Europos Komisija > ETIT > Bankrotas > Italija

Naujausia redakcija: 19-04-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Bankrotas - Italija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Kokių rūšių nemokumo bylų yra ir kokie jų tikslai? 1.
2. Kokiomis sąlygomis yra iškeliamos kiekvienos rūšies nemokumo bylos? 2.
3. Koks yra įvairių dalyvių vaidmuo bankroto byloje? 3.
4. Kokie yra bankroto bylos iškėlimo padariniai? 4.
5. Kokios yra konkrečios nuostatos, susijusios su tam tikromis reikalavimų rūšimis? 5.
6. Kokios yra nuostatos, susijusios su nuostolingais veiksmais? 6.
7. Kokios sąlygos yra taikomos ieškinių pateikimui ir priėmimui? 7.
8. Kokios nuostatos yra susijusios su restruktūrizavimo byla? 8.
9. Kokios nuostatos yra susijusios su likvidavimo byla? 9.
10. Kokios yra bankroto bylos baigimo sąlygos? 10.

 

1. Kokių rūšių nemokumo bylų yra ir kokie jų tikslai?

  • Nemokumas - tai tokia situacija, kai komercinės įmonės negali įvykdyti savo įsipareigojimų.

    Italijos teisė pripažįsta nemokumą kaip de facto padėtį, kuriai esant galima priimti nutartį dėl bankroto ar likvidavimo arba pradėti kitas procedūras, kurių metu skolininkui priklausantis turtas yra administruojamas ir parduodamas, kad gautas pajamas būtų galima sumokėti kreditoriams.

  • Italijos teisės sistemoje yra nustatytos dviejų rūšių procedūros, kurios taikomos prieš iškeliant bankroto bylą teisme. Viena iš šių procedūrų yra neteisminis susitarimas tarp komercinių įmonių ir (arba) skolininkų bei jų kreditorių, kai įmonės gali tęsti veiklą, tačiau tam tikras jų turtas yra perduodamas kreditoriams, pratęsiami skolų grąžinimo galutiniai terminai arba su kreditoriais susitariama, kad šie atsisakys savo reikalavimų, susijusių su jiems priklausančiomis sumomis ir (arba) palūkanomis.

    Kita procedūros rūšis yra žinoma kaip susitarimas su kreditoriais ir ją reglamentuoja Bankroto įstatymas. Šiuo atveju skolininkas pateikia kreditoriams skolų grąžinimo planą. Tuomet pasiūlymą išnagrinėja vietos, kurioje yra registruota įmonės būstinė, teismas. Teismas gali patvirtinti planą, priimdamas nutartį, arba atmesti prašymą patvirtinti planą ir oficialiai paskelbti apie įmonės bankrotą. Kai susitarimas patvirtinamas, skolininkas toliau kontroliuoja įmonės turtą ir tęsia veiklą, kurią prižiūri administratorius.

    Dėl bankroto atsiranda oficialios nemokumo, susitarimo su kreditoriais ir privalomojo įmonės likvidavimo procedūros. Įmonės likvidavimo procedūra taikoma tuo atveju, kai pagal įstatymą, remiantis viešuoju interesu (pvz., bankai ir pagrindinės draudimo įmonės), įmonėms neleidžiama bankrutuoti.

    viršųviršų

2. Kokiomis sąlygomis yra iškeliamos kiekvienos rūšies nemokumo bylos?

Pagrindinė kiekvienos rūšies bylos iškėlimo sąlyga - įmonės nemokumas.

  • Kreditoriai, prokuroras arba skolininkas gali kreiptis dėl asmenų arba komercinę veiklą vykdančių įmonių paskelbimo bankrutavusiais. Šie asmenys ir įmonės priežiūros institucija gali kreiptis dėl nutarties likviduoti įmonę priėmimo. Susitarimo su kreditoriais gali reikalauti tik skolininkai.

Apie bankrotą pranešama visiems susijusiems asmenims ir apie jį paskelbiama šį faktą įrašant į juridinių asmenų registro įstaigos, kurios veiklos teritorijoje yra registruota įmonės būstinė, registrą. Visos suinteresuotosios šalys gali naudotis registru, kuris taip pat suteikia tiesioginę prieigą prie duomenų.

Nutartis, kuria pradedama susitarimo su kreditoriais procedūra, įrašoma į teismo registrą, juridinių asmenų registro įstaigą, ir, kai skolininko turtas yra registruotas viešuosiuose registruose, įrašai taip pat atliekami šiuose registruose. Teismas taip pat gali reikalauti, kad apie nutartį būtų paskelbta viename ar daugiau nurodytų dienraščių.

Savo sprendime teismas taip pat gali reikalauti jo nutartį paskelbti kitur.

3. Koks yra įvairių dalyvių vaidmuo bankroto byloje?

Bankroto byloje dalyvauja teismas, teismo paskirtas administratorius, nemokumo specialistas ir kreditorių komitetas.

Teismas priima sprendimus dėl bankroto prašymų arba prašymų likviduoti įmonę ir gali priimti nutartį dėl priverstinio įmonės likvidavimo arba patvirtinti prašymus dėl susitarimo su kreditoriais. Teismas taip pat vadovauja bankroto bylai, dalyvauja priverstinio likvidavimo procedūroje ir pagal jam įstatymų suteiktus įgaliojimus tvirtina susitarimus.

viršųviršų

Teismo paskirto administratoriaus funkcija - užtikrinti tinkamą bylos eigą.

Nemokumo specialistas yra atsakingas už esminių operacijų atlikimą ir turto likvidavimą.

Kreditorių komitetas prižiūri ir tvirtina nemokumo specialisto darbą, įstatymų nustatytais atvejais arba teismo ar teismo paskirto administratorius prašymu pateikdamas savo nuomonę.

Paskelbus apie bankrotą, skolininkas negali mokėti atskiriems kreditoriams ir privalo perduoti nemokumo specialistui turimą ir vėliau įgytą turtą. Skolininkai turi informuoti nemokumo specialistą apie visus būstinės arba nuolatinės gyvenamosios vietos pasikeitimus ir, jeigu yra iškviečiami, atvykti pas teismo paskirtą administratorių, nemokumo specialistą arba į kreditorių komitetą ir pateikti visą informaciją arba paaiškinimus, reikalingus norint išnagrinėti bylą. Jie taip pat privalo nemokumo specialistui perduoti visą su bankrotu susijusią finansinę ir komercinę korespondenciją. Galiausiai, jeigu jiems leidžiama dėl asmeninių priežasčių arba šeimos poreikių gyventi nuosavuose namuose, šie namai negali būti naudojami jokiems kitiems tikslams.

Kiekvienas kreditorius turi teisę prašyti, kad teismas paskelbtų apie komercinių įmonių (jų skolininkų) bankrotą, jeigu jos yra nemokios. Be to, esant teisiniams pagrindams suteikti pirmumo teisę tam tikriems kreditorių reikalavimams (teisė į skolininko turtą, užstatai, hipotekos), šias pirmumo teises turintys kreditoriai naudojasi specialiomis išimtinėmis teisėmis, susijusiomis su jų reikalavimų, kuriuos išsamiai nustato įstatymai, patenkinimu.

4. Kokie yra bankroto bylos iškėlimo padariniai?

  • Turto aprašymą parengia nemokumo specialistas.
  • Bankrutavusios įmonės nepraranda nuosavybės teisių į turtą, tačiau netenka teisės juo disponuoti. Jos turi teisę stebėti, kaip administruojamas jų perleistas turtas, ir tikrinti, ar turtas teisingai aprašytas.
  • Kreditoriai turi teisę, kad iš pajamų, gautų pardavus skolininko turtą, būtų patenkinti jų reikalavimai. Įstatymas nustato kreditorių kategorijas ir jų reikalavimų tenkinimo tvarką.
  • Teismo paskirtas administratorius gali asmeniškai taikyti neatidėliotinas priemones, kuriomis siekiama apsaugoti turtą, arba kreiptis į atitinkamas institucijas dėl tokių priemonių taikymo. Tai gali būti prevencinio arešto priemonės bei kitos Civilinio proceso kodekse nustatytos procedūros ir skubus greitai gendančio turto pardavimas.

5. Kokios yra konkrečios nuostatos, susijusios su tam tikromis reikalavimų rūšimis?

  • Nemokumo specialistas praneša trečiosioms šalims apie jiems priklausančias kilnojamojo arba nekilnojamojo turto, kuriuo disponuoja bankrutavęs asmuo, daiktines teises, ir jie gali kreiptis dėl turto grąžinimo arba reikalavimo įregistravimo, prašydami teismo įrašyti šiuos reikalavimus į bankrutavusio asmens įsiskolinimus.

Bankroto bylose kreditoriai turi teisę bankrutavusį asmenį atleisti nuo skolų sumokėjimo, išskyrus atvejus, kai skolos atsirado dėl inter vivos sandorių, kurie buvo sudaryti paskelbus apie bankrotą arba metai prieš bankrotą.

viršųviršų

Konkrečių kompensaciją reglamentuojančių taisyklių nėra. Paskelbus apie bankrotą yra sustabdomas teisinių palūkanų skaičiavimo terminas.

Kalbant apie pirkimo sutartis, kai yra išsaugoma nuosavybės teisė, pardavėjo bankrotas nepanaikina sutarties galiojimo.

Nuomininko bankrotas nepanaikina turto nuomos sutarčių ir nemokumo specialistas perima sutartį. Tačiau nemokumo specialistas gali bet kuriuo metu nutraukti sutartį, jeigu buto savininkui sumokama teisinga kompensacija už pirmalaikį sutarties nutraukimą. Kilus ginčui, teismo paskirtas administratorius, išklausęs atitinkamas šalis, išsprendžia mokėtinų sumų klausimą.

Pavaldūs darbo santykiai yra nutraukiami, jeigu bankrutavusi įmonė nustoja prekiauti. Jeigu visa įmonė arba jos dalys yra parduodama trečiosioms šalims, taikant specialią procedūrą dalį bankrutavusioje įmonėje dirbusių darbuotojų galima perleisti dirbti naujam savininkui arba iš dalies pakeisti ankstesnes darbo sutartis.

Bankroto įstatymas nustato išsamias taisykles, susijusias su kreditorių teisėmis. Speciali apsauga suteikiama tiems reikalavimams, kuriems dėl teisinių priežasčių suteikiama pirmenybė, tuo tarpu kiti reikalavimai, atsirandantys skolininkams sudarius sutartis, galimai padidinsiančias jų nemokumą, yra apsaugomi suteikiant galimybę pareikšti ieškinį dėl sutarties pripažinimo negaliojančia.

Pagrindinė kreditoriaus pareiga - paskelbimo apie bankrotą dieną susilaikyti nuo asmeninių, vykdymo arba prevencinių veiksmų.

Pirmenybės teisę turinčių kreditorių teisės, susijusios su konkrečiu kilnojamuoju turtu, bankroto bylos metu gali būti vykdomos tol, kol yra turto, priklausančio įsiskolinimams, kuriems taikomos pirmenybės teisės.

viršųviršų

6. Kokios yra nuostatos, susijusios su nuostolingais veiksmais?

  • Bankroto įstatymas nustato reikalavimų, kuriais ginčijami skolininko sudaryti sandoriai, taisykles. Tai yra reikalavimai dėl sandorių, kurie buvo sudaryti neatsižvelgiant į tai, kad jie negalioja, arba sandoriai, kurie panaikina kitus reikalavimus, įskaitant reikalavimus dėl mokėjimo, skolininkų atliktų mokėjimų arba skolininko laidavimo, susijusio su bankrutuojančio skolininko turtu. Įstatymas nustato kiekvieno iš šių sandorių panaikinimo sąlygas.
  • „Įtartinas laikotarpis“ yra laikas iki paskelbimo apie bankrotą, kai sunki finansinė padėtis tapo akivaizdi ir įmonė galėjo atlikti kreditoriams nuostolingus veiksmus.

7. Kokios sąlygos yra taikomos ieškinių pateikimui ir priėmimui?

  • Nemokumo specialistas įprastu paštu, elektroniniu paštu arba faksu turi informuoti kiekvieną kreditorių apie pranešimo apie reikalavimus taisykles.
  • Sprendžiant klausimą, ar priimti kreditorių ieškinius ir kokie pateikti reikalavimai turi pirmenybės teisę, arba nustatant reikalavimų patenkinimo eilės tvarką, ieškiniai yra patikrinami ir priimami atliekant specialų nagrinėjimą, per kurį įvertinami įsiskolinimai.

8. Kokios nuostatos yra susijusios su restruktūrizavimo byla?

Bankroto įstatymas nustato, kad mėginant pasiekti susitarimą su kreditoriais reikia atsižvelgti į restruktūrizavimo planus. Skolininkas šiuos planus prideda prie teismui pateikiamo pasiūlymo. Juose turi būti numatyta skolų restruktūrizavimo prognozė ir pateikti pasiūlymai skolas sumokėti tam tikra forma.

viršųviršų

Skolininkas su kreditoriais dėl konkretaus skolų restruktūrizavimo plano gali susitarti, prieš priimant sprendimą patvirtinti susitarimą su kreditoriais, neteismine tvarka sudarydamas sutartį.

Skolininkas gali pateikti šią sutartį atliekant nagrinėjimą, kai yra sprendžiamas susitarimo su skolininkais patvirtinimo klausimas, jeigu minėtą sutartį patvirtino kreditoriai, kuriems priklauso 60 % visų reikalavimų. Taip pat pateikiamas eksperto pranešimas apie galimybes įgyvendinti tokią sutartį.

Skolininko restruktūrizavimo planas arba su kreditoriais sudaryta sutartis gali leisti laikinai sustabdyti mokėjimus ir priemonių įgyvendinimą arba sumažinti reikalavimus.

9. Kokios nuostatos yra susijusios su likvidavimo byla?

Likvidavimo bylos nagrinėjimo metu nemokumo specialistas surenka ieškinius, parduoda turtą ir, remdamasis kreditorių pateiktais ieškiniais, nustato skolininko įsipareigojimus.

Kai likvidavimo bylos nagrinėjimo metu susidaro teigiamas balansas, ši suma paskirstoma kreditoriams atsižvelgiant į pirmenybės teisę turinčius reikalavimus. Kai skolininko įsipareigojimai yra didesni nei turtas, kreditoriai teisę gauti skolų, kurios jiems priklauso, apmokėjimą išsaugo net baigus nagrinėti bylą, išskyrus atvejus, kai skolininkas bankroto bylos nagrinėjimo metu visokeriopai bendradarbiavo ir teismas leidžia jam neapmokėtų skolų atsisakyti pagal naują mechanizmą, nustatytą atlikus Bankroto įstatymo reformą ir žinomą kaip esdebitazione.

10. Kokios yra bankroto bylos baigimo sąlygos?

Likvidavimo bylą galima baigti visiškai išsprendus skolų grąžinimo klausimą, pagal kreditorių reikalavimų patenkinimo eiliškumą paskirsčius turtą arba nepatenkinus kreditorių reikalavimų, jeigu buvo nustatyta, kad atidėjus bankroto bylos nagrinėjimą nebus sudaryta kliūčių patenkinti neužtikrintus reikalavimus.

Bankroto pasekmės:

  1. teisės administruoti turtą ir disponuoti juo praradimas. Visi bankrutavusio asmens priimti nurodymai negalioja;
  2. prarandama teisė pradėti teisminius ginčus, susijusius su turtu, kurio klausimas sprendžiamas bankroto byloje. Pradėjus bankroto bylą visi tokie teisminiai ginčai yra nutraukiami, nors nagrinėjant tokius ginčus nemokumo specialistas gali užimti bankrutuojančio asmens vietą;
  3. pasitarus su nemokumo specialistu ir kreditorių komitetu globos teismas gali suteikti bankrutavusiam asmeniui arba jo šeimai išlaikymo paramą.

Neseniai atlikus Bankroto įstatymo reformą buvo panaikinti ankstesni apribojimai, užkertantys kelią bankrutavusiam asmeniui tęsti prekybą priėmus sprendimą bankroto byloje. Bankrutavusiam asmeniui automatiškai neužkertamas kelias imtis komercinės veiklos po bankroto, išskyrus atvejus, kai bankrutavęs asmuo apkaltinamas nusikaltimo, susijusio su bankrotu, padarymu ir dėl to jam yra draudžiama vadovauti įmonei.

Pagal Bankroto įstatymą atskiriems bankrutavusios įmonės valdytojams arba vadovams, kurie padarė kokius nors su bankrotu susijusius nusikaltimus (pvz., nesąžiningas bankrotas, kredito gavimas apgaulės būdu, pranešimai neegzistuojantiems kreditoriams ir kitų pareigų nevykdymas), gali būti paskirtos laisvės atėmimo bausmės arba papildomos baudos, susijusios su vadovavimu įmonei, kaip nurodyta pirmiau.

Įstatymas taip pat nustato kitus nusikaltimus, kuriuos gali padaryti nemokumo skolininkas arba trečiosios šalys.

« Bankrotas - Bendro pobūdžio informacija | Italija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 19-04-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė