Europos Komisija > ETIT > Taikoma teisė > Vokietija

Naujausia redakcija: 17-10-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Taikoma teisė - Vokietija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

I. Galiojančių taisyklių šaltiniai I.
I.1. Nacionalinės taisyklės I.1.
I.2. Daugiašalės tarptautinės konvencijos I.2.
I.3. Dvišalės konvencijos I.3.
II. Įstatymų kolizijos taisyklių įgyvendinimas II.
II.1. Teisėjo pareiga savo iniciatyva taikyti įstatymų kolizijos taisykles II.1.
II.2. Nukreipimas į užsienio teisę (renvoiII.2.
II.3. Siejamojo veiksnio pasikeitimas II.3.
II.4. Kolizijos taisyklių įprasto taikymo išimtys II.4.
II.5. Užsienio teisės įrodymas II.5.
III. Įstatymų kolizijos taisyklės III.
III.1. Sutartinės prievolės III.1.
III.2. Nesutartinės prievolės III.2.
III.3. Asmens statusas III.3.
III.4. Tėvystė (motinystė), tėvų ir vaikų tarpusavio santykių nustatymas, įskaitant įvaikinimą III.4.
III.5. Santuoka, partnerystė, santuokos nutraukimas, išlaikymas III.5.
III.6. Sutuoktinių turto teisinis režimas III.6.
III.7. Testamentai ir paveldėjimas III.7.
III.8. Nekilnojamojo turto teisės III.8.
III.9. Nemokumas III.9.

 

Atsakomybės apribojimas

Toliau pateikiamo teksto tikslumas nėra užtikrinamas. Jis negali ir neturėtų pakeisti teisinės konsultacijos konkrečiais atvejais.

Šio teksto tikslas - tik suteikti šiek tiek bendros informacijos apie Vokietijos tarptautinę privatinę teisę. Dėl to yra suteiktas leidimas naudoti informaciją Europos teisingumo tinklo tinklalapyje. Bet koks tolesnis informacijos naudojimas visų pirma turi būti suderintas su Vokietijos Federacinės Respublikos federaline teisingumo ministerija.

I. Galiojančių taisyklių šaltiniai

I.1. Nacionalinės taisyklės

Pagrindinis Vokietijos tarptautinės privatinės teisės šaltinis yra Įžanginis civilinio kodekso įstatymas (vok. Einführungsgesetz zum Bürgerlichen Gesetzbuche (EGBGB)), ypač šio įstatymo 3–46 straipsniai. Tačiau pagal EGBGB 3 straipsnio 2 dalį Europos Bendrijų teisės aktuose ir tarptautinėse konvencijose, kurios tiesiogiai taikomos nacionalinėje teisėje, nustatytos normos turi aukštesnę galią už šio įstatymo sąlygas tose srityse, kuriose yra taikomos jo nuostatos.

Vokietijos teisėje įstatymų kolizijos nuostatos yra įtvirtintos ne tik EGBGB, bet ir kituose teisės aktuose, pavyzdžiui, Bankroto įstatyme (vok. Insolvenzordnung (InsO)) ir Įžanginiame draudimo sutarčių įstatyme (vok. Einführungsgesetz zum Versicherungsvertragsgesetz (EGVVG)).

Srityse, kurių nereglamentuoja įstatymai, pvz., tarptautinės įmonių teisės bylos, taikomą teisę nustato teismai.

I.2. Daugiašalės tarptautinės konvencijos

Visų daugiašalių sutarčių, kurias pasirašė ir ratifikavo Vokietija, sąrašą galima rasti Federacijos oficialiojo leidinio (vok. Bundesgesetzblatt) B kataloge (tiesioginė prieiga šiuo adresu: www.bundesgesetzblatt.de Deutsch). Šiame daugiašalių valstybės sutarčių sąraše taip pat yra sutartys, kuriose nustatytos bendros įstatymų kolizijos nuostatos.

viršųviršų

Sudaryti šios rūšies daugiašales konvencijas dažnai inicijuoja tarptautinės organizacijos. Šiuo atveju ypatingą dėmesį reikia atkreipti į Hagos tarptautinės privatinės teisės konferenciją (www.hcch.net English - français). Taip pat ir UNCITRAL (uncitral@uncitral.org) ir UNIDROIT (info@unidroit.org) - organizacijos, kurios atlieka tarptautinės teisės norminimo ir pasaulinės prekybos teisinio reguliavimo veiklą, ir prisideda prie įstatymų kolizijų nuostatų plėtojimo. Vokietija yra aktyvi visų šių trijų organizacijų dalyvė.

I.3. Dvišalės konvencijos

Įstatymų kolizijos nuostatų taip pat galima rasti dvišalėse valstybės sutartyse. Vokietijos sutartis su kitomis valstybėmis taip pat galima rasti Federacijos oficialiojo leidinio (vok. Bundesgesetzblatt) B kataloge.

II. Įstatymų kolizijos taisyklių įgyvendinimas

II.1. Teisėjo pareiga savo iniciatyva taikyti įstatymų kolizijos taisykles

Vokietijos tarptautinė privatinė teisė yra svarbi ne tik nagrinėjant teisminius ginčus. Skirtingose valstybėse įsikūrusiems verslo partneriams reikia žinoti, kurios valstybės teisė reglamentuos jų sutartį, nepaisant kokio nors ateityje būsimo teisinio ginčo. Šiuo pagrindu yra nustatomos jų teisės ir pareigos. Automobilių vairuotojai, kurie per atostogas keliauja į kitą valstybę, turi būti susipažinę su teise, pagal kurią jie atsakys, jeigu toje valstybėje įvyks nelaimingas atsitikimas. Tai padės nustatyti kompensacijos pobūdį ir dydį.

viršųviršų

Vokietijos teismas, kurio prašoma išspręsti ginčą, kurio aplinkybės yra susijusios su kitos valstybės teise, nustatydamas taikytiną teisę turi pateikti nuorodą į savo valstybės įstatymų kolizijos nuostatas. Vokietijos teisėjas turi būti susipažinęs su Vokietijos tarptautinės privatinės teisės normomis ir privalo jas taikyti ex officio. Šiuo atveju pasirinkimo nėra.

II.2. Nukreipimas į užsienio teisę (renvoi)

Nukreipimą į užsienio teisę iš esmės reglamentuoja EGBGB 4 straipsnis. Jeigu užsienio teisėje yra nukreipimas į Vokietijos teisę, turi būti taikomos Vokietijos materialinės teisės nuostatos.

Kai Vokietijos įstatymų kolizijos nuostatos leidžia pasirinkti taikytiną teisę, šis pasirinkimas yra susijęs tik su materialinės teisės nuostatomis.

II.3. Siejamojo veiksnio pasikeitimas

Taikytinos teisės pasikeitimas (kai sprendimas dėl situacijos nepriimtas) yra žinomas reiškinys Vokietijos teisėje. Pavyzdžiui, daiktinės teisės iš esmės yra nustatomos pagal turto buvimo vietos teisę, vadinasi, pasikeitus daikto vietai, jo statusą gali reglamentuoti kitokia teisinė tvarka.

Tačiau siejamojo veiksnio pasikeitimas taip pat yra pripažįstamas kitose teisės srityse, vienas iš pavyzdžių - pilietybės pasikeitimas.

Taikytina teisė negali būti pakeista, jeigu įstatymų kolizijos nuostata nustato konkretų siejamojo veiksnio laiką. Pavyzdžiui, norint nustatyti taikytiną paveldėjimo teisę, nuoroda yra daroma į testatoriaus pilietybę jo mirties metu (žr. 3.7 punktą).

viršųviršų

II.4. Kolizijos taisyklių įprasto taikymo išimtys

Vokietijos teismas turi pareigą taikyti privalomąsias Vokietijos teisės nuostatas, net jeigu pagal Vokietijos įstatymų kolizijos taisykles turi būti taikoma kitos valstybės teisė. Teismų praktikoje ir teisės doktrinoje nėra nustatyta galutinių rekomendacijų, kaip ir kiek Vokietijoje reikia laikytis užsienio teisės privalomųjų nuostatų tais atvejais, kai Vokietijos teisė turi būti taikoma bylos faktams.

EGBGB 6 straipsnyje yra įtvirtinta Vokietijos išlyga, susijusi su viešąja tvarka. Užsienio teisės nuostatos neturi būti taikomos, jeigu jų taikymas akivaizdžiai prieštarauja pagrindiniams Vokietijos teisės principams. Sąvoka pagrindiniai principai reiškia, kad pagrindiniai teisingumo principai yra pavojuje. Paprastai tai yra sunkūs Vokietijos konstitucijoje įtvirtintų pagrindinių teisių pažeidimai. Kitas svarbus viešosios tvarkos išlygos taikymo veiksnys yra susijęs su tuo, ar bylos faktai rodo vidaus ryšį; paprastai tik tokiu atveju Vokietijos teisė yra aiškiai susijusi.

II.5. Užsienio teisės įrodymas

Vokietijos teismai turi ne tik ex officio taikyti savo įstatymų kolizijos nuostatas, bet pagal Civilinio proceso kodekso (vok. Zivilprozessordnung (ZPO)) 293 straipsnį jie taip pat turi pareigą nustatyti užsienio teisės, kuri bus taikoma, turinį. Teismai tai atlieka taikydami teismines procedūras, pagrįstas teismų nuožiūros teise ir įgaliojimais priimti sprendimus. Teismai gali bendradarbiauti su šalimis, tačiau jų prašymai teismui nėra privalomi.

viršųviršų

III. Įstatymų kolizijos taisyklės

III.1. Sutartinės prievolės

1980 m. Romos konvencijos dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės sąlygos buvo perkeltos į Vokietijos teisę ir yra įtvirtintos EGBGB 27 ir kituose straipsniuose. EGVVG 7–14 straipsniuose yra nustatytos specialiosios kolizijos taisyklės, kurios taikomos konkrečioms draudimo sutartims.

Reikalavimus dėl kompensacijos mokėjimo pagal sutartį visų pirma reglamentuoja šalių pasirinkta teisė (EGBGB 27 straipsnis).

Tačiau teisė pasirinkti taikytiną teisę yra ribota, pvz., kai faktai yra išimtinai vidaus pobūdžio, t. y. kai nėra tarptautinio elemento. Šiuo atveju, išskyrus teisės pasirinkimą, yra taikomos su faktais susijusios teisės privalomosios nuostatos. Vartojimo sutarčių atveju pasirinkta teisė negali panaikinti vartotojo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės privalomųjų apsaugos nuostatų, kurios yra palankesnės vartotojui.

Pasirinkta teisė iš esmės yra taikoma visai sutarčiai. Tačiau šalys gali pasirinkti teisę, kuri bus taikoma tik daliai sutarties sąlygų, o likusiai sutarties daliai taikytina teisė nustatoma atsižvelgiant į objektyvias aplinkybes.

Jeigu jokia teisė nepasirenkama, taikytina teisė nustatoma remiantis objektyviais siejamaisiais veiksniais. EGBGB 28 straipsnyje nustatyta, kad turi būti taikoma su sutartimi labiausiai susijusi teisė. Paprastai tai yra valstybės, kurioje šalis, privalanti įvykdyti pagrindines sutarties sąlygas, turi įprastinę arba pagrindinę gyvenamąją vietą, teisė. Vis dėlto išnagrinėjus visas aplinkybes gali paaiškėti, kad sutartis yra akivaizdžiai glaudžiau susijusi su kita teisės sistema, kuri tokiu atveju ir turi būti taikoma.

viršųviršų

Specialios taisyklės yra taikomos nekilnojamojo turto, transporto, darbo ir vartojimo sutartims.

III.2. Nesutartinės prievolės

EGBGB 38 straipsnyje yra nustatytos skirtingos taisyklės dėl teisės, kuri taikoma reikalavimams, susijusiems su neteisėtu praturtėjimu. Reikalavimams kompensuoti už apmokėtas paslaugas yra taikoma teisė, kuri reglamentuoja paslaugų teikimo teisinius santykius. Kompensacijos reikalavimus, kurie pagrįsti neteisėtu saugomo intereso pažeidimu, reglamentuoja valstybės, kurioje padarytas pažeidimas, teisė. Kitais atvejais taikoma vietos, kurioje buvo gauta nauda, teisė.

Pagal EGBGB 39 straipsnį teisinius reikalavimus, kylančius dėl trečiosios šalies sudarytų sandorių, reglamentuoja valstybės, kurioje buvo sudarytas sandoris, teisė. Specialios taisyklės yra taikomos sprendžiant ginčus, susijusius su trečiosios šalies skola.

Pagal EGBGB 40 straipsnį reikalavimus atlyginti nuostolius, patirtus dėl žalingo veiksmo, reglamentuoja vietos, kurioje šis veiksmas buvo atliktas, teisė. Tačiau nukentėjusioji šalis gali prašyti taikyti valstybės, kurioje buvo pažeisti teisėti interesai, teisę. Jeigu tuo metu, kai atsitiko atsakomybę sukėlęs įvykis, atsakingo asmens ir nukentėjusiosios šalies įprastinės gyvenamosios vietos buvo toje pačioje valstybėje, remiantis specialiu siejamuoju veiksniu bus taikoma tos valstybės teisė.

EGBGB 42 straipsnyje nustatyta, kad įvykus faktui šalys visais atvejais gali pasirinkti taikytiną teisę.

Pagal EGBGB 41 straipsnį taikytiną teisę taip pat gali pakeisti teisė, kuri, atsižvelgiant į konkrečias aplinkybes, iš esmės yra glaudžiau susijusi su bylos faktais.

viršųviršų

Galiausiai 40 straipsnio 3 dalis, kaip viešosios tvarkos taisyklė, riboja reikalavimų, kylančių dėl neteisėtų veiksmų, vykdymo apimtį.

III.3. Asmens statusas

Pagal Vokietijos tarptautinę privatinę teisę teisinius klausimus, kylančius dėl fizinio asmens teisinio statuso, reglamentuoja valstybės, kurios pilietis asmuo yra, teisė.

Kai asmuo turi daugiau nei vieną pilietybę, EGBGB 5 straipsnio 1 dalies pirmoje pastraipoje nustatyta, kad turi būti nurodoma vadinamoji tikroji pilietybė, t. y. valstybės, su kuria kelias pilietybes turintis asmuo yra glaudžiausiai susijęs, pilietybė. Priešingai, jeigu viena iš asmens turimų pilietybių yra Vokietijos pilietybė, 5 straipsnio 1 dalies antroje pastraipoje nustatyta, kad taikoma tik ši pilietybė.

Pilietybės kriterijus yra taikomas atsižvelgiant į teisę pasirinkti vardą (išsamesnės informacijos žr. EGBGB 10 straipsnyje) ir fizinių asmenų teisinį veiksnumą.

III.4. Tėvystė (motinystė), tėvų ir vaikų tarpusavio santykių nustatymas, įskaitant įvaikinimą

EGBGB 19 straipsnyje nustatyta, kad nustatant vaiko tėvystę (motinystę) visų pirma taikoma valstybės, kurioje vaikas nuolat gyvena, teisė. Skirtumo tarp santuokinių ir nesantuokinių vaikų nėra. Tėvystė (motinystė) taip pat gali būti nustatoma pagal tėvo (motinos) nacionalinę teisę. Jeigu motina yra sudariusi santuoką, šeimos teisė, kuri buvo jai taikoma vaiko gimimo metu, taip pat gali būti labai svarbi nustatant tėvystę (motinystę). Skirtingos taisyklės yra taikomos vaikams, gimusiems iki 1998 m. liepos 1 d.

viršųviršų

Pagal EGBGB 20 straipsnį tėvystės (motinystės) ginčijimą paprastai reglamentuoja teisė, pagal kurią atsirado tėvystės (motinystės) nustatymo aplinkybės, ir, kai ginčą pradeda vaikas, vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos teisė.

Pagal EGBGB 21 straipsnį tėvų atsakomybė pagal vaiko nuolatinėje gyvenamojoje vietoje taikomą teisę yra nustatoma tiek, kiek netaikoma 1961 m. konvencija dėl nepilnamečių apsaugos. Pagal šią konvenciją tam tikriems aspektams yra taikoma vaiko nacionalinė teisė.

Pagal EGBGB 22 straipsnį įvaikinimo galiojimas iš esmės yra nustatomas taikant įvaikinančiosios šalies nacionalinę teisę įvaikinimo metu. Sutuoktinių (vieno arba abiejų) atliekamas įvaikinimas reglamentuojamas pagal bendrąsias santuokos pasekmes nustatančią teisę. Dėl to skirtingą pilietybę turintys sutuoktiniai taip pat gali vaiką įvaikinti pagal valstybės, kurioje jie nuolat gyvena, teisę. Pagal EGBGB 23 straipsnį, sprendžiant vaiko ir jo tikrųjų tėvų sutikimo įvaikinti klausimą, yra taikoma vaiko nacionalinė teisė.

Užsienyje atlikto įvaikinimo pripažinimą ir galiojimo nustatymą reglamentuoja įvaikinimo pagal užsienio teisę pasekmių įstatymas.

III.5. Santuoka, partnerystė, santuokos nutraukimas, išlaikymas

Pagal EGBGB 13 straipsnį vedybų sutarties sudarymui taikomi valstybės, kurios pilietybę turi sudarysiantis santuoką susižadėjęs asmuo, teisėje nustatyti reikalavimai. Tačiau esant konkrečioms aplinkybėms vietoje minėtos teisės gali būti taikoma Vokietijos teisė.

viršųviršų

Vokietijoje vedybų sutartį galima sudaryti tik dalyvaujant registratoriui arba tik asmeniui, kuriam užsienio valstybė yra suteikusi konkrečius įgaliojimus (EGBGB 13 straipsnio 3 dalis).

Pagal EGBGB 14 straipsnį bendrąsias santuokos pasekmes visų pirma reglamentuoja valstybės, kurios pilietybę turi abu sutuoktiniai, teisė, t. y. jų bendra nacionalinė teisė.

Jeigu sutuoktinių nacionalinė teisė yra ne ta pati, taikoma jų įprastinės gyvenamosios vietos teisė.

EGBGB 14 straipsnio 3 dalis nustato ribotą galimybę pasirinkti taikytiną teisę.

Pagal EGBGB 17 straipsnį santuokos nutraukimą paprastai reglamentuoja teisė, kuri prašymo nutraukti santuoką pateikimo metu buvo lemiama atsižvelgiant į bendrąsias santuokos pasekmes, kitaip tariant, į šeimos teisinį statusą bylos nagrinėjimo metu. Vokietijoje santuoką gali nutraukti tik teismai.

Vokietijos teisė reglamentuoja Vokietijoje esančių sutuoktinių namų ir baldų bei kitų namų reikmenų uzufruktą.

Pagal EGBGB 17 straipsnio 3 dalį bendroms pensijos išmokoms taikytina teisė nustatoma pagal teisę, kuri buvo taikyta nutraukiant santuoką. Tam tikromis aplinkybėmis, kai užsienio teisė nepripažįsta pensijos padalijimo įstatymo, tai bus įgyvendinta pagal Vokietijos teisę, jeigu to prašo šalys.

Pagal EGBGB 18 straipsnį, kuriame yra įtvirtintos normos, esančios 1973 m. Hagos konvencijoje dėl išlaikymo pareigoms taikytinos teisės, giminaičių arba sutuoktinių išlaikymo reikalavimus reglamentuoja valstybės, kurioje teisę į išlaikymą turintis asmuo nuolat gyvena, teisė.

viršųviršų

Jeigu teisę į išlaikymą turinčio asmens nuolatinės gyvenamosios vietos teisėje teisė į išlaikymą nenumatyta, gali būti taikoma bendra šalių nacionalinė teisė. Jeigu šioje teisėje tokia galimybė taip pat nenumatyta, vietoje jos yra taikoma valstybės, kurios teismui buvo pateiktas ieškinys dėl išlaikymo, teisė.

Registruotas partnerystes reglamentuoja EGBGB 17b straipsnis.

III.6. Sutuoktinių turto teisinis režimas

Pagal EGBGB 15 straipsnį sutuoktinių turto režimą reglamentuoja bendrosioms santuokos pasekmėms santuokos sudarymo metu taikytina teisė. Sutuoktiniams, kurie tuo metu yra tos pačios valstybės piliečiai, taikomas bendros pilietybės valstybės turto režimas. Kai sutuoktiniai turi skirtingas pilietybes, taikoma valstybės, kurioje santuokos sudarymo metu yra abiejų sutuoktinių nuolatinė gyvenamoji vieta, teisė.

Pagal EGBGB 15 straipsnio 2 dalį asmenys, kurie sudaro vedybų sutartį, turi ribotą galimybę pasirinkti turto režimą.

III.7. Testamentai ir paveldėjimas

Pagal EGBGB 25 straipsnį paveldėjimo klausimus reglamentuoja valstybės, kurios pilietybę testatorius mirties metu turėjo, teisė. Vokietijos teisę galima pasirinkti Vokietijoje esančiai žemei.

Pagal EGBGB 26 straipsnį, kuriame įtvirtintos pagrindinės įstatymų kolizijos nuostatos iš 1961 m. Hagos konvencijos dėl testamentinio patvarkymo formai taikytinos teisės, testamento forma galioja, jeigu ji tenkina teisinės sistemos, su kuria testatorių sieja pilietybės, nuolatinės gyvenamosios vietos arba testamento sudarymo vietos ryšys, reikalavimus.

III.8. Nekilnojamojo turto teisės

Pagal EGBGB 43 straipsnį daiktines teises iš esmės reglamentuoja valstybės, kurioje yra turtas, teisė. Vietos teisė, pavyzdžiui, reglamentuoja turto turinį ir būdą, kuriuo turtas gali būti perduodamas arba kuriuo jam gali būti nustatomas suvaržymas.

Kalbant apie transporto priemones, EGBGB 45 straipsnyje yra nustatytas specialus siejamasis veiksnys.

Daikto perkėlimo iš vienos valstybės į kitą atveju taip pat taikomos specialios EGBGB 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtintos nuostatos.

Galiausiai reikalavimus, susijusius su žemės sklypais, atskirai reglamentuoja EGBGB 44 straipsnis.

Iš esmės daiktinėms teisėms taikomos teisės pasirinkti negalima. Tačiau pagal EGBGB 46 straipsnį nuo teisės, kuri nustatyta nurodant pirmiau minėtus siejamuosius veiksnius, gali būti nukrypstama, jeigu remiantis faktais nustatomas iš esmės glaudesnis ryšys su kitos valstybės teise.

III.9. Nemokumas

Bankroto įstatymo 335 straipsnyje nustatyta, kad nemokumo bylai ir jos pasekmėms paprastai yra taikoma valstybės, kurioje buvo pradėta byla, teisė. Bankroto įstatymo 336 ir kituose straipsniuose apibrėžiami specialūs siejamieji veiksniai, susiję su konkrečiais tarptautinės bankroto teisės aspektais (pvz., darbo sąlygos, apmokėjimas, ginčai), kurie gali nukrypti nuo šio principo.

Papildoma informacija

Federalinės teisingumo ministerijos leidinį apie tarptautinę privatinę teisę galima rasti šiuo adresu: www.bmj.bund.de Deutsch - English.

« Taikoma teisė - Bendro pobūdžio informacija | Vokietija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 17-10-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė