Europos Komisija > ETIT > Taikoma teisė > Latvija

Naujausia redakcija: 22-04-2009
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Taikoma teisė - Latvija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

I. Teisės šaltiniai I.
I.1. Nacionalinės teisės aktai I.1.
I.2. Daugiašalės konvencijos I.2.
I.3. Dvišalės konvencijos I.3.
II. Kolizijos normų taikymas II.
II.1. Oficialus kolizijos normų taikymas II.1.
III. Kolizijos normos III.
III.1. Teisinis subjektiškumas III.1.
III.2. Tėvystė (motinystė), tėvų ir vaikų giminystė ir įvaikinimas III.2.
III.3. Santuoka, partnerystė, santuokos nutraukimas III.3.
III.4. Sutuoktinių turto nuosavybė III.4.
III.5. Paveldėjimas III.5.
III.6. Nuosavybės teisės III.6.
III.7. Bankrotas III.7.

 

I. Teisės šaltiniai

I.1. Nacionalinės teisės aktai

Teisės aktų hierarchija nustatoma pagal jų normų teisinę galią. Institucijos priimtų teisės aktų teisinė galia gali skirtis atsižvelgiant į jų priėmimo procedūrą. Pagal teisinę galią nustatoma, ar teisės akto normos yra viršesnės už žemesnę galią turinčias normas ar jos paklūsta aukštesnės teisinės galios normoms.

Latvijos teisės aktų hierarchiją sudaro:

  1. Latvijos Respublikos Konstitucija (Satversme);
  2. parlamento (Saeima) priimti įstatymai, jo ratifikuotos tarptautinės teisės normos ir įstatymai dėl tarptautinių sutarčių patvirtinimo;
  3. įstatymo galią turintys Ministrų kabineto nutarimai;
  4. Ministrų kabineto nutarimai ir Ministrų kabineto patvirtintos tarptautinės teisės normos;
  5. vietos valdžios institucijos privalomos normos.

I.2. Daugiašalės konvencijos

  • 1980 m. Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės;
  • 1954 m. kovo 1 d. Hagos konvencija dėl civilinio proceso;
  • 1965 m. lapkričio 15 d. Hagos konvencija dėl teisminių ir neteisminių dokumentų civilinėse ir komercinėse bylose įteikimo užsienyje;
  • 1970 m. kovo 18 d. Hagos konvencija dėl tarptautinės teisės kreiptis į teismą;
  • 1980 m. spalio 25 d. Hagos konvencija dėl įrodymų civilinėse arba komercinėse bylose paėmimo užsienyje.

I.3. Dvišalės konvencijos

  • Latvijos Respublikos ir Rusijos Federacijos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių nagrinėjant civilines, šeimos ir baudžiamąsias bylas;
  • Latvijos Respublikos ir Baltarusijos Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių nagrinėjant civilines, šeimos ir baudžiamąsias bylas;
  • Latvijos Respublikos ir Uzbekistano Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių nagrinėjant civilines, šeimos, darbo ir baudžiamąsias bylas;
  • Latvijos Respublikos ir Kirgizijos Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių nagrinėjant civilines, šeimos ir baudžiamąsias bylas;
  • Latvijos Respublikos ir Moldovos Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių nagrinėjant civilines, šeimos ir baudžiamąsias bylas;
  • Latvijos Respublikos ir Ukrainos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių nagrinėjant civilines, šeimos, darbo ir baudžiamąsias bylas;
  • Latvijos Respublikos, Estijos Respublikos ir Lietuvos Respublikos sutartis dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių;
  • Latvijos Respublikos ir Lenkijos Respublikos susitarimas dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių nagrinėjant civilines, šeimos, darbo ir baudžiamąsias bylas.

II. Kolizijos normų taikymas

II.1. Oficialus kolizijos normų taikymas

Kai pagal Latvijos teisę leidžiama taikyti užsienio valstybės teisę, jos turinys nustatomas pagal Civilinio proceso kodekse nustatytą procedūrą. Kai to negalima daryti, daroma prielaida, kad susijusios užsienio valstybės atitinkamos srities teisės sistema atitinka Latvijos tos pačios srities teisės sistemą. Kai pagal Civilinį kodeksą turi būti taikoma užsienio valstybės teisė, tačiau tos valstybės teisėje nurodyta, kad taikytina Latvijos teisė, tuomet turi būti taikoma Latvijos teisė.

viršųviršų

Užsienio valstybės teisė nėra taikoma Latvijoje, jeigu ji prieštarauja Latvijos visuomenės modeliui arba moralinėms vertybėms, arba Latvijos teisės imperatyvioms normoms.

III. Kolizijos normos

III.1. Teisinis subjektiškumas

Fizinio asmens teisnumas ir veiksnumas nustatomi pagal jo gyvenamosios vietos teisę. Jeigu asmuo turi kelias gyvenamąsias vietas ir viena iš jų yra Latvijoje, tuomet šio asmens teisnumas ir veiksnumas bei jo atliekamų teisinių veiksmų pasekmės nustatomi pagal Latvijos teisę.

Teisnumo neturintys užsienio piliečiai, kurių teisnumas gali būti pripažintas pagal Latvijos teisę, atsako už Latvijoje atliktus teisinius veiksmus, kai to reikalaujama vykdant teisingumą.

Juridinio asmens teisnumas ir veiksnumas nustatomi pagal vietos, kurioje yra šio juridinio asmens direktorių valdyba, teisę.

Latvijos įstatymų nuostatoms, ribojančioms užsienio piliečių teisnumą arba veiksnumą Latvijoje, tai poveikio neturi.

Minėtos nuostatos taikomos, jeigu kitaip nenustatyta tarptautinės teisės aktuose, kurių Latvijos Respublika privalo laikytis.

III.2. Tėvystė (motinystė), tėvų ir vaikų giminystė ir įvaikinimas

Teisiniai santykiai, susiję su tėvyste (motinyste) ir jos ginčijimu, nustatomi pagal Latvijos teisę, jeigu vaiko gimimo metu vaiko motinos gyvenamoji vieta buvo Latvijoje.

Latvijos teisė taip pat taikoma, kai ginčas dėl tėvystės (motinystės) kyla Latvijoje.

viršųviršų

Kai vaiko paskirtoji gyvenamoji vieta yra Latvijoje, teisiniams tėvų ir vaikų tarpusavio santykiams taikoma Latvijos teisė.

Globa ir rūpyba nustatomos pagal Latvijos teisę, jeigu asmenų, kuriems skiriama globa arba rūpyba, gyvenamoji vieta yra Latvijoje. Jeigu šių asmenų turtas yra Latvijoje, jų turto atžvilgiu taikoma Latvijos teisė, net jeigu jie neturi gyvenamosios vietos Latvijoje.

Kai įvaikinamas sutuoktinio vaikas, šis faktas patvirtinamas pagal Latvijos teisę, jeigu įvaikinančio tėvo (motinos) gyvenamoji vieta yra Latvijoje.

Minėtos nuostatos taikomos, jeigu kitaip nenustatyta tarptautinės teisės aktuose, kurių Latvijos Respublika privalo laikytis.

III.3. Santuoka, partnerystė, santuokos nutraukimas

Jeigu santuoka sudaroma Latvijoje, teisė sudaryti santuoką, santuokos sudarymo formalumai ir santuokos sudarymo padariniai nustatomi pagal Latvijos teisę.

Latvijos piliečio teisė sudaryti santuoką užsienio valstybėje taip pat nustatoma pagal Latvijos teisę. Tokiais atvejais santuokos sudarymo formalumai nustatomi pagal valstybės, kurioje santuoka sudaroma, teisę.

Santuoka nutraukiama arba pripažįstama negaliojančia pagal Latvijos teisę, nepaisant sutuoktinių pilietybės, jeigu tai atliekama Latvijos teisme. Šiuo atveju išimties tvarka galima nukrypti nuo nuostatos, pagal kurią visi civilinės teisės reglamentuojami santykiai nustatomi pagal teisę, galiojusią tuo metu, kai tokie santykiai atsirado, pasikeitė arba nutrūko.

Sutuoktinių santykiai, atsiradę iki jiems pradedama taikyti Latvijos teisė, taip pat gali būti nustatomi pagal Latvijos teisę. Anksčiau įgytoms teisėms tai poveikio neturi.

viršųviršų

Santuokos su Latvijos piliečiu nutraukimas arba pripažinimas negaliojančia užsienio valstybėje taip pat pripažįstamas Latvijoje, išskyrus atvejus, kai nurodomos priežastys, dėl kurių santuokos nutraukimas arba pripažinimas negaliojančia neatitinka Latvijos teisės arba prieštarauja Latvijos visuomenės modeliui arba moralinėms vertybėms.

Asmeniniai ir turtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai nustatomi pagal Latvijos teisę. Jeigu sutuoktinių turtas yra Latvijoje, šio turto atžvilgiu jiems taikoma Latvijos teisė, net jeigu jie Latvijoje neturi gyvenamosios vietos.

Minėtos nuostatos taikomos, jeigu kitaip nenustatyta tarptautinės teisės aktuose, kurių Latvijos Respublika privalo laikytis.

III.4. Sutuoktinių turto nuosavybė

Asmeniniai ir turtiniai sutuoktinių tarpusavio santykiai nustatomi pagal Latvijos teisę. Jeigu sutuoktinių turtas yra Latvijoje, šio turto atžvilgiu jiems taikoma Latvijos teisė, net jeigu jie Latvijoje neturi gyvenamosios vietos.

Minėtos nuostatos taikomos, jeigu kitaip nenustatyta tarptautinės teisės aktuose, kurių Latvijos Respublika privalo laikytis.

III.5. Paveldėjimas

Paveldėjimo teisės, susijusios su Latvijoje esančiu palikimu, nustatomos pagal Latvijos teisę.

Palikimo padalijimas užsienio valstybėje leidžiamas tik po to, kai buvo patenkinti Latvijoje gyvenančių asmenų teisėti reikalavimai, susiję su palikimu.

Minėtos nuostatos taikomos, jeigu kitaip nenustatyta tarptautinės teisės aktuose, kurių Latvijos Respublika privalo laikytis.

III.6. Nuosavybės teisės

Nuosavybės teisės, įskaitant valdymą, nustatomos pagal turto buvimo vietos teisę.

Jeigu pasikeičia kilnojamojo turto buvimo vieta, trečiųjų asmenų nuosavybės teisės, kurios buvo įgytos pagal vietos, kurioje anksčiau buvo kilnojamasis turtas, teisę, nepasikeičia.

Pasekmės, atsiradusios pasibaigus nuosavybės teisių įgyjamosios senaties terminui, nustatomos pagal vietos, kurioje pasibaigus terminui yra turtas, teisę.

Latvijoje esančio nekilnojamojo turto nuosavybės teisių įgijimui, pasikeitimui ir panaikinimui, taip pat iš teisinių sandorių, kurių pagrindu tokios nuosavybės teisės gali būti įgyjamos, pakeičiamos arba panaikinamos, kylantiems prievoliniams reikalavimams formaliuoju ir materialiuoju požiūriu taikoma tik Latvijos teisė, nepaisant to, kas ir kur atliko atitinkamus teisinius veiksmus. Tokių veiksmų nuostatos ir formos, prieštaraujančios Latvijoje teisei, Latvijoje negalioja.

Minėtos nuostatos taikomos, jeigu kitaip nenustatyta tarptautinės teisės aktuose, kurių Latvijos Respublika privalo laikytis.

III.7. Bankrotas

(Žr. bankroto klausimui skirtą tinklalapį).

« Taikoma teisė - Bendro pobūdžio informacija | Latvija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 22-04-2009

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė