Europos Komisija > ETIT > Taikoma teisė > Portugalija

Naujausia redakcija: 28-02-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Taikoma teisė - Portugalija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

I. GALIOJANČIŲ TAISYKLIŲ ŠALTINIAI I.
I.1. Nacionalinės taisyklės I.1.
I.2. Galiojančios daugiašalės tarptautinės konvencijos I.2.
I.3. Pagrindinės galiojančios dvišalės konvencijos I.3.
II. ĮSTATYMŲ KOLIZIJOS TAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMAS II.
II.1. Teisėjo pareiga savo iniciatyva taikyti įstatymų kolizijos taisykles II.1.
II.2. Nuoroda į užsienio teisę (renvoiII.2.
II.3. Siejančio veiksnio pasikeitimas II.3.
II.4. Kolizijos taisyklių įprasto taikymo išimtys II.4.
II.5. Užsienio teisės įrodymas II.5.
III. ĮSTATYMŲ KOLIZIJOS TAISYKLĖS III.
III.1. Sutartinės prievolės ir teisės aktai III.1.
III.2. Nesutartinės prievolės III.2.
III.3. Asmens statusas ir jo ryšys su civiliniu statusu (vardas ir pavardė, nuolatinė gyvenamoji vieta, veiksnumas) III.3.
III.4. Tėvų ir vaikų tarpusavio santykių nustatymas, įskaitant įvaikinimą III.4.
III.5. Santuoka, nesusituokę asmenys, partnerystė, santuokos nutraukimas, teismo pripažintas sutuoktinių gyvenimas skyrium, išlaikymo prievolės III.5.
III.6. Sutuoktinių turto teisinis statusas III.6.
III.7. Testamentai ir paveldėjimas III.7.
III.8. Nekilnojamasis turtas III.8.
III.9. Nemokumas III.9.

 

I. GALIOJANČIŲ TAISYKLIŲ ŠALTINIAI

I.1. Nacionalinės taisyklės

Portugalijos tarptautinės privatinės teisės taisyklės yra pagrįstos institucijų, turinčių įgaliojimus šiuo klausimu, rašytiniais tekstais, kitaip tariant, privalomomis taisyklėmis, kuriomis siekiama nustatyti bendrus kriterijus, taikomus konkrečiai situacijai ir priimtus kompetentingų valstybės institucijų. Šios taisyklės išdėstomos rašytiniuose tekstuose, nustatančiuose šių kriterijų taikymo sritį ir tvarką.

Paprotys (pastovi socialinio elgesio taisyklė, pagrįsta nuomone, kad jos privaloma laikytis), atsižvelgiant į Portugalijos civilinio kodekso nuostatas, ne visada yra laikomas tiesioginiu teisės šaltiniu. Tačiau tam tikrose srityse, ypač tarptautinės viešosios teisės srityje, paprotys vis dar yra laikomas svarbiu teisės šaltiniu.

Portugalijoje doktrina (teisės mokslų specialistų darbai) ir jurisprudencija (priimtų teismo sprendimų visuma) paprastai nėra laikomi teisės šaltiniais, nors pripažįstama jų įtaka kuriant ir taikant įstatymus. Tačiau visuotinai privalomi Konstitucinio Teismo sprendimai yra laikomi tikrais teisės šaltiniais.

I.2. Galiojančios daugiašalės tarptautinės konvencijos

Šiuo klausimu žr. Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose Portugalijos kontaktinį puslapį, kuriame pateikiamas išsamus konvencijų sąrašas: http://www.redecivil.mj.pt/ português.

viršųviršų

I.3. Pagrindinės galiojančios dvišalės konvencijos

Šiuo klausimu žr. Europos teisminio tinklo civilinėse ir komercinėse bylose Portugalijos kontaktinį puslapį, kuriame pateikiamas išsamus konvencijų sąrašas: http://www.redecivil.mj.pt/ português.

II. ĮSTATYMŲ KOLIZIJOS TAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMAS

II.1. Teisėjo pareiga savo iniciatyva taikyti įstatymų kolizijos taisykles

Teisėjas turi apsvarstyti galimybę taikyti įstatymų kolizijos taisykles net jeigu nė viena iš šalių neprašo taikyti užsienio teisės.

Tačiau tam tikrose srityse, ypač sutarčių teisėje, šalys gali laisvai pasirinkti taikytiną teisę. Tai reiškia, kad šalys gali laisvai pasirinkti materialinę teisę, kuri reglamentuos jų konkrečius santykius. Pasirinkus tokią teisę, įstatymų kolizijos taisyklės nėra taikomos.

II.2. Nuoroda į užsienio teisę (renvoi)

Ar Portugalijos tarptautinėje privatinėje teisėje yra nuoroda į užsienio teisę (renvoi)? Jeigu taip, kokiais atvejais taikant užsienio teisę ji leidžia atlikti nuorodą į nacionalinę teisę arba trečiosios valstybės teisę?

Portugalijos teisėje taikomas bendras principas, kad įstatymų kolizijos taisyklėse įtvirtinta nuoroda į bet kurią užsienio teisę nustato tik tos konkrečios teisės taikymą, jeigu nėra taisyklių, kurios nustato kitaip; šis kompetencijos priskyrimas taikomas tik toms taisyklėms, kurios, atsižvelgiant į jų turinį ir teisinę paskirtį, apima įstatymų kolizijos taisyklėse nurodyto teisės instituto normas.

viršųviršų

Nepaisant šio principo, Portugalijos teisė numato galimybę taikyti nuorodą į užsienio teisę (renvoi) tais atvejais, kai pagal nacionalines įstatymų kolizijos taisykles parinkta užsienio teisė nurodo, kad vietoje jos turi būti taikoma kita teisė. Tai gali būti Portugalijos arba trečiosios valstybės teisė.

Dėl to, jeigu tarptautinės privatinės teisės sistema, kurią taikyti nurodė Portugalijos įstatymų kolizijos taisyklės, pateikia nuorodą į kitos valstybės užsienio teisę ir jeigu toje teisėje nustatyta, kad ji turi būti taikoma nagrinėjant ginčą, turi būti taikoma šios valstybės teisė.

Kai yra ne trys, o keturios taikytinos teisės, nuoroda į užsienio teisę taip pat turi būti patvirtinama, jeigu visos šalys susitarė taikyti vieną konkrečią teisę, kuri labiausiai tinka sprendžiant tarptautinį privatinį ginčą.

Toks šalių susitarimas nėra taikomas, jeigu Portugalijos tarptautinė privatinė teisė nurodo asmeninę teisę (Portugalijoje asmeninė teisė yra valstybės, kurios pilietybę asmuo turi, teisė) ir atitinkamas asmuo paprastai gyvena Portugalijos teritorijoje arba yra valstybėje, kurios įstatymų kolizinės taisyklės nustato, kad turi būti taikoma valstybės, kurios pilietybę asmuo turi, nacionalinė teisė.

Tačiau pirmiau minėta taisyklė vis tiek bus taikoma nagrinėjant globos ir rūpybos bylas, ginčus dėl sutuoktinių finansinių tarpusavio santykių, tėvų valdžios, įtėvio (įmotės) ir įvaikio santykių, mirusio asmens palikimo, kai įstatymų kolizinėse taisyklėse nurodyta nacionalinė teisė pateikia nuorodą į nekilnojamojo turto buvimo vietos valstybės teisę ir ši teisė nustato, kad ją galima taikyti.

viršųviršų

II.3. Siejančio veiksnio pasikeitimas

Kas atsitinka, kai pasikeičia siejantis veiksnys, pvz., kilnojamojo turto perleidimas?

Siejantis veiksnys yra įstatymuose naudojamas kriterijus, kuriuo siekiama nustatyti konkrečią teisę, taikomą konkrečiai teisinei situacijai.

Siejantis veiksnys pagal savo pobūdį gali būti kintamas arba pastovus, tai priklauso nuo to, galima jį pakeisti ar ne. Kintamų siejančių veiksnių pavyzdžiai gali būti veiksniai, susiję su pilietybe, gyvenamąja vieta, kilnojamojo turto buvimo vieta arba juridinio asmens pagrindinės būstinės vieta. Pastovaus siejančio veiksnio pavyzdžiai gali būti nekilnojamojo turto buvimo vieta arba vieta, kurioje įvykdomas teisinis sandoris.

Kai įstatymų kolizinė taisyklė pagrįsta kintamu siejančiu veiksniu, ji paprastai nustato, kiek laiko šis siejantis veiksnys turi būti taikomas.

Siejančio veiksnio pasikeitimas gali lemti sėkmingą įvairių valstybių teisės taikymą, šitaip sudaroma priežastis atsirasti vadinamajai perkeliamai kolizijai.

Tokiais atvejais taisyklė nustato, kad taikant naują statusą (pvz., nauja kilnojamojo daikto buvimo vieta) neturi būti pažeistos anksčiau įgytos teisės.

Kai kurių kintamų siejančių veiksnių turinį šalys gali pakeisti. Taigi šalys gali tam tikru mastu pasirinkti taikytiną teisę. Siekiant užkirsti kelią piktnaudžiavimui tyčia perleidžiant turtą, Portugalijos teisėje įvesta prieštaravimo įstatymui sąvoka, nustatanti, kad taikant įstatymų kolizijos taisykles nereikia atsižvelgti į faktines arba teisines situacijas, kurios buvo sudarytos nesąžiningai, siekiant išvengti teisės, kuri kitomis aplinkybėmis būtų taikoma, taikymo. Kitaip tariant, prieštaravimo įstatymui sankcijos atveju taikomos tos normos, kurių taikymo nesąžiningais veiksmais buvo siekiama išvengti.

viršųviršų

II.4. Kolizijos taisyklių įprasto taikymo išimtys

Ar teismai gali atmesti taikytiną teisę, jeigu tokios teisės taikymas prieštarauja tarptautinei viešajai tvarkai?

Taip. Užsienio teisė, kurią nurodo įstatymų kolizijos taisyklė, netaikoma, kai toks taikymas pažeis pagrindinius Portugalijos valstybės tarptautinės viešosios tvarkos principus.

Šie principai atspindi teisines, politines, etines, socialines, ekonomines ir religines idėjas, kurios yra gyvybiškai svarbios jas priimančioms bendruomenėms ir kurios sudaro išskirtinius tos bendruomenės ypatumus. Šių idėjų, atsižvelgiant į jų ypatingą svarbą, negali būti nepaisoma. Jos taip pat negali būti pažeidžiamos taikant užsienio teisę, kuri netoleruotinu būdu prieštarauja šioms idėjoms.

Jeigu atsižvelgiant į viešąją tvarką tam tikra užsienio teisės taisyklė negali būti taikoma, turi būti taikoma atitinkama bendroji tos teisės taisyklė kartu su jurisdikcijos vietos valstybės teise (t. y. valstybės, kurioje yra bylą nagrinėjantis teismas, teise). Ši taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai užsienio teisė yra visiškai netinkama taikyti.

II.5. Užsienio teisės įrodymas

Koks yra teisėjo ir šalių vaidmuo?

Portugalijos teisėje užsienio teisė yra laikoma teise, bet ne faktu.

Portugalijos teisėje nustatyta, kad šalis, besiremianti užsienio teise, turi įrodyti jos buvimą ir turinį, nors teismas pagal neoficialią taisyklę turi bandyti gauti informaciją apie tokią užsienio teisę.

viršųviršų

Pareiga neoficialiai gauti informaciją teisėjui taip pat taikoma, kai jis sprendimą turi priimti remdamasis užsienio teise ir nė viena iš šalių nesirėmė šia teise arba prieštaraujanti šalis pripažino šios teisės buvimą ir turinį, arba neprieštaravo jos taikymui.

Kokie įrodymai yra priimami?

Įstatymai nereikalauja pateikti konkrečių rūšių įrodymų. Dėl to šalis arba teisėjas, siekdami įrodyti konkrečią aplinkybę (pvz., eksperto parodymai arba dokumentiniai įrodymai), gali naudoti bet kokios rūšies įrodymus.

Kokios yra užsienio teisės neįrodymo pasekmės?

Jeigu nėra galimybių nustatyti taikomos užsienio teisės turinio, bus nurodoma taikyti antrą pagal eiliškumą taikytiną teisę. Šiuo atveju, kai nėra galimybių nustatyti faktinių arba teisinių pagrindų, kuriais remiantis tos teisės taikymas buvo nustatytas, turi būti taikoma ta pati procedūra.

Jeigu negalima nustatyti antros taikytinos teisės arba neįmanoma nustatyti šios teisės turinio, teismas turi taikyti Portugalijos įprastos teisės normas.

III. ĮSTATYMŲ KOLIZIJOS TAISYKLĖS

III.1. Sutartinės prievolės ir teisės aktai

Nuo 1994 m. rugsėjo 1 d. Portugalijoje galioja 1980 m. Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės. Ši konvencija taikoma po jos įsigaliojimo atsiradusioms prievolėms ir tuomet, kai taikomos įstatymų kolizijos taisyklės.

Šioje konvencijoje numatytas principas, kad šalys gali pasirinkti, kokią teisę taikyti sutarčiai arba jos daliai. Šalys bet kuriuo metu gali susitarti pakeisti taikytiną teisę. Tačiau užsienio teisės pasirinkimas neužkerta kelio taikyti valstybės, kurioje pasirenkant taikytiną teisę yra kitų atitinkamos situacijos elementų, privalomų teisės sistemos taisyklių.

viršųviršų

Jeigu teisė nepasirenkama, sutartį reglamentuoja valstybės, su kuria sutartį sieja glaudžiausi ryšiai, teisė.

Norint nustatyti šį ryšį, reikia įvertinti bylos aplinkybių visumą (šalių gyvenamąją vietą arba pagrindinės būstinės vietą; centrinės administracijos, pagrindinės įstaigos arba įstaigos, atsakingos už aprūpinimą, buvimo vietą; nekilnojamojo turto buvimo vietą; prekių vežėjo būstinės vietą; kalbą, kuria sudaryta sutartis; sutarties objekto buvimo ir įvykdymo vietą; sutarties šalių pilietybę ir t. t.).

III.2. Nesutartinės prievolės

Nesutartinė civilinė atsakomybė

Paprastai Portugalijos civilinis kodeksas nesutartinės civilinės atsakomybės atvejais (t. y. atsakomybė, atsirandanti dėl sąmoningo ir neteisėto kito asmens teisių arba normų, kuriomis siekiama apsaugoti trečiųjų asmenų interesus, pažeidimo, arba dėl pavojingų veiksmų ar elgesio, kurie gali būti teisėti, tačiau sukelia žalą tretiesiems asmenims) nustato, kad taikoma valstybės, kurioje pirmiausia atlikti žalą sukėlę veiksmai, teisė. Tais atvejais, kai atsakomybė atsiranda dėl reikiamų veiksmų neatlikimo, taikoma tos vietos teisė, kurioje atsakingas asmuo turėjo atlikti veiksmus.

Įstatymų kolizijos taisyklėse nurodyta teisė nustato pareigos atlyginti žalą pagrindus ir pasekmes.

Nepagrįstas praturtėjimas

Pagal Portugalijos civilinio kodekso nuostatas nepagrįstą praturtėjimą (kuris atsiranda, kai asmuo be pagrįstos priežasties finansinę naudą gauna kito sąskaita) reglamentuoja teisė, pagal kurią buvo atliktas turto perleidimas, dėl kurio asmuo praturtėjo.

viršųviršų

Įstatymų kolizijos taisyklių nurodyta teisė reglamentuoja tokio nepagrįsto praturtėjimo pagrindus, turinį ir iš to atsirandančias pareigas.

Kito asmens reikalų tvarkymas (negotiorum gestio)

Negotiorum gestio (situacija, kai asmuo tvarko kito asmens reikalus jo interesais ir vardu, negavęs tam įgaliojimų) institutą reglamentuoja 1978 m. gegužės 14 d. Hagos konvencija dėl atstovavimui taikytinos teisės.

III.3. Asmens statusas ir jo ryšys su civiliniu statusu (vardas ir pavardė, nuolatinė gyvenamoji vieta, veiksnumas)

Paprastai asmens statusą reglamentuoja atitinkamų asmenų asmeninė teisė, kaip yra nustatyta Portugalijos civilinio kodekso įstatymų kolizijos taisyklėse.

Asmeninė teisė yra šio asmens valstybės, kurios pilietybę jis turi, teisė arba, jeigu asmuo neturi pilietybės, jo įprastinės gyvenamosios vietos (kai asmuo pilnametis) ar juridinio adreso (kai asmuo nepilnametis arba neturi veiksnumo) valstybės teisė. Kai asmuo neturi įprastinės gyvenamosios vietos, asmeninė teisė bus valstybės, kurioje jis kartais būna, teisė arba, jeigu tokios vietos negalima nustatyti, valstybės, kurioje asmuo tuo metu būna, teisė.

Juridinių asmenų asmeninė teisė yra valstybės, kurioje yra veikianti juridinio asmens pagrindinė būstinė, teisė. Pagrindinės būstinės perkėlimas iš vienos valstybės į kitą nepanaikina asmens juridinio statuso, jeigu abi valstybės sudarė sutartį šiuo klausimu. Skirtingose valstybėse esančių įmonių susijungimą reglamentuoja abiejų valstybių teisės sistemos.

viršųviršų

Tarptautinių juridinių asmenų asmeninė teisė yra šiuos asmenis įsteigiančiose sutartyse arba asociacijos įstatuose nurodyta teisė. Jeigu teisė nenurodoma, taikoma valstybės, kurioje yra pagrindinė juridinio asmens būstinė, teisė.

III.4. Tėvų ir vaikų tarpusavio santykių nustatymas, įskaitant įvaikinimą

Šią sritį reglamentuoja Portugalijos civilinis kodeksas.

Paprastai tokiu atveju taikoma byloje dalyvaujančių šalių asmeninė teisė.

Tėvystės (motinystės) nustatymą reglamentuoja tėvo (motinos) asmeninė teisė tėvystės (motinystės) nustatymo metu. Tais atvejais, kai vaikas yra ištekėjusios moters, tėvystės nustatymą reglamentuoja bendra motinos ir vyro nacionalinė teisė; kitais atvejais taikoma bendros sutuoktinių įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisė, jeigu tokios teisės nėra – taikoma vaiko asmeninė teisė. Tuo tikslu pagrindinis kriterijus yra vaiko gimimo laikas arba, jeigu santuoka nutraukiama iki gimstant vaikui, santuokos nutraukimo data.

Tėvų ir vaikų santykius reglamentuoja bendra tėvų nacionalinė teisė. Jeigu tokios teisės nėra, šiuos santykius reglamentuoja bendros tėvų įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Jeigu tėvai paprastai gyvena skirtingose valstybėse, bus taikoma vaiko asmeninė teisė. Jeigu nustatoma tik vieno iš tėvų tėvystė, taikoma šio tėvo (motinos) asmeninė teisė; jeigu vienas iš tėvų yra miręs, taikoma gyvojo tėvo (motinos) asmeninė teisė.

Įvaikinimo santykius reglamentuoja įtėvio (įmotės) asmeninė teisė. Tačiau jeigu vaiką įvaikina vyras ir žmona arba įvaikis yra įtėvio (įmotės) sutuoktinio vaikas, taikoma bendra tėvų nacionalinė teisė. Jeigu tokios teisės nėra, taikoma jų bendros įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Jeigu bendros įprastinės gyvenamosios vietos taip pat nėra, taikoma valstybės, su kuria įtėvių šeiminis gyvenimas yra glaudžiausiai susijęs, teisė. Įtėvių bei įvaikių ir įvaikio bei jo tikrosios šeimos santykius reglamentuoja įtėvio (įmotės) asmeninė teisė.

viršųviršų

Jeigu įvaikio ir jo įtėvių santykius reglamentuojanti teisė nenumato įvaikinimo instituto arba nenustato šeimoms galimybės įsivaikinti, įvaikinimas neleidžiamas.

Jeigu asmens, kurio tėvystė (motinystė) nustatoma arba kuris yra įvaikinamas, asmeninė teisė nustato, kad yra būtinas tokio asmens sutikimas, šio reikalavimo reikia laikytis. Taip pat reikia laikytis reikalavimo gauti trečiojo asmens, su kuriuo atitinkamas asmuo yra susijęs šeimos arba globos santykiais, sutikimą, kai tai atitinka trečiajam asmeniui taikomos teisės reikalavimus.

Teisė, reglamentuojanti tėvų ir vaikų santykius, visų pirma apima tėvų valdžią. Tačiau 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencija dėl valdžios institucijų teisių ir taikytinos teisės nepilnamečių teisių gynimo srityje – kuri taikoma, jeigu nepilnamečio įprastinės gyvenamosios vietos valstybė yra ratifikavusi šią konvenciją, – nustato, kad tėvų valdžią reglamentuoja valstybės, kurios pilietybę turi nepilnametis, teisė. Dėl to taikant šią konvenciją Civilinis kodeksas taikomas labai ribotai (pvz., kodeksas bus taikomas norint nustatyti nepilnamečio juridinį adresą).

Be to, nustatant tėvystę vaiko vardui ir pavardei taikoma valstybės, kurios pilietybę vaikas turi, teisė ir Miuncheno konvencija dėl vardams ir pavardėms taikytinos teisės.

Vaiko išlaikymo pareigas atitinkamai reglamentuoja 1956 m. spalio 24 d. Hagos konvencija dėl vaikų išlaikymo prievolėms taikytinos teisės ir 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencija dėl išlaikymo prievolėms taikytinos teisės – antroji konvencija pakeičią pirmąją konvenciją, atsižvelgiant į santykius tarp valstybių, kurios privalo laikytis šios konvencijos.

viršųviršų

III.5. Santuoka, nesusituokę asmenys, partnerystė, santuokos nutraukimas, teismo pripažintas sutuoktinių gyvenimas skyrium, išlaikymo prievolės 

Oficialius santuokos galiojimo klausimus reglamentuoja 1902 m. birželio 12 d. Hagos konvencija dėl kolizinių įstatymų, susijusių su santuoka. Tačiau šios tarptautinės konvencijos įtaka yra labai nedidelė, nes jos laikytis įsipareigojo mažai valstybių.

Dėl to šiuo metu vis dažniau taikomos Portugalijos civilinio kodekso kolizinės taisyklės.

Santuokos nutraukimo ir gyvenimo skyrium klausimus reglamentuoja 1902 m. birželio 12 d. Hagos konvencija dėl kolizinių įstatymų, susijusių su santuokos nutraukimu ir gyvenimu skyrium. Ši konvencija taip pat privaloma nedaugeliui valstybių ir jos reikšmė yra ribota.

Dėl to šiuo metu vis dažniau taikomos Portugalijos civilinio kodekso kolizinės taisyklės.

Pagal Civilinį kodeksą sutuoktinių santykius reglamentuoja jų bendra nacionalinė teisė. Jeigu sutuoktiniai turi skirtingą pilietybę, taikoma jų bendros įprastinės gyvenamosios vietos valstybės teisė, jeigu ir tokios teisės nėra, taikoma valstybės, su kuria šeiminis gyvenimas yra labiausiai susijęs, teisė.

Išlaikymo pareigas, kylančias iš šeiminių santykių (kraujo giminystė, santuoka, įvaikinimas ir santykiai santuokos metu), iš esmės reglamentuoja 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencija dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės.

III.6. Sutuoktinių turto teisinis statusas 

Santuokos pasekmes (asmenines ir finansines) reglamentuoja Portugalijoje galiojanti 1905 m. liepos 17 d. Hagos konvencija dėl kolizinių įstatymų, susijusių su santuokos pasekmėmis sutuoktinių tarpusavio santykių teisėms ir pareigoms. Tačiau šios konvencijos reikšmė yra ribota, nes jos laikytis įsipareigojo nedaugelis valstybių. Taip pat reikia pažymėti, kad dėl joje nustatytos taisyklės, kad taikytina teisė parenkama atsižvelgiant į vyro pilietybę, ši tarptautinė konvencija prieštarauja konstituciniam sutuoktinių lygiateisiškumo principui ir ji Portugalijoje netaikoma.

viršųviršų

Dėl to teisė, kuri paprastai reglamentuoja santuokos teisines pasekmes, yra nustatoma pagal Portugalijos civilinio kodekso kolizines taisykles.

III.7. Testamentai ir paveldėjimas

Portugalijos civilinis kodeksas nustato paveldėjimui taikomą teisę.

Paprastai paveldėjimo teisinius santykius reglamentuoja velionio asmeninė teisė. Ši teisė taip pat reglamentuoja paveldėjimą po mirties, nekilnojamojo turto administratoriaus ir testamento vykdytojo įgaliojimus. Ši asmeninė teisė yra valstybės, kurios pilietybę turėjo asmuo, teisė.

Portugalijoje galioja 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencija dėl paveldėjimų tarptautinio vykdymo. Tačiau dėl to, kad šią konvenciją pasirašė mažai valstybių, ji taikoma labai ribotai.

Kalbant apie oficialus reikalavimus reikia paminėti, kad Portugalijoje galioja 1973 m. spalio 26 d. Konvencija, nustatanti bendrą tarptautinio testamento formą.

III.8. Nekilnojamasis turtas

Kalbant apie valdymą, nuosavybę ir kitas daiktines teises (uzufruktas, naudojimasis turtu ir gyvenamąja vieta, į kuriuos neturima nuosavybės teisių, teisių naudojimas pakaitomis, teisės į pastatą ir servitutai), taikoma valstybės, kurioje yra atitinkamas turtas, teisė. Ši taisyklė taikoma kilnojamajam ir nekilnojamajam turtui.

Iš esmės juridinius faktus, kuriais remiantis daiktinės teisės nustatomos, perleidžiamos, pakeičiamos arba panaikinamos, reglamentuoja tokio įvykio metu daiktinėms teisėms taikytina teisė.

Taikant paveldėjimo teisės normas, reikia atsižvelgti į pagarbos įgytosioms teisėms principą.

III.9. Nemokumas

Nagrinėjant bankroto ir įmonės veiklos atkūrimo bylas Portugalijos teismuose, kai skolininkas nuolat gyvena arba turi įregistruotą būstinę Portugalijoje, siekiama įtraukti ne tik Portugalijoje, bet ir užsienyje esantį turtą. Šiais atvejais Portugalijos teismai turi kompetenciją nagrinėti bylą ir taikys Portugalijos procesinę arba materialinę teisę.

Tačiau nagrinėjant bylas dėl daiktinių teisių, nukreiptų į bankrutavusio asmens arba įmonės, kuriai taikoma veiklos atkūrimo procedūra, turtą, taikoma teisė, kurią nurodo nekilnojamojo turto normos, t. y. vietos, kurioje yra turtas, teisė.

Iš esmės bankroto bylas ir jų pasekmes reglamentuoja valstybės narės, kurios teritorijoje pareikštas ieškinys, teisė. Tačiau kai kurias pasekmes reglamentuoja atitinkamoms teisėms taikytina teisė (pvz., daiktinės teisės ir nuosavybės teisės išlaikymo atvejais).

Papildoma informacija

Papildomą informaciją galima gauti šiuose interneto tinklalapiuose:

  • http://www.gddc.pt/siii/tratados.html English - français - português - Dokumentacijos ir lyginamosios teisės įstaiga;
  • http://www.stj.pt English - français - português - Aukščiausiasis Teismas;
  • http://www.tribunalconstitucional.pt/ português - Konstitucinis Teismas;
  • http://www.mj.gov.pt/ English - português - Teisingumo ministerija;
  • http://trl.pt/ português – Lisabonos apeliacinis teismas;
  • http://www.trc.pt/ português – Koimbros apeliacinis teismas;
  • http://www.tre.pt English - français - português - Evoros apeliacinis teismas;
  • http://www.trp.pt português - Porto apeliacinis teismas;
  • http://www.pgr.pt/ português - Prokuroro įstaiga;
  • http://www.itij.mj.pt português - teisinė duomenų bazė;
  • http://www.cej.pt/ English - français - português - Teisės tyrimų centras (institucija, atsakinga už Portugalijos teisėjų mokymą);
  • http://www.dgsj.pt português – Teisingumo vykdymo generalinis direktoratas (inter alia suteikiama informacija apie teismų kontaktus, teritorinę jurisdikciją ir pateikiama nuoroda į teismo pareigūnų interneto tinklalapį);
  • http://www.gplp.mj.pt/ English - português - Teisingumo ministerijos Teisinės politikos ir planavimo departamentas;
  • http://www.dgrn.mj.pt português – Registrų ir notarų paslaugų generalinis direktoratas;
  • http://www.asjp.pt/ português – Portugalijos teisėjų asociacija;
  • http://www.smmp.pt/ português – Prokurorų asociacija;
  • http://www.oa.pt/ português – Portugalijos advokatų asociacija;
  • http://www.dr.incm.pt/dr/ português – Tiesioginė prieiga prie teisės aktų duomenų bazės (galima rasti įstatymus ir kitus teisės aktus, nuo 1970 m. sausio 1 d. skelbtus Oficialiojo leidinio 1 serijoje; taip pat suteikiama laisva prieiga prie teisės aktų, nuo 2000 m. sausio 1 d. skelbtų Oficialiojo leidinio 1 serijoje);
  • http://www.solicitador.net/ português – Teisinių atstovų asociacija.

« Taikoma teisė - Bendro pobūdžio informacija | Portugalija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 28-02-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė