Europos Komisija > ETIT > Bankrotas > Austrija

Naujausia redakcija: 02-04-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Bankrotas - Austrija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Kokios yra nemokumo procedūrų rūšys ir tikslai? 1.
2. Kokiais pagrindais pradedamos įvairios nemokumo procedūros? 2.
3. Kokius įsipareigojimus vykdo atskiri įvairių nemokumo procedūrų dalyviai? 3.
4. Kokie nemokumo procedūrų pradėjimo teisiniai padariniai? 4.
5. Kokios specifinės taisyklės taikomos tam tikroms kreditorių reikalavimų rūšims? 5.
6. Kokios nuostatos taikomos atsižvelgiant į kenkėjiškus veiksmus? 6.
7. Kokios sąlygos taikomos reikalavimams (ieškiniams) pateikti ir priimti? 7.
8. Kokios taisyklės taikomos reorganizavimo procedūrai? 8.
9. Kokios taisyklės taikomos likvidavimo procedūrai? 9.
10. Kokios yra nemokumo (bankroto ir taikos sutarties) procedūrų užbaigimo sąlygos? 10.

 

1. Kokios yra nemokumo procedūrų rūšys ir tikslai?

Austrijos teisė juridinio ar fizinio asmens nemokumo atveju pradeda taikos sutarties procedūrą (Ausgleichsverfahren) pagal Taikos sutarties įstatymą (Ausgleichsordnung - AO) ir bankroto procedūrą (bylą) (Konkursverfahren) pagal Bankroto įstatymą (Konkursordnung - KO).

Sąlyga bankroto bylai kelti yra skolininko (įmonės ar fizinio asmens) nemokumas. Nemokumas yra skolininko įsipareigojimų apmokėti už prekes ir paslaugas nevykdymas. Nemokumo sąlyga nelaikomas faktas, kai kreditoriai reikalauja apmokėjimo. Ta aplinkybė, kad skolininkas visiškai arba iš dalies patenkino arba dar gali patenkinti atskirų kreditorių reikalavimus, nėra pagrindas laikyti jį nemokiu (Bankroto įstatymo 66 straipsnis). Bankroto byla keliama prekybos bendrovėms, kurių atsakingas akcininkas (pajininkas, dalininkas) nėra fizinis asmuo, juridinių asmenų turtui ir palikimui, kai yra įsiskolinimų, kurie viršija turimo turto vertę (Bankroto įstatymo 67 straipsnis).

Jeigu yra pagrindai bankroto bylai kelti ar gresia nemokumas, skolininkas gali pateikti prašymą, kad vietoj bankroto procedūros jam būtų pradėta taikos sutarties procedūra (Taikos sutarties įstatymo 1 straipsnis).

Bankroto bylos pagrindinis tikslas yra vienodai patenkinti visų kreditorių reikalavimus. Atsižvelgiant į bankrutuojančio skolininko turimą turtą, kiekvienas iš jų gauna atitinkamą dalį pagal kvotą. Jeigu galima, reikia stengtis įmonę, kuriai dar galima padėti, ne likviduoti, bet suteikti skolininkui galimybę ją ekonomiškai sanuoti. Toks tikslas iškeliamas į pirmąją vietą tada, kai bankroto byloje sudaroma vadinamoji būtinoji taikos sutartis. Būtinoji taikos sutartis atleidžia skolininką nuo dalies skolos, jeigu jis per dvejus metus grąžina bent 20 % savo skolų.

viršųviršų

Specialios taisyklės taikomos fizinių asmenų bankrotui. Šiuo atveju galima atleisti skolininką nuo dalies skolos. Atleidimo esmė yra socialinis siekis suteikti žmonėms, kuriems susiklostė beviltiškos ekonominės aplinkybės, galimybę pradėti viską iš naujo. Fiziniams asmenims, kurie neužsiima įmonės veikla, keliama bankroto byla yra vadinama skolų sureguliavimo procedūra (Schuldenregulierungsverfahren) (Bankroto įstatymo 25 straipsnis).

Pagal taikos sutartį daugumos kreditorių nutarimu galima atleisti įsiskolinusią įmonę - siekiant ją sanuoti - nuo dalies skolos, jei ši skolininkė per dvejus metus apmoka bent 40% įsiskolinimų (kreditorių pretenzijų).

Be nemokumo procedūros (bankroto bylos ar taikos sutarties procedūros) teismo tvarka, skolininkas gali siekti sanavimo procedūros ne teismo tvarka. Tačiau sanavimo trūkumas, palyginti su teismo procedūra, yra tas, kad dėl jo reikia susitarti su visais kreditoriais ir ne visada yra paprasta dėl prieštaraujančių kreditorių surinkti balsų daugumą. Be to, pagal Bankroto įstatymo 69 straipsnio 2 dalį skolininkas per 60 dienų privalo pateikti pareiškimą dėl nemokumo, kai tik atsiranda pagrindas bankroto bylai kelti.

Norint išvengti nemokumo, iš anksto smarkiai sanuojant įmonę, toliau atsiranda galimybė taikyti įmonei reorganizavimo procedūrą pagal Įmonių reorganizavimo įstatymą (Unternehmensreorganisationsgesetz). Sąlyga - poreikis reorganizuoti įmonę, bet ne nemokumas. Reorganizuoti įmonę reikia tada, kai dėl jos blogėjančios ekonominės padėties kyla pavojus įmonės išlikimui, todėl būtina imtis priemonių, kurios padėtų užtikrinti jos tolesnę nuolatinę veiklą.

viršųviršų

2. Kokiais pagrindais pradedamos įvairios nemokumo procedūros?

Pagrindai bankroto bylai kelti:
  • mokumas arba įsiskolinimas, kuris viršija turto vertę (žr. pirmiau);
  • iš esmės išlaidas padengiantis turtas;
  • skolininko arba kreditoriaus pareiškimas dėl bankroto bylos kėlimo.
Pagrindai taikos sutarčiai sudaryti:
  • nemokumas, gręsiantis nemokumas arba didelis įsiskolinimas;
  • skolininko prašymas leistinai taikos sutarčiai sudaryti.

3. Kokius įsipareigojimus vykdo atskiri įvairių nemokumo procedūrų dalyviai?

Bankroto byloje:
  • Bankroto bylų teismas (Konkursgericht)
    • kelia ir veda bylą;
    • skiria ir kontroliuoja bankrutuojančio skolininko turto administratorių (Masseverwalter);
    • užtikrina (areštuoja) bankrutuojančio skolininko turtą (Konkursmasse);
    • veda kreditorių susirinkimus, ypač kai tariamasi dėl būtinosios taikos sutarties sudarymo arba mokėjimų grafiko;
    • atsižvelgdamas į nutarimus, sprendžia neišspręstus klausimus;
    • nutraukia bankroto bylą.
  • Bankrutuojančio skolininko turto administratorius (Masseverwalter)
    • atsakingas už praktinį bankroto procedūros vykdymą;
    • tikrina skolininko ekonominę padėtį;
    • įvertina, ar galima įmonės veiklą tęsti toliau, ar jau uždarytą įmonę reikia vėl atidaryti;
    • patikrina, ar būtinoji taikos sutartis atitinka kreditorių interesus ir ar ją bus galima įvykdyti;
    • nustato aktyvus ir juos naudoja;
    • administruoja ir saugo bankrutuojančio skolininko turtą (Konkursmasse);
    • naudojasi teise teikti skundus (protestus) dėl bankrutuojančio skolininko turto;
    • kartu nustato skolų būklę (dydį);
    • skirsto bankrutuojančio skolininko turto gautas pajamas (Masseerlös).

Neturinčių įmonės fizinių asmenų procedūroms (skolų sureguliavimo procedūroms) nebūtina skirti turto administratorių. Jei bankroto bylų teismas atsisako turto administratoriaus, jis pats turi atlikti pagal Bankroto įstatymą jam priskirtinas funkcijas.

viršųviršų

  • Skolininkas
    • turi teisę pateikti pareiškimą bankroto bylai kelti ir apskųsti dėl bankroto bylos iškėlimo;
    • kuriam iškeliama bankroto byla, negali laisvai disponuoti turtu, priklausančiu po bylos iškėlimo kreditoriams;
    • turi teisę dalyvauti kreditorių susirinkimuose ir kreditorių komiteto posėdžiuose;
    • turi teisę pateikti prašymą būtinajai taikos sutarčiai sudaryti.
  • Kreditorius
    • Kreditorių susirinkimas;
    • turi teisę teikti tam tikrus prašymus (pavyzdžiui, sudaryti kreditorių komitetą, nušalinti turto administratorių);
    • balsuoja dėl pasiūlymo sudaryti būtinąją taikos sutartį;
    • bet kuriuo atveju teismo paskirtas kreditorių komitetas;
    • remia ir kontroliuoja turto administratorių;
    • iš anksto pareiškia nuomonę dėl svarbių turto administratoriaus atsargumo priemonių;
    • tam tikrais atvejais turi teisę pritarti.
Taikos sutartyje:
  • Taikos sutarčių teismas (Ausgleichsgericht)
    • pradeda ir veda procedūrą;
    • skiria ir kontroliuoja taikos sutarties administratorių (Ausgleichsverwalter) bei kitus organus;
    • atsižvelgdamas į nutarimus, sprendžia tam tikrus neišspręstus klausimus;
    • nutraukia taikos sutarties procedūrą.
  • Taikos sutarties administratorius (Ausgleichsverwalter)
    • kontroliuoja skolininką ir jo vadovavimą veiklai;
    • nustato ekonominę skolininko padėtį ir raštu pateikia laikinąją ataskaitą;
    • tikrina užregistruotus kreditorių reikalavimus;
    • duoda sutikimą tam tikriems sandoriams vykdyti.
  • Skolininkas
    • pateikia prašymą pradėti taikos sutarties procedūrą ir jame nurodo pasiūlymą dėl leistinos taikos sutarties sudarymo;
    • iš esmės turi įgaliojimą disponuoti turtu ir toliau administruoja savo turtą;
    • yra kontroliuojamas taikos sutarties administratoriaus.
  • Kreditorius
    • kreditorių susirinkimas balsuoja dėl pasiūlymo taikos sutarčiai sudaryti;
    • bet kuriuo atveju teismo paskirta kreditorių taryba konsultuoja, remia ir kontroliuoja taikos sutarties administratorių.

4. Kokie nemokumo procedūrų pradėjimo teisiniai padariniai?

Bankroto byla (Konkursverfahren):

Apie bankroto bylos kėlimą viešai paskelbiama oficialiu įsakymu interneto svetainėje Deutsch. Bankroto bylos teisinis veikimas prasideda jau kitą dieną po viešo įsakymo paskelbimo. Be to, duomenys apie bankroto procesą pateikiami ir skelbiami viešuosiuose registruose (kadastre, įmonių registre ir kt.).

viršųviršų

Iškėlus bankroto bylą, skolininkui neleidžiama laisvai disponuoti visu vykdomajai procedūrai skirtu (areštuotu) turtu, kuris jam tuo metu priklauso arba kurį jis įsigyja jau bankroto metu. Šis bankrutuojančio skolininko likutinis turtas yra skirtas jo kreditorių reikalavimams tenkinti ir pagal Austrijos teisę vadinamas „bankroto mase“ (Konkursmasse). Bankrutuojančio skolininko likutinį turtą reikia saugoti bei administruoti ir naudoti jo kreditorių (Konkursgläubiger) reikalavimams tenkinti (Bankroto įstatymo 1 straipsnis).

Iškėlus bankroto bylą, bankrutuojančio skolininko teisiniai veiksmai, kurie susiję su jo likutiniu turtu, skirtu kreditorių, turinčių teisę į šį likutinį turtą, reikalavimams tenkinti, poveikio neturi (Bankroto įstatymo 3 straipsnio 1 dalis).

Jei iškelta bankroto byla, tai prieš bankrutuojantį skolininką jokių teisinių ginčų, kurių tikslas - pareikšti arba užtikrinti kreditorių reikalavimus dėl bankrutuojančio skolininko likutinio turto, negalima nei teikti teismui spręsti, nei jų tęsti. Tačiau teisinius ginčus dėl įkeitimu ir (arba) hipoteka užtikrintų kreditoriaus reikalavimų pirmumo teisės į bankrutuojančio skolininko turtą (Absonderungsansprüche) ir dėl pretenzijų gauti daiktus, nepriklausančius bankrutuojančio skolininko likutiniam turtui (Aussonderungsansprüche), iškėlus bankroto bylą, galima teikti teismui ir tęsti tik prieš bankrutuojančio skolininko turto administratorių (Bankroto bylos įstatymo 6 straipsnio 1 ir 2 dalys).

Visi teismui perduoti teisiniai ginčai, kuriuos sprendžiant bankrutuojantis skolininkas yra ieškovas arba atsakovas, išskyrus ginčus dėl kreditorių reikalavimų, kurie nesusiję su bankrutuojančios įmonės likutiniu turtu, iškėlus bankroto bylą, yra nutraukiami (Bankroto įstatymo 7 straipsnio 1 dalis).

viršųviršų

Taikos sutarties procedūra (Ausgleichsverfahren)

Apie taikos sutarties procedūros pradžią irgi viešai skelbiama oficialiu įsakymu interneto svetainėje. Teisinis taikos sutarties procedūros poveikis prasideda kitą dieną po įsakymo turinio viešojo paskelbimo (Taikos sutarties įstatymo 7 straipsnio 1 dalis). Be to, apie taikos sutarties procesą pažymima ir viešuosiuose registruose (kadastre, įmonių registre ir kt.).

Nuo prašymo dėl taikos sutarties pateikimo dienos iki jos procedūros vykdymo pradžios skolininkui neleidžiama parduoti ar įkeisti nekilnojamąjį turtą, pareikšti pirmumo teises į savo turtą, sudaryti sandorius dėl laidavimo ar neatlygintino disponavimo turtu. Tokio pobūdžio teisiniai veiksmai kreditoriams poveikio neturi. Nuo pat procedūros vykdymo pradžios skolininkas, norėdamas uždaryti savo įmonę ar vėl ją atidaryti, turi gauti taikos sutarties teismo (Ausgleichsgericht) leidimą. Be to, ir tam tikriems kitiems teisiniams sandoriams sudaryti taikos sutarties procedūros metu jis turi gauti taikos sutarties administratoriaus (Ausgleichsverwalter) sutikimą. Skolininkas taikos sutarties procedūros metu gali naudoti turimas lėšas savo reikmėms tik tiek, kiek jų reikia kukliai pragyventi jam pačiam ir jo šeimai (Taikos sutarties įstatymo 8 straipsnis).

Pateikus reikalavimą taikos sutarties procese, jo senatis nutrūksta (Taikos sutarties įstatymo 9 straipsnis).

Nuo procedūros vykdymo pradžios negalima įsigyti teismo nustatomų įkeitimo ar patenkinimo teisių į skolininko daiktus (Taikos sutarties įstatymo 10 straipsnis).

5. Kokios specifinės taisyklės taikomos tam tikroms kreditorių reikalavimų rūšims?

Bankroto procedūra:
Teisės į bankrutuojančiam skolininkui nepriklausantį, bet pas jį esantį turtą (Aussonderungsrechte)

Teisės į bankrutuojančiam skolininkui nepriklausantį turtą (Aussonderungsrecht) apima daiktus, kurie yra būtent pas skolininką, tačiau jam nepriklauso (Bankroto įstatymo 44 straipsnis). Kadangi bankrutuojančio skolininko likutinis turtas apima tik jam nuosavybės teise priklausantį turtą, tai bankroto bylos kėlimas teisei į tokį turtą, kuris dar nėra šio skolininko nuosavybė, iš esmės jokio poveikio neturi.

viršųviršų

Pirmumo teisės į bankrutuojančio skolininko turtą (Absonderungsrechte)

Pirmumo teisėmis į bankrutuojančio skolininko turtą ar jo dalį (Absonderungsrechte) yra laikomos bankroto proceso metu nustatytos turtinės visų pirmiausia tenkintinos pretenzijos į tam tikrus bankrutuojančio skolininko daiktus. Kreditorių, turinčių pirmumo teisę į turtą, reikalavimas, kai jis užtikrintas garantiniu turtu (pavyzdžiui, įkeitimu), eiliškumo požiūriu tenkintinas pirmiau negu bankrutuojančios įmonės likusiųjų kreditorių reikalavimai. Pardavus turtą už didesnę sumą ir gavus už jį didesnes pajamas, gautas pelnas pervedamas į bendrą bankrutuojančio skolininko likutinį turtą (Bankroto įstatymo 48 straipsnis). Iš esmės tokiai pirmumo teisei į turtą ar jo dalį bankroto bylos iškėlimas poveikio neturi.

Bankrutuojančio skolininko kreditorių reikalavimai (Konkursforderungen)

Bankrutuojančio skolininko kreditorių reikalavimai - vadinamieji „bankroto reikalavimai“ (Konkursforderungen) - yra kreditorių, kuriems jau bankroto bylos iškėlimo metu priklauso turtinės pretenzijos prieš bankrutuojantį skolininką, reikalavimai (Bankroto įstatymo 51 straipsnis). Tačiau bankrutuojančio skolininko kreditorių reikalavimais nėra laikoma nuo bankroto bylos iškėlimo priskaičiuojamos skolų palūkanos, piniginės nuobaudos dėl bet kokio pobūdžio nusikalstamų veiksmų ir pretenzijos dėl dovanų (Bankroto įstatymo 58 straipsnis).

Bankrutuojančio skolininko kreditorių reikalavimams iš esmės taikomas lygiavos principas (Gleichbehandlungsgrundsatz). Nei viešajam sektoriui (valstybės ir savivaldybės įmonėms), nei darbuotojams bankroto procese nėra teikiama pirmenybė. Tačiau vis dėlto antraeiliai reikalavimai yra akcininko (pajininko, dalininko) reikalavimai grąžinti akcininko (pajininko, dalininko) paskolas, pakeičiančias nuosavą kapitalą,.

viršųviršų

Įskaitymas (Aufrechnung)

Kreditoriniai reikalavimai, kurie, pradėjus bankroto procedūrą, jau buvo įskaityti, daugiau nereiškiami (Bankroto įstatymo 19 straipsnio 1 dalis). Tai garantuoja kreditoriui, kuris kartu yra bankrutuojančio skolininko skolininkas, saugaus kreditoriaus poziciją. Tačiau toks kreditorius patiria turto netektį, jeigu jo paties kreditoriniai reikalavimai didesni už bankrutuojančio skolininko kreditorinius reikalavimus. Esant tokiai turto netekčiai, jis gali dalyvauti bankroto procedūroje. Įskaitymo sąlygos išsamiau pateikiamos įstatyme (Bankroto įstatymo 20 straipsnis) Austrijos federalinio kanclerio interneto svetainėje (Bundeskanzleramtswebseite Deutsch).

Pirmaeiliai reikalavimai, keliami bankrutuojančio skolininko turtui, skirti bankroto proceso ir skolininko turto administravimo išlaidoms padengti (Masseforderungen)

Pirmaeiliai reikalavimai, keliami bankrutuojančio skolininko turtui, skirti bankroto proceso ir skolininko turto administravimo išlaidoms padengti, yra tenkinami pirmiau negu kitų kreditorių, kurių reikalavimai nėra apsaugoti garantijomis. (Bankroto įstatymo 47 straipsnio 1 dalis). Svarbiausi pirmaeiliai reikalavimai, skirti bankroto procesui ir turto administravimui, yra šie (Bankroto įstatymo 46 straipsnio 1 dalis):

  • bankroto proceso išlaidos;
  • išlaidos, susijusios su bankrutuojančio skolininko likutinio turto išlaikymu, administravimu ir tvarkymu;
  • visi su bankrutuojančio skolininko nuosavu likutiniu turtu susiję viešieji mokesčiai (valstybei ir savivaldos institucijoms), kuriuos privaloma mokėti iškėlus bankroto bylą;
  • darbuotojų reikalavimai sumokėti atlyginimus, iškėlus bankroto bylą;
  • reikalavimai vykdyti dvišales sutartis, kuriose skolininkui atstovauja bankrutuojančio skolininko turto administratorius;
  • pretenzijos dėl bankrutuojančio skolininko turto administratoriaus teisinių veiksmų;
  • pretenzijos dėl bankrutuojančio skolininko likutinio turto nepagrįsto didinimo;
  • pretenzijos dėl darbo santykių pabaigos, jeigu juos bankroto procedūros metu bankrutuojančio skolininko turto administratorius pradėjo iš naujo.

Bankrutuojančio skolininko kreditorių reikalavimai, skirti bankroto procesui ir turto administravimui, neturi būti įregistruoti bankroto byloje. Jeigu bankrutuojančio skolininko turto administratorius vengia tenkinti tokių kreditorių reikalavimus - išmokėti jiems reikiamas administravimui sumas - tai kreditorius savo pretenzijas gali pareikšti teisme.

viršųviršų

Bankrutuojančio skolininko sutartys
  • Komerciniai pasiūlymai: Komerciniai pasiūlymai, teikiami bankrutuojančiam skolininkui, ir vėliau iš esmės lieka galioti. Bankrutuojančiojo skolininko nuosavo likutinio turto administratorius gali pasirinkti: priims jis tą pasiūlymą ar ne. Tokiu atveju sutarties šalies pretenzijos yra laikomos pirmaeiliais reikalavimais, keliamais bankrutuojančiojo skolininko nuosavam likutiniam turtui (Bankroto įstatymo 26 straipsnio 2 dalis). Komerciniai pasiūlymai, teikiami bankrutuojančiajam skolininkui ir vėliau bankrutuojančiojo skolininko nuosavo likutinio turto administratoriui, neprivalomi.
  • Dvišalės sutartys: Jeigu dvišalė sutartis tarp bankrutuojančio skolininko ir kitos šalies, iškėlus bankroto bylą, dar neįvykdyta arba įvykdyta tik iš dalies, bankrutuojančio skolininko nuosavo likutinio turto administratorius gali arba įvykdyti vietoj bankrutuojančiojo skolininko sutartį (iki galo) ir reikalauti kitą šalį ją įvykdyti taip pat, arba sutartį nutraukti (Bankroto įstatymo 21 straipsnio 1 dalis).
  • Nuomos sutartys: Bankroto bylos iškėlimas iš pradžių nuomos santykiams įtakos neturi. Jeigu nuomininkas tampa nemokiu, tuomet ir bankrutuojančio skolininko nuosavo likutinio turto administratorius, ir nuomotojas, laikydamiesi įstatymų, arba per trumpesnį, nei sutarta, nuomos laikotarpį turi nutraukti nuomos sutartį (Bankroto įstatymo 23 straipsnis).
  • Darbo sutartys: Jeigu bankrutuojantis skolininkas yra darbdavys ir darbo santykiai jau prasidėję, iš esmės per vieno mėnesio laikotarpį nuo nutarimo, pagal kurį įsakoma, leidžiama arba nurodoma uždaryti įmonę arba jos skyrių (sektorių), paskelbimo, darbuotojas pirma nustatyto laiko gali nutraukti darbo sutartį pats arba tai gali padaryti bankrutuojančio skolininko nuosavo likutinio turto administratorius, laikydamasis įstatymų, kolektyvinių sutarčių ar leistinų sutartų trumpesnių sutarčių nutraukimo terminų ir atsižvelgdamas į įstatymo numatytus sutarčių nutraukimo apribojimus.
Taikos sutarties procedūra
Taikos sutarties reikalavimai (kreditorių reikalavimai sudarant taikos sutartį) (Ausgleichsforderungen)

Taikos sutarties reikalavimai (kreditorių reikalavimai, sudarant taikos sutartį) yra nepirmaeiliai reikalavimai, kurie turi būti tenkinami pagal atitinkamas kvotas. Kreditorių reikalavimus, pareikštus taikos sutarties procedūros metu, skolininkas privalo per tam tikrą nustatytą laikotarpį arba pripažinti, arba užginčyti. Kreditorių reikalavimų pareiškimas yra svarbus kreditorių balsų teisei taikos sudarymo susirinkimo dieną balsuojant dėl pasiūlymo sudaryti taikos sutartį. Jeigu pasiūlymas sudaryti taikos sutartį yra priimamas ir teismo patvirtinamas, tuomet, skolininkui vykdant taikos sutartį, kreditorių reikalavimai pagal taikos sutartį sumažinami iki tam tikrų kvotų. Ta pati sąlyga taikoma ir nepareikštiems kreditorių reikalavimams.

viršųviršų

Teisės į bankrutuojančiam skolininkui nepriklausantį, bet pas jį esantį turtą (Aussonderungsrechte) ir pirmumo teisės į bankrutuojančiojo skolininko turtą dėl įkeitimo ar garantijų (Absonderungsrechte)

Vykdant ir bankroto, ir taikos sutarties procedūras, teisės į bankrutuojančiam skolininkui nepriklausantį, bet pas jį esantį turtą (Aussonderungsrechte) ir pirmumo teisės į bankrutuojančiojo skolininko turtą dėl įkeitimo ar garantijų (Absonderungsrechte) iš esmės neliečiamos. Tačiau šių procedūrų metu gali tekti turto grąžinimą būtinai atidėti.

Įskaitymas (Aufrechnung)

Įskaitymo nuostatos (Taikos sutarties įstatymo 19 ir 20 straipsniai) atitinka įskaitymo nuostatas vykdant bankroto procedūrą.

Sutartys

Pradžioje taikos sutarties procedūra neapima reikalavimų (prievolių) pagal dvišales sutartis, kuriose, pradėjus vykdyti minėtą procedūrą, nė viena iš sutarties šalių nebuvo iki galo įvykdžiusi nustatytų įsipareigojimų,. Tačiau skolininkas gali pasirinkti, ar reikalauti, kad kita šalis likusius įsipareigojimus įvykdytų, ar sutartį nutraukti (Taikos sutarties įstatymo 20 b straipsnis). Norint nutraukti sutartį, reikalingas taikos sutarties administratoriaus (Ausgleichsverwalter) sutikimas. Taikos sutarties administratorius turi teisę sutikti nutraukti tokią sutartį tik tuo atveju, jei sutarties įvykdymas ar tolesnis vykdymas trukdytų sudaryti ar įvykdyti taikos sutartį arba tęsti įmonės veiklą (Taikos sutarties įstatymo 20 b straipsnis). Tokia nuostata ypač taikytina nuomos ir darbo sutartims.

  • Nuomos sutartys: Jeigu skolininkas išsinuomojo daiktą, tuomet jis, pritarus taikos sutarties administratoriui, gali nutraukti sutartį per mėnesį nuo nutarimo pradėti taikos sutarties procedūrą paskelbimo pagal įstatymų nustatytą nuomos sutarties nutraukimo terminą (Taikos sutarties įstatymo 20 c straipsnio 2 dalis).
  • Darbo sutartys: Jeigu skolininkas yra darbdavys, tuomet jis, pritarus taikos sutarties administratoriui, gali nutraukti darbo sutartį per mėnesį nuo nutarimo pradėti taikos sutarties procedūrą paskelbimo pagal įstatymų bei kolektyvinių sutarčių nustatytą ir leistinu būdu sutartą trumpesnį darbo sutarties nutraukimo terminą ir įstatymo nustatytus sutarčių nutraukimo apribojimus.

6. Kokios nuostatos taikomos atsižvelgiant į kenkėjiškus veiksmus?

Teisinius veiksmus, kurių buvo imtasi iki bankroto bylos iškėlimo ir kurie siejasi su bankrutuojančiojo skolininko turtu, galima apskųsti, jeigu tie veiksmai buvo tyčiniai, ketinant pakenti interesams ir iššvaistyti turtą (Bankroto įstatymo 28 straipsnis), sudaryti sau privilegijas (Bankroto įstatymo 30 straipsnis) arba žinant apie nemokumą (Bankroto įstatymo 31 straipsnis). Taip pat yra numatytas neatlyginto ir į jį panašaus disponavimo turtu (Bankroto įstatymo 29 straipsnis) apskundimas. Apskundimo sąlygos išsamiau nustatytos įstatyme, kurį galima rasti Austrijos federalinio kanclerio interneto svetainėje (Bundeskanzleramtswebseite Deutsch).

viršųviršų

7. Kokios sąlygos taikomos reikalavimams (ieškiniams) pateikti ir priimti?

Žr. atsakymą į 5-ąjį klausimą.

8. Kokios taisyklės taikomos reorganizavimo procedūrai?

Būtinosios taikos sutarties procedūra (Zwangsausgleichsverfahren)

Būtinoji taikos sutartis pati savaime nėra atskira nemokumo procedūra, ji yra tik „taikos sutartis bankroto byloje“. Kartu šiuo atveju ir sudarius taikos sutartį, ir ją įvykdžius, yra atleidžiama nuo dalies skolos. Bankrutuojantis skolininkas moka būtinosios taikos sutarties procedūroje nustatytas kvotas ir kartu atleidžiamas nuo kreditorių reikalavimų bankroto byloje.

Būtinosios taikos sutarties procedūrą galima pradėti tik sąžiningo (neteisto už tyčinį bankrotą ir akivaizdų ketinimą vilkinti bylą ar kt..) bankrutuojančiojo skolininko prašymu. Kartu bankrutuojantis skolininkas turi pateikti siūlymą, kai bus tenkinami ir užtikrinami kreditorių reikalavimai (Bankroto įstatymo 140 straipsnio 1 dalis). Prašymo teikti negalima, jei kreditoriams nepasiūloma mažiausia įstatymo nustatyta 20 % kreditorinių reikalavimų kvota, kurią reikia sumokėti per dvejus metus. Fiziniams asmenims, kurie neturi įmonės, gali būti nustatytas ilgesnis negu dvejų metų mokėjimo terminas, tačiau mokėjimo kvota turi būti ne mažesnė kaip 30 % kreditorinių reikalavimų (Bankroto bylos įstatymo 141 straipsnio Z 3 KO). Kreditorių teisės į bankrutuojančiam skolininkui nepriklausantį, bet pas jį esantį turtą (Aussonderungsrechte) ir pirmumo teisės į bankrutuojančiojo skolininko turtą (Absonderungsrechte) iš esmės neliečiamos; bankrutuojančiojo skolininko turto, kuris priklauso bylos proceso ir nuosavo likutinio administravimo išlaidoms padengti, kreditorių (Massegläubiger) pirmaeiliai reikalavimai turi būti tenkinami visiškai, o bankrutuojančiojo skolininko kreditorių, turinčių teisę į bankrutuojančio skolininko nuosavą likutinį turtą (Konkursgläubiger), pareikšti reikalavimai, iškėlus bankroto bylą, turi būti tenkinami visiems vienodai (Bankroto įstatymo 149 f straipsnis). Be to, šių likusių bankrutuojančio skolininko kreditorių teisės prieš bankrutuojančio skolininko laiduotojus, bendraskolininkius arba asmenis, privalančius atlyginti atgręžtinius reikalavimus, negavus aiškaus atsakingo asmens pritarimo, neturi būti ribojamos (Bankroto įstatymo 151 straipsnis). Būtinajai taikos sutarčiai sudaryti turi pritarti bankrutuojančio skolininko kreditorių, kurių reikalavimai į skolininko likutinį turtą įsigalioja iškėlus bankroto bylą (Konkursgläubiger), dalyvaujančių būtinosios taikos sutarties susirinkime ir turinčių teisę balsuoti, balsų dauguma. Be to, pritariančių kreditorių bendra reikalavimų visuma turi sudaryti ne mažiau kaip tris ketvirtadalius visų susirinkime dalyvaujančių kreditorių reikalavimų (Bankroto įstatymo 147 straipsnio 1 dalis).

viršųviršų

Jeigu būtinąją taikos sutartį patvirtina teismas, bankrutuojantis skolininkas atleidžiamas nuo įsiskolinimų kreditoriams, turintiems teisę į bankrutuojančio skolininko nuosavą likutinį turtą (Konkursgläubiger), likučio, viršijančio kvotą (Bankroto įstatymo 156 straipsnis).

Skolų reguliavimo procedūra (Schuldenregulierungsverfahren)

Jeigu skolų reguliavimo procedūroje nesutariama dėl būtinosios taikos sutarties, skolininko turtas parduodadmas. Kita galimybė likviduoti įsiskolinimą yra mokėjimų planas (Zahlungsplan) arba kompensacinių išmokų procedūra (Abschöpfungsverfahren), vykdoma per kreditorių patikėtinį pagal subsidiarumo principą. Mokėjimų planas yra tam tikra būtinosios taikos sutarties forma. Pagrindiniai skirtumai yra tie, kad šiuo atveju nėra įstatymo nustatytos minimalios kvotos, o didžiausias leistinas mokėjimų terminas yra pratęsiamas iki septynerių metų. Mokėjimo planui priimti reikalinga tokia pat kreditorių balsų dauguma, kaip ir būtinajai taikos sutarčiai sudaryti.

Jeigu kreditoriai nepritaria mokėjimo planui, teismas turi priimti sprendimą pagal pateiktą skolininko prašymą leisti vykdyti kompensacinių išmokų procedūrą, atleidžiant jį nuo skolos likučio (Bankroto įstatymo (200 straipsnio 1 dalis). Kreditorių sutikimo šiuo atveju nereikia. Kompensacinėms išmokoms pirmiausia yra paskiriama pajamų dalis, kurią būtina sulaikyti (areštuoti). Atitinkamus (atlyginimo) reikalavimus skolininkas turi perleisti septyneriems metams kreditorių patikėtiniams. Procedūra laikoma sėkminga, jeigu skolininkui, kuris gavo pajamų už parduotą turtą ir mokėjo kompensacines išmokas, per trejus metus pavyksta patenkinti bent 50 % arba per septynerius metus bent 10 % kreditorių reikalavimų. Tokiais atvejais teismas pareiškia, kad kompensacinių išmokų procedūra yra baigta, ir skolininkas atleidžiamas nuo skolų likučio (Bankroto įstatymo 213 straipsnis). Jeigu mokėjimo tikslas per septynerius metus neįgyvendinamas, teismas dar gali atleisti nuo skolos likučio, atidėti sprendimą arba pratęsti kompensacinių išmokų procedūrą daugiausia trejiems metams.

viršųviršų

Taikos sutarties procedūra (Ausgleichsverfahren)

Jeigu skolininkas yra nemokus, jo įsiskolinimas viršija turimo turto vertę (žr. 1-ąjį klausimą) arba jam gresia nemokumas, skolininkas gali pateikti prašymą taikos sutarties procedūrai pradėti. Įteikdamas prašymą taikos sutarčiai sudaryti, jis turi kartu pridėti daugybę dokumentų (turto sąrašą, kreditorių ir skolininkų sąrašą, paskutiniųjų trejų metų balansus, pasiūlymą taikos sutarčiai sudaryti ir kt.). Sąlyga leisti sudaryti taikos sutartį, be skolininko sąžiningumo, yra pasiūlymas apmokėti įstatymo nustatytą mažiausią kvotą, būtent 40 % kreditorių reikalavimų per dvejus metus nuo taikos sutarties priėmimo.

Paprastai taikos sutartis turi būti priimama per 90 dienų nuo procedūros vykdymo pradžios (Taikos sutarties įstatymo 67 straipsnio 1 dalies 2 nuostata). Reikalavimai dėl balsų daugumos atitinka daugumą, kurios reikia būtinajai taikos sutarčiai sudaryti (žr. pirmiau). Taikos sutarčiai yra reikalingas teismo patvirtinimas. Sprendimas dėl patvirtinimo viešai paskelbiamas nemokumo procedūrų duomenų banke (Taikos sutarties įstatymo 49 straipsnio 3 dalis).

Procedūrą užbaigti galima trejopai: nutraukti procedūrą nekontroliuojant skolininko, nutraukti procedūrą kontroliuojant skolininką per reikalų patikėtinį arba tęsti taikos sutarties procedūrą kontroliuojant skolininką per taikos sutarties administratorių.

9. Kokios taisyklės taikomos likvidavimo procedūrai?

Iš esmės bankrutuojančio skolininko likutiniam turtui priklausančius daiktus ne teismo tvarka turi perimti bankrutuojančio skolininko likutinio turto administratorius („likvidatorius“), tą turtą laisvai parduodamas. Tik išimties atvejais, jei taip nutaria bankroto bylų teismas, bankrutuojančio skolininko likutinio turto administratorius prašymu, turtas parduodamas teismo sprendimu iš varžytynių pagal vykdomosios procedūros tvarką (Exekutionsordnung).

viršųviršų

Jeigu reikalingos ypatingos atsargumo priemonės, bankrutuojančio skolininko likutinio turto administratorius pirmiausia turi gauti kreditorių komiteto (Gläubigerausschuss) pritarimą (Bankroto įstatymo 114 straipsnio 1 dalis). Be to, bankrutuojančio skolininko likutinio turto administratorius apie tam tikrus teisinius sandorius, kurių vertė yra didesnė nei 100 tūkstančių eurų, privalo pranešti bankroto bylų teismui iš anksto - prieš aštuonias dienas. Teismas turi teisę neleisti sudarinėti tokių sandorių (Bankroto įstatymo 116 straipsnis: taikos sutarčių sudarymas, ginčytinų reikalavimo teisių į esantį pas skolininką, bet jam nepriklausantį turtą pripažinimas, ginčytinų pretenzijų į skolininko turtą, kuriuo būtina tenkinti kreditorių reikalavimus pirmumo teise, pripažinimas bei tarpusavio įskaitymų ir skolininko ginčytino turto, priklausančio bankrutuojančio skolininko likutiniam turtui, pripažinimas ir kt.). Tam tikriems teisiniams sandoriams - nepaisant jų vertės dydžio - yra būtinas kreditorių komiteto ir bankroto bylų teismo leidimas (Bankroto įstatymo 117 straipsnis).

Kreditorių komitetas, bankroto bylų teismui leidus, gali nutarti, kad kreditorių reikalavimai, kurių patenkinti ar išieškoti beveik neįmanoma, ir menkaverčiai daiktai yra perleidžiami bankrutuojančiajam skolininkui laisvai disponuoti (Bankroto įstatymo 119 straipsnio 5 dalis).

Kreditorių (Massegläubiger), turinčių teisę į bankrutuojančiojo skolininko turtą, kuris skirtas bankroto procedūros ir likutinio turto administravimo išlaidoms padengti, reikalavimus, nepaisant procedūros eigos, būtina tenkinti, kai tik tie reikalavimai nustatomi, ir juos būtina apmokėti (Bankroto įstatymo 124 straipsnio 1 dalis). Jei bankrutuojančiojo skolininko likutinio turto nepakanka bankroto procedūros išlaidoms apmokėti ir bankrutuojančiojo skolininko administravimo reikalavimams (Masseforderungen) padengti, bankrutuojančio skolininko likutinio turto (vadinamosios „bankroto masės“) administratorius (Masseverwalter) nedelsdamas turi pranešti bankroto bylų teismui ir netenkinti šių kreditorių reikalavimų. Toliau skelbiamas „bankrotas - bankroto procese“ (Bankroto įstatymo 124 a straipsnis).

viršųviršų

Pradėti tenkinti kreditorių (Konkursgläubiger), kurie turi teisę į bankrutuojančiojo skolininko turėtą arba įgytą iki bankroto bylos iškėlimo turtą, reikalavimus galima tik po bendrojo patikrinimo susirinkimo (Prüfungstagsatzung). Turtą skirstyti skolininko likutinio turto administratorius iš esmės gali tik gavęs kreditorių komiteto pritarimą ir bankroto bylų teismo sutikimą (Bankroto įstatymo 128-130 straipsniai). Specialios taisyklės yra taikomos užginčytiems (Bankroto įstatymo 134 straipsnis) ir tik vėliau pateiktiems (Bankroto įstatymo 131 straipsnis) reikalavimams nagrinėti, be to, svarstyti tų bankrutuojančio skolininko kreditorių (Konkursgläubiger) reikalavimus, kurie, be, teisės į iki bankroto bylos iškėlimo turėtą likutinį turtą, kartu, turi ir pirmumo teisę į įkeistą arba garantinį turtą (Absonderungsgläubiger) (Bankroto įstatymo 132 straipsnis).

10. Kokios yra nemokumo (bankroto ir taikos sutarties) procedūrų užbaigimo sąlygos?

Bankroto procedūra (Konkursverfahren)

Bankroto procedūrą reikia baigti, kai bankroto bylų teismui įrodoma, jog turto paskirstymas yra galutinai įvykdytas - būtinosios taikos sutarties sudarymo atveju (Bankroto įstatymo 139 straipsnio 1 dalis), o šis teismas patvirtina įsiteisėjimą ir kreditorių, turinčių pirmumo teisę į tam tikrus skolininko daiktus dėl įkeitimo ar garantijų (Absonderungsgläubiger); kreditorių, kurie yra savininkai tų daiktų, kuriais bankroto procedūros metu disponuoja skolininkas (Aussonderungsgläubiger); kreditorių, kurie turi reikalavimų dėl bankrutuojančio skolininko likutinio turto administravimo ir tvarkymo (Massegläubiger), pretenzijos yra patenkintos arba užtikrintos (Bankroto įstatymo 157 straipsnio 1 dalis). Bankroto procedūrą taip pat reikia baigti, kai patvirtinamas mokėjimų planas su įsiteisėjimu (Bankroto įstatymo 196 straipsnio 1 dalis) arba pradėta su įsiteisėjimu kompensacinių išmokų procedūra, vykdoma per kreditorių patikėtinį (Abschöpfungsverfahren) (Bankroto įstatymo 200 straipsnio 4 dalis).

viršųviršų

Be to, bankroto procedūrą reikia baigti, kai su tokiu sprendimu sutinka visi kreditoriai, kurie turi reikalavimų dėl bankrutuojančio skolininko likutinio turto administravimo ir tvarkymo (Massegläubiger), ir kreditoriai, kurie turi atitinkamų reikalavimų, atsiradusių jau iki bankroto bylos iškėlimo, dėl likutinio turto, (Konkursgläubiger) (Bankroto bylos įstatymo 167 straipsnio 1 dalis), arba jei bankroto procedūros metu paaiškėja, kad turto neužteks bankroto bylos išlaidoms padengti (Bankroto bylos 166 straipsnis).

Įsiteisėjusio bankroto procedūros baigimo padariniai:

  • Buvęs skolininkas vėl įgyja teisę visiškai disponuoti savo turtu (Bankroto bylos 59 straipsnis), o bankrutuojančio skolininko likutinio turto administratoriaus įgaliojimai baigiasi.
  • Buvęs skolininkas vėl įgyja neribotą aktyviąją ir pasyvią teisę vesti procesą. Nagrinėjamuose teismo procesuose vyksta įstatymo nustatyta šalių kaita - nuo turto klausimų nagrinėjimo pereinama prie buvusio skolininko.
  • Kreditoriai, kurie turi atitinkamų reikalavimų, atsiradusių iki bankroto bylos iškėlimo, dėl likutinio turto, (Konkursgläubiger), gali vėl be apribojimų reikalauti, kad buvęs skolininkas vykdytų įsipareigojimus bankroto kvotą viršijančiai savo kreditorinių reikalavimų daliai atgauti.

Tam tikrose srityse taikomi administraciniai (pavyzdžiui, pagal Verslo įstatymą) arba profesiniai (pavyzdžiui, pagal Advokatūros įstatymą) apribojimai bankrutavusiam skolininkui vėl turėti verslo įmonę. Baudžiamosios sankcijos gresia, jeigu kreditoriams yra kenkiama tyčia.

Taikos sutarties procedūra (Ausgleichsverfahren)

Baigus procedūros vykdymą, panaikinami taikos sutarties procedūroje taikomi apribojimai skolininkui laisvai disponuoti savo turtu.

« Bankrotas - Bendro pobūdžio informacija | Austrija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 02-04-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė