Europos Komisija > ETIT > Taikoma teisė > Graikija

Naujausia redakcija: 12-11-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Taikoma teisė - Graikija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


Kai fizinių asmenų teisiniai santykiai turi elementų, kurie tuos santykius sieja su daugiau nei viena valstybe (tarptautinis elementas), ir kyla ginčas, Graikijos teismai nebūtinai turi taikyti Graikijos teisę. Teismai, remdamiesi tarptautine privatine teise, nustatys, kuri teisė turi būti taikoma (taikytina teisė). Tarptautinė privatinė teisė yra pagal kolizijos taisykles veikiantis mechanizmas, kuriuo siekiama nustatyti taikytiną teisę (t. y. vienos valstybės teisės nuostatas), kuri gali būti bylą nagrinėjančio teismo vietos arba kitos valstybės teisė. Kolizijos taisyklės yra nustatytos pagal vieną ar daugiau siejamųjų veiksnių. Siejamasis veiksnys yra ginčo veiksnys, turintis tarptautinį elementą, dėl kurio, siekiant nustatyti nagrinėjamoje byloje taikytiną teisę, yra taikoma konkreti tarptautinės privatinės teisės taisyklė.



 

TURINIO LENTELE

I. GALIOJANČIŲ TAISYKLIŲ ŠALTINIAI I.
I.1. Nacionalinės taisyklės I.1.
I.2. Tarptautinės konvencijos I.2.
II. ĮSTATYMŲ KOLIZIJOS TAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMAS II.
II.1. Teisėjo pareiga savo iniciatyva taikyti įstatymų kolizijos taisykles II.1.
II.2. Nuoroda į užsienio teisę (renvoiII.2.
II.3. Siejamojo veiksnio pasikeitimas II.3.
II.4. Kolizijos taisyklių įprasto taikymo išimtys II.4.
II.5. Užsienio teisės įrodymas II.5.
III. ĮSTATYMŲ KOLIZIJOS TAISYKLĖS III.
III.1. Sutartinės prievolės III.1.
III.2. Nesutartinės prievolės III.2.
III.3. Asmens statusas III.3.
III.4. Tėvų ir vaikų santykiai. Įvaikinimas. III.4.
III.5. Santuoka III.5.
III.6. Sutuoktinių turto režimai ir sutuoktinių tarpusavio santykiai III.6.
III.7. Testamentai ir paveldėjimas III.7.
III.8. Nekilnojamasis turtas III.8.
III.9. Nemokumas III.9.

 

I. GALIOJANČIŲ TAISYKLIŲ ŠALTINIAI

I.1. Nacionalinės taisyklės

Graikijos įstatymai yra pagrindinis Graikijos tarptautinės privatinės teisės šaltinis. Pagrindines nuostatas galima rasti Civiliniame kodekse (4–33 straipsniai), nors kituose įstatymuose taip pat yra nuostatų, pvz., Čekių įstatymas Nr. 5960/1933 (70–76 straipsniai). Įstatymo sąvoka taip pat aprėpia Graikijos ratifikuotas dvišales ir daugiašales tarptautines konvencijas, kurios jas ratifikavus yra taikomos tokia pat tvarka, kaip ir Graikijos nacionaliniai įstatymai.

I.2. Tarptautinės konvencijos

Α. Daugiašalės tarptautinės konvencijos

Svarbiausios daugiašalės tarptautinės konvencijos:

  • 1956 gegužės 19 d. Ženevos konvencija dėl tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties, Graikijos ratifikuota įstatymu Nr. 559/1977.
  • 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencija dėl teisės aktų, reglamentuojančių testamentų nuostatų formą, kolizijos, Graikijos ratifikuota įstatymu Nr. 1325/1983.
  • 1980 m. birželio 19 d. Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės, Graikijos ratifikuota įstatymu Nr. 1792/1988.

Β. Dvišalės tarptautinės konvencijos

Svarbiausios dvišalės tarptautinės konvencijos:

Graikijos ir Jungtinių Amerikos Valstijų konvencija (ratifikuota įstatymu Nr. 2893/1954) ir Graikijos ir Kipro konvencija (ratifikuota įstatymu Nr. 1548/1985). Kilus ginčams tarp Graikijoje, Jungtinėse Amerikos Valstijose ir Kipre registruotų įmonių, taikoma valstybės, kurioje įmonė buvo įregistruota, teisė.

viršųviršų

II. ĮSTATYMŲ KOLIZIJOS TAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMAS

II.1. Teisėjo pareiga savo iniciatyva taikyti įstatymų kolizijos taisykles

Kai pagal Graikijos tarptautinės privatinės teisės įstatymų kolizijos taisykles taikoma kitos valstybės teisė, Graikijos teisėjas į tai atsižvelgia savo iniciatyva, t. y. bylos šalims nereikia paminėti šio fakto arba pateikti šių nuostatų turinio įrodymų (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnis).

II.2. Nuoroda į užsienio teisę (renvoi)

Kai Graikijos tarptautinės privatinės teisės normose yra nustatyta, kad taikoma kitos valstybės teisė, šios valstybės materialinės teisės nuostatos yra taikomos nepateikiant nuorodos į tos valstybės tarptautinės privatinės teisės nuostatas (Civilinio kodekso 32 straipsnis), kuriose gali būti nustatyta, kad turi būti taikoma Graikijos arba kitos trečiosios valstybės teisė.

II.3. Siejamojo veiksnio pasikeitimas

Teisinių santykių siejamasis veiksnys vykdant santykius dažnai pasikeičia (pvz., kilnojamasis daiktas yra perduodamas iš vienos valstybės į kitą, tokiu atveju taikytina teisė taip pat pasikeičia). Esama taisyklių, aiškiai nustatančių, kuri teisė galiausiai turi būti taikoma; priešingu atveju teismas taiko teisę, kuri buvo taikoma iš pradžių arba vėliau, arba taiko ir vieną, ir kitą teisę, atsižvelgdamas į faktines bylos aplinkybes.

II.4. Kolizijos taisyklių įprasto taikymo išimtys

Jeigu Graikijos tarptautinėje privatinėje teisėje (įstatymų kolizijos taisyklėse) yra nustatyta, kad taikoma užsienio teisė, tačiau tokios teisės taikymas nesiderina su pagrindiniais moralės principais, kurie sudaro Graikijos viešosios tvarkos pagrindą (Civilinio kodekso 33 straipsnis), Graikijos teismas nagrinėdamas bylą taikys ne atitinkamą užsienio teisės nuostatą, bet kitas užsienio nuostatas (negatyvioji funkcija). Tačiau jeigu tokia nuostata nebuvo taikyta, užsienio teisėje atsiranda teisinis vakuumas, kuris tokiu atveju bus panaikintas taikant Graikijos teisę (pozityvioji funkcija).

viršųviršų

Vienas iš Graikijos teisės sistemos interesų apsaugos būdų – priimti tiesiogiai taikomas taisykles. Šios taisyklės visų pirma reglamentuoja svarbias valstybės vidaus teisinių santykių bylas, ir Graikijos teismai jas taip pat tiesiogiai taiko nagrinėdami tarptautinį elementą turinčias bylas, kurių negalima išnagrinėti taikant Graikijos tarptautinę privatinę teisę.

II.5. Užsienio teisės įrodymas

Kai sunku sužinoti apie užsienio teisės nuostatas, Graikijos teismas užsienio teisės turinį gali nustatyti priimdamas nutartį dėl taikytinos užsienio teisės įrodymo arba naudodamas visas kitas tinkamas priemones; tai gali būti prašymas, kad bylos šalys suteiktų pagalbą, ir tai nėra ribojama tik įrodymų pateikimu (Сivilinio proceso kodekso 337 straipsnis). Atėnuose įsikūręs Graikijos tarptautinės ir užsienio teisės institutas Graikijos valstybėje atlieka svarbų vaidmenį teikiant informaciją.

Taikydamas išimtį Graikijos teismas netirs arba netaikys užsienio teisės ir taikys Graikijos teisę: i) teismo draudimams dėl jų skubumo, ii) tais atvejais, kai praktiškai neįmanoma nustatyti užsienio teisės nuostatų, nepaisant pastangų tai atlikti.

III. ĮSTATYMŲ KOLIZIJOS TAISYKLĖS

III.1. Sutartinės prievolės

Α. Romos konvencija

Graikijos teismai tarptautinį elementą turinčioms sutartinėms prievolėms taikomą teisę nustato pagal 1980 m. birželio 19 d. Romos konvenciją, nepaisydami to, ar tai yra valstybės narės, ar valstybės, kuri nėra šios konvencijos susitariančioji šalis, teisė. Taikytina teisė yra nustatoma pagal įprastas siejamųjų veiksnių ir tiesiogiai taikomas taisykles.

viršųviršų

  1. siejamojo veiksnio taisyklės:
    • paprastai šalių sutartinėms prievolėms taikoma teisė yra šių šalių aiškiai arba netiesiogiai pasirinkta teisė. Šalys gali pakeisti iš pradžių pasirinktą taikytiną teisę;
    • jeigu šalys taikytinos teisės nepasirinko sudarydamos sutartį, jos gali taikytiną teisę pasirinkti vėliau (pvz., teisme). Jeigu šalys nesusitaria, teismas taiko su sutartimi labiausiai susijusios valstybės teisę;
    • sutarčių dėl turto atveju taikoma turto buvimo vietos valstybės teisė;
    • sutarčių dėl prekių pervežimo atveju taikoma valstybės, kurioje yra įsikūręs ekspeditorius, teisė;
  2. tiesiogiai taikomos taisyklės.

    Tais atvejais, kai būtina apsaugoti teisinę tvarką, pvz., sutarčių, susijusių su turtu, arba sutarčių, susijusių su vartotojais ar darbuotojais, rūšys, taikytina teisė yra nustatoma pagal vienos iš toliau išvardytų teisės sistemų tiesiogiai taikomas taisykles:

    • bylą nagrinėjančio teismo valstybės teisės sistemos;
    • valstybės, kurios teisė taikoma, teisės sistemos;
    • valstybės, su kurios teise visi sutarties aspektai yra susiję, teisės sistemos, nepaisant fakto, kad šalys kaip taikytiną teisę pasirinko kitos valstybės teisę.

Β. Civilinio kodekso 25 straipsnis

Visų sutartinių prievolių kategorijoms taikytina teisė, kurios nereglamentuoja Romos konvencija (fiziniai asmenys, sutartys dėl vertybinių popierių, arbitražas, teismo pasirinkimas, bylos, susijusios su įmonėmis, paveldėjimu ir šeimos bylos), yra nustatoma pagal Civilinio kodekso 25 straipsnį.

viršųviršų

  • Šalių sutartiniams santykiams taikoma jų aiškiai arba numanomai pasirinkta teisė.
  • Jeigu šalys nepasirinko taikytinos teisės, Graikijos teismas taiko valstybės, kuri pagal konkrečias aplinkybes yra labiausiai susijusi su sutartimi, teisę.

III.2. Nesutartinės prievolės

Dėl civilinės teisės pažeidimų atsirandančioms prievolėms yra taikoma valstybės, kurioje šis pažeidimas įvyko, teisė (Civilinio kodekso 26 straipsnis).

Dėl nepagrįsto praturtėjimo atsirandančioms prievolėms yra taikoma valstybės, kurios teisė, atsižvelgus į visas konkrečias aplinkybes, yra tinkamiausia taikyti, teisė.

III.3. Asmens statusas

Klausimams, susijusiems su Graikijos arba užsienio asmens veiksnumu įgyvendinti teises ir prisiimti pareigas, sudaryti teisinius sandorius, iškelti bylą arba būti atsakovu ir pačiam dalyvauti nagrinėjant bylą, taikoma valstybės, kurios pilietybę asmuo turi, teisė (Civilinio kodekso 5 ir 7 straipsniai, Civilinio proceso kodekso 62a straipsnis ir 63 straipsnio 1 dalis).

III.4. Tėvų ir vaikų santykiai. Įvaikinimas.

Α. Tėvų ir vaikų santykių klausimai yra susiję su tėvų ir vaikų šeiminiais ryšiais ir bendromis teisėmis bei pareigomis.

Sprendžiant klausimą, vaikas gimė santuokoje ar ne (Civilinio kodekso 17 straipsnis), yra taikytina:

  • valstybės, kuri reglamentavo asmeninius vaiko motinos ir jos sutuoktinio santykius vaiko gimimo metu, teisė;
  • valstybės, kuri reglamentavo asmeninius vaiko motinos ir jos sutuoktinio santykius santuokos nutraukimo metu, teisė, kai santuoka buvo nutraukta prieš vaikui gimstant.

Klausimams, susijusiems su teisine galimybe įteisinti nesantuokinį vaiką (1970 m. rugsėjo 10 d. Tarptautinės komisijos dėl civilinio statuso priimtos konvencijos, kurią Graikija ratifikavo įstatymu Nr. 1657/1986, 1 straipsnis), yra taikoma valstybės, kurios pilietybę turi tėvas arba motina, teisė, numatanti vaiko įteisinimą jo tėvams paskui susituokus arba santuoką sudarius teismo sprendimu.

viršųviršų

Tėvų ir santuokinių vaikų santykiams taikytina teisė (Civilinio kodekso 18 straipsnis):

  • kai jie yra tos pačios valstybės piliečiai: tos valstybės teisė;
  • kai jie gimus vaikui įgijo naują pilietybę: paskutinės jų bendros pilietybės valstybės teisė;
  • kai jie prieš gimstant vaikui yra skirtingų valstybių piliečiai ir jų pilietybė gimus vaikui nepasikeičia arba kai jie prieš gimstant vaikui yra tos pačios valstybės piliečiai, tačiau tėvo arba vaiko pilietybė vaikui gimus pasikeičia: valstybės, kurioje vaiko gimimo metu buvo paskutinė jų nuolatinė gyvenamoji vieta, teisė;
  • kai jie neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos: valstybės, kurios pilietybę turi vaikas, teisė.

Motinos, tėvo ir nesantuokinio vaiko santykiams taikytina teisė (Civilinio kodekso 19 ir 20 straipsniai):

  • kai jie yra tos pačios valstybės piliečiai: tos valstybės teisė;
  • kai jie gimus vaikui įgijo naują bendrą pilietybę: paskutinės jų bendros pilietybės valstybės teisė;
  • kai jie prieš gimstant vaikui yra skirtingų valstybių piliečiai ir gimus vaikui jų pilietybė nepasikeičia arba kai jie prieš gimstant vaikui yra tos pačios valstybės piliečiai, tačiau tėvo arba vaiko pilietybė vaikui gimus pasikeičia: valstybės, kurioje vaiko gimimo metu buvo paskutinė jų nuolatinė gyvenamoji vieta, teisė;
  • kai jie neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos: valstybės, kurios pilietybę turi vaikas, teisė.

Motinos ir tėvo, kurie turi nesantuokinį vaiką, santykiams taikytina teisė (Civilinio kodekso 21 straipsnis):

  • kai jie yra tos pačios valstybės piliečiai: tos valstybės teisė;
  • kai jie prieš vaikui gimstant įgijo naują bendrą pilietybę: paskutinės jų bendros pilietybės valstybės teisė;
  • kai jie prieš gimstant vaikui yra skirtingų valstybių piliečiai ir jų pilietybė gimus vaikui nepasikeičia arba kai jie prieš gimstant vaikui yra tos pačios valstybės piliečiai, tačiau vieno iš jų pilietybė gimus vaikui pasikeičia: valstybės, kurioje iki gimstant vaikui buvo paskutinė jų nuolatinė gyvenamoji vieta, teisė;
  • kai jie neturi bendros vietos: paskutinės jų paprastos gyvenamosios vietos valstybės teisė.

Β. Įvaikinimas

Tarptautinį elementą turinčio įvaikinimo sąlygoms ir įvaikinimo nutraukimui taikoma valstybės, kurios pilietybę turi kiekvienas prie įvaikinimo prisidedantis asmuo, teisė (Civilinio kodekso 23 straipsnis). Kai įvaikinimo procese dalyvaujantys asmenys turi skirtingų valstybių pilietybes, susijusių valstybių teisės sistemų sąlygos turi būti tenkinamos, ir norint, kad įvaikinimas būtų teisėtas, šių teisės sistemų nuostatos negali būti pažeistos.

viršųviršų

Įvaikinančių tėvų ir įvaikinamų vaikų santykiams taikytina teisė:

  • kai po įvaikinimo jie yra tos pačios valstybės piliečiai: tos valstybės teisė;
  • kai įvaikinimo metu jie įgyja naują bendrą pilietybę: paskutinės jų bendros pilietybės valstybės teisė;
  • kai jie prieš įvaikinimą yra skirtingų valstybių piliečiai ir po įvaikinimo jų pilietybė nepasikeičia arba kai jie prieš įvaikinimą yra tos pačios valstybės piliečiai, tačiau vieno iš asmens, dalyvaujančio įvaikinimo procese, pilietybė įvaikinus pasikeičia: paskutinės jų bendros nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė įvaikinimo metu;
  • kai jie neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos: valstybės, kurios pilietybę turi įvaikinantis tėvas, teisė arba, jeigu įvaikina sutuoktiniai, jų santykius reglamentuojanti teisė.

III.5. Santuoka

Α. Materialinės sąlygos

Sąlygoms, kurios turi būti tenkinamos, ir kliūtims, iškylančioms susituokti norintiems asmenims, yra taikytina valstybės, kurios pilietybę turi šie asmenys, teisė, jeigu jie yra tos pačios valstybės piliečiai, arba, jeigu jie yra skirtingų valstybių piliečiai, – vienos iš šių valstybių teisė (Civilinio kodekso 13 straipsnio 1 dalies a punktas).

Β. Procesinės sąlygos

Kad santuoka oficialiai galiotų, yra taikytina valstybės, kurios pilietybę turi besituokiantieji asmenys, teisė, kai jie yra tos pačios valstybės piliečiai, arba, jeigu jie turi skirtingų valstybių pilietybę, vienos iš jų pilietybės valstybės teisė, arba valstybės, kurioje sudaroma santuoka, teisė (Civilinio kodekso 13 straipsnio 1 dalies b punktas). Graikijos teisės sistema nustato tam tikrus formalumus, kurių reikia laikytis sudarant santuoką; poros, kurios gyvena kartu, tačiau nėra oficialiai susituokusios, Graikijoje yra pripažįstamos teisėtomis, jeigu jas teisėtomis pripažįsta užsienio teisė ir kartu gyvenantys asmenys nėra graikai.

viršųviršų

C. Santuokos nutraukimas

Byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu arba visomis kitomis teisinėmis išsiskyrimo formomis, įskaitant buvusių sutuoktinių išlaikymą, taikoma valstybės, kurios teisė reglamentuoja sutuoktinių asmeninius santykius pradėjus santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium nustatymo (separacijos) bylas, teisė (Civilinio kodekso 16 straipsnis).

III.6. Sutuoktinių turto režimai ir sutuoktinių tarpusavio santykiai

Α. Asmeniniai sutuoktinių santykiai yra santuoka pagrįsti santykiai ir jie nieko bendra neturi su turtu, pavyzdžiui, bendro gyvenimo teisės ir pareigos, įskaitant išlaikymą.

Sutuoktinių asmeniniams santykiams taikytina teisė (Civilinio kodekso 14 straipsnis):

  • kai sudarius santuoką sutuoktiniai yra tos pačios valstybės piliečiai: tos valstybės teisė;
  • kai sutuoktiniai santuokos sudarymo metu įgyja naują bendrą pilietybę: paskutinės jų bendros pilietybės valstybės teisė;
  • kai sutuoktiniai santuokos sudarymo metu turėjo tos pačios valstybės pilietybę, tačiau vėliau vienas iš sutuoktinių įgijo kitos valstybės pilietybę: paskutinės jų bendros pilietybės valstybės teisė, jeigu kitas sutuoktinis vis dar turi tos valstybės pilietybę;
  • kai prieš sudarydami santuoką sutuoktiniai turi skirtingų valstybių pilietybę ir jų pilietybė sudarius santuoką nepasikeičia arba jeigu prieš sudarydami santuoką jie turėjo tos pačios valstybės pilietybę, tačiau sudarius santuoką vieno iš jų pilietybė pasikeičia: paskutinės jų nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės teisė;
  • kai susituokę jie neturi bendros nuolatinės gyvenamosios vietos: valstybės, su kuria sutuoktiniai yra labiausiai susiję, teisė.

Β. Sutuoktinių turto režimas, taikomas turtinėms teisėms ir su jomis susijusioms pareigoms, atsiradusioms sudarius santuoką.

Taikytina teisė yra ta, kuri sutuoktinių asmeninius santykius reglamentuoja kai tik sudaroma santuoka (Civilinio kodekso 15 straipsnis).

viršųviršų

III.7. Testamentai ir paveldėjimas

Paveldėjimo normos reglamentuoja teises ir pareigas, susijusias su nekilnojamuoju turtu, kurios atsiranda asmeniui mirus, nepaisant to, ar miręs asmuo buvo sudaręs testamentą.

Visiems paveldėjimo klausimams, išskyrus testamentų sudarymo formą ir panaikinimą, yra taikytina valstybės, kurios pilietybę mirusysis turėjo mirties metu, teisė (Civilinio kodekso 28 straipsnis).

Testamentas laikomas galiojančiu, jeigu jis yra sudarytas laikantis vienos iš toliau nurodytų teisės sistemų testamento formai nustatytų reikalavimų (1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencija dėl teisės aktų, reglamentuojančių testamentų nuostatų formą, kolizijos 1 straipsnis):

  • valstybės, kurioje mirusysis sudarė testamentą, teisė;
  • valstybės, kurios pilietybę mirusysis testamento sudarymo metu arba mirties metu turėjo, teisė;
  • valstybės, kurioje mirusysis testamento sudarymo metu arba mirties metu turėjo gyvenamąją vietą arba nuolatinę gyvenamąją vietą, teisė;
  • kai testamentas yra susijęs su turtu: turto buvimo vietos teisė.

III.8. Nekilnojamasis turtas

Nekilnojamojo turto teisėms taikytina teisė nustatoma pagal Romos konvencijos nuostatas.

Turto valdymui ir visoms kilnojamojo turto teisėms yra taikytina turto buvimo vietos valstybės teisė (Civilinio kodekso 27 straipsnis).

Minėtų sandorių formai yra taikoma valstybės, kurioje yra kilnojamasis arba nekilnojamasis turtas, teisė (Civilinio kodekso 12 straipsnis).

III.9. Nemokumas

Su bankrotu susijusiose bylose yra taikytina valstybės, kurioje pradedama bankroto byla, teisė (Reglamento 1346/2000 4 straipsnio 1 dalis).

Papildoma informacija

« Taikoma teisė - Bendro pobūdžio informacija | Graikija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 12-11-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė