonę apie skolininko turtą. Taigi ši „atvėsimo“ nutartis taip pat gali būti pritaikyta hipotekos turėtojui, įkaito turėtojui arba nuosavybės išlygų turinčiam asmeniui.

Laikinas leidimas pasinaudoti skolų restruktūrizavimo procedūra gali būti suteiktas laukiant galutinio teismo nuosprendžio. Teismas naudojasi šia teisine priemone retai ir tik skubiais nenumatytais atvejais, pavyzdžiui, kai yra grasinama iškeldinti iš namo.

Teismui laikinai ar galutinai pritarus skolų restruktūrizavimo procedūros taikymui, visoms teisinėms priemonėms, kurių gali imtis kreditoriai, yra taikomas bendras moratoriumas. Jau taikomos turto arešto priemonės nustoja galiojusios ir jau pradėtos išieškojimo procedūros sustabdomos. Nuo to laiko taip pat nebeskaičiuojamos įstatymuose ar sutartyse numatytos palūkanos. Taikant skolų restruktūrizavimo procedūrą, priežiūrą vykdantis teisėjas bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu taip pat gali priimti nutartį dėl „atvėsimo“ laikotarpio taikymo.

Visos einamosios nemokumo bylos yra registruojamos Hagoje įsikūrusios Jurisprudencijos valdybos Centriniame nemokumo registre (angl. CIR); su šiuo registru galima susipažinti adresu www.rechtspraak.nl/registers English - Nederlands.

viršųviršų

5. Kokios konkrečios nuostatos yra taikomos tam tikroms reikalavimų rūšims?

  • Daiktams, kuriems yra taikoma nuosavybės išlyga, bankroto ar restruktūrizavimo procedūra netaikoma, žr. Bankroto įstatymo 20 ir 295 skirsnius, tačiau joms gali būti taikoma teismo nutartis, kuria yra skelbiamas „atvėsimo“ laikotarpis, žr. toliau.
  • Bankroto priežiūrą vykdantis teisėjas gali bet kurios suinteresuotosios šalies prašymu nurodyti nutartyje „atvėsimo“ laikotarpį, kuris yra taikomas kiekvienos trečiosios šalies kompetencijai išieškoti skolininko turtui priklausančius daiktus.
  • Iš esmės skolų restruktūrizavimo procedūra taip pat gali būti pritaikyta įmonėms, kurios nėra valdomos verslo įstaigos forma. Be to, vadovaujantis teismine politika, tokia įmonė skolų restruktūrizavimo metu iš esmės visada bus likviduojama. Taigi taikant skolų restruktūrizavimo procedūrą vertimasis profesine veikla ar verslu, kaip apibrėžta Bankroto įstatymo 311 skirsnyje, nebus greitai atnaujintas. Turto valdytojas ar administratorius, atsižvelgdamas į galimą skolininko skolų pertekliaus riziką, paprastai panaikina bet kokias skolininko įmonėje galiojančias darbo sutartis.
  • Kreditorių teisės nurodytos atsakyme į 2 klausimą.
  • Kreditorių išdėstymas pagal reikalavimų tenkinimo pirmenybę (pirmenybės teisė) konkuruojančių kreditorių atžvilgiu skolų restruktūrizavimo bylose skiriasi nuo atitinkamo išdėstymo bankroto bylose; vadovaujantis Bankroto įstatymo 349 skirsnio 2 dalimi, atitinkamas santykis yra 2:1. Taigi bankroto byloje pirmenybę turintis kreditorius yra geresnėje padėtyje. Konkretesnis kreditorių išdėstymas pirmenybės teises turinčių ar konkuruojančių kreditorių kategorijose, kuris yra taikomas bankroto bylose, skolų restruktūrizavimo procedūrai nėra numatytas.

Įkaitu ar hipoteka garantuotų reikalavimų atžvilgiu skolų restruktūrizavimo procedūra iš esmės nėra veiksminga; įkaito ar hipotekos turėtojas net ir bankroto atveju gali elgtis taip, tarsi bankroto nebūtų (bankroto klausimais žr. Bankroto įstatymo 57, 58 ir 59 skirsnius, kurie yra atitinkamai taikomi skolų restruktūrizavimo bylose).

viršųviršų

6. Kokios nuostatos yra taikomos turtui kenksmingiems veiksmams?

Jei prieš bankrotą ar skolų restruktūrizavimą skolininkas savo noru įvykdė teisėtus sandorius, kurie, kaip jis žinojo arba turėjo žinoti, bus nenaudingi kreditoriams, turto valdytojas ar administratorius gali pritaikyti netiesioginį ieškinį (lot. actio Pauliana) ir gali panaikinti šiuos sandorius skolininko turto naudai: Bankroto įstatymo 42 ir 43 skirsniai.

Skolininkas (tačiau taip pat ir kreditorius ar turto administratorius) gali kreiptis į teismą dėl išankstinio skolų restruktūrizavimo procedūros nutraukimo. Sąlygos yra aprašytos Bankroto įstatymo 350 skirsnyje. Dažniausios priežastys yra išankstinis nutraukimas atsiradus pernelyg didelėms naujoms skoloms arba skolininko bandymai pakenkti savo kreditoriams, arba netinkamos ar neišsamios informacijos teikimas savo turto administratoriui. Teisinis tokio nutraukimo padarinys yra skolininkui nedelsiant pritaikoma bankroto procedūra.

Konkretus bankroto terminas įstatymuose nėra numatytas. Dauguma bankroto procedūrų yra užbaigiama per aštuoniolika mėnesių, paprastai stokojant įplaukų ir taikant supaprastintą procedūrą be tikrinimo. Sudėtingos didesnio masto bankroto procedūros paprastai trunka ilgiau. Procedūros priežiūrą vykdantis teisėjas stebi turto valdytojo veiksmus, kad procedūros terminas atitiktų Europos žmogaus teisių konvencijos (oland. EVRM) reikalaujamą pagrįstą laikotarpį.

Skolų restruktūrizavimas paprastai trunka trejus metus. Išskirtiniais atvejais šis laikotarpis gali būti ilgesnis, tačiau niekada negali viršyti penkerių metų. Išskirtiniais atvejais skolų restruktūrizavimo laikotarpis taip pat gali būti trumpesnis, ne mažiau nei vienų metų, jei teismas nemato pagrindo surengti reikalavimų tikrinimo susirinkimo. Ši procedūra taip pat yra vadinama supaprastintu skolų restruktūrizavimu ir yra taikoma toms byloms, kuriose yra nustatyta, kad turto kreditorių reikalavimams tenkinti praktiškai nėra.

viršųviršų

7. Kokios sąlygos yra taikomos ieškinių dėl skolų grąžinimo pareiškimui ir patvirtinimui?

  • Teismo sekretorius oficialiajame leidinyje skelbia nutarimą dėl bankroto ar skolų restruktūrizavimo bylos iškėlimo, kuriame nurodo turto valdytojo ar administratoriaus, skolininko ir priežiūrą vykdančio teisėjo pavardes, taip pat laiką, kai bus surengtas kreditorių reikalavimų tikrinimo susirinkimas, jei jis bus rengiamas.
  • Nemažai svarbios su kiekviena einamąja bankroto, mokėjimų atidėjimo ar skolų restruktūrizavimo byla susijusios informacijos yra saugoma viešajame registre. Su šiuo registru (Centriniu nemokumo registru ir Nacionaliniu skolų restruktūrizavimo registru) bankroto bylų klausimais galima susipažinti adresu www.rechtspraak.nl/registers English - Nederlands, o skolų restruktūrizavimo bylų klausimais – Den Bošo teisinės pagalbos valdyboje adresu www.wsnp.rvr.org Nederlands.
  • Bankroto ar skolų restruktūrizavimo bylose reikalavimų tikrinimo susirinkimai rengiami ne visais atvejais. Teismas sprendžia, ar vertėtų taikyti tokią procedūrą atsižvelgiant į skolininko turto padėtį – paprastai turto valdytojo ar administratoriaus prašymu – ir ar galima taikyti supaprastintą bylos užbaigimo procedūrą. Daugiau informacijos pateikta atsakyme į 5 klausimą.
  • Jei planuojamas reikalavimų tikrinimo susirinkimas, turto valdytojas ar administratorius informuoja apie jį visus žinomus kreditorius. Kreditoriai gali pateikti jam savo reikalavimus kartu su susijusiais įrodymais. Visų reikalavimų tikrinimas, kaip ir bankroto byloje, atliekamas vadovaujantis Bankroto įstatymo 110–116 skirsniais. Kreditoriai, kurių reikalavimas ir jo dydis yra pripažįstami, yra įtraukiami į pripažintų reikalavimų sąrašą.
  • Taikant skolų restruktūrizavimo procedūrą, skiriami tik pirmenybiniai ir konkuruojantys reikalavimai. Priešingai negu bankroto byloje, taikant šią procedūrą pirmenybės tvarka šioms dviem kategorijoms nenustatoma (Bankroto įstatymo 349 skirsnio 2 dalis).

8. Kokios nuostatos yra taikomos reorganizacijos ir restruktūrizacijos bylai?

Taikant bankroto procedūrą, įmonės veikla gali būti atnaujinta. Turto valdytojas panaikina darbo sutartis (Bankroto įstatymo 40 skirsnis), nes naujų skolininko skolų atsiradimas turi būti kiek įmanoma apribotas ir, – priešingai negu mokėjimų atidėjimo procedūros atveju, – kai įmonei pradedama taikyti bankroto tvarka, įprasta apsauga nuo atleidimo iš darbo netaikoma. Turto valdytojas gali toliau plėtoti bankrutavusios šalies verslą, jei tai būtų naudinga skolininko turtui.

viršųviršų

Mokėjimų atidėjimo procedūrų tikslas – reorganizuoti įmones. Procedūros terminas neviršija aštuoniolikos mėnesių ir gali būti pratęstas. Turtui valdyti ar disponuoti, skolininkas turi gauti savo turto administratoriaus leidimą. Skolininkas negali būti verčiamas mokėti savo skolų mokėjimų atidėjimo laikotarpiu. Nustoja galioję visi turto areštai, kurie buvo pritaikyti pagal pirmenybės neturinčius reikalavimus. Mokėjimų atidėjimas iš esmės nėra veiksmingas pirmenybinių reikalavimų atžvilgiu.

Skolų restruktūrizavimo procedūros esmė yra visiškas skolininko turimos skolų naštos restruktūrizavimas, kai skolininkas yra fizinis asmuo. Teismo sprendimas leisti taikyti šią procedūrą reiškia, kad kreditorių įgyvendinamos teisinės priemonės yra nutraukiamos. Jau taikomos turto arešto priemonės nustoja galiojusios ir jau pradėtos išieškojimo procedūros sustabdomos (Bankroto įstatymo 301 skirsnis). Nuo to laiko nebeskaičiuojamos ir įstatymuose ar sutartyse numatytos palūkanos (Bankroto įstatymo 303 skirsnis). Jei skolininkas tinkamai baigia trejų metų etapą ir grąžina kiek įmanoma didesnę savo skolų dalį, likusios skolos teismo sprendimu gali būti paverstos šalutiniais įsipareigojimais (Bankroto įstatymo 358 skirsnis). Tai reiškia, kad tos likusios skolos nebegali būti išieškotos kreditoriaus naudai.

Bankroto atveju reorganizavimui ir veiklos atnaujinimui vadovauja turto valdytojas. Mokėjimų atidėjimo atveju skolininkas ir turto administratorius tai daro kartu. Bankroto trukmė nėra nustatyta, tačiau mokėjimų atidėjimo procedūra iš esmės trunka aštuoniolika mėnesių. Reorganizavimas taikant bankroto procedūrą paprastai turi daugiau šansų būti sėkmingas, nes netaikoma teisinė apsauga nuo atleidimo, kuri yra taikoma pagal mokėjimų atidėjimo procedūrą. Teismas visais atvejais tvirtina restruktūrizavimo planą.

viršųviršų

Skolų restruktūrizavimo terminas yra treji metai, ir tai yra nustatoma restruktūrizavimo plane (Bankroto įstatymo 343 skirsnis). Teismas nustato šį terminą pagal modelį, teoriškai pasinaudodamas skolininko parengtu projektu, ir šiame projekte yra nustatomi įsipareigojimai, kurių skolininkas turi laikytis. Praktikoje dauguma skolų restruktūrizavimo procedūrų įgyvendinama neturint tokio plano, nes šio plano rengimas atsieina daug pastangų. Netrukus taip pat bus pakeistos su šiuo klausimu susijusios įstatymų nuostatos (Įstatymo Nr. 29 942 straipsnis), kad restruktūrizavimo planas nebebūtų numatomas tarp sudedamųjų procedūros dalių.

9. Kokios nuostatos yra taikomos likvidavimo bylai?

Bankroto bylose ir skolų restruktūrizavimo bylose dėmesys yra sutelkiamas į turimo skolininko turto likvidavimą. Priešingai, mokėjimų atidėjimo bylose dėmesys sutelkiamas į turto išsaugojimą, ir jos iš esmės yra skirtos laikinoms įmonės mokėjimų problemoms spręsti.

Taikant bankroto procedūrą turto valdytojas gali įkaito ar hipotekos turėtojui nustatyti pagrįstą laikotarpį, po kurio jis galėtų pasinaudoti savo atitinkamomis teisėmis.

Bankroto atveju pagrindinė taikoma taisyklė yra viešasis turto pardavimas, nebent priežiūrą vykdantis teisėjas leistų parduoti turtą privačiai (Bankroto įstatymo 176 skirsnis). Turto valdytojas yra įgaliotas pereiti prie likvidavimo (Bankroto įstatymo 68 skirsnis). Priešingai, skolų restruktūrizavimo atveju turto administratorius iš esmės turi visais atvejais gauti priežiūrą vykdančio teisėjo įgaliojimą likviduoti turtą, tačiau viešasis pardavimas vėlgi paprastai nėra būtinas. Esamas turtas taip pat gali būti likviduotas pagal bankroto ar skolų restruktūrizavimo susitarimą.

viršųviršų

Turto valdytojas ar administratorius lėšas kreditoriams paprastai paskirsto tik vieną kartą, procedūrų pabaigoje. Skolų restruktūrizavimo ir bankroto procedūra oficialiai užbaigiama, kai įgyja galią galutinis paskirstymo sąrašas. Turto valdytojas ar administratorius praneša apie tai kreditoriams. Kreditoriai šiam sąrašui gali nepritarti (pareikšti prieštaravimą).

Bankroto ir skolų restruktūrizavimo byloms yra numatytas supaprastintas procesas. Tai yra procesas be reikalavimų tikrinimo susirinkimo. Bankroto atveju yra būtina, kad pajamos būtų nepakankamos konkuruojantiems reikalavimams patenkinti.

10. Kokios sąlygos yra taikomos bylos užbaigimui?

Esminis skirtumas tarp bankroto ir skolų restruktūrizavimo yra reikalavimai, kurie lieka galioti, jei nebuvo patenkinti bankroto procedūros metu, ir kuriuos kreditoriai vėl gali pareikšti (Bankroto įstatymo 195 skirsnis). Tai tampa įmanoma įsigaliojus galutiniam paskirstymo sąrašui, kitaip tariant, kai kuris nors kreditorius nebegali šiam sąrašui prieštarauti. Bankroto procedūra užbaigiama susitarimu, taikant supaprastintą procedūros užbaigimo procesą (panaikinimas nepakankamų pajamų atveju) arba paskirstant lėšas tarp kreditorių, patikrinus jų reikalavimus.

Mokėjimų atidėjimo byla yra užbaigiama ją nutraukiant skolininko prašymu arba pasiekus susitarimą, kuriam pritaria teismas.

Skolų restruktūrizavimo bylos užbaigimas būna teigiamas arba neigiamas:

  • Jei skolininkas tinkamai vykdo savo skolų restruktūrizavimo įsipareigojimus (teikia turto administratoriui išsamią informaciją, trejus metus siekia, kad skolininko turtas uždirbtų kuo daugiau lėšų, susiranda darbą arba tam tikrais atvejais nepalieka darbo), teismas savo galutiniame nuosprendyje atleidžia jį nuo skolų. Tai reiškia (žr. Bankroto įstatymo 358 skirsnį), kad likusios skolos nebegali būti teisėtai išieškotos kreditorių naudai.
  • Jei skolininkas nesilaiko savo skolų restruktūrizavimo įsipareigojimų, skolų restruktūrizavimo procedūra gali būti nutraukta pirma laiko, neatleidžiant jo nuo skolų. Tokiu atveju skolininkas pagal įstatymus būtų laikomas bankrutavusiu (žr. Bankroto įstatymo 350 skirsnį). Pavyzdžiui, tai gali nutikti, jei skolininkas savo skolų restruktūrizavimo laikotarpiu leidžia atsirasti perteklinėms naujoms skoloms arba jei bando veikti savo kreditorių nenaudai.

Bankroto arba mokėjimų atidėjimo ar skolų restruktūrizavimo procedūros taikymo aplinkybė kuriam laikui užregistruojama Kredito registracijos biure (angl. BCR) Tilyje ir Centriniame nemokumo registre (angl. CIR) Jurisprudencijos valdyboje Hagoje (www.rechtspraak.nl/registers English - Nederlands), nes tokia aplinkybė paskolų teikėjams yra svarbus rizikos veiksnys. Verslui atnaujinti netaikomos jokios teisinės kliūtys. Sėkmingai užbaigus restruktūrizavimo procedūrą, privatūs asmenys vėl turi geros finansinės ateities perspektyvas, nes skolų našta buvo panaikinta.

Turto valdytojas, vadovaudamasis Civiliniu kodeksu, gali verslininką, kuris, akivaizdžiai netinkamai valdydamas įmonę, gerokai prisidėjo prie bankrutavimo, patraukti atsakomybėn. Baudžiamajame kodekse yra nuostatų dėl gresiančio bankrutavimo. Darbdaviams/ne verslo įstaigoms, jei jos nesilaiko savo skolų restruktūrizavimo įsipareigojimų, nenumatyta jokių konkrečių sankcijų.

« Bankrotas - Bendro pobūdžio informacija | Nyderlandai - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 06-07-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė