Europos Komisija > ETIT > Bankrotas > Belgija

Naujausia redakcija: 04-01-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Bankrotas - Belgija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Kuo skiriasi bankroto procesų rūšys ir tikslai? 1.
2. Kokios sąlygos galioja, norint pradėti nemokumo procedūrą? 2.
3. Kokį vaidmenį atlieka įvairūs kiekvienos rūšies proceso dalyviai 3.
4. Kokios pradėto bankroto proceso pasekmės? 4.
5. Kokios specifinės taisyklės taikomos tam tikroms reikalavimų kategorijoms? 5.
6. Kokios taisyklės taikomos žalingiems veiksmams? 6.
7. Kokios reikalavimų pateikimo ir priėmimo sąlygos? 7.
8. Kokios taisyklės galioja reorganizavimo procesui? 8.
9. Kokios taisyklės galioja likvidavimo procesui? 9.
10. Kokios proceso užbaigimo sąlygos? 10.

 

1. Kuo skiriasi bankroto procesų rūšys ir tikslai?

Hipotekų įstatymo 8 dalyje rašoma1: „Skolininko turtas turi teikti bendras garantijas jo kreditoriams, o šio turto vertė bus teisingai padalinta kreditoriams, išskyrus atvejus, kai tam tikriems kreditoriams teisiškai teikiama pirmenybė.“

Nemokumas – tai skolininko negalėjimas grąžinti savo skolas kreditoriui (-iams). Siekiant užtikrinti, kad skolininko prievolės jo kreditoriams nebūtų anuliuotos, egzistuoja teisinės procedūros, įgalinančios kreditorių atgauti visą ar dalį mokėjimo.

Svarbiausios nemokumo procedūros – tai administravimas teismo tvarka, bankrotas ir kompromisinis susitarimas su kreditoriais.

Belgijos teisinė sistema skirtingai traktuoja prekybininkus ir ne prekybininkus. Prekybininkas – tai asmuo, užsiimantis komercine veikla kaip savo pagrindine ar antrine profesine veikla. Komercinės veiklos esmė yra tai, kad ji vykdoma, siekiant pelno. Tik prekybininkai gali kreiptis dėl administravimo teismo tvarka ir būti paskelbti bankrutavusiais.

Bankroto procesą 1997-08-08 įstatymas (B.S. (Belgijos valstybės žinios), 1997-10-28, pataisytas įstatymas skelbtas B.S., 2001-02-07) apibrėžia kaip likvidavimo mechanizmą. 1997-07-17 įstatymas  (B.S., 1997-10-28, pataisytas įstatymas skelbtas B.S., 1997-12-04) traktuoja administravimą teismo tvarka kaip parengiamąją procedūrą prieš bankrotą. Administravimo teismo tvarka metu skolininkas yra apsaugotas nuo kreditorių ir niekas negali kreiptis dėl jo paskelbimo bankrutavusiu.

viršųviršų

Kompromisinio susitarimo procedūrą ne prekybininkams reglamentuoja Teismų kodeksas (Jud. C.). Kiekvienas fizinis asmuo, gyvenantis Belgijoje ir nesantis prekybininku, gali kreiptis dėl kompromisinio susitarimo, jei jis jau ilgai nepajėgus grąžinti savo skolų ir nepareiškė savo ketinimo kreiptis dėl nemokumo (Jud. C. 1675/2 dalies 1 punktas).

2. Kokios sąlygos galioja, norint pradėti nemokumo procedūrą?

Administravimas teismo tvarka

Administravimo teismo tvarka procesą galima inicijuoti kiekvienam įsiskolinusiam prekybininkui, kuris nesiima nesąžiningų veiksmų, jei negali grąžinti savo skolų laiku arba jei santykinai trumpalaikiai sunkumai, verčiantys jį laikinai sustabdyti mokėjimus, kelia pavojų jo verslo tęstinumui (Bankroto administravimo įstatymo (JAA) 9 dalies 1 punktas). Kita sąlyga – tai galimybė atstatyti gerą įmonės finansinę padėtį ir pelningumą (JAA 9 dalies 2 punktas).

Pareiškimą dėl administravimo teismo tvarka skolininkas gali raštu pateikti komerciniam teismui(JAA 11 dalies 1 punktas). Karališkasis prokuroras gali taip pat pradėti procedūrą kvietimu į teismą (JAA 11 dalies 2 punktas).

Komercinio teismo registre laikoma naudinga informacija apie mokėjimų sunkumų turinčius prekybininkus, kuria naudotis turi teisę tik karališkasis prokuroras ir pats prekybininkas (JAA 5 dalis). Įstatyme tai vadinama duomenų rinkiniu.

Bankrotas

Prekybininkas vertinamas kaip bankrutuojantis, jei yra šios dvi sąlygos: jis jau seniai sustabdė mokėjimus ir yra nekreditingas (Bankroto įstatymo 2 dalis 1 punktas).

Bankroto procesą komercinis teismas gali pradėti gavęs arba paties skolininko pareiškimą, arba šaukimą į teismą, kurį pateikė vienas ar keli kreditoriai, prokuratūra, teismo skirtas administratorius arba likvidatorius, jei tai tarptautinė teritorinė nemokumo byla Europos Sąjungoje (Bankroto įstatymo 6 dalis). Teismas savo iniciatyva skelbti asmens bankrutavusiu jau nebegali.

viršųviršų

Teismas neturi iškart skelbti asmens bankrutavusiu. Jis gali laikinai sustabdyti savo sprendimą iki penkiolikos dienų, kad suteiktų prekybininkui arba prokuratūrai laiko kreiptis dėl administravimo teismo tvarka (Bankroto įstatymo 7 dalis).

Vadovaujantis Bankroto įstatymo 10 dalimi, prie skolininko pareiškimo turi būti pridėta balanso ataskaita, apskaitos knyga, darbuotojų sąrašas, klientų ir tiekėjų pavadinimų ir adresų sąrašas.

3. Kokį vaidmenį atlieka įvairūs kiekvienos rūšies proceso dalyviai

Administravimas teismo tvarka

Svarbiausią jurisdikciją turintis teismas yra komercinis teismas. Teritorinę jurisdikciją turi teismas tos apygardos, kurioje buvo skolininko pagrindinis adresas arba – juridinio asmens atveju – pagrindinė būstinė tą dieną, kai buvo pradėtas administravimo teismo tvarka procesas (JAA 53 dalis). Teismas sprendžia, ar priimti pareiškimą dėl administravimo teismo tvarka (JAA 14 dalis), duoda leidimą laikinai sustabdyti mokėjimus (JAA 15 dalies 1 punkto 1 skirsnis), skiria vieną ar du administratorius (JAA 15 dalies 1 punkto 2 skirsnis) ir tam tikrais atvejais leidžia galutinai nutraukti mokėjimus (JAA 33 dalies 1 punktas).

Pagrindinį vaidmenį atlieka administratorius. Jam skiriama užduotis padėti skolininkui tvarkyti savo turtą, prižiūrint teismui (JAA 19 dalies 1 punktas). Jis teikia informaciją, kai to reikalauja aplinkybės arba kai to paprašo teismas (JAA 19 dalies 1 punktas). Iš administratoriaus reikalaujama užtikrinti nešališkumą ir nepriklausomybę, išmanyti verslo administravimą ir buhalteriją, laikytis profesinės etikos kodekso (JAA 19 dalies 2 punktas).

viršųviršų

Specifinės administratoriaus užduotys – tai padėti skolininkui vykdyti savo skolų grąžinimo arba mokėjimų planą (JAA 29 dalies 1 punkto 2 skirsnis), prižiūrėti ir stebėti planą ir administravimo procedūrą (JAA 36 dalies 1 punktas), teikti ataskaitas teismui apie plano ir administravimo vykdymą (JAA 36 dalies 2 punktas), pranešti teismui apie baigtą administravimo procedūrą (JAA 40 dalies 1 punktas). Administratorius, padedamas skolininko, taip pat turi išanalizuoti visus gautus kreditorių ieškinius (JAA 26 dalis).

Skolininko pareiga – sudaryti skolų grąžinimo arba mokėjimų planą (JAA 29 dalis). Jis gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn, jei tyčia nuslepia, perdeda arba sumažina savo turto arba įsipareigojimų dalį arba jei sąmoningai pateikia neteisingą informaciją (JAA 46 dalis). Skolininkas neturi teisės panaudoti bet kokią apgaulę. Jis taip pat neturi teisės imtis kokių nors valdymo ar sprendimų priėmimo veiksmų be administratoriaus sutikimo (JAA 15 dalies 1 punkto 3 skirsnis).

Kreditorius turi teisę pasisakyti teisme (JAA 13 dalis), nemokamai peržiūrėti bylos medžiagą ir už mokestį teismo registrui gauti jos nuorašą (JAA 18 dalies 2 punktas), taip pat kreiptis dėl mokėjimų laikino sustabdymo nutraukimo, jei jo reikalavimai nevykdomi (JAA 37 dalies 1 punkto 2 skirsnis), bei pareikalauti taisyti planą, jei gali įrodyti, kad jo vykdymas sukels jam rimtų sunkumų (JAA 38 dalies 2 punktas).

Bankrotas

Svarbiausią jurisdikciją turintis teismas yra komercinis teismas. Teritorinę jurisdikciją turi teismas tos apygardos, kurioje buvo skolininko pagrindinis adresas arba – juridinio asmens atveju – pagrindinė būstinė tą dieną, kai buvo pradėtas bankroto procesas (Bankroto įstatymo 115 dalis). Savo nutartimi pripažinęs asmenį bankrutavusiu, teismas skiria vieną ar du bankrutuojančio skolininko likvidatorius (Bankroto įstatymo 11 dalies 1 punktas).

viršųviršų

Bankroto administratorius atsako būtent už bankroto tvarkymo ir užbaigimo priežiūrą ir spartų visų būtinų veiksmų atlikimą. Jis informuoja teismą apie visus ginčus, susijusius su bankrotu (išskyrus ginčus dėl reikalavimų, kurie turi būti įtraukti į finansinius įsipareigojimus). Jis skiria skubias priemones bankrutavusio asmens turto apsaugai ir pirmininkauja kreditorių susitikimuose (Bankroto įstatymo 35 dalis).

Likvidatoriais tapti gali advokatai, turintys specialų išsilavinimą ir galintys užtikrinti savo patikimumą likvidavimo procedūrose (Bankroto įstatymo 27 dalies 2 punktas). Jie kasmet pateikia bankroto administratoriui smulkią bankroto eigos ataskaitą (Bankroto įstatymo 34 dalies 1 punktas). Likvidatoriai tvarko bankrutuojančio asmens turtą, prižiūrimi bankroto administratoriaus (Bankroto įstatymo 40 dalis), ir inventorizuoja tą turtą (Bankroto įstatymo 43 dalies 1 punktas). Jie atstovauja kreditorius, išskyrus vadinamuosius separatistus (arešto teisės turėtojus, hipotekos kreditorius ir kreditorius, turinčius prioritetą).

Vadovaujantis Bankroto įstatymo 9 dalimi, skolininkas turi pateikti komercinio teismo registratoriui pareiškimą, kad jis sustabdė mokėjimus. Jis automatiškai netenka teisės tvarkyti bankrutuojančio asmens turtą (Bankroto įstatymo 16 dalies 1 punktas), kuris priskiriamas likvidatorių kompetencijai. Tačiau yra visuotinai priimta, kad tam tikras turtas nėra veikiamas bankroto, pvz., veiklos vykdymui būtini daiktai bei sumos ir daiktai, neįtraukti į bankroto procesą, vadovaujantis Teismų kodeksu.

Kreditoriai, kurių administratoriai neatstovauja, t.y. neturintys garantijų kreditoriai ir kreditoriai, turintys bendrą prioritetą, turi teisę gauti atitinkamą bankrutavusio asmens turto dalį po turto administravimo išlaidų ir mokėjimų kreditoriams, turintiems bendrą prioritetą, išskaitymo (Bankroto įstatymo 99 dalis). Separatistai patys siekia, kad jų reikalavimai būtų patenkinti (žr. toliau).

viršųviršų

4. Kokios pradėto bankroto proceso pasekmės?

5. Kokios specifinės taisyklės taikomos tam tikroms reikalavimų kategorijoms?

Administravimas teismo tvarka

Vykdant administravimą teismo tvarka, iš pradžių pradedamas laikinas mokėjimų sustabdymas stebėjimo laikotarpiui, kuris gali trukti iki šešių mėnesių (JAA 15 dalies 1 punkto 1 skirsnis). Skolininkas dėl to gali tapti iš dalies neveiksnus tokiu mastu, kokį nustato teismas, atsižvelgdamas į praktinę situaciją. Tačiau visi įgaliojimai tvarkyti ir disponuoti savo turtu negali būti perduoti administratoriui. Jam gali būti suteikti tik įgaliojimai teikti pagalbą ir/arba prižiūrėti.

Kreditorių vykdymo teisės irgi laikinai sustabdomos: jau pradėtos vykdymo priemonės negali būti vykdomos toliau ir joks kreditorius neturi teisės imtis naujų priemonių. Stebėjimo laikotarpiu areštas ir konfiskavimas negalimi (JAA 22 dalis).

Teoretikai skirsto kreditorius į skirtingas kategorijas, į didžiausias grupes išskirdami paprastus kreditorius (generalistus) ir ypatingus kreditorius (separatistus). Generalistai skirstomi į neturinčius garantijų kreditorius ir kreditorius, turinčius bendrą prioritetą. Separatistai skirstomi į kreditorius, turinčius prioritetą, hipotekos kreditorius ir arešto teisės turėtojus.

Generalistai yra suvaržyti ir priklauso nuo skolų grąžinimo ir mokėjimų planų; tuo tarpu separatistams tai galioja tik tokiu atveju, jei jie aiškiai ir kiekvienas individualiai pasirašė tokį susitarimą. Separatistai neturi teisės imtis tolesnių vykdymo priemonių, nes jos yra laikinai sustabdomos. Tačiau jie gali reikalauti papildomų garantijų, jei sugeba įrodyti, kad jų egzistuojančios garantijos gali labai nuvertėti.

viršųviršų

Bankrotas

Nuo tos dienos, kurią komercinis teismas išduoda bankroto orderį, bankrutavęs asmuo automatiškai prarandą visus įgaliojimus tvarkyti savo turtą (Bankroto įstatymo 16 dalies 2 punktas). Turto tvarkymo įgaliojimus perima likvidatoriai, kurių užduotis – turtą likviduoti.

Likvidavimo procesą sudaro turtą sudarančių daiktų realizavimas, siekiant patenkinti bankrutavusio asmens kreditorių reikalavimus. Kai esama kelių kreditorių, jie vadinami lygiateisiais kreditoriais. Iš esmės jie visi turi teisę į lygias galimybes (pagal Hipotekų įstatymo 8 dalį), išskyrus atvejus, kai egzistuoja teisinis pagrindas turėti prioritetą. Teisinis pagrindas turėti prioritetą – tai arešto teisė ir hipotekos. Nuosavybės teisės išlaikymo teisė, kurią turi kreditoriai, kuriems negrąžintos skolos, ir materialios garantijos, pvz., įkeistas turtas, sudaro kreditoriui geresnę padėtį, lyginant su kitais kreditoriais.

Teoretikai skirsto kreditorius į skirtingas kategorijas, į didžiausias grupes išskirdami paprastus kreditorius (generalistus) ir ypatingus kreditorius (separatistus). Generalistai skirstomi į neturinčius garantijų kreditorius (kuriems taikoma lygaus paskirstymo taisyklė) ir kreditorius, turinčius bendrą prioritetą. Juos atstovauja likvidatorius. Tačiau, skirstant bankrutavusio asmens turtą, jie turi laukti savo eilės po separatistų. Separatistai turi ginti savo reikalavimus. Jie nėra atstovaujami administratoriaus. Separatistai skirstomi į kreditorius, turinčius prioritetą, hipotekos kreditorius ir arešto teisės turėtojus.

Siekiant užtikrinti lygias galimybes paprastiems kreditoriams, nė vienas jų negali imtis priemonių savo padėčiai pagerinti, kai jų teisės jau nustatytos kompromisiniame susitarime. Taigi jie neturi teisės kreiptis dėl bankrutavusio asmens turto arešto nei laikinai, nei priverstinio vykdymo būdu (žr. Bankroto įstatymo 24-25 dalis).

viršųviršų

Separatistams galioja principas, pagal kurį visos vykdymo priemonės, kurių imamasi, siekiant reikalavimų apmokėjimo, yra iš esmės laikinai sustabdytos (Bankroto įstatymo 26 dalis).

Kilnojamojo turto, įeinančio ta pačia forma į likviduojamo turto sudėtį ir nekonvertuoto į piniginę vertę, pardavėjams, kuriems nesumokėta, gali būti taikoma nuosavybės teisės išlaikymo teisė (Bankroto įstatymo 101 dalis).

Vadovaujantis Nemokumo reglamento 21 dalimi, kai bankroto procesas pradedamas užsienyje, o skolininkas įsikūręs Belgijoje, Belgijos Valstybės žiniose skelbiama orderio, kuriuo pradedamas bankroto procesas, esminė informacija ir likvidatorius (Bankroto įstatymo 3 dalies 2 punktas).

Nutartys, kuriomis skelbiamas bankrotas, nutraukiamas bankrotas, baigiamas bankrotas, skelbiama, kad bankrotui taikoma arba netaikoma apsauga, taip pat skelbiama bankrutuojančio asmens reabilitacija, yra skelbiamos verslo registre (vadovaujantis 2003-01-16 įstatymo, kuriuo steigiamas verslo registras, modernizuojamas įmonių registras, kuriami verslo kontaktų centrai ir pateikiamos kitos nuostatos, 23 dalies, 1 punkto, 12 skirsniu).

6. Kokios taisyklės taikomos žalingiems veiksmams?

Administravimas teismo tvarka

Administravimo teismo tvarka laikotarpiu teisės aktai nenustato įtarimų laikotarpio. Laikino mokėjimų sustabdymo metu yra stebėjimo laikotarpis (JAA 15 dalies 1 punktas). Paprastai jis negali trukti ilgiau nei šešis mėnesius, bet gali būti dar pratęstas ne ilgiau nei trims mėnesiams (JAA 23 dalis).

Bankrotas

Bankroto įstatymo 12 dalies 6 punkte apibrėžiamas įtarimų laikotarpis. Iš esmės tai ne ilgesnis nei šešių mėnesių laikotarpis prieš nutarimo dėl bankroto paskelbimą. Laikas skaičiuojamas nuo tos akimirkos, kai prekybininkas nebegali nei susimokėti savo skolų, nei gauti kredito, iki dienos, kai komercinis teismas paskelbia jo bankrotą. Mokėjimų sustabdymo datą galima numatyti tik tada, kai egzistuoja rimtos objektyvios aplinkybės, iš kurių neabejotinai akivaizdu, kad mokėjimai bus nutraukti iki bankroto orderio datos.

viršųviršų

Prekybininkas, kuriam gresia bankrotas, gali susigundyti atlikti tai, ko paprastai nedarytų. Tokiu atveju likvidatorius gali pareikalauti anuliuoti operacijas. Tada jis gali atgauti turtą, kurį bankrutavęs asmuo išdalino arba pardavė per pigiai. Tuo siekiama užtikrinti visiems likvidatoriaus atstovaujamiems kreditoriams kuo lygesnes galimybes.

7. Kokios reikalavimų pateikimo ir priėmimo sąlygos?

Administravimas teismo tvarka

Stebėjimo laikotarpiu bankroto administratorius taip pat turi išnagrinėti skolininko reikalavimus. Tai atlikdamas, jis privalo laikytis taisyklių, pateikiamų JAA 26 dalyje.

Iki tol, kol bus priimtas sprendimas dėl ginčijamo reikalavimo, reikalavimas yra laikinai įtraukiamas į atsiskaitymo procedūrą teismo administratoriaus prašymu teismo nustatytai sumai ir į jį yra atsižvelgiama sudarant planą (JAA 27 dalies 3 punktas).

Bankrotas

Kreditoriai privalo įregistruoti savo reikalavimus iki bankroto skelbime nurodytos datos. Kreditoriams pranešama apie tai bankroto skelbimo ištrauka, publikuojama Belgijos Valstybės žiniose, ir aplinkraščiu, kurį išsiuntinėja likvidatorius, kai tik yra žinomi visi kreditoriai (Bankroto įstatymo 62 dalis). Likvidatorius patikrina reikalavimus bankrutavusio asmens akivaizdoje arba bent jau po to, kai šis buvo kviestas atvykti (Bankroto įstatymo 65 dalis).

Skirstant bankrutuojančio asmens turtą, neturintys garantijų kreditoriai ir kreditoriai, turintys bendrą prioritetą, turi laukti eilės po kreditorių, turinčių ypatingą prioritetą, arešto teisės turėtojų ir hipotekos kreditorių.

8. Kokios taisyklės galioja reorganizavimo procesui?

Administravimas teismo tvarka

Stebėjimo laikotarpiu draudžiama imtis bet kokių vykdymo priemonių ar taikyti jas kilnojamam ir nekilnojamam turtui. Šis laikinas sustabdymas galioja visiems kreditoriams, nepaisant jų turimų garantijų, ir visiems kreditoriaus, kuris yra nuosavybės savininkas, priešieškiniams. Laikinas sustabdymas negalioja bendraskoliams ar skolininko laiduotojams (JAA 21 dalies 1 punkto 1 dalis).

viršųviršų

Įstatymas leidžia teismui suteikti papildomą garantiją, atitinkančią reikalavimo sumą, to prašantiems kreditoriams, kuriems priklauso nuosavybė, kreditoriams, turintiems ypatingą prioritetą, arešto teisės turėtojams ir hipotekos kreditoriams, galintiems įrodyti, kad jų garantija ar nuosavybė labai nuvertės arba veikiausiai labai nuvertės (JAA 21 dalies 1 punkto 2 dalis).

Stebėjimo metu negali būti vykdomas areštas ar konfiskavimas. Arešto orderiai, išduoti iki laikino mokėjimų nutraukimo, toliau galioja kaip tarpinės priemonės, tačiau komercinis teismas gali, jei to reikalauja aplinkybės, laikinai sustabdyti jų vykdymą, kai išnagrinėja skolininko, kreditoriaus ar administratoriaus paaiškinimą (JAA 22 dalis).

Orderis, laikinai sustabdantis vykdymą, nustoja galios ir kreditoriai atgauna visas savo teises, jei nėra sumokamos palūkanos ir mokesčiai pagal reikalavimus, pateiktus po atsiskaitymo.

Nutartis, sankcionuojanti laikiną sustabdymą, nenutraukia sutarčių, sudarytų iki tos datos (JAA 28 dalis).

Jei perdavus įmonę galima grąžinti skolas kreditoriams ir taip galima išlaikyti komercinę veiklą ir darbuotojus, teismas gali įgalioti bankroto administratorių perduoti visą įmonę ar jos dalį (JAA 41 dalies 1 punktas).

Pasibaigus derybų laikotarpiui, kurio metu administratorius išnagrinėjo įvairius perėmimo pasiūlymus ir aptarė juos su įmonės administracijos organais bei darbuotojų atstovais (JAA 41 dalies 2 punktas), administratorius teismo tvirtinimui pateikia pasiūlymą dėl visos įmonės ar jos dalies perdavimo. Teismas, prieš priimdamas sprendimą, pasitaria su administracijos ir darbuotojų atstovais.

viršųviršų

Jei siūlomas visos įmonės perdavimas, teismas gali jį patvirtinti tik tada, jei su tuo sutinka pusė kreditorių, kurie įregistravo savo reikalavimus, suteikusius balso teisę ir savo suma vertine išraiška sudarančius ne mažiau kaip 1/2 visų reikalavimų sumos. Kreditoriai gali leisti visos įmonės perdavimą tik po to, kai visi įregistruoti reikalavimai buvo patikrinti.

Bankrotas

Vienintelis bankroto procedūros tikslas yra likviduoti bankrutuojančio asmens turimą turtą jo kreditorių labui. Bankrutavusi įmonė išnyksta iš ekonominės ir teisinės arenos.

9. Kokios taisyklės galioja likvidavimo procesui?

Administravimas teismo tvarka

Teismo administravimo tikslas yra užtikrinti laiku suteikiamą apsaugą sunkumus patiriančiai įmonei ir šitaip padėti jai išvengti bankroto. Tol, kol vykdomas teisminis administravimas, likvidavimas neįmanomas.

Bankrotas

Visa likvidavimo procedūra nuo bankrotą skelbiančio nutarimo yra siekiama likviduoti bankrutavusiam asmeniui priklausantį turtą. Taigi visa tai, kas čia rašoma apie bankrotą, automatiškai ir neabejotinai taikoma ir likvidavimui.

 Šiuo atžvilgiu ypač taikytinos tokios taisyklės. Kasmet, o pirmąsyk - praėjus dvylikai mėnesių po to, kai ėmėsi šių pareigų, likvidatoriai teikia bankroto administratoriui išsamią ataskaitą apie bankroto eigą (Bankroto įstatymo 34 dalis). Teismo administratorius taip pat praneša apie ginčus, susijusius su bankrotu, ir skiria skubias priemones, kai šių reikia, siekiant apsaugoti perimtą turtą (Bankroto įstatymo 35 dalis).

Bankroto administratorius šaukia bankrutuojantį asmenį likvidatorių akivaizdoje pasisakyti apie tai, kaip būtų geriausia pasielgti su turtu. Posėdis įforminamas oficialia ataskaita. Prižiūrimi bankroto administratoriaus ir laikydamiesi 51-52 dalių reikalavimų bei neprivalėdami kiekvieną sykį kviesti bankrutavusio asmens, likvidatoriai parduoda jo nekilnojamąjį turtą, atsargas ir kilnojamąjį turtą (Bankroto įstatymo 75 dalies 1 punktas).

viršųviršų

Likvidatorių prašymu teismas, užbaigdamas bankrutavusio asmens reikalus, gali leisti perduoti įmonę šalių suderintomis sąlygomis. Perdavimo gali reikalauti arba likvidatoriai, arba suinteresuoti asmenys po bankroto užbaigimo (Bankroto įstatymo 75 dalies 4 punktas).

Atitinkamais atvejais bankroto administratorius skiria padalijimą kreditoriams ir nustato sumą. Kiekvienas mokėjimas, atliktas bankroto administratoriui paliepus ar davus sutikimą, likvidatoriams atstoja pranešimą apie turto perdavimą (Bankroto įstatymo 77 dalis).

10. Kokios proceso užbaigimo sąlygos?

Administravimas teismo tvarka

Jei komercinis teismas patvirtina galutinį mokėjimų sustabdymą, skolininkas yra galutinai atleidžiamas nuo visų reikalavimų, įregistruotų skolų grąžinimo ir mokėjimų plane, kai tik šis visiškai įvykdomas (JAA 35 dalies 3 punktas). Tokiu būdu skolininkas gali išlaikyti gerą reputaciją, o jei skolininkas yra bendrovė ar firma, jis gali toliau vykdyti veiklą.

Jeigu komercinis teismas nepatvirtina galutinio mokėjimų sustabdymo, jis tame pačiame nutarime gali paskelbti skolininką bankrutavusiu po to, kai išklausė jo parodymus dėl bankroto sąlygų (JAA 33 dalies 1 punktas).

Bankrotas

Bankroto procesas tėra tik likvidavimo mechanizmas. Iš pradžių teismas sureguliuoja ginčus dėl sąskaitų ir, jei įmanoma, išsprendžia juos. Tada, remdamasis bankroto administratoriaus siūlymu, teismas sankcionuoja bankroto užbaigimą. Bankroto administratorius praneša teismo teisėjui apie kreditorių svarstymus dėl apsaugos, kuri turi būti suteikiama bankrutavusiam asmeniui, ir apie bankroto aplinkybes (Bankroto įstatymo 80 dalis).

Paprastai po bankroto užbaigimo bankrutavęs asmuo turi teisę į apsaugą, jei tai fizinis asmuo (t.y. ne juridinis asmuo), neturintis jokio teistumo ir prideramai elgęsis kaip atsakingas žmogus. Apsauga – tai galutinis šio asmens skolų panaikinimas ir fizinių asmenų, kurie nemokamai laidavo už bankrutavusį asmenį, atleidimas nuo jų įsipareigojimų. Atleidimas nuo skolų, suteikiamas bankrutavusiam asmeniui, galioja ir jo sutuoktiniui, jei jis ar ji sutiko būti bendraskoliais (Bankroto įstatymo 81-82 dalys).

Bankrutavęs asmuo, atitinkantis apsaugos reikalavimus, dabar turės galimybę imtis naujos komercinės veiklos ir yra vertinamas kaip reabilituotas (Bankroto įstatymo 110 dalis). Bankrutavęs asmuo, neatitinkantis apsaugos reikalavimų, gali kreiptis dėl reabilitacijos, jei jis sumokėjo visas sumas, kurias jam buvo nurodyta sumokėti (Bankroto įstatymo 109 dalies 1 punktas).

Registratorius praneša bankrutavusiam asmeniui apie nutarimą, kuriuo nutraukiamas bankroto procesas. Teismas taip pat gali nutarti skelbti nutarimo, kuriuo nutraukiamas bankroto procesas, ištrauką Belgijos Valstybės žiniose. Nutarimas privalo būti publikuojamas, jei teismas paskelbia, jog bankrutavęs asmuo atitinka apsaugos reikalavimus (Bankroto įstatymo 80 dalis).

Bankroto užbaigimas sustabdo likvidatoriaus funkcijas, išskyrus veiksmus, kurie būtini užbaigimo įsigaliojimui, ir atleidžia jį nuo tų funkcijų.

Papildoma informacija

1 Pateikiama adresu www.just.fgov.be Deutsch - français - Nederlands po antrašte "geconsolideerde wetgeving/législation consolidée"; žr. Civilinio kodekso 2091 dalį.

« Bankrotas - Bendro pobūdžio informacija | Belgija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 04-01-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė