Europos Komisija > ETIT > Bankrotas > Prancūzija

Naujausia redakcija: 28-06-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Bankrotas - Prancūzija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Kokie yra nemokumo procedūrų tipai? 1.
2. Kokios sąlygos galioja, norint pradėti nemokumo procedūrą? 2.
3. Koks yra įvairių dalyvių vaidmuo? 3.
4. Kokios yra pradėtos nemokumo procedūros pasekmės? 4.
5. Kokios ypatingos taisyklės taikomos tam tikroms skolinių įsipareigojimų kategorijoms? 5.
6. Kokios taisyklės galioja nuostolingiems veiksmams? 6.
7. Kokios sąlygos galioja įrodant ir pripažįstant skolinius įsipareigojimus? 7.
8. Kokios taisyklės galioja restruktūrizavimo procedūroms? 8.
9. Kas yra likvidavimo procedūra? 9.
10. Kokios yra procedūros užbaigimo sąlygos? 10.

 

1. Kokie yra nemokumo procedūrų tipai?

Nemokumo, apibrėžiamo kaip situacija, kuomet skolos didesnės už aktyvus, sąvokos Prancūzijos kolektyvinių procedūrų teisėje nėra. Pasirinkta siauresnė mokėjimų sustabdymo (cessation des paiements) sąvoka: skolininko nepajėgumas turimais aktyvais padengti reikiamo pasyvo.

Prevencinės iki nemokumo taikomos procedūros:
  • įspėjimo procedūra : kai auditorius nustato faktus, kurie galėtų pakenkti tolesnei eksploatacijai, jis apie tai praneša bendrovės prezidentui arba valdytojui. Negavęs jį tenkinančio atsakymo, jis reikalauja administracinės tarybos (valdybos) nutarimo ir apie šį prašymą informuoja  komercinių bylų teismo pirmininką. Nutarimas paskelbiamas įmonės darbo tarybai. Jei problemos nepašalinamos, auditorius rašo ataskaitą, kuri pateikiama artimiausiai visuotinei asamblėjai. Jei visuotinė asamblėja nepajėgi užtikrinti tolesnės eksploatacijos, auditorius vėl informuoja komercinių bylų teismo pirmininką.
  • ad hoc įgaliojimas: bet kurio suinteresuoto asmens prašymu teismo pirmininkas gali paskirti ad hoc įgaliotinį ir neapskundžiamai apibrėžti jo misijos objektą ir trukmę.
Neformali reorganizavimo ir restruktūrizavimo procedūra:
  • draugiškas susitarimas: kai įmonė susiduria su sunkumais arba poreikiais, kurių negali padengti savo pačios pajėgomis skiriamu finansavimu, tačiau nėra atsidūrusi mokėjimų sustabdymo padėtyje, ji gali prašyti pradėti draugiško susitarimo procedūrą. Tuomet teismo pirmininkas paskiria taikintoją, kuris yra įgaliotas per ne ilgesnį nei keturių mėnesių laikotarpį paskatinti įmonės funkcionavimą ir mėginti susitarti su kreditoriais.  Individualias bylas teismo pirmininkas gali laikinai sustabdyti taikintojo veikimo laikotarpiui. Skolininkas be teismo pirmininko leidimo neturi teisės atsiskaityti su ankstesniais kreditoriais ar atlikti kitų veiksmų su savo turtu. Jei pirmininkas patvirtina susitarimą, individualios bylos suspenduojamos kol susitarimas yra vykdomas. Jei susitarimo nesilaikoma, teismas, į kurį vėliau kreipiamasi su prašymu pradėti teisminio likvidavimo arba pertvarkymo procesą, priešingai nei buvo nustatęs teismo pirmininkas, gali nuspręsti, kad tuomet, kai buvo pradėta draugiško susitarimo procedūra, įmonė iš tikrųjų jau buvo mokėjimų sustabdymo padėtyje.
Formalios nemokumo procedūros skiriant administravimą arba likvidavimą :
  • teisminio pertvarkymo (redressement judiciaire) procedūra skirta išsaugoti įmonę, jos veiklą ir darbo vietas bei visiškai padengti pasyvą. Šio proceso metu teismas pavirtina pertvarkos planą, pagal kurį įmonės veikla arba yra toliau tęsiama (kreditoriams nustatomi terminai), arba yra perleidžiama (įmonė ir pagrindinės jos sutartys parduodamos trečiajam asmeniui, kuris prisiima tam tikrus įsipareigojimus).
  • teisminis likvidavimas (liquidation judiciaire) skelbiamas, kai pertvarkymas yra akivaizdžiai neįmanomas. Įmonės veikla nutraukiama arba perleidžiama trečiajam asmeniui, laikantis daug lankstesnių sąlygų nei pertvarkymo proceso metu.

2. Kokios sąlygos galioja, norint pradėti nemokumo procedūrą?

Prancūzijos teisės sistemoje galioja du skirtingi teisiniai režimai sprendžiant nemokumo situacijas:

viršųviršų

  1. Prekybininkams, žemdirbiams arba amatininkams ir visiems juridiniams asmenims (išskyrus bendrasavininkių asociacijas): taikomos minėtos ir toliau aprašomos pertvarkymo ir teisminio likvidavimo procedūros. Fiziniams asmenims liberaliųjų profesijų atstovams šios procedūros negali būti taikomos. Procedūros pradedamos, kai skolininkas atsiduria mokėjimų sustabdymo padėtyje, kuri apibrėžiama kaip skolininko nepajėgumas turimais aktyvais padengti reikiamo pasyvo.
  2. Fiziniams asmenims, turintiems ne profesinių skolų (taip pat ir įsiskolinimams, atsiradusiems iš įmonės suteikto laidavimo, jei laiduojantis asmuo nebuvo įmonės vadovas): sąlygos, reikalingos, norint pradėti procedūrą, yra sąžiningumas ir akivaizdus nepajėgumas sumokėti visas skolas. Tuomet galioja ši procedūra:

Asmuo kreipiasi į administracinę komisiją, kuri, susipažinusi su kreditorių pastabomis, nustato įsiskolinimų būklę ir gali kreiptis į teisėją, kad šis laikinai sustabdytų teisminį persekiojimą. Komisija taikina šalis ir siūlo planą, kuriame numatomos įsiskolinimų atidėjimų, jų mokėjimo terminų prailginimo ar įsiskolinimų sumažinimo (dovanojimo) priemonės. Nepavykus taikinimo veiksmams, komisija rekomenduoja kai kurias šių priemonių taikyti 10 metų ar ilgesnį laikotarpį, jei tai yra priemonės, susijusios su kreditų, paimtų pagrindinei gyvenamajai vietai pirkti, grąžinimu. Jie komisija konstatuoja, kad nėra lėšų ar turto, kuriuos galima būtų panaudoti dalies skolų išmokėjimui, ji rekomenduoja laikinai sustabdyti skolinius reikalavimus. Sprendimus dėl ieškinių, pateiktų prieštaraujant tokioms rekomendacijoms, priima teisėjas.

viršųviršų

Jei asmuo įrodo ne tik esąs sąžiningas, bet ir tai, kad padėtis yra negrįžtamai sugadinta, tai yra, kad yra nebeįmanoma įgyvendinti čia paminėtų priemonių, teisėjas gali jam duoti leidimą pradėti asmeninę pertvarkymo procedūrą (procédure de rétablissement personnel): kreditoriai suregistruojami, turtas įvertinamas. Teisėjas paskelbia teisminį asmeninio skolininko turto likvidavimą. Jis paskiria likvidatorių, kuris už turtą gautas pajamas paskirsto kreditoriams pagal nustatytą hierarchiją. Jei visiems kreditoriams atlyginti neįmanoma, jis skelbia procedūros pabaigą dėl nepakankamų aktyvų, dėl to automatiškai nurašomos neprofesinės skolininko skolos, išskyrus tas, už kurias buvo pateiktas užstatas.

Dėl komercinių procedūrų skolininkas, kreditorius, prokuratūra gali kreiptis į teismą. Teismas taip pat pats gali imtis nagrinėti bylą.

Teismo sprendimas kuriuo pradedama procedūra, nurodomas įmonių ir komercijos registre arba, prireikus, amatų registre, kuriam priklauso amatininkas. Be to, jis skelbiamas dviejuose juridinių skelbimų leidiniuose.

3. Koks yra įvairių dalyvių vaidmuo?

Specialistams ir įmonėms jurisdikciją turi komercinių bylų teismas, kurį sudaro renkami komercijos sektoriaus atstovai. Išimties tvarka kai kuriuose departamentuose, kuriuose nėra komercinių bylų teismo, sprendimą priima apygardos teismas, kurį sudaro trys profesionalūs teisėjai. Alsace-Moselle departamento Apygardos teismo komercinių bylų skyrių sudaro pirmininkaujantis profesionalus teisėjas ir du iš komercijos sektoriaus renkami teisėjai (tarėjų sistema; système de l’échevinage). Dėl žemdirbių sprendimus priima apygardos teismas. Dėl skolininkų, neatstovaujančių kurios nors profesijos, sprendimus priima teismo sprendimų vykdymo teisėjas – profesionalus teisėjas, sprendimus priimantis vienas.

viršųviršų

Teismas išnagrinėja, ar įmonę įmanoma pertvarkyti. Jei taip, jis tvirtina pertvarkymo planą, kuris gali būti arba veiklos pratęsimo (šiuo atveju, kreditoriams nustatomi mokėjimo terminai, o įmonė tęsia savo veiklą, vadovaujama to paties skolininko), arba veiklos perdavimo planas (šiuo atveju įmonė parduodama trečiajam asmeniui, pardavimo pelnas išmokamas kreditoriams). Jei ne, teismas paskelbia teisminio likvidavimo procesą. Tokiu atveju įmonės aktyvai parduodami visi, arba dalimis.

Teismo antstolis, kurį paskiria bylą pradėjęs teismas, yra įpareigotas prižiūrėti, kad procesas vyktų greitai, ir ginti egzistuojančius interesus. Jis priima sprendimą dėl:

  • ginčų, kilusių dėl turtinių reikalavimų, kuriuos pateikia tretieji asmenys, laikantys save skolininko turimo turto savininkais,
  • pretenzijų dėl teismo įgaliotinių veiksmų,
  • ginčų dėl skolų,
  • skolininko ar administratoriaus prašymų leisti atlikti tam tikrus veiksmus procedūros metu,
  • likvidavimo atveju – dėl turto pardavimo sąlygų.

Šiuos sprendimus galima apskųsti teisme.

Teisminio pertvarkymo atveju:
  1. Teismo administratorius (jo skirti teismas neprivalo, išskyrus atvejus, kai įmonėje dirba daugiau nei 50 darbuotojų, o apyvarta didesnė nei 3 100 000 eurų) skiriamas iš įgaliotų specialistų sąrašo. Jis rašo ataskaitą apie galimybes pertvarkyti įmonę ir, priklausomai nuo atitinkamo atvejo, nuo procedūros pradžios iki sprendimo dėl pertvarkymo ar likvidavimo priėmimo valdo įmonę arba padeda įgaliojimų nepraradusiam jos vadovui. Jei nusprendžiama parduoti įmonę, jis atsakingas už sprendimo įgyvendinimą.
  2. Kreditorių atstovas, teismo išrinktas iš kito specialistų sąrašo, įspėja kreditorius apie pradėtą procedūrą, priima iš jų pareiškimus dėl suteiktų kreditų ir siūlo teismo antstoliui juos priimti arba nepriimti. Jis vienintelis turi įgaliojimą atstovauti bendrus kreditorių interesus.
  3. Plano vykdymo komisaras, kuomet pertvarkymo planas yra patvirtintas,  yra įpareigotas kontroliuoti, kad jis būtų tinkamai įgyvendinamas, kreditoriams būtų sumokėta, ir kreiptis į teismą, jei planas nevykdomas, kad būtų priimtas sprendimas dėl plano anuliavimo.

Teisminio likvidavimo atveju: likvidatorius, skiriamos iš kito įgaliotų specialistų sąrašo, realizuoja aktyvus ir sumoka kreditoriams.

viršųviršų

Privataus asmens pertvarkymo procedūros atveju: likvidatorius sudaro kreditorių sąrašą, sudaro skolininko padėties balansą, parduoda jo turtą ir sumoka kreditoriams.

Skolininko pareigos :

Vykstant teisminiam pertvarkymui, teismas gali paskirti teismo administratorių. Jis apibrėžia administratoriaus įgaliojimus, kurie gali būti arba pagalba skolininkui, arba savarankiškas įmonės valdymas. Skolininkas savo turto atžvilgiu išsaugo teises ir gali atlikti veiksmus, kurie nepatenka į administratoriaus įgaliojimus. Einamojo valdymo veiksmai, kuriuos jis atlieka pats vienas, laikomi galiojančiais sąžiningo trečiojo asmens atžvilgiu. Tačiau jis neturi teisės mokėti jokios ankstesnės skolos (išskyrus kompensacijas tarp susijusių įsipareigojimų).

Jei teismas nepaskiria administratoriaus, skolininkas pats valdo savo įmonę ir parengia jos pertvarkymo planą.

Teisminio likvidavimo atveju iš skolininko atimama teisė valdyti ir disponuoti visu jo turtu tol, kol procedūra nėra baigta. Už jį šias teises įgyvendina likvidatorius. Skolininkas gali vykdyti tik savo asmenines teises, taip pat ir neturtines.

Asmeninio pertvarkymo plano atveju skolininkas netenka teisės valdyti ir disponuoti savo visu savo turtu tol, kol nėra baigta procedūra. Už jį šias teises vykdo likvidatorius.

Kreditorių teisės ir apskundimo galimybės:

Kreditoriai pareiškimus dėl savo kreditų turi įteikti kreditorių atstovui. Iki procedūros pradėtos atskiros bylos sustabdomos pagal įstatymą.

Kiekvienas kreditorius turi teisę teikti apeliacinį skundą dėl sprendimo, kuriuo nepripažįstama jo paskola. Tik pareiškimą pateikęs kreditorius gali teikti apeliacinį skundą dėl sprendimo, kuriuo pradedama procedūra arba atsisakoma ją pradėti.

viršųviršų

4. Kokios yra pradėtos nemokumo procedūros pasekmės?

  • Pradėjus procedūrą, sustabdomos individualiai pradėtos bylos dėl anksčiau atsiradusių įsiskolinimų, uždraudžiama mokėti pagal šiuos įsiskolinimus, toliau tęsiamos jau pradėtos sutartys, jei būsimų terminų įmanoma laikytis. Darbuotojų atleidimui reikalingas teismo antstolio sutikimas.
  • Pradėjus procedūrą atliekama skolininko turto inventorizacija. Turto, kurį įmonė tik valdė, savininkai gali pareikalauti jį grąžinti nedelsiant.
  • Pertvarkymo atveju skolininkas išsaugo teisę disponuoti savo turtu ir jį valdyti. Likvidavimo atveju skolininko teises, išskyrus asmenines, perima likvidatorius.
  • Visi įsiskolinimai turi būti įrodyti, išskyrus įsiskolinimus, atsiradusius pagal darbo sutartį.
  • Nėra numatyta kitų specifinių laikinųjų priemonių nei tos, kurios įvardytos pirmojoje dalyje. Apsaugos priemonės, tai yra apsauginis areštas ir teisminės garantijos (hipotekos, laidavimas užstatu už įmonės aktyvus, užstatas už akcijas, užstatas už kilnojamąjį turtą…) nebeleidžia disponuoti areštuotu turtu. Jos skelbiamos negaliojančiomis, jei skolininkas jas nustato po mokėjimų sustabdymo dienos.
  • Iždo pranešimams tretiesiems asmenims – turto valdytojams ir vykdomajam areštui (saisie-attribution) nemokumo procedūros pradžia įtakos neturi.
  • Tos pačios taisyklės galioja procedūroms, pradėtoms fizinių asmenų atžvilgiu dėl neprofesinių skolų.
  • Prancūzijoje pranešimo apie sprendimą pradėti nemokumo procedūrą, priimtą kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje pagal 2000 m. gegužės 22 d. reglamento 3 straipsnio 1 dalį, taisyklės dar nėra nustatytos įstatymu, tačiau jis yra privalomas pagal šio reglamento tiesioginio taikymo principą. Dekreto projekte numatyta, kad tokį pranešimą turi padaryti įmonių ir komercijos registro raštininkas.

5. Kokios ypatingos taisyklės taikomos tam tikroms skolinių įsipareigojimų kategorijoms?

  • Specialiosios taisyklės tiesioginėms trečiųjų asmenų teisėms: visi tiesiogines teises turintys kreditoriai (hipoteką arba užstatą, suteikiantį pirmenybės teisę daikto ir/arba teisės pardavimo kainos atžvilgiu) turi įrodyti savo kreditą, o bylos sustabdomos.
  • Kompensavimo taisyklės: jos taikomos, kai du asmenys yra vienas kito skolininkai. Tuomet tarp jų įvyksta kompensavimas, kuriuo panaikinamos abipusės skolos iki mažiausios skolos dydžio. Kreditorius gali iš karto atlikti kompensavimą, nelaukdamas leidimo, tačiau tik susijusių skolinių įsipareigojimų atžvilgiu.
  • Turto rezervavimo išlyga: ši tarp pirkėjo ir pardavėjo sutarta išlyga leidžia sustabdyti nuosavybės perdavimą tol, kol bus sumokėta visa pirkimo kaina. Ji priešpastatoma kolektyvinei procedūrai.
  • Darbo sutartys : žr. 7 punktą: darbuotojai neturi įrodyti įsiskolinimo.
  • Veikia garantinė institucija (Nacionalinis atlyginimų garantijos fondas; Fonds national de garantie des salaires), kuri avansu apmoka įsiskolinimus darbuotojams per labai trumpą laiką, kuris gali kisti priklausomai nuo atlyginimų įsiskolinimo pobūdžio ir jo atsiradimo datos (iki ar po procedūros pradžios). Atlyginimus, neišmokėtus iki procedūros pradžios, garantuoja Nacionalinis atlyginimų garantijos fondas; atlyginimai, nesumokėti per laikotarpį nuo procedūros pradžios iki pertvarkymo plano patvirtinimo, nėra garantuojami. Likvidavimo atveju atlyginimai paprastai garantuojami iki sumos, įsiskolintos per penkiolika dienų po likvidavimo, dydžio. Atleidimo pašalpos garantuojamos tik tuomet, kai darbo sutartis nutraukiama per penkiolika dienų po likvidavimo arba per mėnesį nuo sprendimo, kuriuo patvirtinamas pertvarkymo planas, priėmimo.

6. Kokios taisyklės galioja nuostolingiems veiksmams?

Abejonių keliantis laikotarpis prasideda nuo mokėjimų sustabdymo dienos ir tęsiasi iki procedūros pradžios dienos. Net teismo sprendimu jis negali būti nustatytas ilgesnis nei aštuoniolika mėnesių.

viršųviršų

Visi per tą laikotarpį už atlygį atlikti veiksmai gali būti anuliuojami, jei sutarties šalis žinojo apie mokėjimų sustabdymą. Teismas turi įgaliojimus priimti sprendimą dėl anuliavimo.

Kai kurie veiksmai, kurių baigtinis sąrašas nurodytas įstatyme, privalo būti anuliuojami, jei jie buvo atlikti per abejonių keliantį laikotarpį, nepriklausomai nuo to, ar sutarties šalis žinojo, ar ne, apie mokėjimų sustabdymą: tai, pavyzdžiui, yra sutartys, pagal kurias skolininko įsipareigojimai žymiai viršija kitų sutarties šalių įsipareigojimus, arba kai mokėjimas atliekamas ne visuotinai įprastu būdu, kai sutartis susijusi su hipoteka už ankstesnę skolą arba su bet kuriuo nemokamu veiksmu.

7. Kokios sąlygos galioja įrodant ir pripažįstant skolinius įsipareigojimus?

1) Įsiskolinimų patikrinimas :

Kreditorių atstovas praneša žinomiems kreditoriams apie tai, kad jie turi jam deklaruoti savo paskolas. Skolininkas turi pateikti kreditorių sąrašą.

Visi kreditoriai, išskyrus apmokamus darbuotojus, per du mėnesius nuo sprendimo dėl procedūros pradžios paskelbimo turi įrodyti jiems negrąžintas skolas. Pasibaigus šiam terminui, jie gali prašyti pratęsti terminą, jei įrodo, jog pavėlavo pateikti įrodymus ne dėl savo kaltės.

Įsiskolinimai, kurie nebuvo įrodyti ir kurių įrodymui nebuvo pratęstas terminas, laikomi neegzistuojančiais.

Kreditorių atstovas atlieka pirminį įsiskolinimų patikrinimą ir siūlo teismo antstoliui juos pripažinti arba atmesti. Jei numatoma siūlyti nepripažinti įsiskolinimo, apie tai informuojamas kreditorius. Jei šis nepateikia atsakymo per trisdešimt dienų, netenka teisės prieštarauti dėl kreditorių atstovo pasiūlymo.

viršųviršų

Teismo antstolio sprendimą gali apskųsti bet kuris suinteresuotas asmuo.

Atlyginimų įsiskolinimus tikrina ir tvirtina kreditorių atstovas, atsižvelgdamas į turimus įrodymus. Jis informuoja darbuotojus apie atlyginimų įsiskolinimų balanso rezultatus, kurie per du mėnesius suinteresuotų asmenų gali būti užginčyti darbo santykių taryboje.

2) Įsiskolinimų hierarchija

Įsiskolinimas gali būti privilegijuotas, tai yra jo savininkas turi pirmumo teisę jį susigrąžinti iš viso arba tam tikro skolininko turto (pavyzdžiui, kilnojamojo turto, arba užstatu pateikto turto).

Priešingai, jei įsiskolinimas yra negarantuotas, jo savininkui bus sumokėta tik tuomet, kai bus atsiskaityta su privilegijuotais kreditoriais. Privilegija gali būti skelbiama, arba ne (darbuotojų išskirtinės privilegijos atveju). Kolektyvinių procedūrų principas – negarantuotų įsiskolinimų lygybė: jei pradedama kolektyvinė procedūra, jie visi laikomi lygiais ir negali veikti atskirai, konkuruodami. Priešingai, privilegijuoti kreditoriai kolektyvinėse procedūrose paprastai yra apsaugoti.

Įsiskolinimai, atsiradę po sprendimo dėl procedūros pradžios paskelbimo, paprastai apmokami pirmiau nei iki sprendimo atsiradę įsiskolinimai, netgi jei jie – privilegijuoti.

Yra keletas išimčių:

  • Nepriklausomai nuo procedūros baigties, teismo išlaidos ir atlyginimai už šešiasdešimt dienų iki procedūros pradžios išmokami prioritetine tvarka įsiskolinimų, atsiradusių po procedūros pradžios, atžvilgiu.
  • Jei procedūra baigiama likvidavimu, užstatu garantuoti įsiskolinimai taip pat apmokami prioritetine tvarka įsiskolinimų, atsiradusių po procedūros pradžios, atžvilgiu.

8. Kokios taisyklės galioja restruktūrizavimo procedūroms?

Įmonė restruktūrizuojama arba pratęsiant jos veiklą, arba ją parduodant.

viršųviršų

- Veiklos pratęsimas 

Plane numatomi vienodi mokėjimo terminai, kurie gali būti ilgesni nei 10 metų. Planą tvirtina teismas administratoriaus siūlymu. Su kreditoriais tik pasitariama, jie neturi teisės prieštarauti. Kreditoriui negali būti liepiama nubraukti skolą.

- Pardavimas:

Bet kuris asmuo, kuris nėra įmonės vadovas ar vadovo šeimos narys, gali teikti pirkimo pasiūlymą.

Pasiūlymas gali apimti visą įmonę arba tam tikras jos veiklos sritis. Tretieji asmenys neturi teisės susipažinti su pasiūlymo turiniu.

Teismas pasirenka tą pasiūlymą, kuris leis kuo patikimiau užtikrinti darbo vietas ir pamokėjimą kreditoriams.

Teismas, tvirtindamas pardavimo planą, nurodo asmens, kuriam perleidžiamas turtas, įsipareigojimus dėl įmonės ateities, jos išsaugojimo sąlygų ir įsiskolinimų apmokėjimo.

Plane nurodomas leidžiamų atleisti darbuotojų skaičius (be tų veiklos sričių ir kategorijų, kurios ir taip bus paliestos profesine prasme).

Sutartys, reikalingos veiklai išsaugoti, perduodamos pirkėjui.

Pirkėjas privalo sumokėti perleidimo kainą. Paprastai jis neperima skolų, išskyrus tas, kurių terminas sutampa su apmokėjimu už užstatytą turtą, numatytą plane.

Teismas vėliau gali nuspręsti iš esmės pakeisti plane nustatytas priemones ir tikslus.

9. Kas yra likvidavimo procedūra?

Kai turtas yra gamybos vienetas (kurį pagal jurisprudenciją galima apibūdinti kaip materialiųjų ir žmogiškųjų išteklių visumą, leidžiančią tęsti arba sukurti ekonominę veiklą), jis gali būti perleidžiamas visas. Likvidatorius teikia pasiūlymus, su kuriais gali susipažinti bet kuris suinteresuotas asmuo. Teismo antstolis pasirenka pasiūlymą, kuris atrodo rimčiausiai ir leidžia geriausiomis sąlygomis patikimai užtikrinti darbo vietas ir įsiskolinimų apmokėjimą.

viršųviršų

Atskiras turtas, neįeinantis į gamybinį vienetą, parduodamas teismo antstolio sprendimu, duodančiu leidimą jį parduoti šalių susitarimu arba iš varžytinių.

Aktyvų pardavimo produktą paskirsto likvidatorius. Jis turi suderinti kai kurių kreditorių turimas garantijas, ypač susietas su nekilnojamuoju turtu, ir bendrąsias privilegijas, susijusias su teismo išlaidomis ir Nacionaliniu atlyginimų garantijų fondu (institucija, kuri avansu sumoka darbuotojams jiems įsiskolintus atlyginimus, ir kuri turi teisę atgauti tokiu būdu sumokėtas sumas). Neprivilegijuotiems kreditoriams sumokama tuomet, kai yra visiškai atlyginta garantijų turėtojams ir privilegijuotiems kreditoriams.

10. Kokios yra procedūros užbaigimo sąlygos?

Procedūra užbaigiama, kai nebelieka neapmokėtų įsiskolinimų arba kai likvidavimo operacijos toliau tęsti nebeįmanoma, nes nebelieka aktyvų. Į teismą galima kreiptis bet kuriuo momentu, taip pat jis gali tuo užsiimti pats. Likvidatorius pristato ataskaitas, kuriuose atskleidžiamos aktyvų realizavimo ir gautų pajamų paskirstymo operacijų detalės. Skolininkas gali joms paprieštarauti.

Paprastai skolininkas, kaip fizinis asmuo, atgauna visas teises ir gali pradėti naują veiklą po to, kai priimamas sprendimas užbaigti likvidavimo procedūrą. Tačiau teismas gali nuspręsti jam nustatyti draudimą vadovauti arba asmeninio bankroto priemonę (ne trumpiau nei 5 metams, didžiausios ribos nėra), jei nustatoma, jog skolininkas padarė valdymo klaidų arba atliko įstatyme įvardytus veiksmus, kenkiančius kreditorių interesams (pavyzdžiui, toliau tęsė deficitinę veiklą, nuslėpė aktyvų, pasinaudojo kenkiančiais būdais, kad gautų grynųjų pinigų, apmokėjo kreditoriui po mokėjimų sustabdymo, nevedė sąskaitybos).

viršųviršų

Paprastai kreditoriai nebegali toliau teistis su skolininku po likvidavimo procedūros užbaigimo. Tačiau kartais būna kitaip, jei teismas nustatė draudimą vadovauti arba asmeninio bankroto priemonę, arba jei kreditorius nustato, jog jo atžvilgiu buvo sukčiaujama (pavyzdžiui, skolininkas nepranešė likvidatoriui apie įsiskolinimą), arba jei paskiriama baudžiamoji bausmė dėl faktų, nesusijusių su profesine veikla.

Kreditoriai visuomet gali teistis dėl skolininko užstatų.

PASTABA:

Kolektyvines procedūras reglamentuojantys teisės aktai bus keičiami, nes vyriausybė pateikė Valstybės tarybai svarbų projektą, kurio pagrindiniai bruožai yra šie:

  • Skolininkas, kuris įrodo, kad susidūrė su patvirtintais arba galimais numatyti sunkumais, arba kuriam nustatytas mokėjimų sustabdymas, gali kreiptis į teismą, kad šis paskirtų taikintoją, įgaliotą derėtis su svarbiausiais kreditoriais dėl visų priemonių, galinčių užtikrinti įmonės išlikimą. Tokios susitarimo patvirtinimas teisme užkirs kelią vėlesniam jo persvarstymui, jei po kiek laiko bus pradėta pertvarkymo arba likvidavimo procedūra.

  • Skolininkas, įrodęs, kad susidūrė su sunkumais, dėl kurių gali būti sustabdyti mokėjimai, gali kreiptis į teismą dėl apsaugos procedūros nustatymo, kurios metu sustabdomos individualios jam iškeltos bylos ir patvirtinamas veiklos tęsimo planas. Veiklos tęsimo plane, kurį teismas nustato apsaugos arba pertvarkymo procedūros tvarka, gali būti numatyta dovanoti įsiskolinimus kai kurioms kredito įstaigoms ar tiekėjams jei dauguma kredito įstaigų ir tiekėjų juos išsaugo ir jei teismas tam pritaria.

  • Teisminio pertvarkymo nebebus galima baigti įmonės pardavimu, šis sprendimas įmanomas tik likvidavimo atveju.

  • Fiziniai asmenys, užsiimantys individualiąja liberaliąja veikla, galės pasinaudoti nemokumo procedūromis.

  • Savaime suprantama, čia pateiktas glaustas projekto aprašymas neturės jokios įtakos vėliau parlamente padarytiems projekto pakeitimams.

« Bankrotas - Bendro pobūdžio informacija | Prancūzija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 28-06-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė