Europos Komisija > ETIT > Bankrotas > Liuksemburgas

Naujausia redakcija: 21-07-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Bankrotas - Liuksemburgas

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Kokie yra nemokumo procedūrų tipai ir tikslai? 1.
1.a) Nemokumo apibrėžimas 1.a)
1.b) Procedūrų tipai 1.b)
2. Kokios sąlygos galioja kiekvienam nemokumo procedūros tipui ? 2.
2.a) Esminės sąlygos 2.a)
2.b) Viešumas 2.b)
3. Koks yra įvairių dalyvių vaidmuo? 3.
3.a) Bankrotas 3.a)
3.b) Konkordatas 3.b)
3.c) Atidėjimas 3.c)
3.d) Kontroliuojamas valdymas 3.d)
3.e) Kolektyvinis įsiskolinimų suderinimas 3.e)
4. Kokios yra pradėtos procedūros pasekmės? 4.
5. Kokios taisyklės taikomos tam tikroms skolinių įsipareigojimų kategorijoms? 5.
6. Kokios taisyklės galioja nuostolingiems veiksmams? 6.
7. Kokios sąlygos galioja skoliniams įsipareigojimams įrodyti ir pripažinti? 7.
8. Kokios taisyklės galioja restruktūrizavimo procedūroms? 8.
8.a) Kolektyvinis įsiskolinimų suderinimas 8.a)
8.b) Kontroliuojamas valdymas 8.b)
9. Kokios taisyklės galioja likvidavimo procedūrai? 9.
10. Kokios yra procedūros užbaigimo sąlygos? 10.

 

1. Kokie yra nemokumo procedūrų tipai ir tikslai?

1.a) Nemokumo apibrėžimas

Liuksemburgo doktrina, remdamasi Belgijos doktrina, nemokumą apibrėžia kaip padėtį, kai skolininko pasyvai tampa didesni už aktyvus.

1.b) Procedūrų tipai

Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje veikia penkių tipų nemokumo procedūros. Trys jų susijusios tik su prekybininkais (fiziniais ir juridiniais asmenimis), viena taikoma tik fiziniams asmenims,  neužsiimantiems komercija.

Likusioji procedūra taikoma tik notarams (kadangi ji yra specifinė ir taikoma tik vienai profesinei kategorijai, čia aprašoma nebus).

Be šių procedūrų, Liuksemburgo teisės sistemoje dar veikia Prekybos kodekso 593 ir tolesniais straipsniais apibrėžta procedūra, pagal kurią mokėjimai prekybininkams tam tikromis sąlygomis gali būti atidėti.

Kontroliuojamo valdymo procedūra siekiama reorganizuoti to paprašiusio prekybininko verslą. Teisės pasinaudoti šia procedūra gali būti prašoma ir tuomet, kai prekybininkas nori, jog jo aktyvai būtų tinkamai realizuoti.

Bankroto procedūra siekiama likviduoti nemokaus prekybininko turtą.

Bankroto prevencijos konkordatas yra procedūra, esant tam tikroms sąlygoms taikoma skolininkams, atitinkantiems bankroto sąlygas. Kai konkordatas atliekamas atsisakant aktyvų, procedūros tikslas (kaip ir bankroto procedūros) būna sudaryti sąlygas likviduoti prekybininko aktyvus, kuris jų atsisakė.

viršųviršų

Ši procedūra nuo bankroto skiriasi tuo, kad prekybininkas išvengia bankroto procedūros sukeltų pasekmių.

Notarams taip pat buvo sukurta stabilizavimo procedūra, leidžianti, kai jų įsiskolinimams kyla pavojus, pasinaudoti specialia tvarka ir pertvarkyti savo verslą arba tinkamai realizuoti aktyvus.

Kolektyvinio įsiskolinimų suderinimo procedūra taikoma tik nemokumo padėtyje atsidūrusiems fiziniams asmenims, neužsiimantiems komercija. Jos tikslas – leisti pareiškėjui sutvarkyti savo finansinę padėtį sudarius skolų grąžinimo planą.

2. Kokios sąlygos galioja kiekvienam nemokumo procedūros tipui ?

2.a) Esminės sąlygos

Kontroliuojamo valdymo procedūrai svarbiausios sąlygos yra susijusios su pareiškėjo savybėmis – jis privalo būti prekybininkas ir būti sąžiningas.

Jo įsiskolinimams turi būti iškilęs pavojus.

Tačiau, nepaisant įsiskolinimams kilusio pavojaus, turi būti galimybė pertvarkyti veiklą taip, kad sumažėtų pasyvai.

Bankroto procedūros sąlygos susijusios ne tik su tuo, kad prekybininkas yra tapęs skolininku, bet ir su tuo, kad jis turi būti sustabdęs mokėjimus, o jo kreditui turi būti iškilęs pavojus.

Konkordato procedūros sąlygos yra tokios pat kaip ir bankroto atveju, išskyrus tai, jog jos prašantis skolininkas turi būti ne tik pristigęs laimės, bet ir sąžiningas (pagal 1886 m. balandžio 14 d. įstatymo dėl bankroto prevencijos konkordato 2 straipsnį).

Prekybininkui, kuris dėl ypatingų aplinkybių nepajėgia apmokėti savo įsiskolinimų, leidžiama kreiptis į komercinių bylų teismą dėl mokėjimų atidėjimo.

viršųviršų

Atidėjimas suteikiamas tik tada, jei prekybininko padėtis leidžia atkurti pusiausvyrą tarp aktyvų ir pasyvų.

Kolektyvinio skolų suderinimo procedūra leidžiama tik fiziniams asmenims, neužsiimantiems komercine veikla, jei šie patys nesuorganizavo savo nemokumo ir jei skolininkas, prašantis šios procedūros, turi teisę gyventi Liuksemburgo Didžiojoje Hercogystėje.

Kontroliuojamo valdymo procedūra (1935 m. gegužės 25 d. Didžiojo hercogo nutarimo, papildančio įstatymus dėl mokėjimų atidėjimo, prevencinio bankroto konkordato ir bankroto bei įsteigiančio kontroliuojamo valdymo režimą, 1 straipsnis), konkordatas (1886 m. balandžio 14 d. įstatymo dėl bankroto prevencijos konkordato 3 straipsnis), kolektyvinio skolų suderinimo per didelio įsiskolinimo atveju procedūra (2000 m. gruodžio 8 d. įstatymo dėl per didelio įsiskolinimo prevencijos ir kolektyvinio skolų suderinimo procedūros per didelio įsiskolinimo atveju 3 straipsnis) ir mokėjimų atidėjimo procedūra pradedamos tik skolininkui prašant.

Bankroto procedūra gali būti pradėta įvairiai.

Pagal įstatymą bankroto padėtyje atsidūręs skolininkas privalo apie tai prisipažinti komercinių bylų teismui pagal teritorinę priklausomybę (Prekybos kodekso 440 straipsnis).

Tačiau pagal Prekybos kodekso 442 straipsnį prekybininko kreditoriams taip pat leidžiama pranešti apie pastarojo bankrotą.

Pagal tą patį straipsnį komercinių bylų teismas gali pats paskelbti prekybininko bankrotą (ypač jei nesėkmingai baigiasi bankroto prevencijos konkordato procedūra).

2.b) Viešumas

Vykdant bankroto, konkordato, mokėjimų atidėjimo ir kontroliuojamo valdymo procedūras yra numatytos viešumo priemonės.

viršųviršų

Tai yra skelbimai skelbimų lentose ir (arba) spaudoje.

3. Koks yra įvairių dalyvių vaidmuo?

3.a) Bankrotas

Kaip ir kitos čia aprašytos prekybininkams skirtos procedūros, bankroto bylos priklauso komercines bylas nagrinėjančiam apygardos teismui pagal teritorinę kompetenciją (toliau – komercinių bylų teismas).

Šis teismas priima sprendimą skelbti bankrotą, nustato mokėjimų sustabdymo datą, paskiria įvairius dalyvius (teismo vykdytoją, kuratorių), nustato įsiskolinimų deklaravimo terminą ir įsiskolinimų patikrinimo protokolo baigimo dieną, skelbia bankroto procedūros pabaigą.

Turto valdymas būna patikėtas teismo paskirtam kuratoriui, kuris yra įpareigotas realizuoti skolininko turtą ir paskirstyti gautas pajamas įvairiems kreditoriams laikantis privilegijas ir daiktines garantijas nustatančių taisyklių.

Kuratorius savo funkciją vykdo prižiūrimas komercinių bylų teismo paskirto teismo vykdytojo.

Kai bankrotas paskelbtas, bankrutavęs prekybininkas nebetenka teisės valdyti savo turtą ir nebegali vykdyti mokėjimų, operacijų ir kitų veiksmų, susijusių su savo turtu.

3.b) Konkordatas

Kai pateikiamas prašymas, komercinių bylų teismas skiria vieną savo teisėjų patikrinti pareiškėjo padėtį ir parašyti ataskaitą.

Remdamasis šia ataskaita teismas gali nustatyti tam tikrą laikotarpį, per kurį prekybininkas teiks konkordato siūlymus savo kreditoriams.

Teismas galiausiai apsispręs, ar tvirtinti konkordatą, ar ne.

viršųviršų

Šios procedūros tvarka teismas skiria vieną savo narių, kurį įgalioja pateikti ataskaitą apie skolininko padėtį ir prižiūrėti, kad būtų tinkamai vykdomos konkordato operacijos.

Kaip ir bankroto atveju, skolininkas be paskirtojo teisėjo leidimo neturi teisės perleisti, užstatyti ar kitaip įsipareigoti savo turtu (1886 m. balandžio 14 d. įstatymo 6 straipsnis).

3.c) Atidėjimas

Komercinių bylų teismas skiria teismo vykdytoją, įgaliotą parašyti ataskaitą apie skolininko padėtį ir turintį teisę skirti mokėjimų atidėjimą. Leidus atidėti mokėjimus, teismas skiria vieną ar kelis vykdytojus, kurie kontroliuoja skolininko operacijas per atidėjimo laikotarpį.

Per šį laikotarpį skolininkas neturi teisės perleisti, užstatyti ar kitaip įsipareigoti savo turtu.

3.d) Kontroliuojamas valdymas

Prašymas teikiamas tam apygardos komercinių bylų teismui, kurio apygardoje yra pagrindinė prekybininko įstaiga arba atitinkamos bendrovės būstinė.

Jei visos sąlygos atitinka, teismas skiria vieną savo teisėjų parašyti ataskaitą apie prekybininko padėtį.

Nuo to momento prekybininkas praranda teisę valdyti savo turtą (pavyzdžiui, parduoti, užstatyti), jei nėra gavęs raštiško teismo paskirto teisėjo leidimo.

Kai ataskaita pateikta, teismas gali pritarti prašymui arba jį atmesti.

Jei prašymas netenkinamas, teismas tuo pačiu sprendimu gali paskelbti prekybininko bankrotą.

Jei būna priešingai – pareiškėjo turto valdymą perima kontroliuoti vienas ar keli teismo paskirti vykdytojai (vykdytojai nebūtinai turi būti teismo teisėjai), privalantys atlikti prekybininko turto inventorizaciją ir sudaryti balansą, kad būtų nustatytas aktyvų ir pasyvų dydis.

viršųviršų

Vykdytojas (vykdytojai) parašo įmonės pertvarkymo arba aktyvų pardavimo projektą.

Su šiuo projektu supažindinami prekybininko kreditoriai bei jo bendraskolininkiai ir laiduotojai.

Kai teismas susipažįsta su planu, jis gali jam nepritarti (tuomet gali paskelbti skolininko bankrotą) arba pritarti (tuomet planas tampa privalomas prekybininkui, laiduotojams, bendraskolininkiams ir kreditoriams).

3.e) Kolektyvinis įsiskolinimų suderinimas

Priklausomai nuo procedūros etapo – susitarimo arba teismo proceso – dalyvauja dviejų rūšių institucijos.

Pirmuoju atveju dalyvauja Informacijos ir konsultavimo dėl per didelių įsiskolinimų tarnyba (Service d’information et de Conseil en surendettement; SIC), kuri ištiria bylą ir kartu su skolininku bei kreditoriais sudaro pertvarkymo plano projektą.

Sudarytas projektas perduodamas Tarpininkavimo komisijai, ir ji savo ruožtu pateikia suinteresuotiems asmenims (skolininkui, kreditoriams) pertvarkymo planą, kuriame numatytos įvairios priemonės nuo paprasto įsiskolinimų mokėjimo atidėjimo ar išdėstymo iki dalinio arba visiško skolų nurašymo.

Jei susitarimo etapas žlunga, galima pradėti teisminį etapą.

Jis pradedamas taikos teisme pagal skolininko gyvenamąją vietą.

Šalys iškviečiamos susitikti su taikos teisėju, kuris gali pareikalauti, kad jos pateiktų visus dokumentus ar įrodymus, leidžiančius nustatyti skolininko turtą (aktyvus ir pasyvus).

Remdamasis jam pateiktais įrodymais teisėjas tvirtina pertvarkymo planą, kuriame numatomos priemonės, leidžiančios skolininkui vykdyti savo įsipareigojimus.

viršųviršų

Teisėjo patvirtinto pertvarkymo plano ilgiausias įgyvendinimo laikotarpis yra septyneri metai, bet esant tam tikroms konkrečioms aplinkybėms jis gali būti paskelbtas negaliojančiu (ypač jei skolininkas nevykdo jam pagal pertvarkymo planą tenkančių prievolių).

4. Kokios yra pradėtos procedūros pasekmės?

Konkordato, bankroto, mokėjimų atidėjimo ir kontroliuojamo valdymo procedūrų metu priverstinio vykdymo veiksmai skolininko ir jo turto atžvilgiu sustabdomi. Ir priešingai, joks Didžiojoje Hercogystėje galiojantis įstatymas nedraudžia kreditoriams imtis priemonių, kad būtų išsaugotas skolininko turtas.

Visų šių procesų metu skolininkas nebegali laisvai disponuoti savo turtu.

Tačiau tam tikrais atvejais, gavus komercinių bylų teismo paskirto asmens leidimą, disponavimo veiksmai gali būti atliekami ( turint galvoje mokėjimų atidėjimą arba kontroliuojamą valdymą).

Kolektyvinio įsiskolinimų suderinimo atveju skolininkui pateikus prašymą SIC, teisiškai sustabdomos visos jo teisės disponuoti turtu, išskyrus išlaikymo išmokos mokėjimus (2000 m. gruodžio 8 d. įstatymo 3 straipsnis).

Žlugus susitarimo etapui, taikos teisėjas, kuris bus atsakingas už teismo proceso etapą, gali sustabdyti vykdomąsias priemones ta pačia jau minėta tvarka.

5. Kokios taisyklės taikomos tam tikroms skolinių įsipareigojimų kategorijoms?

Paprastai čia aprašomos įvairios procedūros nenutraukia skolininko sudarytų sutarčių.

Tačiau bankroto atveju ši taisyklė turi išimčių, nes, vykstant šiai procedūrai, bankrotą skelbiančiu teismo sprendimu kartu nutraukiamos ir darbo sutartys (1989 m. gegužės 24 d. darbo sutarčių įstatymo 30 straipsnis).

viršųviršų

Išskyrus konkordato procedūrą, čia minimos procedūros nepanaikina kreditorių privilegijų.

Iš tiesų, dalyvaudami balsavime dėl konkordato daiktines garantijas turintys kreditoriai praranda privilegijuotų kreditorių statusą (1886 m. balandžio 14 d. įstatymo 10 straipsnis).

Bankroto ir kontroliuojamo valdymo atvejais leidžiama kompensuoti dvi skolas, jei jos yra likvidžios ir jų mokėjimo terminas baigėsi iki sprendimo dėl bankroto ar kontroliuojamo valdymo paskelbimo, arba jei skolos tarpusavy susijusios ir yra atsiradusios iš to paties šaltinio (Liuksemburgo apygardos teismas, 1986 m. gegužės 14 d., registro nr.32046).

Sutartinės kompensacijos yra negaliojančios, jei jos buvo atliktos (bankroto atveju) per įtarimų keliantį laikotarpį.

Kontroliuojamo valdymo, konkordato, mokėjimų atidėjimo atvejais tokios kompensacijos negalimos, jei vykdomos tuomet, kai skolininkas jau yra praradęs galią laisvai disponuoti savo teisėmis ir turtu.

6. Kokios taisyklės galioja nuostolingiems veiksmams?

Bankroto, kontroliuojamo valdymo, mokėjimų atidėjimo ir konkordato atvejais skolininkas praranda teisę laisvai atlikti tam tikrus veiksmus, ypač susijusius su mokėjimu.

Išskyrus bankroto atvejį, draudimas galioja tik tuomet, jei skolininkas nėra gavęs teismo deleguoto asmens sutikimo.

Bet kuris veiksmas, pažeidžiantis ši draudimą, laikomas negaliojančiu.

Be to, bankroto atveju teismas turi teisę anuliuoti skolininko veiksmus, atliktus per įtarimų keliantį laikotarpį.

Įtarimų keliantis laikotarpis apibrėžiamas kaip laikotarpis, prasidedantis nuo tos dienos, kai skolininkas sustabdė savo mokėjimus. Visi per šį laikotarpį skolininko atlikti veiksmai gali būti anuliuoti. Jei jie buvo atlikti nemokamai, būtina pateikti įrodymą, kad skolininko kontraktantai žinojo, jog skolininkas yra sustabdęs mokėjimus.

viršųviršų

7. Kokios sąlygos galioja skoliniams įsipareigojimams įrodyti ir pripažinti?

Vykstant bankroto procedūrai, sprendimas dėl bankroto skelbiamas įvairiomis priemonėmis (spaudoje, įrašu komercinių bylų teismo raštinėje), kad bankrutavusio skolininko kreditoriai galėtų sužinoti apie esamą padėtį ir pranešti apie save (Prekybos kodekso 472 straipsnis).

Kreditoriai turi užregistruoti savo suteiktus kreditus komercinių bylų teismo raštinėje ir pateikti tai įrodančius dokumentus (Prekybos kodekso 496 straipsnis).

Kreditų tikrumą patikrina bankroto likvidavimo kuratorius, jis gali jų ir nepripažinti (Prekybos kodekso 500 straipsnis).

Konkordato atveju skolininkas, teikiantis prašymą dėl konkordato, privalo nurodyti savo kreditorių tapatybes ir gyvenamąsias vietas, taip pat įsiskolinimų dydį (1886 m. balandžio 14 d. įstatymo 3 straipsnis).

Kreditoriai informuojami registruotu laišku (1886 m. balandžio 14 d. įstatymo 8 straipsnis). Laišku jie kviečiami dalyvauti konkordato asamblėjoje(susirinkime).

Kvietimas taip pat skelbiamas spaudoje.

Konkordato asamblėjos metu kreditoriai praneša suteiktų kreditų dydį.

Kaip buvo minėta, dalyvaujant balsavime visos užstatu garantuotos paskolos netenka privilegijuotų paskolų statuso (1886 m. balandžio 14 d. įstatymo 10 straipsnis).

Mokėjimų atidėjimo atveju skolininkas taip pat privalo pridėti sąrašą, kuriame turi būti nurodyti kreditoriai, jų paskolų dydžiai ir jų adresai.

Kreditoriai pakviečiami registruotu laišku (Prekybos kodekso 596 straipsnis) ir spaudoje.

viršųviršų

Susirinkimo, į kurį yra kviečiami, metu jie turi deklaruoti savo paskolų sumas (Prekybos kodekso 597 straipsnis).

Kontroliuojamo valdymo atveju paskolų deklaravimas ir pripažinimas nėra numatytas. Skolininkas savo prašyme teismui nurodo savo kreditorius.

Vėliau teismas kreditorius supažindina su pertvarkymo arba aktyvų pardavimo planu, kurį sudaro teismo paskirti vykdytojai.

8. Kokios taisyklės galioja restruktūrizavimo procedūroms?

8.a) Kolektyvinis įsiskolinimų suderinimas

SIC išnagrinėja bylą ir kartu su skolininku bei jo kreditoriais sudaro pertvarkymo plano projektą.

Projektas pateikiamas Tarpininkavimo komisijai, o ši savo ruožtu suinteresuotiems asmenims (skolininkui, kreditoriams) pateikia pertvarkymo planą, kuriame numatytos įvairios priemonės nuo paprasto įsiskolinimų mokėjimo atidėjimo arba išdėstymo iki dalinio ar visiško skolų nurašymo.

Susitarus dėl pertvarkymo sąlygų, planą pasirašo visos suinteresuotos šalys ir Komisijos pirmininkas, ir planas patvirtinamas. Išskyrus išimtinius atvejus, šios sąlygos nebūna keičiamos.

Jei per šešis mėnesius nuo skolininko prašymo įteikimo pertvarkymo planas nėra patvirtinamas, SIC informuoja skolininką apie draugiškos procedūros žlugimą.

Teismo etapo metu teisėjas patvirtina pertvarkymo planą, kuriame numatomos priemonės, leidžiančios skolininkui vykdyti savo įsipareigojimus.

Teisėjo patvirtinto pertvarkymo plano ilgiausias įgyvendinimo laikotarpis yra septyneri metai, bet esant tam tikroms konkrečioms aplinkybėms jis gali būti paskelbtas negaliojančiu (ypač jei skolininkas nevykdo jam pagal pertvarkymo planą tenkančių prievolių).

viršųviršų

8.b) Kontroliuojamas valdymas

Teismo vykdytojas (vykdytojai) atlieka prekybininko turto inventorizaciją ir sudaro jo balansą, kuriuo nustatoma aktyvų ir pasyvų būklė.

Tuomet jis (jie) sukuria įmonės pertvarkymo projektą arba jos aktyvų pardavimo ir paskirstymo projektą.

Pardavimo projektas neturi pažeisti įstatymo nustatytos privilegijų ir hipotekų hierarchijos.

Su šiuo projektu supažindinami prekybininko kreditoriai, jo bendraskolininkiai ir laiduotojai.

Kai teismas susipažįsta su planu, jis gali jam nepritarti (tuomet gali paskelbti skolininko bankrotą) arba pritarti (tuomet planas tampa privalomas prekybininkui, laiduotojams, bendraskolininkiams ir kreditoriams).

Tačiau teismas privalo atmesti planą, jei dauguma skolininko kreditorių jam pasipriešina (šiai daugumai turi priklausyti 50% visų įsiskolinimų sumos).

Jei pertvarkymo ar aktyvų pardavimo planui pritarta, prekybininkas atgauna savo teises.

9. Kokios taisyklės galioja likvidavimo procedūrai?

Likvidavimo taisyklės daugiausia susijusios su aktyvų likvidavimu bankroto atveju. Tačiau konkordato įstatyme numatyta, kad jei konkordatas vykdomas atsisakant aktyvų, taikomos bankroto metu galiojančios likvidavimo taisyklės.

Bankroto atveju kuratorius atlieka skolininko aktyvų ir pasyvų likvidavimą. Jis parduoda įvairų turtą, priklausantį bankrutavusiam asmeniui.

Po to kuratorius sudaro privilegijuotų kreditorių hierarchijos sąrašą ir nustato likutį, atiteksiantį kreditoriams, neturintiems privilegijų ar garantijų. Tuomet jis sukviečia visas suinteresuotas šalis atlikti sąskaitų patikrinimą ir joms pristato bankroto balansą.

viršųviršų

Patikrinus sąskaitas, kuratorius gali pradėti grąžinti skolas kreditoriams laikydamasis tvarkos, sudarytos pagal sąskaitų patikrinimo protokolą, kurį surašo pats, o pasirašo teismo vykdytojas ir komercinių bylų teismo raštininkas.

10. Kokios yra procedūros užbaigimo sąlygos?

Bankroto atveju, kai visi mokėjimai jau atlikti, kuratorius gali teikti prašymą dėl procedūros užbaigimo, kurį gavus skelbiamas sprendimas dėl procedūros visiško baigimo, kuriuo, kaip matyti iš pavadinimo, bankroto procedūra baigiama.

Konkordato, mokėjimų atidėjimo, kontroliuojamo valdymo atvejais procedūra baigiama teismui priėmus pritariamąjį sprendimą.

Bankrotą skelbiančiu sprendimu bankrutavusiam skolininkui gali būti skirtos dvejopos sankcijos: baudžiamosios arba civilinės.

Teismas bankrutavusiam skolininkui gali skirti baudžiamąsias ir civilines sankcijas.

Jei teismas nustato, kad bankroto priežastis yra didelės ir tipiškos bankrutavusio asmens klaidos, jis gali jam uždrausti tiesiogiai arba per tarpininkus vykdyti komercinę veiklą. Šis draudimas taip pat apima draudimą kurioje nors bendrovėje eiti pareigas, susijusias su sprendimų priėmimu.

Be kitų civilinių sankcijų, prekybos bendrovių bankroto atveju galima bankrotą pritaikyti jų vadovams, taip pat imtis priemonių pagal Civilinio kodekso 1382 ir 1383 straipsnius (atsakomybė pagal bendrosios teisės nuostatas) ir pagal Prekybos bendrovių įstatymo 59 ir 192 straipsnius.

Bankrutavusio asmens atžvilgiu taip pat galima imtis baudžiamųjų sankcijų (banqueroutes).

« Bankrotas - Bendro pobūdžio informacija | Liuksemburgas - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 21-07-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė