Europos Komisija > ETIT > Taikoma teisė > Lenkija

Naujausia redakcija: 06-03-2008
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Taikoma teisė - Lenkija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

I. Teisės šaltiniai I.
I.1. Nacionalinė teisė I.1.
I.2. Galiojančios daugiašalės tarptautinės sutartys I.2.
I.3. Pagrindinės galiojančios dvišalės konvencijos I.3.
II. Kolizinių normų taikymas II.
II.1. Teismo pareiga taikyti tarptautinę privatinę teisę II.1.
II.2. Nuoroda į užsienio teisę (renvoiII.2.
II.3. Sąsajos pasikeitimas (le conflit mobileII.3.
II.4. Tarptautinės viešosios tvarkos išlyga (ordre public) ir pagrindinės privalomosios normos II.4.
II.5. Užsienio teisės nustatymas II.5.
III. Kolizinės normos III.
III.1. Sutartinės prievolės III.1.
III.2. Nesutartinės prievolės III.2.
III.3. Asmens statusas – fiziniai ir juridiniai asmenys III.3.
III.4. Tėvų ir vaikų santykių nustatymas, įskaitant įvaikinimą III.4.
III.5. Santuoka, nesusituokusios poros, partnerystė, santuokos nutraukimas, teismo pripažintas sutuoktinių gyvenimas skyrium, išlaikymo pareigos III.5.
III.6. Sutuoktinių turtinis režimas III.6.
III.7. Testamentai ir paveldėjimai III.7.
III.8. Nuosavybės ir daiktinės teisės III.8.
III.9. Bankrotas III.9.

 

I. Teisės šaltiniai

I.1. Nacionalinė teisė

Normų, reglamentuojančių fizinių ir juridinių asmenų tarptautinius santykius, šaltinis yra nacionalinė teisė ir tarptautinės sutartys.

Vienas svarbiausių Lenkijos tarptautinės privatinės teisės šaltinių yra 1965 m. lapkričio 12 d. Tarptautinės privatinės teisės įstatymas.

I.2. Galiojančios daugiašalės tarptautinės sutartys

Lenkija yra daugelio daugiašalių konvencijų, kuriose nustatytos kolizinės normos, susitariančioji šalis, visų pirma tai yra:

Su šeimos ir globos klausimais susijusios konvencijos:

1902 m. birželio 12 d. Hagos konvencija dėl nepilnamečių globos reglamentavimo, 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencija dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių apsaugos srityje, 1905 m. liepos 17 d. Hagos konvencija dėl civilinių teisių atėmimo ir panašių apsaugos priemonių, 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencija dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės.

Su paveldėjimo klausimais susijusios konvencijos:

1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencija dėl teisės aktų, reglamentuojančių testamento nuostatų formą, kolizijos.

Su pilietybe susijusios konvencijos:

Hagos konvencija dėl tam tikrų klausimų, susijusių su pilietybės įstatymų kolizija, Protokolas dėl tam tikru pilietybės neturėjimo atvejo, ir Konvencija dėl netekėjusių moterų pilietybės, teikta pasirašyti 1957 m. vasario 20 d. Niujorke.

viršųviršų

I.3. Pagrindinės galiojančios dvišalės konvencijos

Lenkija yra sudariusi dvišales konvencijas dėl teisinės pagalbos ir bendradarbiavimo civilinėse, šeimos, darbo ir baudžiamosiose bylose. Paminėtinos su šiomis šalimis sudarytos konvencijos: Austrija, Alžyru, Prancūzija, Baltarusija, Bulgarija, Čekija, Estija, Suomija, Korėjos Demokratine Liaudies Respublika, Kuba, Libija, Lietuva, Latvija, Makedonija, Rusija, Rumunija, Serbija ir Juodkalnija, Ukraina, Vengrija, Vietnamo Socialistine Respublika.

II. Kolizinių normų taikymas

II.1. Teismo pareiga taikyti tarptautinę privatinę teisę

Norėdamas įvertinti teisės faktus ir įvykius, kuriuos įrodė arba pripažino šalys ir kurie svarbūs bylai, teismas ex officio taikys taikytiną teisę, nepaisydamas to, ar bylos šalys arba kiti byloje dalyvaujantys asmenys prašo taikyti tokią teisę.

Užsienio teisė turi būti taikoma kaip teisė (ne faktas) ir pagal šios teisės kilmės valstybės principus, atsižvelgiant į užsienio teisės šaltinius (įskaitant paprotinę teisę) ir užsienio teisės aiškinimo normas. Ši taisyklė galioja, neatsižvelgiant į tai, ar kita valstybė, remdamasi kolizinėmis normomis, panašiomis aplinkybėmis abipusiškai taiko Lenkijos teisę.

II.2. Nuoroda į užsienio teisę (renvoi)

Lenkijos tarptautinėje privatinėje teisėje pripažįstama nuorodos į užsienio teisę (renvoi) koncepcija, nors šios nuorodos taikymas pagal Lenkijos teisę yra ribotas. Lenkijos įstatymų kolizinės normos leidžia atgalinį nukreipimą į užsienio teisę. Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad jeigu užsienio teisėje, kuri yra nurodyta kaip taikytina teisė pagal įstatymą, numatyta, kad atitinkamą teisinį santykį turi reguliuoti Lenkijos teisė, tuomet bus taikoma Lenkijos teisė.

viršųviršų

Lenkijos teisėje taip pat numatytas vadinamasis nukreipimas į trečiosios valstybės teisę. Pagal Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 4 straipsnio 2 dalį, jeigu užsienio nacionalinėje teisėje, kuri įstatyme nurodyta kaip taikytina teisė, nustatyta, kad atitinkamą teisinį santykį turi reglamentuoti trečiosios valstybės teisė, bus taikoma tos trečiosios valstybės teisė. Ši nuostata tik įtvirtina nukreipimą į valstybės, kuri nurodoma kaip trečioji valstybė, teisę, nepaisant to, ar trečiosios valstybės kolizinės normos kaip taikytiną teisę nurodo kitos valstybės teisę.

II.3. Sąsajos pasikeitimas (le conflit mobile)

Le conflit mobile atsiranda, jeigu šalys savo veiksmais bylos aplinkybes pakeičia taip, kad įstatymų kolizijos norma nurodo taikyti kitą teisę, ne tą, kuri buvo taikoma iki pasikeičiant aplinkybėms. Pavyzdžiui, pagal Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 24 straipsnio 1 dalį nuosavybės ir kitas daiktines teises reglamentuoja valstybės, kurioje yra šių teisių objektas, teisė. Tačiau perkeliant kilnojamuosius daiktus iš vienos valstybės į kitą, įstatymas (taikytina teisė) pasikeis, kai kilnojamasis daiktas kirs valstybės, iš kurios jis išvežamas, sieną. Tuomet kyla klausimas, kuris įstatymas turėtų būti taikomas konkretiems teisinio santykio aspektams, dėl kurių pasikeitė taikytina teisė, įvertinti. Problema iš esmės yra susijusi su kilnojamojo daikto buvimo vieta nuosavybės teisių į kilnojamąjį daiktą atveju, tačiau taip pat ir su pilietybės, nuolatinės gyvenamosios vietos, gyvenamosios vietos arba juridinio asmens registruotos būstinės pasikeitimu.

viršųviršų

Tarptautinės privatinės teisės įstatyme šis klausimas apskritai nėra reglamentuojamas, nors jame pateikiama keletas konkrečių sprendimo variantų. Pavyzdžiui, kalbant apie nuosavybės teises į kilnojamąjį turtą, Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo, taip pat kitų turtinių teisių įgijimo ir praradimo bei turinio arba eiliškumo pasikeitimo klausimus reglamentuoja valstybės, kurioje tokių teisių objektas buvo tuo metu, kai įvyko pirmiau nurodytas teisines pasekmes sukėlęs įvykis, teisė.

Kai įstatymas tam tikrų klausimų nereglamentuoja, paprastai daroma prielaida, kad pagal ankstesnį įstatymą atsiradę teisiniai santykiai pasikeičia tik tiek, kiek to yra reikalaujama pagal naują įstatymą.

II.4. Tarptautinės viešosios tvarkos išlyga (ordre public) ir pagrindinės privalomosios normos

Lenkijos tarptautinės privatinės teisės įstatymo 6 straipsnyje nustatyta viešosios tvarkos išlyga, pagal kurią užsienio teisė negali būti taikoma, jeigu jos taikymas prieštaraus pagrindinėms Lenkijos Respublikos teisės sistemos principams. Viešosios tvarkos išlyga gali būti taikoma tik išimtiniais atvejais jeigu užsienio teisė prieštarauja svarbiausiems teisės sistemos principams, galiojusiems teismo sprendimo priėmimo metu. Be to, prieš taikant šią išlygą reikia apsvarstyti ne tiek nacionalinės teisės ir užsienio teisės nuostatų skirtumus, kiek šių dviejų teisės sistemų taikymo teisines pasekmes konkrečioje situacijoje. Galiausiai tikėtina, kad, nepaisant iš esmės skirtingų nuostatų, skirtingų teisės sistemų normų taikymas gali sukelti panašias pasekmes, o tai užkerta kelią taikyti Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 6 straipsnį.

viršųviršų

Imperatyvios normos (lois de police) turi panašų poveikį kaip ir viešosios tvarkos principas. Tai specialios teisės normos, kurios, nors ir nėra taikomos pagal fori valstybės įstatymų kolizijos normas, tačiau glaudžiai siejasi su byla. Tai gali būti fori valstybės arba trečiosios valstybės teisės normos. Šios normos yra visuotinai privalomos ir jų privaloma laikytis atitinkamoje teisinėje situacijoje.

Galimybė Lenkijos teismui taikyti Lenkijos teisės normas kaip privalomąsias, jeigu atitinkamoje byloje užsienio teisė yra nurodyta kaip taikytina teisė, įstatymų kolizijos nuostatose nėra numatyta. Tačiau tokia galimybė yra numatyta teisės doktrinoje ir teismų sprendimuose.

II.5. Užsienio teisės nustatymas

Jei Lenkijos civiliniame procese ex officio taikoma užsienio teisė, teismas įpareigojamas taikyti tą pačią teisę kiekvienoje byloje, kai tokia pareiga atsiranda dėl teisės normų, taikytinų vertinant bylos nagrinėjimui esmines aplinkybes. Tai sudaro teismo pareigą nustatyti užsienio teisės turinį, jos aiškinimo principus ir užsienio teismo sprendimus.

III. Kolizinės normos

III.1. Sutartinės prievolės

Teisės šaltiniai

Pagal Lenkijos teisę sutartinėms prievolėms taikytinos teisės klausimas reglamentuojamas Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 25-31 straipsniuose. Tačiau klausimus, susijusius su sutartinėms prievolėms taikytina teise, taip pat reglamentuoja dvišalės ir daugiašalės sutartys ir nacionalinės teisės nuostatos, susijusios su sektorių direktyvose nustatytų kolizinių normų įgyvendinimu. Tokios taisyklės turi taikymo pirmenybę įstatymo nuostatų atžvilgiu.

viršųviršų

Taikytina teisė

Tarptautinės privatinės teisės įstatyme nustatytas bendras principas, pagal kurį šalys gali laisvai pasirinkti teisę. Pagal įstatymo 25 straipsnio 1 dalį šalys gali pasirinkti tarpusavio santykiams, susijusiems su sutartinėmis prievolėmis, taikytiną teisę, jeigu tokia teisė yra susijusi su prievole. Reikalavimas, kad „teisė būtų susijusi su prievole“, reiškia tam tikrą objektyvų ryšį tarp teisinio santykio ir valstybės, kurios teisę šalys pasirinko (pagal sutarties vykdymo arba įgyvendinimo vietą, susitariančiųjų šalių gyvenamąją vietą arba registruotą būstinę ir t. t.). Teisės pasirinkimas taikomas tik tarptautinį elementą turinčioms prievolėms ir nėra taikomas, jeigu prievolė susijusi su nekilnojamuoju turtu (įstatymo 25 straipsnio 2 dalis).

Jeigu teisė nepasirenkama, Tarptautinės privatinės teisės įstatyme numatyta keletas objektyvių siejamųjų veiksnių. Taikant tokius siejamuosius veiksnius reikia laikytis tam tikros tvarkos. Pavyzdžiui, pagal Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 28 straipsnį prievoles, kylančias iš vertybinių popierių biržos sutarčių, reglamentuoja vertybinių popierių biržos registruotos būstinės vietos galiojanti teisė, išskyrus atvejus, kai šalys pasirinko kitą teisę. Ši nuostata taikoma prievolėms, atsirandančias iš prekybos mugėse sudarytų sutarčių. Jeigu šalių registruotos būstinės arba gyvenamoji vieta yra vienoje valstybėje, tuomet pagal Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 26 straipsnį bus taikoma tos valstybės teisė (ši nuostata netaikoma su nekilnojamuoju turtu susijusioms prievolėms). Pagal Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 27 straipsnį prievoles, atsirandančias iš kilnojamojo turto pardavimo sutarties, tiekimo sutarties, sutarties dėl konkrečios užduoties arba konkretaus darbo atlikimo, paslaugų sutarties, atstovavimo sutarties, komiso sutartį, krovinio gabenimo laivu sutarties, ekspedicijos sutarties, pasaugos sutarties, sandėliavimo sutarties, draudimo sutarties ir sutarties dėl autorių teisių perdavimo, reglamentuoja šalies, turinčios suteikti konkrečią paslaugą, gyvenamosios arba registruotos būstinės vietos valstybės teisė (tačiau prievolėms, kylančioms iš sutarčių, sudarytų su įmone, vietoj valstybės, kurioje yra juridinio asmens registruota būstinė arba fizinio asmens gyvenamoji vieta, teisės taikoma valstybės, kurioje yra įmonės registruota būstinė, teisė, - Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 27 straipsnio 3 dalis).

viršųviršų

Lenkijos teisės aktuose nėra jokių bendrųjų kolizinių normų, susijusių su vartotojų santykiams, kurie atitinka Romos konvencijos 5 straipsnį, taikytina teise. Jeigu bylos aplinkybės nepatenka į nacionalinių įstatymų, įgyvendinančių vartotojų direktyvų kolizines normas, taikymo sritį, pagal bendrąsias prievoles reglamentuojančias normas nustatyta taikytina teisė turi būti taikoma visose su vartotojais susijusiose tarptautinėse bylose.

Kalbant apie vienašalius sandorius, pagal Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 30 straipsnį atitinkamai bus taikomos nuostatos, susijusios su sutartinėms prievolėms taikytina teise.

Taikytinos teisės taikymo sritis

Sutarčių įstatyme (ir vienašalius sandorius reglamentuojančiame įstatyme), be kita ko, nustatyta galimybė sudaryti konkretų teisinį sandorį ir tokio sandorio teisėtumą lemiantys veiksniai. Tačiau veiksnumas, kaip išankstinė būtina teisinio sandorio sąlyga, vertinamas pagal asmens statusą, o teisinio sandorio formos klausimas atskirai reglamentuojamas Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 12 straipsnyje.

Be to, teisiniam sandoriui taikytinoje teisėje konkrečiai nurodomos taisyklės, susijusios su valios išreiškimo aiškinimu, sąlygomis ir terminais, sutartinio santykio turiniu, pareigos nevykdymu arba netinkamu vykdymu, žalos atlyginimo būdu ir dydžiu, prievolės pakeitimu, pasibaigimu ir perleidimu (pvz., ją perduodant).

III.2. Nesutartinės prievolės

Teisės šaltiniai ir jų santykiai

Nesutartinėmis prievolėmis taikytinos teisės klausimas, Lenkijos teisėje reglamentuojamas Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 31 straipsnyje. Tačiau panašiai kaip ir sutartinių prievolių atveju, nesutartinėms prievolėms taikytinos teisės kausimus taip pat reglamentuoja dvišalės ir daugiašalės sutartys bei nuostatos, įgyvendinančios sektorių direktyvose nustatytas kolizines normas. Šios taisyklės turi taikymo pirmenybę Tarptautinės privatinės teisės įstatymo nuostatų atžvilgiu.

viršųviršų

Kalbant apie kelių eismo įvykiams taikytiną teisę, pirmumo teisę turi 1971 m. Hagos konvencija dėl eismo įvykiams taikytinos teisės (Lenkija yra šios konvencijos susitariančioji šalis).

Nuostatos, įgyvendinančios sektorių direktyvų kolizines normas (pvz., susijusias su vartotojų apsauga), taip pat turi pirmumo teisę Tarptautinės privatinės teisės įstatymo atžvilgiu.

Taikytina teisė

Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 31 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta, kad nesutartinę prievolę reglamentuoja valstybės, kurioje įvyko tokią prievolę sukėlęs įvykis, teisė. Tačiau jeigu šalys yra vienos valstybės piliečiai ir turi nuolatinę gyvenamąją vietą toje valstybėje, bus taikoma tos valstybės teisė.

III.3. Asmens statusas – fiziniai ir juridiniai asmenys

Teisės šaltiniai

Pagal Lenkijos teisę fizinių ir juridinių asmenų teisiniam veiksnumui taikytinos teisės klausimą reglamentuoja Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 9-11 straipsniai.

Taikytina teisė

Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 9 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatyta bendra taisyklė. Pagal šią taisyklę fizinio asmens veiksnumą ir jo gebėjimą sudaryti teisinius sandorius reglamentuoja fizinio asmens kilmės valstybės teisė, o juridinio asmens teisinį veiksnumą reglamentuoja valstybės, kurioje yra registruota juridinio asmens būstinė, teisė. Pagal teisės doktriną juridinio asmens registruota būstinė - tai faktinė jo pagrindinių valdymo organų (valdymo tarybos) buvimo vieta.

Kalbant apie asmeninį fizinių ir juridinių asmenų statusą, pilietybės ir registruotos būstinės sąsajoms taikomos tam tikros išimtys. Visų pirma, atsižvelgiant į juridinio asmens veiksnumą, kai kurios dvišalės konvencijos numato galimybę taikyti valstybės, kurioje toks asmuo buvo įsteigtas, teisę.

viršųviršų

Antra, jeigu juridinis arba fizinis asmuo sudaro teisinį sandorį, susijusį su įmone, tokio juridinio arba fizinio asmens veiksnumą reglamentuoja valstybės, kurioje yra registruota įmonės būstinė, teisė (Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 9 straipsnio 3 dalis).

Trečia, Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 10 straipsnyje nustatyta, kad jeigu užsienietis, pagal savo kilmės valstybės teisę neturintis veiksnumo, Lenkijoje sudarė teisinį sandorį, kurio pasekmės gali būti reziumuojamos Lenkijoje, tokio užsieniečio veiksnumui šiuo atžvilgiu bus taikoma Lenkijos teisė, jeigu to reikės sąžiningai veikiančių asmenų interesams apsaugoti. Šia nuostata, kaip ir Romos konvencijos 11 straipsniu, siekiama sąžiningas sutarties šalis apsaugoti nuo asmenų, kurie pagal sutarties sudarymo valstybės teisę gali sudaryti sutartį, tačiau neturi veiksnumo sudaryti sutartį pagal savo kilmės valstybės teisę. Dėl šios priežasties ši išimtis netaikoma teisiniams sandoriams, susijusiems su šeimos ir globos teise ir paveldėjimo teise.

Specialios taisyklės taip pat taikomos prielaidai, kad asmuo yra miręs, ir mirties konstatavimui. Pagal Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 11 straipsnį, norint dingusį be žinios asmenį paskelbti mirusiu arba konstatuoti jo mirtį, turi būti taikoma tokio asmens kilmės valstybės teisė (išskyrus atvejus, kai Lenkijos teismas nagrinėja bylą dėl užsieniečio paskelbimo mirusiu arba dėl užsieniečio mirties konstatavimo, nes tokiu atveju taikoma Lenkijos teisė).

III.4. Tėvų ir vaikų santykių nustatymas, įskaitant įvaikinimą

Tėvų ir vaikų santykių nustatymas - normų šaltiniai ir taikytina teisė

Klausimus, susijusius su tėvų ir vaikų santykiais, reglamentuoja Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 19 straipsnio 2 dalis, pagal kurią tėvystės arba motinystės nustatymą arba paneigimą reglamentuoja vaiko kilmės valstybės teisė, taikytina jo gimimo metu; tėvų ir vaikų santykių nustatymą reglamentuoja valstybės, kurios pilietis vaikas yra tokių santykių nustatymo metu, teisė, o tėvų ir negimusio vaiko santykių nustatymą reglamentuoja vaiko motinos kilmės valstybės teisė.

viršųviršų

Jeigu vaikas arba motina turi dvi ar daugiau pilietybių, taikomas Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatytas Lenkijos pilietybės išimtinumo principas.

Daugumoje dvišalių konvencijų nustatytas tas pats principas dėl vaiko kilmės valstybės teisės taikymo vaiko gimimo metu. Tačiau kai kuriose valstybėse vaiko kilmės klausimas priskiriamas motinos kilmės valstybės teisei vaiko gimimo metu arba tėvų ir vaikų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisei, o jeigu tokių sąsajų nėra - vaiko kilmės valstybės teisei.

Įvaikinimas - normų šaltiniai ir taikytina teisė

Pagal Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 22 straipsnio 1 dalį įvaikinimą reglamentuoja įvaikinančios šalies kilmės valstybės teisė, tačiau taip pat reikia laikytis vaiko kilmės valstybės teisės nuostatų, kiek tai susiję su vaiko sutikimu, vaiko atstovo pagal įstatymą sutikimu, kompetentingos valdžios institucijos leidimu arba įvaikinimo apribojimais dėl esamos nuolatinės gyvenamosios vietos pakeitimo kita nuolatine gyvenamąja vieta kitoje valstybėje.

Pagal Lenkijos sudarytas dvišales sutartis galima išskirti tokias taisykles: a) įvaikinimą reglamentuoja šalies, kurios pilietybę turi vaikas, teisė, b) įvaikinimą reglamentuoja abiejų šalių teisė, jeigu įvaikinantys sutuoktiniai turi skirtingas pilietybes, c) įvaikinimą reglamentuoja valstybės, kurios teritorijoje įvaikis ir įtėviai turi nuolatinę gyvenamąją vietą, arba, jeigu jų nuolatinės gyvenamosios vietos yra skirtingose valstybėse, šalies, kurios pilietis yra įvaikis, teisė.

Lenkija taip pat yra 1967 m. balandžio 24 d. Strasbūre priimtos Europos konvencijos dėl įvaikinimo ir 1993 m. gegužės 29 d. Hagos konvencijos dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje susitariančioji šalis.

viršųviršų

III.5. Santuoka, nesusituokusios poros, partnerystė, santuokos nutraukimas, teismo pripažintas sutuoktinių gyvenimas skyrium, išlaikymo pareigos

Santuoka

Pagal Lenkijos teisę santuokai taikomos teisės klausimą reglamentuoja Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 14-16 straipsniai.

Remiantis bendrąja taisykle santuokos sudarymo ir santuokos pripažinimo negaliojančia pagrindai vertinami atskirai pagal kiekvieno sutuoktinio kilmės valstybės teisę (14 straipsnis). Tai reiškia, kad kiekvieno sutuoktinio veiksnumas sudaryti santuoką vertinamas atskirai pagal jo kilmės valstybės teisę.

Pilietybės sąsaja taip pat taikoma tarptautinėse sutartyse, kurias Lenkija, be kita ko, yra sudariusi su Vengrija, Čekija, Slovakija, Rumunija, Austrija ir Prancūzija.

Jeigu sutuoktinis (-iai) turi dvi arba daugiau pilietybių, Lenkijos piliečiui bus taikoma Lenkijos teisė, nepaisant to, kad kitos valstybės teisė taip pat pripažįsta jį savo piliečiu.

Jeigu Lenkijos pilietis sudaro santuoką su užsieniečiu, kuris turi dvi ar daugiau pilietybių, užsieniečiui bus taikoma jo kilmės valstybės teisė, t. y. valstybės, su kuria jis labiausiai susijęs, teisė.

Santuokos nutraukimas - taikytina teisė

Lenkijos tarptautinės privatinės teisės įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad santuokos nutraukimui taikytina bendra sutuoktinių kilmės valstybės teisė, kuri taikoma pateikiant prašymą nutraukti santuoką. Jeigu sutuoktiniai neturi tokios bendros kilmės valstybės teisės, taikoma abiejų sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Jeigu paaiškėja, kad sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta ne toje pačioje valstybėje, taikoma Lenkijos teisė.

viršųviršų

Gyvenimas skyrium (separacija)

Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 18 straipsnyje nustatyta, kad gyvenimui skyrium (separacijai) taikytina bendra sutuoktinių kilmės valstybės teisė, kuri taikoma prašymo nutraukti santuoką pateikimo metu. Jeigu sutuoktiniai neturi tokios bendros kilmės valstybės teisės, taikoma abiejų sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė. Jeigu paaiškėja, kad sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta ne toje pačioje valstybėje, taikoma Lenkijos teisė.

Išlaikymo išmokos

Lenkijos teisėje nėra atskiros taisyklės, susijusios su sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareigoms taikytina teise, todėl papildomai taikomos sutuoktinių turtinį režimą reglamentuojančios normos. Dėl to sutuoktinių tarpusavio išlaikymo pareigoms santuokos metu taikomos bendro turto režimo nuostatos.

Jeigu vienas iš sutuoktinių santuokos metu pateikia ieškinį dėl išlaikymo, taikoma tuo metu galiojanti bendra sutuoktinių kilmės valstybės teisė. Jeigu sutuoktiniai neturi bendros kilmės valstybės teisės, taikytina abiejų sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė, o jeigu sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje valstybėje, taikoma Lenkijos teisė. Ieškinius dėl išlaikymo tarp santuoką nutraukusių sutuoktinių reglamentuoja santuokos nutraukimo byloje taikoma teisė.

III.6. Sutuoktinių turtinis režimas

Taikytina teisė

Šalių finansinius santykius reglamentuoja tuo metu galiojanti jų bendra kilmės valstybės teisė (Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 17 straipsnio 1 dalis). Jeigu sutuoktiniai neturi bendros kilmės valstybės teisės, taikytina abiejų sutuoktinių nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė, o jeigu sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta nėra toje pačioje valstybėje, taikoma Lenkijos teisė.

viršųviršų

Atitinkamu metu galiojanti bendra sutuoktinių kilmės valstybės teisė taip pat reglamentuoja sutarties dėl sutuoktinių turto sudarymo, keitimo arba nutraukimo leistinumą. Tačiau finansinius santykius, atsirandančius iš sutarties dėl sutuoktinių turto, reglamentuoja sutarties sudarymo metu galiojanti bendra šalių kilmės valstybės teisė. Jeigu sutuoktiniai neturi bendros kilmės valstybės teisės, taikytina valstybės, kurioje abu sutuoktiniai nuolat gyvena, teisė, o jeigu sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne toje pačioje valstybėje, taikoma Lenkijos teisė.

III.7. Testamentai ir paveldėjimai

Teisės šaltiniai

Klausimus, susijusius su paveldėjimo byloms taikytina teise, reglamentuoja Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 34 ir 35 straipsniai. Tačiau 1961 m. Hagos konvencija dėl teisės aktų, reglamentuojančių testamentų nuostatų formą, ir reikšmingos dvišalių teisinės pagalbos sutarčių, kurių susitariančioji šalis yra Lenkija, kolizinės normos turi pirmumo teisę Tarptautinės privatinės teisės įstatymo nuostatų atžvilgiu.

Taikytina teisė

Pagal Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 34 straipsnį paveldėjimo bylas reglamentuoja testatoriaus kilmės valstybės teisė, kuri galioja jo mirties metu. Minėto įstatymo 35 straipsnyje yra nustatyta šios taisyklės išimtis vertinant testamento galiojimą ir kitas po mirties atsiradusias pareigas, kuri nustato, kad šiuo atžvilgiu pakanka laikytis valstybės, kurioje sudaromas teisės aktas, nustatytos formos.

Paveldėjimo normos, susijusios su Lenkijoje esančiais ūkiais.

viršųviršų

Paveldėjimo normoms, susijusioms su Lenkijoje esančiais ūkiais, taikomos atskiros taisyklės, kurios gerokai skiriasi nuo bendrųjų paveldėjimo teisės nuostatų. Teisės doktrinoje ir teisės literatūroje teigiama, kad paveldėjimo įstatymas taip pat taikomas Lenkijoje esantiems ūkiams, tačiau būtina atsižvelgti į pakeitimus, išplaukiančius iš išsamių Lenkijos teisės aktų, susijusių su ūkių paveldėjimui taikytinomis normomis.

III.8. Nuosavybės ir daiktinės teisės

Taikytina teisė

Nuosavybės ir kitas daiktines teises reglamentuoja valstybės, kurioje yra šių teisių objektas, teisė (Tarptautinės privatinės teisės įstatymo 24 straipsnis). Taikytina yra daikto (kilnojamojo arba nekilnojamojo) buvimo vietoje galiojanti teisė. Tačiau nuosavybės įgijimą arba praradimą ir bet kurios kitos daiktinės teisės įgijimą, praradimą, pakeitimą arba pirmumą reglamentuoja valstybės, kurioje tokių teisių objektas buvo, kai įvyko minėtas teisines pasekmes sukėlęs įvykis, teisė. Kitokios taisyklės taikomos lėktuvams, nes lėktuvuose galiojančios daiktinės teisės vertinamos atsižvelgiant į lėktuvo registracijos valstybės teisę.

Pagal jūrų teisę laivo nuosavybės teises reglamentuoja laivo registracijos valstybės teisė.

Nekilnojamasis turtas

Pagal tarptautinės privatinės teisės įstatymo 25 straipsnio 2 dalį su nekilnojamuoju turtu susijusias prievoles (pvz., pardavimo sutartis, keitimą, dovanojimą, rentą iki gyvos galvos, įvairias nuomos sutartis) visada reglamentuoja valstybės, kurioje yra nekilnojamasis turtas, teisė. Tai reiškia, kad tokias prievoles turinčios šalys negali pasirinkti taikytinos teisės.

III.9. Bankrotas

Taikytina teisė

Klausimus, susijusius su bankroto bylose taikytina teise, Lenkijos teisėje reglamentuoja 2003 m. vasario 28 d. Bankroto ir veiklos atkūrimo įstatymas ir Tarptautinės privatinės teisės įstatymas, tačiau tik tuo atveju, kai Tarptautinės privatinės teisės įstatyme nėra kolizinių normų, kurios tiesiogiai reglamentuotų bankroto klausimą arba bankroto paskelbimo pasekmes.

Bankroto įstatymo 460-470 straipsniuose įtvirtintos nuostatos užkerta kelią Tarptautinės privatinės teisės įstatymą taikyti visoms Lenkijos Respublikos teritorijoje pradėtoms bankroto byloms, susijusioms tik su Bankroto įstatyme nurodytais subjektais, t. y. su užsienio bankais ir kredito įstaigomis bei jų filialais. Atsižvelgiant į bankroto bylas, susijusias su kitais subjektais, pvz., įmonėmis, kurios gali būti fiziniai asmenys, juridiniai asmenys ir juridinio asmens teisių neturintys organizaciniai vienetai, taikomos Tarptautinės privatinės teisės įstatyme nustatytos kolizinės normos.

Bankroto įstatymo 460 straipsnyje nustatyta taisyklė, pagal kurią visoms Lenkijos Respublikoje pradėtoms bankroto byloms taikoma Lenkijos teisė. Tačiau, atsižvelgiant į atitinkamo teisinio santykio pobūdį, glaudesnius šio santykio ryšius su kita valstybe arba daikto (kilnojamojo) vieta, įstatyme taip pat nustatyta daugybė šios taisyklės išimčių.

« Taikoma teisė - Bendro pobūdžio informacija | Lenkija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 06-03-2008

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė