Europos Komisija > ETIT > Bankrotas > Suomija

Naujausia redakcija: 13-11-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Bankrotas - Suomija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


Vėliausiai atnaujintoteksto peržiūrai prašome pasirinkti suomi
 

TURINIO LENTELE

1. Kokios yra nemokumo procedūrų rūšys ir tikslai? 1.
2. Kokiomis sąlygomis pradedamos kiekvienos rūšies nemokumo procedūros? 2.
2.1. Bankrotas 2.1.
2.2. Įmonės reorganizavimas 2.2.
2.3. Privataus asmens skolų sureguliavimas 2.3.
3. Koks yra įvairių dalyvių vaidmuo kiekvienos rūšies byloje? 3.
3.1. Bankrotas 3.1.
3.2. Įmonės reorganizavimas 3.2.
3.3. Privataus asmens skolų sureguliavimas 3.3.
4. Koks yra bylos iškėlimo poveikis? 4.
4.1. Bankrotas 4.1.
4.2. Įmonės reorganizavimas 4.2.
4.3. Privataus asmens skolų sureguliavimas 4.3.
5. Kokios nuostatos taikomos tam tikroms reikalavimų kategorijoms? 5.
5.1. Bankrotas 5.1.
5.2. Įmonės reorganizavimas 5.2.
5.3. Privataus asmens skolų sureguliavimas 5.3.
6. Kokios nuostatos taikomos dėl kenksmingų veiksmų? 6.
7. Kokios sąlygos taikomos reikalavimams pareikšti ir priimti? 7.
7.1. Bankrotas 7.1.
7.2. Įmonės reorganizavimas 7.2.
7.3. Privataus asmens skolų sureguliavimas 7.3.
8. Kokios su reorganizavimo byla susijusios nuostatos taikomos? 8.
9. Kokios su likvidavimo byla susijusios nuostatos taikomos (turto pardavimas ir įplaukų paskirstymas)? 9.
10. Kokios sąlygos taikomos bylai užbaigti? 10.
10.1. Bankrotas 10.1.
10.2. Įmonės reorganizavimas 10.2.
10.3. Privataus asmens skolų sureguliavimas 10.3.

 

1. Kokios yra nemokumo procedūrų rūšys ir tikslai?

Nemokumas reiškia, kad skolininkas yra visiškai nepajėgus grąžinti savo skolas atėjus jų mokėjimo terminui. Tokiais atvejais nemokumo procedūra reiškia vykdomąjį procesinį veiksmą, kuris vienu metu taikomas visoms skolininko skoloms.

Suomijoje yra trys skirtingos nemokumo procedūrų rūšys: bankrotas, įmonės reorganizavimas ir privataus asmens skolų sureguliavimas. Atsakymai dėl bankroto pagrįsti 2004 m. rugsėjo 1 d. įsigaliojusio Bankroto įstatymo (Nr. 120/2004) nuostatomis. Įmonių reorganizavimo įstatymas (Nr. 47/1993) ir Privataus asmens skolų sureguliavimo įstatymas (Nr. 57/1993) įsigaliojo 1993 m. vasario 8 d.

Bankrotas yra likvidavimo procedūra, kurios tikslas yra parduoti skolininko turtą ir paskirstyti įplaukas kreditoriams. Įmonės reorganizavimas ir privačių asmenų skolų sureguliavimas yra sanavimo procedūros, kurių tikslas yra atkurti finansinį mokumą ir leisti skolininkams įveikti savo finansinius sunkumus.

Skolininkas taip pat gali susitarti su savo kreditoriais dėl skolų mokėjimo arba su oficialia nemokumo procedūra nesusijusia tvarka pasiekti kitų susitarimų. Nėra jokių teisinių nuostatų, reglamentuojančių savanorišku pagrindu pasiektus susitarimus.

2. Kokiomis sąlygomis pradedamos kiekvienos rūšies nemokumo procedūros?

Bendra būtina sąlyga visų trijų rūšių nemokumo procedūroms pradėti yra skolininko nemokumas.

2.1. Bankrotas

Bankrotas yra bendrai taikoma sąvoka, todėl bankrutavusiais gali būti paskelbti fiziniai ir juridiniai asmenys. Pareiškimą skelbti bankrotą gali pateikti skolininkas arba kreditorius.

viršųviršų

Bendroji būtina bankroto paskelbimo sąlyga yra skolininko nemokumas. Bankroto įstatyme numatyta keletas galimų aplinkybių grupių, kuriomis vadovaujantis galima lengviau nustatyti, ar asmuo yra nemokus; skolininkas laikomas nemokiu, jeigu jo aplinkybės atitinka nurodytąsias, nebent yra kokių nors priešingų požymių.

Galimos nemokumo aplinkybės:

kai skolininkas pareiškia esąs nemokus, ir šiam jo pareiškimui atmesti nėra jokio ypatingo pagrindo;

kai skolininkas neįvykdė savo mokestinių įsipareigojimų;

kai, atliekant išieškojimo procesinius veiksmus per šešių mėnesių laikotarpį iki pareiškimo skelbti bankrotą pateikimo, paaiškėja, kad išieškoti iš skolininko pakankamai lėšų visai skolai padengti nebus įmanoma; arba

kai skolininkas, kuris yra arba (per metus iki pareiškimo skelbti bankrotą pateikimo) buvo įstatymiškai įpareigotas tvarkyti savo verslo apskaitą, nesumoka nustatytos mokėtinos sumos per vieną savaitę, gavęs skolininko reikalavimą grąžinti skolą. Kreditorius pareiškimą bankrotui skelbti turi pateikti per tris mėnesius, pasibaigus jo reikalavime grąžinti skolą nurodytam skolos grąžinimo terminui.

Jeigu pareiškimą skelbti bankrotą pateikia kreditorius, jo reikalaujama suma turi būti pagrįsta teismo sprendimu ar kitu vykdytinu pagrindu, arba turi būti įrodyta kitaip. Reikalaujama suma neturi būti nemotyvuotai didelė. Nedideliais ieškiniais pagrįstiems pareiškimams skelbti bankrotą yra taikomi apribojimai.

Teismas užtikrina, kad pranešimas apie bankroto bylos iškėlimą būtų nedelsiant paskelbtas oficialiajame leidinyje. Pranešimas taip pat gali būti paskelbtas kuriame nors dienraštyje. Bankrutavusio skolininko turto administratorius yra įpareigotas informuoti kreditorius apie bankroto bylos iškėlimą. Įrašai apie bankroto bylos iškėlimą, be kitų vietų, padaromi Bankroto ir reorganizavimo bylų registre, Prekybos registre, Žemės nuosavybės ir hipotekos registre, Laivybos registre, Laivyno priežiūros registre, Lėktuvų registre, Verslo hipotekos registre, Transporto priemonių registre ir Vertybinių popierių registre.

viršųviršų

2.2. Įmonės reorganizavimas

Reorganizavimo byla gali būti iškelta bet kokia veikla besiverčiančiai įmonei, taip pat ir individualiam prekiautojui. Tačiau tam tikros įmonės, pavyzdžiui, kredito ir draudimo institucijos, kurioms yra taikomos specialios reguliavimo ir kontrolės priemonės, į įmonių reorganizavimo bylos taikymo sritį neįtraukiamos. Pareiškimą reorganizavimo bylai iškelti gali pateikti skolininkas arba kreditorius. Daugumą pareiškimų teikia skolininkai.

Įmonės reorganizavimo byla gali būti iškelta, jei skolininkas negali atlikti mokėjimo ir nėra jokių įstatyminių kliūčių tokiai procedūrai pradėti. Kliūtimi gali tapti nemokumas, kurio negalima nutraukti įgyvendinant reorganizavimo programą, arba padėtis, kai skolininko turto nepakanka dėl šios procedūros patirtoms išlaidoms atlyginti. Reorganizavimo byla taip pat gali būti iškelta, kai skolininkui gresia nemokumo pavojus. Tokiais atvejais byla pagal kreditoriaus pareiškimą gali būti iškelta tik ypatingomis aplinkybėmis. Be to, reorganizavimo byla gali būti iškelta, jei tam tikrą bendrą pareiškimą pateikia skolininkas ir du kreditoriai. Tokiais atvejais bendriems kreditorių reikalavimams turi tekti mažiausiai penktadalis žinomų skolininko skolų.

Teismas skelbia pranešimą apie sprendimą iškelti reorganizavimo bylą oficialiajame leidinyje. Informuoti kreditorius apie bylos iškėlimą yra įpareigotas bankrutavusio skolininko turto administratorius. Įrašai apie bankroto bylos iškėlimą, be kitų vietų, padaromi Bankroto ir reorganizavimo bylų registre, Prekybos registre, Žemės nuosavybės ir hipotekos registre ir Vertybinių popierių registre.

viršųviršų

2.3. Privataus asmens skolų sureguliavimas

Pareiškimą dėl skolų sureguliavimo gali pateikti tik fizinis asmuo. Iškeliant skolų sureguliavimo bylą, taip pat galima sureguliuoti su prekybą nutraukusia įmone susijusias skolas.

Kad būtų iškelta skolų sureguliavimo byla, skolininkas turi būti nemokus ir pagrįstai nepajėgus padidinti savo mokumą skoloms grąžinti. Taip pat svarbios nemokumo priežastys (įskaitant ligą, bedarbystę) yra bendra skolų suma ir skolininko nesugebėjimas mokėti. Kokiu nors verslu besiverčiantis fizinis asmuo, vadovaudamasis tam tikrais reikalavimais, gali pateikti pareiškimą perskaičiuoti skolas. Skolų sureguliavimo bylai neturi būti jokių įstatymuose numatytų kliūčių (pavyzdžiui, skola atsirado dėl įstatymais baudžiamos veiklos, arba skolos greitai didėjo dėl aiškaus aplaidumo).

Apie skolų sureguliavimo bylos iškėlimą pranešama skolininkui ir kreditoriams. Pranešimą pateikia teismas arba paveda tai padaryti likvidatoriui. Teismas taip pat turi pateikti pranešimą apie skolų sureguliavimo bylos iškėlimą turto arešto institucijoms, kurių kompetencijai priklauso skolininko nuolatinė gyvenamoji vieta ir savivaldybė, kurioje yra koks nors skolininko nekilnojamasis turtas.

3. Koks yra įvairių dalyvių vaidmuo kiekvienos rūšies byloje?

3.1. Bankrotas

Bankroto paskelbimo klausimą sprendžia teismas. Kompetentingas teismas yra bendrasis pirmosios instancijos teismas [suom. käräjäoikeus (Apygardos teismas)]. Teismas taip pat priima sprendimą nutraukti arba anksčiau užbaigti bankroto bylą. Teismas paskiria bankrutavusio skolininko turto administratorių, patvirtina paskirstymo planą ir sprendžia ginčus dėl reikalavimų. Teismo sprendimai gali būti apskųsti, tačiau yra kelios išimtys.

viršųviršų

Kreditoriai turi didžiausias teises į bankrutavusio skolininko turtą. Svarbiausia sprendžiamoji institucija yra kreditorių susirinkimas. Kreditorių balsų svarba nustatoma pagal jų reikalaujamų sumų dydį. Apeliacinis skundas dėl kreditorių sprendimų gali būti pateiktas teismui.

Bankrutavusio skolininko turto administratorius atlieka pagrindines bankrutavusio skolininko turto administravimo funkcijas. Be kitų pareigų, bankrutavusio skolininko turto administratorius atstovauja jo turtui ir atsako už kasdienį turto administravimą, parengia turto aprašą ir skolininko ataskaitą, gauna dokumentus su juose nurodytais reikalavimais ir parengia siūlomą paskirstymo planą. Bankrutavusio skolininko turto administratorius taip pat atsako už turto vertybių priežiūrą, pardavimą ir gautų lėšų paskirstymą. Bankrutavusio skolininko turto administratoriumi paskirtas asmuo turi paisyti įstatymuose nustatytų kompetencijos reikalavimų ir būti nepriklausomas nuo skolininko ir kreditorių.

Skolininkas privalo bendradarbiauti turtą likviduojant. Skolininkas turi suteikti turto administratoriui informacijos, kuri leistų jam parengti aprašą ir patvirtinti, kad jis yra teisingas. Skolininkas turi teisę gauti informaciją apie turtą ir dalyvauti kreditorių susirinkimuose bei reikšti juose savo nuomonę klausimais, dėl kurių turi būti priimtas sprendimas.

3.2. Įmonės reorganizavimas

Sprendimą iškelti įmonės reorganizavimo bylą priima teismas. Teismas taip pat paskiria likvidatorių ir, jei tinka, kreditorių komitetą. Jis taip pat tvirtina reorganizavimo programą. Su įmonės reorganizavimu susijusius klausimus nagrinėja tam tikri pirmosios instancijos teismai. Teismo sprendimai gali būti apskųsti, tačiau yra kelios išimtys.

viršųviršų

Likvidatorius parengia ataskaitą apie skolininko turtą ir skolas bei pasiūlymą dėl reorganizacijos programos. Jis taip pat prižiūri toliau vykdomą skolininko įmonės veiklą. Likvidatoriumi paskirtas asmuo turi paisyti įstatymuose nustatytų kompetencijos reikalavimų ir būti nepriklausomas nuo skolininko bei kreditorių.

Kreditorių komitetas atstovauja kreditoriams ir talkina likvidatoriui pagal savo – patariamosios institucijos – kompetenciją. Komitetas neskiriamas, jeigu jo nereikia dėl nedidelio kreditorių skaičiaus.

Kreditoriai turi teisę būti išklausyti įvairiuose bylos nagrinėjimo etapuose. Likvidatoriaus parengta siūloma reorganizavimo programa yra duodama kreditoriams, kad šie galėtų su ja susipažinti ir pateikti pastabas. Jei ne visi kreditoriai sutinka patvirtinti programą, rengiamas balsavimas dėl galutinio programos varianto patvirtinimo. Balsavimui kreditoriai suskirstomi į grupes. Programa gali būti patvirtinta, jeigu jai pritaria kreditorių dauguma kiekvienoje grupėje.

Skolininkas privalo teikti informaciją teismui bei likvidatoriui ir padėti įgyvendinti reorganizavimo procedūrą. Skolininkas turi teisę pateikti savo siūlymus dėl reorganizavimo programos.

3.3. Privataus asmens skolų sureguliavimas

Sprendimą iškelti privataus asmens skolų sureguliavimo bylą priima teismas. Jeigu būtina, teismas paskiria likvidatorių. Teismas taip pat yra atsakingas už mokėjimo programos tvirtinimą. Teismo sprendimai gali būti apskųsti, tačiau yra kelios išimtys.

Likvidatoriaus uždavinys yra parengti siūlomą mokėjimo programą ir atlikti kitus teismo jam paskirtus uždavinius. Pavyzdžiui, likvidatoriui gali būti nurodyta parduoti skolininko turtą. Likvidatorius turi paisyti įstatymuose nustatytų kompetencijos reikalavimų ir būti nepriklausomas nuo skolininko bei kreditorių.

viršųviršų

Jeigu likvidatorius nepaskiriamas, siūlomą mokėjimo programą parengia skolininkas. Jis yra įpareigotas teikti informaciją teismui, likvidatoriui ir kreditoriams, taip pat padėti užtikrinti, kad skolų sureguliavimo procedūra atliekama pagal reikiamas nuostatas. Pagalbą skolininkui teikia savivaldybės finansų ir skolų konsultacinė tarnyba.

Kreditoriai gali pateikti savo pastabas dėl skolininko pareiškimo ir siūlomos mokėjimo programos.

4. Koks yra bylos iškėlimo poveikis?

4.1. Bankrotas

Visas bankroto bylos iškėlimo metu skolininko turimas turtas ir turtas, kurį skolininkas gauna prieš šios bylos užbaigimą, yra priskiriamas bankroto turtui. Tačiau jeigu bankrutuoja fizinis asmuo, jo turtas ir ne darbo pajamos, kurias jis gauna iškėlus bankroto bylą, prie bankroto turto nepriskiriamos.

Iškeliant bankroto bylą, skolininkas netenka teisių į tą savo turtą, kuris yra bankroto turto dalis. Šios teisės perduodamos turto administratoriui (kreditoriams).

Nagrinėjant bankroto bylą, skolininkui tam tikromis aplinkybėmis gali būti nustatyti asmeninės laisvės apribojimai (pavyzdžiui, uždrausta išvykti iš šalies). Skolininko kompetencija veikti taip pat tam tikrais atžvilgiais apribojama. Pavyzdžiui, nagrinėjant bankroto bylą, skolininkas negali steigti bendrovės ar būti bendrovės valdybos nariu. Tokie apribojimai yra svarbūs daugiausia tais atvejais, kai skolininkas yra fizinis asmuo.

Bankrotas nereiškia, kad skolininkas yra atleidžiamas nuo savo skolų. Skolininkas vis dar yra atsakingas už tas skolas, kurios nėra grąžintos nagrinėjant bankroto bylą. Atsakomybė už skolas paprastai yra svarbi tik tada, kai skolininkas yra fizinis asmuo, nes juridinis asmuo dėl bankroto dažniausiai yra likviduojamas. Tačiau skolininkas gali būti atleistas nuo tų skolų, kurios viršija jo gebėjimą mokėti, kai iškeliama privataus asmens skolų sureguliavimo byla.

viršųviršų

Bankroto bylos iškėlimas neleidžia įgyvendinti tam tikrų bankroto byloje reiškiamų reikalavimų, pavyzdžiui, turto arešto, tačiau yra keletas išimčių, pavyzdžiui, užtikrinti reikalavimai.

Vadovaudamasis Tarybos reglamentu (EB) Nr. 1346/2000, likvidatorius gali pateikti prašymą paskelbti pranešimą apie bankroto bylos iškėlimą bet kurioje kitoje valstybėje narėje (21 straipsnis) ir įregistruoti jį kitų valstybių narių registruose (22 straipsnis). Pranešimai apie kitose valstybėse narėse iškeltas bankroto bylas likvidatoriaus prašymu skelbiami Suomijos oficialiajame leidinyje. Už skelbimą yra atsakingas Juridinis registrų centras („Oikeusrekisterikeskus“ – www.oikeus.fi/oikeusrekisterikeskus/ English - suomi - svenska).

Kitose valstybėse narėse iškeltos bankroto bylos likvidatoriaus prašymu Suomijoje taip pat įregistruojamos Žemės nuosavybės ir hipotekos registre, Prekybos registre, Verslo hipotekos registre, Laivybos registre, Laivyno priežiūros registre, Lėktuvų registre, Transporto priemonių registre ir Vertybinių popierių registre. Įrašą padaro konkretaus registro tvarkytojas.

Pareiškimas dėl įtraukimo į Žemės nuosavybės ir hipotekos registrą pateikiamas apygardos teismui, turinčiam tos srities, kurioje yra nekilnojamasis turtas, jurisdikciją (www.oikeus.fi/ suomi).

viršųviršų

Prekybos registro ir Verslo hipotekos registro tvarkytoja yra Nacionalinė patentų ir registravimo valdyba (www.prh.fi/ English - suomi - svenska).

Laivybos ir Laivyno priežiūros registrų tvarkytoja yra Suomijos jūros administracija (www.fma.fi/palvelut/alusrekisteri/ English - suomi - svenska).

Lėktuvų registro tvarkytoja yra Civilinės aviacijos administracija (www.ilmailulaitos.fi/ilma_alusrekisteri/ English - suomi - svenska).

Transporto priemonių registro tvarkytoja yra Suomijos transporto priemonių administracija (www.ake.fi/ English - suomi - svenska).

viršųviršų

Vertybinių popierių registro tvarkytojas yra Suomijos centrinis vertybinių popierių depozitoriumas (www.apk.fi/ English - suomi).

Jeigu skolininko įmonė yra įsikūrusi Suomijoje, paskelbti ir įregistruoti įstatymiškai nėra reikalaujama.

4.2. Įmonės reorganizavimas

Skolininkas, kurio atžvilgiu yra iškelta ir nagrinėjama įmonės reorganizavimo byla, negali būti paskelbtas bankrutavusiu. Pareiškimą nagrinėjantis teismas gali laikinai uždrausti mokėjimus, išieškojimą ir sprendimų vykdymą dar prieš bylos iškėlimą.

Mokėjimų, išieškojimo ir sprendimų vykdymo uždraudimas galioja viso įmonės reorganizavimo bylos nagrinėjimo metu. Uždraudimas taikomas visoms skoloms, kurios buvo padarytos prieš bylos iškėlimą, įskaitant garantuotas skolas.

Nagrinėjant reorganizavimo bylą, skolininkas savo teisių nepraranda. Įmonė toliau dirba, prižiūrima likvidatoriaus. Skolininkas turi gauti likvidatoriaus pritarimą tam tikrai veiklai.

Nagrinėjant reorganizavimo bylą, skolininkui patvirtinama reorganizavimo programa; joje gali būti numatytos įvairios priemonės skolininko veiklos finansiniam stabilumui atstatyti. Prie šių priemonių gali būti priskirtas skolų sureguliavimas, kuris gali būtų susijęs su skolų sąlygomis, įskaitant garantuotas skolas, atsiradusias dar prieš bylos iškėlimą. Priemonės taip pat gali aprėpti pervedimus, valdymą, tvarkymą, organizavimą, įmonės personalą ar kapitalą. Jei skolininkas įvykdo savo mokėjimo įsipareigojimus pagal patvirtintą reorganizavimo programą, jis atleidžiamas nuo skolos sumos, viršijančios programoje patvirtintą sumą, mokėjimo.

viršųviršų

Kaip Suomijoje skelbti pranešimus apie kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse iškeltas reorganizavimo bylas ir įtraukti jas į Suomijoje tvarkomus registrus, aptarta 2.2 ir 4.1 punktuose.

4.3. Privataus asmens skolų sureguliavimas

Skolininkas, kuriam yra iškelta ir nagrinėjama skolos sureguliavimo byla, negali būti paskelbtas bankrutavusiu. Teismo nutarimu gali būti laikinai uždrausti mokėjimai, išieškojimas ir sprendimų vykdymas dar prieš bylos iškėlimą.

Mokėjimų, išieškojimo ir sprendimų vykdymo draudimas galioja viso privataus asmens skolų sureguliavimo bylos nagrinėjimo metu. Draudimas taikomas visoms skoloms, kurios buvo padarytos dar prieš bylos iškėlimą, įskaitant garantuotas skolas.

Nagrinėjant sureguliavimo bylą patvirtinama skolininko mokėjimo programa, suderinta su realiu skolininko gebėjimu mokėti. Mokėjimo programa nustatoma konkrečiam (dažniausiai penkerių metų) terminui. Mokėjimo programoje numatytos visos iki bylos iškėlimo padarytos skolos, įskaitant garantuotas skolas. Jei skolininkas įvykdo mokėjimo programoje patvirtintus mokėjimo įsipareigojimus, jis yra atleidžiamas nuo likusių skolų.

Nagrinėjant skolos sureguliavimo bylą, parduodamas svarbiausiajam turtui nepriskiriamas skolininko turtas. Tam tikromis aplinkybėmis skolininkas gali išsaugoti jam nuosavybės teise priklausantį būstą.

5. Kokios nuostatos taikomos tam tikroms reikalavimų kategorijoms?

5.1. Bankrotas

Bankrotas iš esmės nepaveikia garantiją turinčio kreditoriaus teisės parduoti jam skirtą garantą. Tačiau bankroto turto administratoriui yra numatyta teisė uždrausti įkeistų vertybių (pavyzdžiui, nekilnojamojo turto) pardavimą tam tikru numatytu laikotarpiu, jeigu tai būtina bankroto turto interesams apginti. Be to, teismui leidus, tam tikrais atvejais bankroto turto administratoriui numatoma teisė parduoti įkeistas vertybes. Garantiją turintis kreditorius taip pat turi pranešti apie savo garantuotą reikalavimą bankrutavusio skolininko turto administratoriui. Taip siekiama palengvinti turto likvidavimą. Skolininko įmonės kilnojamasis turtas gali būti panaudotas verslo hipotekai gauti. Verslo hipoteka suteikia specialias pirmenybines teises mokėjimams gauti. Pagal kreditoriaus reikalavimą sumokama penkiasdešimt procentų įkeisto turto vertės. Galutiniai reikalavimai yra be pirmenybės teisės nepriklausomai nuo bet kokios verslo hipotekos, užregistruotos su tokių vertybių užstatu.

viršųviršų

Jeigu skolininkas įsigijo vertybių ir išsaugojo jų nuosavybės teisės sąlygas, šios sąlygos tam tikromis aplinkybėmis taip pat yra privalomos bankroto turto administratoriui. Turto administratoriui suteikiama teisė tapti susitarimo šalimi vietoje skolininko ir atitinkamai išsaugoti teisę tvarkyti šias vertybes.

Kreditorius turi teisę, keliant bankroto bylą, atlikti jo iš skolininko reikalaujamos sumos ir jo įsipareigojimų skolininkui tarpusavio užskaitą. Kredito institucijos teisė įvykdyti užskaitą yra ribojama, jei skolininkas kredito institucijoje turi sąskaitą, kuri gali būti naudojama mokėjimo sandoriams  atlikti. Kitais atvejais teisė atlikti užskaitą yra ribojama vadovaujantis pagrindais, turinčiais užkirsti kelią piktnaudžiavimu šia teise.

Iškėlus bankroto bylą, skolininko įmonės darbuotojams paprastai pateikiamas tam tikras pranešimas. Bankrutavusio skolininko turto administratorius turi nustatyti darbuotojams mokėtinas sumas ir nurodyti, kokia tokių sumų dalis gali būti sumokėta kaip mokėjimo garantija.

5.2. Įmonės reorganizavimas

Reorganizuojama įmonė toliau vykdo savo veiklą. Reorganizavimo bylos iškėlimas neturi poveikio skolininko jau prisiimtiems įsipareigojimams, nebent įstatymuose būtų numatyta kitaip.

Siekiant užtikrinti sėkmingą reorganizavimo bylą, reorganizavimas taip pat turi įtakos garantiją turinčių kreditorių statusui. Mokėjimų, išieškojimo ir vykdymo uždraudimas taip pat taikomas garantiją turintiems kreditoriams. Reorganizavimo programa, atsižvelgiant į tam tikrus apribojimus, gali turėti įtakos ir garantuotų skolų sąlygoms.

viršųviršų

Kreditorius su tam tikromis išimtimis neturi teisės atlikti užskaitą reorganizavimo byloje.

Viena iš reorganizavimo priemonių gali būti nurodymas įgyvendinti susitarimus dėl personalo.

5.3. Privataus asmens skolų sureguliavimas

Atsižvelgiant į tam tikrus apribojimus, garantuotos skolos taip pat gali būti sureguliuotos kaip skolų sureguliavimo procedūros dalis. Garantuotoms skoloms taip pat taikomas mokėjimų, išieškojimo ir vykdymo uždraudimas.

6. Kokios nuostatos taikomos dėl kenksmingų veiksmų?

1992 m. įsigaliojęs Bankroto turto susigrąžinimo įstatymas reglamentuoja sandorių anuliavimą. Sandoris gali būti anuliuotas bankroto byloje, taip pat įmonės reorganizavimo ar privataus asmens skolų sureguliavimo byloje.

Taikant susigrąžinimo priemones, anuliuojamas iš esmės teisėtas skolininko sandoris, įvykdytas prieš bankroto bylos iškėlimą. Tuo susigrąžinimas skiriasi nuo civilinės teisės priemonių, pagal kurias sandoris gali būti laikomas niekiniu arba paskelbtas negaliojančiu.

Susigrąžinimo pagrindai gali būti klasifikuojami kaip subjektyvūs arba objektyvūs. Susigrąžinimo pagrindas yra subjektyvus tada, kai skolininkas nederamai elgiasi kreditorių atžvilgiu, o kita sandorio šalis elgiasi nesąžiningai. Šis pagrindas taikomas visų rūšių sandoriams.

Objektyviu susigrąžinimo pagrindu gali būti sandorių, kurie paprastai yra netinkami ir kenksmingi kreditoriams, anuliavimo priemonės. Todėl ketinimo apgauti nėra būtina įrodyti. Objektyvūs pagrindai taikomi tam tikriems sandoriams, pavyzdžiui, skolos likvidavimui ir garanto pateikimui susigrąžinimo laikotarpiu, kuris paprastai trunka tris mėnesius iki sutartosios datos. Pavyzdžiui, bankroto byloje sutartinė data yra ta, kada teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl bankroto.

viršųviršų

7. Kokios sąlygos taikomos reikalavimams pareikšti ir priimti?

7.1. Bankrotas

Nagrinėjant bankroto bylą kreditorius, kurio reikalavimas skolininkui atsirado dar prieš bankroto bylos iškėlimą (reikalavimas bankroto byloje), gali gauti jam paskirtą parduoto turto pajamų dalį. Kreditorius turi pateikti savo reikalavimą. Tačiau pateikti šio reikalavimo nebūtina, jeigu bankrutavusio skolininko turto administratorius mano, kad kreditoriaus reikalavimas yra aiškus ir be tokio reikalavimo.

Reikalavimai turi būti pateikiami raštu. Pareiškime, kuriuo pateikiamas reikalavimas, be kitų dalykų, turi būti pateikta reikalavimo suma ir pagrindai, prašomas reikalavimo pirmenybės statusas ir pagrindai, kuriais šio statuso siekiama. Jeigu dokumentas, sudarantis kreditoriaus pirmenybinio reikalavimo pagrindą, nepateikiamas bankrutavusio skolininko turto administratoriui, jis turi būti nurodytas pareiškime.

Kreditorius turi pateikti bankrutavusio skolininko turto administratoriui pareiškimą, kuriame išdėstomas jo reikalavimas, vėliausiai tokio pareiškimo pateikimo dieną. Pateikimo datą nustato bankrutavusio asmens turto administratorius, kuris taip pat atsako už pranešimo apie pateikimą paskelbimą ir informuoja kreditorius apie pateikimą. Kreditorius gali pateikti savo reikalavimą net po pateikimo datos, tačiau tokiais atvejais turi sumokėti bankroto turto administratoriui pavėluoto pateikimo mokestį.

Bankrutavusio skolininko turto administratorius išnagrinėja pateiktus reikalavimus ir parengia pasiūlymą dėl bankrutavusio turto savininko turto vertybių galimo paskirstymo kreditoriams (siūlomas paskirstymo planas). Teismas tvirtina siūlomą paskirstymo planą. Neužginčyti pateikti reikalavimai bankroto byloje yra laikomi pripažintais.

viršųviršų

Kreditoriams mokama iš skolininko lėšų pagal Mokėjimo kreditoriams susitarimų įstatymą. Pirmenybinių reikalavimų nėra daug. Jei jų yra, tai paprastai būna garantuoti reikalavimai ar dėl įmonės reorganizavimo ir išlaikymo išmokų kilę reikalavimai. Kitais atvejais skolininko turtas yra proporcingai paskirstomas atsižvelgiant į reikalavimais nustatytas sumas.

7.2. Įmonės reorganizavimas

Įmonės reorganizavimas aprėpia visas iki bylos iškėlimo atsiradusias skolas. Likvidatorius turi nustatyti skolininko kreditorius ir skolas. Kreditoriai iki sutartos datos turi galimybę pataisyti su reikalavimu susijusią informaciją. Kreditoriai gauna mokėjimą pagal teismo patvirtintą reorganizavimo programą.

Reorganizavimo programos patvirtinimas reiškia, kad reorganizavimo skolos, apie kurias nebuvo žinoma rengiant reorganizavimo programą, išnyksta, tačiau yra tam tikrų išimčių.

7.3. Privataus asmens skolų sureguliavimas

Skolų sureguliavimas aprėpia visas iki bylos iškėlimo atsiradusias skolas. Skolininkas turi nurodyti visas savo skolas. Pateikti reikalavimą nėra būtina. Skolininkas arba likvidatorius parengia siūlomą mokėjimo programą. Kreditoriams paprastai siūloma pateikti savo pastabas dėl siūlomos mokėjimo programos. Skolininkas atlieka mokėjimus kreditoriams pagal teismo patvirtintą mokėjimo programą.

8. Kokios su reorganizavimo byla susijusios nuostatos taikomos?

Žr. atsakymus 3.2, 3.3, 4.2, 4.3, 5.2, 5.3, 7.2 ir 7.3 punktuose.

viršųviršų

9. Kokios su likvidavimo byla susijusios nuostatos taikomos (turto pardavimas ir įplaukų paskirstymas)?

Bankroto byloje bankroto turtui priskiriamos vertybės parduodamos naudingiausiu būdu, kad įplaukos iš pardavimo būtų kiek įmanoma didesnės. Pardavimo būdas nenustatomas; jį turi nustatyti turto kreditoriai. Įkeistoms vertybėms taikomos specialios nuostatos (žr. 5.1 punktą). Jei bankroto turtas buvo išparduotas ir jam priklausančios vertybės parduotos, įplaukos skubiai paskirstomos kreditoriams pagal teismo patvirtintą paskirstymo planą.

10. Kokios sąlygos taikomos bylai užbaigti?

10.1. Bankrotas

Kai bankroto turtas jau yra likviduotas ir jam priklausančios vertybės parduotos, bankrutavusio skolininko turto administratorius parengia galutinę ataskaitą. Bankroto byla laikoma užbaigta, kai galutinei ataskaitai pritaria visi kreditoriai.

Bankroto byla taip pat gali būti užbaigta teismui priėmus sprendimą nutraukti bylą, jei bankroto turto vertybių nepakanka bankroto bylos išlaidoms atlyginti arba jei byla yra kitais atžvilgiais netinkama. Tačiau bankroto byla negali būti nutraukta, jei bankroto procedūra atliekama kaip viešai administruojamas likvidavimas. Teismas, atsižvelgęs į bankroto advokato pasiūlymą, gali nustatyti, kad bankroto procedūra turi būti atliekama kaip viešai administruojamas likvidavimas. Viešai administruojamą likvidavimą pateisinančios priežastys turi būti susijusios su skolininku arba turto vertybių nepakankamumu. Viešai administruojamo likvidavimo išlaidos apmokamos valstybės lėšomis, jei bankroto turto vertybių joms apmokėti nepakanka.

viršųviršų

Bankroto byla taip pat gali būti užbaigta pasiekus „privalomą kompromisinį susitarimą“, kai  skolininkas ir kreditoriai pasiekia susitarimą dėl skolų grąžinimo.

Bankroto byla taip pat gali būti užbaigta dėl svarios priežasties per aštuonias dienas nuo bylos iškėlimo.

Skolininko kompetencija veikti dėl bankroto yra ribojama (žr. 4.1 punktą) tol, kol skolininkas patvirtins savo turto aprašą, tačiau ne ilgiau kaip keturis mėnesius nuo bankroto bylos iškėlimo. Pasibaigus šiam terminui skolininkas, pavyzdžiui, gali įsteigti kitą įmonę.

Neteisėti veiksmai, susiję su veikla, dėl kurios skolininkui buvo iškelta bankroto byla, gali būti nusikalstami (pavyzdžiui, apskaitos nusikaltimai, nesąžininga veikla). Skolininkas arba jo atstovas taip pat gali būti pripažintas kaltu padarius nusikaltimą bankroto bylos nagrinėjimo metu (pavyzdžiui, skolininko apgaulė). Skolininko arba jo atstovo atžvilgiu taip gali būti priimtas nutarimas, kuriuo jiems būtų uždrausta imtis verslo. Kad būtų priimtas toks draudimas, asmuo, kuriam jis taikomas, turi iš esmės nevykdyti įstatymuose nustatytų verslo tvarkymo įsipareigojimų arba, plėtodamas savo verslą, dalyvauti nusikalstamoje veikloje, kuri negali būti laikoma nereikšminga. Draudimas plėtoti verslą taikomas konkrečiai nurodomu laikotarpiu (nuo trejų iki septynerių metų) ir įrašomas į viešąjį registrą. Asmuo, kuriam uždrausta plėtoti verslą, be kitų dalykų, negali pats arba per tarpininką dalyvauti versle, dėl kurio turi būti atidarytos sąskaitos banke, taip pat negali steigti įmonės ar jai vadovauti.

10.2. Įmonės reorganizavimas

Reorganizavimo programa galioja tol, kol nebus įvykdyti joje numatyti įsipareigojimai. Reorganizavimo programa gali būti nutraukta teismo sprendimu, jei skolininkas nesilaiko programos, o toks nesilaikymas nėra nereikšmingas. Reorganizavimo programa nutraukiama ir tada, kai skolininkas paskelbiamas bankrutavusiu iki programos užbaigimo. Teismas taip pat gali nutraukti programoje numatytus skolos susitarimus konkretaus kreditoriaus atžvilgiu, jei, pavyzdžiui, skolininkas iš esmės neįvykdė savo mokėjimo įsipareigojimų šiam kreditoriui.

10.3. Privataus asmens skolų sureguliavimas

Skolininkas atleidžiamas nuo paskutinės savo skolų dalies, kai įvykdomi mokėjimo programoje nustatyti įsipareigojimai. Tačiau mokėjimo programa gali būti nutraukta teismo sprendimu, jei skolininkas be pagrįstos priežasties iš esmės nesilaiko programos arba nevykdo savo įsipareigojimo bendradarbiauti. Programa taip pat nutraukiama, jei skolininkas skelbiamas bankrutavusiu arba miršta mokėjimo programos vykdymo metu. Nutraukus programą, kreditoriams atstatomos pradinės skolos susigrąžinimo sąlygos.

« Bankrotas - Bendro pobūdžio informacija | Suomija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 13-11-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė