Europos Komisija > ETIT > Taikoma teisė > Nyderlandai

Naujausia redakcija: 23-04-2009
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Taikoma teisė - Nyderlandai

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

I. Galiojančios teisės šaltiniai I.
I.1. Nacionalinės teisės taisyklės I.1.
I.2. Galiojančios daugiašalės konvencijos I.2.
I.3. Svarbiausios dvišalės konvencijos I.3.
II. Kolizinių normų taikymas II.
II.1. Oficialus kolizinių normų taikymas II.1.
II.2. Nukreipimas (atgalinis nukreipimas, renvoi (nukreipimas į trečiosios valstybės teisę)) II.2.
II.3. Sąsajos pasikeitimas II.3.
II.4. Kolizinių normų netaikymas išimtiniais atvejais II.4.
II.5. Užsienio teisės turinio nustatymas II.5.
III. Kolizinės normos III.
III.1. Sutartinės prievolės ir teisiniai veiksmai III.1.
III.2. Nesutartinės prievolės III.2.
III.3. Asmens statusas (vardas, gyvenamoji vieta, teisinis veiksnumas) III.3.
III.4. Tėvystė (motinystė) ir įvaikinimas III.4.
III.5. Santuoka, registruota partnerystė, nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, santuokos nutraukimas, teismo pripažintas gyvenimas skyrium, išlaikymo pareigos III.5.
III.6. Sutuoktinių turto įstatymai III.6.
III.7. Paveldėjimo įstatymai III.7.
III.8. Nuosavybės teisė III.8.
III.9. Nemokumas III.9.

 

I. Galiojančios teisės šaltiniai

I.1. Nacionalinės teisės taisyklės

Keletas tarptautinės privatinės teisės nuostatų įtvirtinta Karalystės teisėkūros bendrųjų nuostatų įstatyme [Wet houdende algemene bepalingen der wetgeving van het Koninkrijk] (toliau – AB).

Taip pat yra daugybė įstatymų, kurie žinomi kaip „[teisės srities] (kolizinių normų) įstatymai“. Tai yra šios teisės sritys: santuokos nutraukimas [Santuokos nutraukimo (kolizinių normų) įstatymas [Wet conflictenrecht echtscheiding, WCE)]; vardai ir pavardės [Vardų ir pavardžių (kolizinių normų) įstatymas, (Wet conflictenrecht namen, WCN)]; santuoka [Santuokos (kolizinių normų) įstatymas, (Wet conflictenrecht huwelijk, WCH)]; sutuoktinių turto režimas [Sutuoktinių turto režimo (kolizinių normų) įstatymas, (Wet conflictenrecht huwelijksvermogensregime, WCHv)]; gyvybės draudimas; ne gyvybės draudimas; sutuoktinių santykiai [Sutuoktinių santykių (kolizinių normų) įstatymas, (Wet conflictenrecht huwelijksbetrekkingen, WCHb)]; jūrų teisė ir vidaus vandenų laivybos teisė [Tarptautinės privatinės teisės nuostatų, susijusių su jūrų teise ir vidaus vandenų laivybos teise, įstatymas (Wet bepalingen van internationaal privaatrecht met betrekking tot zeerecht en binnenvaartrecht, WIPRZ)]; patika [Patikos (kolizinių normų) įstatymas, (Wet conflictenrecht trusts, WCT)]; paveldėjimas [Paveldėjimo (kolizinių normų) įstatymas, (Wet conflictenrecht eropvolging, WCErf)]; įmonės; neteisėti veiksmai [Neteisėtų veiksmų (kolizinių normų) įstatymas, (Wet conflictenrecht onrechtmatige daad, WCOD)]; tėvystė (motinystė) [Tėvystės (motinystės) (kolizinių normų) įstatymas, (Wet conflictenrecht afstamming, WCA)]; įvaikinimas [Įvaikinimo (kolizinių normų) įstatymas, (Wet conflictenrecht adoptie, WCAd)]; registruota partnerystė [Registruotos partnerystės (kolizinių normų) įstatymas, (Wet conflictenrecht geregistreerd partnerschap, WCGP)]. Kitos teisės sritys reglamentuojamos ne teisės aktais, o konvencijomis arba iš teismų praktikos kildinamomis taisyklėmis.

viršųviršų

I.2. Galiojančios daugiašalės konvencijos
  • 1956 m. spalio 24 d. Hagos konvencija dėl sprendimų, susijusių su išlaikymo pareigomis vaikams, pripažinimo ir vykdymo;
  • 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencija dėl valdžios institucijų įgaliojimų ir taikytinos teisės nepilnamečių apsaugos srityje (toliau - 1961 m. Hagos nepilnamečių konvencija);
  • 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencija dėl teisės aktų, reglamentuojančių testamento nuostatų formą, kolizijos (toliau - Hagos konvencija, susijusi su testamento nuostatų forma);
  • 1970 m. rugsėjo 10 d. Romos konvencija dėl nesantuokinių vaikų įteisinimo po santuokos;
  • 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencija dėl eismo įvykiams taikytinos teisės (toliau - Hagos eismo įvykių konvencija);
  • 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencija dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės (toliau - 1973 m. Hagos išlaikymo konvencija);
  • 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencija dėl atsakomybei už produktus taikytinos teisės (toliau - Hagos atsakomybės už produktus konvencija);
  • 1978 m. kovo 14 d. Hagos konvencija dėl atstovavimui taikytinos teisės (toliau - Hagos atstovavimo konvencija);
  • 1978 m. kovo 14 d. Hagos konvencija dėl santuokų sudarymo ir galiojimo pripažinimo;
  • 1978 m. kovo 14 d. Hagos konvencija dėl sutuoktinių turto režimui taikytinos teisės (toliau - Hagos sutuoktinių turto konvencija);
  • 1980 m. birželio 19 d. Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės (toliau - Romos konvencija);
  • 1980 m. rugsėjo 5 d. Miuncheno konvencija dėl pavardėms ir vardams taikytinos teisės (toliau - Vardų konvencija);
  • 1985 m. liepos 1 d. Hagos konvencija dėl patikai ir jos pripažinimui taikytinos teisės (toliau - Hagos patikos konvencija);
  • 1989 m. rugpjūčio 1 d. Hagos konvencija dėl mirusių asmenų palikimo paveldėjimui taikytinos teisės (toliau - Hagos paveldėjimo konvencija; negalioja, tačiau taikoma Nyderlanduose pagal Paveldėjimo (kolizinių normų) įstatymą);
  • 2000 m. gegužės 29 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų.
I.3. Svarbiausios dvišalės konvencijos

Nėra.

viršųviršų

II. Kolizinių normų taikymas

II.1. Oficialus kolizinių normų taikymas

Pagal Civilinio proceso kodekso (Wetboek van Burgerlijke Rechtsvordering) 25 straipsnį teismai privalo taikyti kolizines normas savo iniciatyva (taip pat ir tuo atveju, kai šalys nesiremia minėtomis normomis).

II.2. Nukreipimas (atgalinis nukreipimas, renvoi (nukreipimas į trečiosios valstybės teisę))

Jeigu nurodyta, kad taikytina A valstybės teisė, taikomos tos valstybės normos. Kai A valstybės teisėje konkrečiai nurodyta, kad taikoma Nyderlandų arba B valstybės teisė, į šią nuostatą iš esmės neatsižvelgiama. Kai kuriais atvejais taikoma išimtis.

II.3. Sąsajos pasikeitimas

Bendrų taisyklių, reglamentuojančių problemas, kurios kyla dėl pasikeitusios sąsajos, nėra. 3 skyriuje bus aptarti sprendimai, taikomi daugumoje konkrečių teisės sričių, kuriose tai yra svarbu.

II.4. Kolizinių normų netaikymas išimtiniais atvejais

Viešoji tvarka

Užsienio teisė netaikoma, jeigu ta teisė arba jos taikymas prieštarauja tarptautinei viešajai tvarkai pagal privatinę teisę. Taip yra tuo atveju, kai užsienio teisė (jos taikymas) pažeidžia pagrindinius Nyderlandų teisės sistemos principus. Ši taisyklė turi būti taikoma griežtai. Vien tai, kad užsienio teisė skiriasi nuo Nyderlandų teisės, nėra pakankama priežastis remtis viešąja tvarka, net jeigu Nyderlandų teisė tokiu atveju yra privalomojo pobūdžio. Jeigu ne pati norma, bet jos taikymas gali potencialiai pažeisti viešąją tvarką, tokios situacijos teisinis vertinimas iš dalies gali priklausyti nuo to, kokiu mastu tas atvejis priklauso Nyderlandų jurisdikcijai. Viešąja tvarka galima remtis net jeigu atitinkamame teisės akte nėra tokios nuostatos.

viršųviršų

Viršenybės taisyklės

Nyderlandų teismai gali taikyti specialias imperatyvias teisės nuostatas (viršenybės taisykles) neatsižvelgdami į teisę, kuri reglamentuoja šalių tarpusavio teisinį santykį. Tai yra ne įprastos imperatyvios nuostatos, o nuostatos, kurios taip pat dažnai atlieka viešosios teisės funkciją. Gali būti taikomos tiek Nyderlandų, tiek užsienio viršenybės taisyklės. Priešingai, teisės, kuri buvo nurodyta kaip taikytina, nuostatos negali būti taikomos, jeigu viešosios teisės interesas, kurį siekiama šiomis nuostatomis apsaugoti, konkrečiu atveju nėra reikšmingas.

II.5. Užsienio teisės turinio nustatymas

Teismas privalo savo iniciatyva nustatyti užsienio teisės turinį. Šalių dažnai prašoma pareikšti nuomonę dėl užsienio teisės, ir jos paprastai paiso šio reikalavimo. Tai nekeičia fakto, kad teismas pats toliau išlieka atsakingas už tai, ką jis pripažįsta užsienio teisės turiniu.

Teismas gali laisvai pasirinkti būdą informacijai gauti. Jis gali naudotis Konvencijoje dėl informacijos apie užsienio teisę (priimta 1968 m. birželio 7 d. Londone) nurodytu būdu, pats išnagrinėti literatūrą arba pavesti šį tyrimą atlikti atitinkamos valstybės ekspertui arba tyrimų institutui, pvz., T.M.C. Asser Instituut arba Tarptautiniam teisės institutui [Internationaal Juridisch Instituut].

Jeigu negalima pakankamai išsamiai nustatyti užsienio teisės turinio, taikomi įvairūs sprendimo būdai, pvz., sistemos, kuri yra susijusi su faktiškai taikytina teise, taikymas, taip pat tarptautiniu mastu pripažintų principų arba Nyderlandų teisės taikymas.

viršųviršų

III. Kolizinės normos

III.1. Sutartinės prievolės ir teisiniai veiksmai

Sutartys

Daugeliui sutarčių taikytina teisė nustatyta Romos konvencijoje. Šiuo klausimu žr. kitą skirsnį apie atstovavimo sutartis.

Kai kurias sutartis, kurioms pagal Romos konvencijos 1 straipsnio 2 dalį netaikomos jos nuostatos, reglamentuoja atskiri įstatymai (žr. toliau). Kitų sutarčių atžvilgiu kolizinės normos įstatymuose nėra nustatytos.

Sutartis, sudarytas iki Romos konvencijos įsigaliojimo, reglamentuoja tuo metu galiojusios kolizinės normos. Šios normos iš esmės atitinka Romos konvencijos kolizines normas.

Atstovavimas

Atstovavimo sutarčių atveju Hagos atstovavimo konvencijos nuostatos Nyderlanduose viršesnės už Romos konvencijos nuostatas. Prekybos atstovas ir atstovaujamasis gali pasirinkti jų santykiams taikytiną teisę; kai teisė nepasirinkta, išskyrus išimtis, taikoma prekybos atstovo arba atstovaujamojo nuolatinės gyvenamosios vietos teisė, jeigu darbas iš esmės bus atliekamas toje šalyje (Hagos atstovavimo konvencijos 6 ir tolesni straipsniai). Santykių tarp atstovaujamojo ir jo priešingos šalies atžvilgiu, išskyrus išimtis, klausimus, susijusius su atstovavimu (pvz., prekybos atstovo įgaliojimai ir jo veiksmų pasekmės), reglamentuoja prekybos atstovo nuolatinės gyvenamosios vietos teisė (Hagos atstovavimo konvencijos 11 straipsnio 1 dalis).

Gyvybės draudimas, ne gyvybės draudimas

Gyvybės ir ne gyvybės draudimui taikomos kolizinės normos, nustatytos Gyvybės draudimo (kolizinių normų) įstatyme (Wet conflictenrecht levensverzekering) ir Ne gyvybės draudimo (kolizinių normų) įstatyme (Wet conflictenrecht schadeverzekering).

viršųviršų

Pirkimas

Vienos konvencijoje dėl tarptautinio prekių pirkimo–pardavimo sutarčių (priimta 1980 m. balandžio 11 d. Vienoje) įtvirtintos nuostatos dėl bendros prekių pirkimo–pardavimo teisės. 1 straipsnio 1 dalies b punkte nustatyta, kad tuo atveju, kai pagal tarptautinės privatinės teisės normas taikoma susitariančiosios valstybės teisė, taikoma ne tos valstybės teisė, o konvencija.

Teisiniai veiksmai

„Teisiniai veiksmai“ nesudaro atskiros kategorijos. Pagal sutartį atliekami teisiniai veiksmai paprastai reglamentuojami vadovaujantis sutarčiai taikytina teise; iš kitų teisinių veiksmų kylančios prievolės laikomos nesutartinėmis prievolėmis (pvz., kai tvarkomi kito asmens reikalai) arba priskiriami kitai kategorijai (pvz., testamento sudarymas, vaiko pripažinimas). Paprastai teisinių veiksmų formai taikoma palanki kolizinė norma: remiantis formos nuostata, teisinis veiksmas galioja, jeigu ji atitinka teisinio veiksmo įvykdymo vietos arba teisės, kuri reglamentuoja teisinio veiksmo turinį, reikalavimus (AB 10 straipsnis).

III.2. Nesutartinės prievolės

Neteisėti veiksmai

Neteisėtų veiksmų (kolizinių normų) įstatyme (Wet conflictenrecht onrechtmatige daad) nustatyta, kad neteisėtą veiksmą reglamentuoja valstybės, kurioje įvyko veiksmas, teisė (WCOD 3 straipsnio 1 dalis). Tačiau yra daugybė šios taisyklės išimčių, visų pirma jeigu veiksmo pasekmės atsiranda kitoje valstybėje nei ta, kurioje jis buvo atliktas, jeigu kaltininko ir nukentėjusiojo nuolatinė gyvenamoji vieta toje pačioje valstybėje arba neteisėtos konkurencijos atveju. Jeigu neteisėtas veiksmas glaudžiai susijęs su kitu šalių teisiniu santykiu, teismas gali, priešingai nei minėta, taip pat taikyti teisę, reglamentuojančią tą kitą su neteisėtu veiksmu susijusį teisinį santykį (WCOD 5 straipsnis).

viršųviršų

Priešingai nei minėta, šalys taip pat gali pačios pasirinkti taikytiną teisę (WCOD 6 straipsnis).

Eismo įvykiai

Iš esmės taikoma valstybės, kurioje atsitiko eismo įvykis, teisė (Hagos eismo įvykių konvencijos 3 straipsnis). Tačiau jeigu eismo įvykis susijęs tik su kitoje valstybėje registruotomis transporto priemonėmis, atsižvelgiant į papildomas sąlygas, taikoma valstybės, kurioje registruotos minėtos transporto priemonės, teisė (Hagos eismo įvykių konvencijos 4, 5, 6 straipsniai).

Nepaisant taikytinos teisės, taikomos eismo įvykio vietoje galiojančios eismo kontrolės ir saugumo taisyklės (Hagos eismo įvykių konvencijos 7 straipsnis).

Atsakomybė už produktus

Bylose, susijusiose su atsakomybe už produktus, kaip yra nustatyta Hagos atsakomybės už produktus konvencijos 1, 2 ir 3 straipsniuose, taikoma vietos, kurioje įvyko žalą sukėlęs veiksmas, teisė, jeigu tenkinama viena iš HPAV 4 straipsnyje nurodytų sąlygų. Kitais atvejais iš esmės taikoma žalą patyrusio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos arba atsakingos šalies gyvenamosios vietos teisė (HPAV 5, 6 straipsniai).

Kito asmens reikalų tvarkymas

Įstatymuose nėra nustatyta kito asmens reikalų tvarkymo taisyklių. Išskyrus atvejus, kai šalys pasirinko teisę, taikoma valstybės, kurioje buvo tvarkomi kito asmens reikalai, teisė. Jeigu ši teisė negali būti nustatoma, pvz., dėl to, kad kito asmens reikalai buvo tvarkomi daugiau nei vienoje valstybėje, taikoma valstybės, kurios jurisdikcija yra labiausiai susijusi su kito asmens reikalų tvarkymu, teisė (Nyderlandų teismų praktika, 1997 m., Nr. 276, 1996 m. vasario 23 d., Aukščiausiasis Teismas).

viršųviršų

Nepagrįstai sumokėtos sumos: neteisėtas praturtėjimas

Kolizinės normos, susijusios su nepagrįstai sumokėta suma ir neteisėtu praturtėjimu, nėra nustatytos teisės aktuose. Teismų praktika šiais klausimais taip pat nėra aiški.

III.3. Asmens statusas (vardas, gyvenamoji vieta, teisinis veiksnumas)

Bendra informacija

Asmens statusą iš esmės reglamentuoja jo nacionalinė teisė. Nyderlandų piliečių atžvilgiu tai yra nustatyta AB 6 straipsnyje; ne Nyderlandų piliečių statusą privaloma panašiai nustatyti pagal šią nuostatą. Atskiruose įstatymuose yra nustatyta daugybė AB 6 straipsnio išimčių.

Vardas

Vardų konvencijos nuostatos buvo įtrauktos į Vardų ir pavardžių (įstatymų kolizinių) įstatymą. Šiame įstatyme taip pat numatytos papildomos nuostatos, kuriose atsispindi Nyderlandų tarptautinės privatinės teisės specifika. Pagal WCN 1 straipsnį asmens vardą reglamentuoja jo nacionalinė teisė, įskaitant tarptautinės privatinės teisės nuostatas pagal tą teisę.

Jeigu asmuo turi Nyderlandų ir užsienio pilietybę, taikoma Nyderlandų teisė (WCN 2 straipsnis). Jeigu asmuo turi daugiau nei vieną pilietybę, tačiau neturi Nyderlandų pilietybės, taikoma pilietybės, su kuria asmuo, atsižvelgiant į visas aplinkybes, turi glaudžiausius ryšius, teisė (WCN 1 straipsnio 2 dalis). WCN 5b straipsnyje reglamentuojamas pavardės pasirinkimas tarptautinėse bylose.

Gyvenamoji vieta

Taisyklių, reglamentuojančių gyvenamąją vietą, Nyderlandų tarptautinėje privatinėje teisėje nėra. Paprastai taikomos šios taisyklės. Jeigu konvencijoje arba įstatyme nurodoma gyvenamoji vieta, daugeliu atvejų Nyderlandų teismui svarbu tik žinoti, ar ši gyvenamoji vieta yra Nyderlanduose (pvz., Civilinio proceso kodekso 1–14 straipsniai, kurie yra išimtinai susiję su klausimu, ar Nyderlandų teismas turi jurisdikciją, o ne su klausimu, ar užsienio teismas turi jurisdikciją). Spręsdamas šį klausimą, teismas privalo taikyti Nyderlandų civilinio kodekso 1:10–1:15 straipsnius. Kitose konvencijose ir įstatymuose dažnai nurodoma asmens nuolatinė gyvenamoji vieta. Šiuo atveju gali būti svarbu, ar minėta nuolatinė gyvenamoji vieta yra Nyderlanduose, ar užsienyje (pvz., pagal Romos konvenciją turi būti nustatoma, ar taikoma Nyderlandų, ar užsienio teisė). Dėl to „nuolatinės gyvenamosios vietos“ sąvoka papildomai apibrėžiama ne pagal Nyderlandų teisės standartus, tačiau remiantis standartais, susijusiais su atitinkamomis taisyklėmis (nepriklausomas konvencijos aiškinimas arba Europos reglamentų atveju – nepriklausomas reglamento aiškinimas).

viršųviršų

Nepilnamečiai ir teisinis veiksnumas

Ar asmuo yra nepilnametis ir ar jis turi veiksnumą, pagal AB 6 straipsnį nustatoma atsižvelgiant į jo pilietybės teisę. Daugelyje taisyklių yra įtvirtinta atskira nuostata, kuria siekiama nustatyti, iki kokio amžiaus šios taisyklės taikomos.

Nepilnamečių ir suaugusiųjų apsauga

Reikia atskirti klausimą, ar asmuo yra nepilnametis ir (arba) veiksnus, nuo klausimo, kokias priemones galima taikyti norint apsaugoti nepilnamečio arba suaugusiojo interesus. Kalbant apie nepilnamečius, šioms priemonėms taikoma 1961 m. Hagos nepilnamečių konvencija, kurios 2 straipsnyje nustatyta, kad taikoma nepilnamečio nuolatinės gyvenamosios vietos teisė. Suaugusiųjų atveju tai vis dar siejama su nacionaline teise, tačiau pagal 1961 m. Hagos nepilnamečių konvencijos 2 straipsnio analogiją – taip pat ir su nuolatinės gyvenamosios vietos teise.

III.4. Tėvystė (motinystė) ir įvaikinimas

Tėvystė (motinystė)

Vaiko tėvai nustatomi pagal Tėvystės (motinystės) (kolizinių normų) įstatyme nurodytą teisę. Šiame įstatyme nustatytos kolizinės normos, susijusios su šiomis situacijomis:

Dėl santuokos atsiradusi tėvystė (motinystė): vyro ir žmonos bendros pilietybės teisė vaiko gimimo metu; jeigu vyras ir žmona turi skirtingas pilietybes, vyro ir žmonos nuolatinės gyvenamosios vietos teisė arba, jeigu tokios nėra, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teisė (WCA 1 straipsnis).

Nesusituokusios moters motinystė: moters nacionalinė teisė, tačiau motinystės santykis bet kokiu atveju turi būti nustatomas, jeigu moters nuolatinė gyvenamoji vieta yra Nyderlanduose (WCA 3 straipsnis).

viršųviršų

Tėvystė (motinystė), atsiradusi pripažinus vaiką: pripažinimas yra galimas, jeigu jis numatytas pagal vyro ar vaiko nacionalinę teisę arba pagal vyro ar vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teisę. Specialios taisyklės taikomos pripažinimui, kurį atlieka susituokęs Nyderlandų gyventojas, ir motinos pritarimui dėl vaiko (WCA 4 straipsnis).

Teisinis tėvystės (motinystės) nustatymas: vyro ir motinos bendros pilietybės teisė; jeigu vyras ir motina turi skirtingas pilietybes, jų bendros nuolatinės gyvenamosios vietos teisė arba, jeigu tokios nėra, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teisė (WCA 6 straipsnis).

Tėvystė (motinystė), atsiradusi dėl nesantuokinio vaiko įteisinimo: iš esmės taikoma Konvencija dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso (priimta 1970 m. gruodžio 10 d. Romoje).

Įvaikinimas

Nyderlandų teisė taikoma įvaikinimui, kuris turi būti paskelbtas Nyderlanduose, arba minėto įvaikinimo panaikinimui (WCAd 3 straipsnis). Tėvų arba kitų asmenų sutikimą iš esmės reglamentuoja vaiko pilietybės teisė; jeigu vaikas turi daugiau nei vieną pilietybę, lemiamas veiksnys yra valstybė, su kuria, atsižvelgiant į visas aplinkybes, vaikas turi tvirčiausius ryšius.

III.5. Santuoka, registruota partnerystė, nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu, santuokos nutraukimas, teismo pripažintas gyvenimas skyrium, išlaikymo pareigos

Santuoka

Santuoką galima sudaryti Nyderlanduose, jeigu abi šalys atitinka jų nacionalinėje teisėje nustatytus santuokos sudarymo reikalavimus. Jeigu viena iš šalių turi Nyderlandų pilietybę, santuoką taip pat galima sudaryti, jeigu abi šalys atitinka Nyderlandų teisėje nustatytus reikalavimus (WCH 2 straipsnis). Santuokos negalima sudaryti, jeigu atsiranda viena iš WCH 3 straipsnyje nurodytų aplinkybių, nes tokiu atveju santuoka būtų laikoma pažeidžiančia viešąją tvarką. Nyderlanduose santuoka gali būti sudaroma tik gimimų, mirčių ir santuokos registre arba, atsižvelgiant į tam tikras sąlygas, santuoką gali sudaryti užsienio diplomatinės atstovybės arba konsulinės įstaigos pareigūnas (WCH 4 straipsnis).

viršųviršų

Sutuoktinių turto režimas

Teisės, kuri taikoma sutuoktinių turto režimui, nustatyta kolizinė norma priklauso nuo santuokos sudarymo datos.

Jeigu santuoka buvo sudaryta iki 1977 m. rugpjūčio 23 d., kai kuriais išimtiniais atvejais taikoma 1905 m. liepos 17 d. Hagos santuokos konvencija, kurioje nurodyta vyro nacionalinė teisė santuokos sudarymo metu.

Aukščiausiojo Teismo 1976 m. gruodžio 10 d. priimtame sprendime (Nyderlandų teismų praktika, 1977 m., Nr. 275, Chelouche/van Leer) nustatytos kolizinės normos, susijusios su santuokomis, kurioms ši konvencija netaikoma ir kurios buvo sudarytos iki 1992 m. rugsėjo 1 d.

Šiose taisyklėse nustatyta, kad būsimi sutuoktiniai patys gali pasirinkti teisę. Jeigu jie to nepadaro, taikoma jų bendros pilietybės, kurią jie turi santuokos sudarymo metu arba gauna netrukus po santuokos sudarymo, teisė. Jeigu tokios teisės nėra, taikoma bendros sutuoktinių gyvenamosios vietos teisė. Jeigu tokios teisės nėra, taikoma valstybės, su kuria šalys, atsižvelgiant į visas aplinkybes, turi tvirčiausius ryšius, teisė.

Pagal šias kolizines normas taikytina teisė taikoma ir toliau, išskyrus atvejus, kai šalys teisę pasirenka vėliau.

1992 m. rugsėjo 1 d. arba iki šios datos sudarytoms santuokoms taikoma Hagos sutuoktinių turto konvencija. Pagal šią konvenciją taip pat galima pasirinkti teisę, esant tam tikriems ribojimams. Jeigu teisė nepasirenkama, priklausomai nuo aplinkybių taikoma valstybės, kurioje šalys įkuria pirmąją savo nuolatinę gyvenamąją vietą sudarę santuoką, arba jų bendros pilietybės teisė.

viršųviršų

Dėl to aplinkybių (pilietybės, nuolatinės gyvenamosios vietos) pasikeitimas gali pakeisti taikytiną teisę.

Asmeninės santuokos pasekmės

Santuokos pasekmes, kurioms netaikomas sutuoktinių turto režimas, reglamentuoja WCHb nustatyta teisė. Atitinkamai taikoma bendros sutuoktinių pilietybės teisė, valstybės, kurioje yra jų bendra nuolatinė gyvenamoji vieta, arba valstybės, su kuria, atsižvelgiant į visas aplinkybes, jie turi tvirčiausius ryšius, teisė (WCHb 1 straipsnio 1 ir 2 dalys; tačiau žr. išimtis WCHb 2 ir 3 straipsniuose).

Santuokos nutraukimas, teismo pripažintas gyvenimas skyrium

Pagal Santuokos nutraukimo (kolizinių normų) įstatymo 1 straipsnyje nustatytas kolizines normas santuokos nutraukimo bylose beveik visada taikoma Nyderlandų teisė. Tik jeigu sutuoktiniai turi bendrą užsienio pilietybę, bus taikoma tos pilietybės teisė, tačiau taip pat yra daugybė šios taisyklės išimčių.

Registruota partnerystė

Nyderlandų teisė taikoma, kai bet kokie asmenys sudaro registruotą partnerystę Nyderlanduose (Registruotų partnerysčių (kolizinių normų) įstatymo 1 straipsnis). Šis įstatymas taip pat taikomas nutraukiant registruotą partnerystę, išskyrus išimtinius atvejus (WCGP 22 straipsnis ir 23 straipsnio 1 dalis).

Partnerių turto režimas

Tam tikrais atvejais partneriai gali nustatyti savo turto režimą reglamentuojančią teisę (WCGP 6 ir 8 straipsniai). Jeigu jie to nepadaro, taikoma valstybės, kurioje partnerystė buvo sudaryta, teisė, įskaitant toje valstybėje galiojančias tarptautinės privatinės teisės taisykles (WCGP 7 straipsnis).

viršųviršų

Partnerių asmeniniai santykiai

Asmeninius partnerių santykius reglamentuoja valstybės, kurioje buvo sudaryta partnerystė, teisė, įskaitant toje valstybėje galiojančias tarptautinės privatinės teisės taisykles (WCGP 5 straipsnio 1 ir 2 dalys, tačiau žr. 3 ir 4 dalyse nustatytas išimtis).

Registruotos partnerystės panaikinimas

Registruotos partnerystės panaikinimui taikoma Nyderlandų teisė arba išimtiniais atvejais – valstybės, kurioje partnerystė buvo sudaryta, teisė (WCGP 22 ir 23 straipsniai).

Nesusituokusių asmenų gyvenimas kartu

Kolizinių normų, reglamentuojančių atvejus, kai asmenys gyvena kartu, tačiau nėra sudarę santuokos arba registruotos partnerystės, nėra.

Išlaikymas

Išlaikymo pareigas reglamentuoja 1973 m. Hagos išlaikymo konvencijoje nurodyta teisė. Šioje konvencijoje nustatytos kolizinės normos yra šios: išlaikymo pareigas iš esmės reglamentuoja išlaikymo gavėjo nuolatinės gyvenamosios vietos teisė (1973 m. HAV 4 straipsnis). Svarbiausia šios taisyklės išimtis yra ta, kad buvusių sutuoktinių atveju santuokos nutraukimo byloje taikyta teisė taip pat taikoma išlaikymui (1973 m. HAV 8 straipsnis).

III.6. Sutuoktinių turto įstatymai

Žr. atsakymą į 3.5 klausimą.

III.7. Paveldėjimo įstatymai

Pagal Paveldėjimo (kolizinių normų) įstatymo 1 straipsnį taikoma Hagos paveldėjimo konvencija: testatorius gali pasirinkti jo palikimui taikomą teisę. Jeigu jis to nepadaro, taikoma jo paskutinės nuolatinės gyvenamosios vietos arba pilietybės, jeigu jis čia gyveno daugiau nei penkerius metus, teisė, priešingu atveju taikoma jo pilietybės teisė (Hagos paveldėjimo teisės konvencijos 3 straipsnis).

viršųviršų

Testamento galiojimo klausimą (ar būtinas notaro aktas) galima nustatyti pagal vieną iš Hagos konvencijos, susijusios su testamento nuostatų forma, 1 straipsnyje nurodytų teisės sistemų. Be kita ko, tai yra vietos, kurioje testamentas buvo sudarytas, teisė ir testatoriaus pilietybė arba gyvenamosios vietos teisė testamento sudarymo arba testatoriaus mirties metu.

III.8. Nuosavybės teisė

Daiktinės teisės

Daiktines teises reglamentuoja vietos, kurioje yra turtas (kilnojamasis arba nekilnojamasis), teisė. Nekilnojamojo turto atveju tai yra konkrečiai nurodyta AB 7 straipsnyje. Kilnojamojo turto atveju ši taisyklė gali būti kildinama iš teismų praktikos.

Kilnojamasis turtas dažnai perkeliamas į kitą valstybę. Tokiu atveju daiktinės teisės ir jų apimtis nustatomi pagal vietos, kurioje turtas yra atitinkamo įvykio metu, teisę; šitaip sukurtos teisės išlieka ir galioja net jeigu turtas perkeliamas. Po šio perkėlimo gautas teises reglamentuoja naujosios vietos teisė, kuri turi pirmenybės teisę ilgiau galiojančių daiktinių teisių atžvilgiu.

Patika

Patikai taikoma Hagos patikos konvencijoje nurodyta teisė. Patikos valdytojas gali pasirinkti jam taikytiną teisę (HTV 6 straipsnis). Jeigu jis nepasirenka teisės, taikoma valstybės, su kuria patika turi tvirčiausius ryšius, teisė. Atskiros kolizinės normos, atsižvelgiant į atskirus klausimus, nustatytos WCT.

III.9. Nemokumas

Visoms Nyderlanduose pradėtoms nemokumo byloms taikoma Bankroto bylų reglamente nurodyta teisė.

Papildoma informacija

Interneto svetainėje www.internationaalprivaatrecht.nl English - Nederlands, kuri vis dar rengiama, bus paskelbti Nyderlanduose taikomi tarptautinės privatinės teisės srities teisės aktų tekstai, įskaitant šios srities Europos reglamentų tekstus olandų kalba ir pirmiau minėtų konvencijų vertimus į olandų kalbą.

Autentiškus Hagos konvencijų tekstus prancūzų ir anglų kalbomis ir su šiomis konvencijomis susijusius būklės duomenis galima rasti: www.hcch.net български - dansk - Deutsch - English - español - français - italiano - latviešu valoda - Nederlands - polski - português - slovenšcina - română - suomi - svenska.

Teisinę konsultaciją ir informaciją apie tarptautinę privatinę teisę ir užsienio teisę galima gauti T.M.C. Asser Instituut, www.asser.nl English ir Tarptautiniame teisės institute, www.iji.nl English - Nederlands.

« Taikoma teisė - Bendro pobūdžio informacija | Nyderlandai - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 23-04-2009

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė