Europos Komisija > ETIT > Taikoma teisė > Čekija

Naujausia redakcija: 15-03-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Taikoma teisė - Čekija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

I. Galiojančių taisyklių ŠALTINIAI I.
I.1. Nacionalinės taisyklės I.1.
I.2. Galiojančios daugiašalės tarptautinės konvencijos I.2.
I.3. Pagrindinės galiojančios dvišalės konvencijos I.3.
II. ĮSTATYMŲ KOLIZIJOS TAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMAS II.
II.1. Teisėjo pareiga savo iniciatyva taikyti įstatymų kolizijos taisykles II.1.
II.2. Nuoroda į užsienio teisę (renvoiII.2.
II.3. Siejamojo veiksnio pasikeitimas II.3.
II.4. Kolizijos taisyklių įprasto taikymo išimtys II.4.
II.5. Užsienio teisės įrodymas II.5.
III. ĮSTATYMŲ KOLIZIJOS TAISYKLĖS III.
III.1. Sutartinės prievolės ir teisiniai veiksmai III.1.
III.2. Nesutartinės prievolės (civilinės teisės pažeidimai ir deliktai, nepagrįstas praturtėjimas, kito asmens reikalų tvarkymas (negotiorum gestio) ir t. t.) III.2.
III.3. Asmens statusas ir jo ryšys su civiliniu statusu (vardas ir pavardė, nuolatinė gyvenamoji vieta, veiksnumas) III.3.
III.4. Tėvų ir vaikų tarpusavio santykių nustatymas, įskaitant įvaikinimą III.4.
III.5. Santuoka, nesusituokę asmenys, partnerystė, santuokos nutraukimas, teismo pripažintas sutuoktinių gyvenimas skyrium, išlaikymo pareigos III.5.
III.6. Sutuoktinių turto teisinis statusas III.6.
III.7. Testamentai ir paveldėjimas III.7.
III.8. Nekilnojamasis turtas III.8.
III.9. Nemokumas III.9.

 

I. Galiojančių taisyklių ŠALTINIAI

I.1. Nacionalinės taisyklės

Įstatymų kolizijos taisyklės Čekijoje yra nustatytos išimtinai įstatymuose ir tarptautinėse konvencijose, kurių Čekija privalo laikytis ir kurios yra Čekijos teisės aktų sudedamoji dalis.

Šios taisyklės pagal Čekijos įstatymus nėra kildinamos iš teismų praktikos.

I.2. Galiojančios daugiašalės tarptautinės konvencijos

Toliau pateikiamas visų galiojančių daugiašalių tarptautinių konvencijų, suvienodinančių materialinių įstatymų kolizijos taisykles ir nustatančių tiesiogines tarptautinės privatinės teisės taisykles, sąrašas. Tarptautinės procesinės teisės srities konvencijos nėra pateikiamos:

  1. 1929 m. spalio 12 d. Varšuvos konvencija dėl tam tikrų taisyklių, susijusių su tarptautiniais vežimais oru, unifikavimo;
  2. 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencija dėl eismo įvykiams taikytinos teisės;
  3. 1999 m. gegužės 28 d. Monrealio konvencija dėl tam tikrų taisyklių, susijusių su tarptautiniais vežimais oru, unifikavimo;
  4. Protokolas dėl konvencijos dėl tam tikrų taisyklių, susijusių su tarptautiniais vežimais oru, unifikavimo, pasirašytas 1929 m. spalio 12 d. Varšuvoje ir 1955 m. rugsėjo 28 d. Hagoje;
  5. 1956 m. gegužės 19 d. Ženevos konvencija dėl tarptautinio krovinių vežimo keliais sutarties (CMR konvencija);
  6. 1963 m. gegužės 21 d. Vienos konvencija dėl civilinės atsakomybės už branduolinę žalą;
  7. 1988 m. rugsėjo 21 d. Vienos bendras protokolas dėl Vienos konvencijos ir Paryžiaus konvencijos taikymo;
  8. 1974 m. birželio 14 d. Niujorko konvencija dėl ieškinio senaties tarptautinėje prekyboje ir šią konvenciją iš dalies pakeičiantis 1980 m. balandžio 11 d. protokolas, pasirašytas Niujorke;
  9. Jungtinių Tautų konvencija dėl tarptautinės prekybos sutarčių ir papildomas šios konvencijos protokolas, pasirašyti 1980 m. balandžio 11 d. Vienoje;
  10. 1958 m. spalio 31 d. Lisabonos sutartis dėl prekinio žymėjimo nurodant kilmės vietą apsaugos ir tarptautinio jo registravimo, peržiūrėta 1967 m. liepos 14 d. Stokholme ir 1958 m. spalio 31 d. Lisabonoje;
  11. 1891 m. balandžio 14 d. Madrido sutartis dėl tarptautinės prekių ženklų registracijos, peržiūrėta 1900 m. gruodžio 14 d. Briuselyje, 1911 m. birželio 2 d. Vašingtone, 1925 m. lapkričio 6 d. Hagoje, 1934 m. birželio 2 d. Londone, 1957 m. birželio 15 d. Nicoje ir 1967 m. liepos 14 d. Stokholme, ir 1967 m. liepos 14 d. Stokholme priimtas šio susitarimo protokolas;
  12. 1973 m. spalio 2 d. Hagos konvencija dėl tarptautinio mirusių asmenų turto administravimo;
  13. 1996 m. spalio 19 d. Hagos konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, sprendimų vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų atsakomybės ir vaikų apsaugos priemonių srityse;
  14. 1886 m. rugsėjo 9 d. Berno konvencija dėl literatūros ir meno kūrinių apsaugos, iš dalies pakeista 1896 m. gegužės 4 d. Paryžiuje, peržiūrėta 1908 m. lapkričio 13 d. Berlyne, iš dalies pakeista 1914 m. kovo 20 d. Berne ir peržiūrėta 1928 m. birželio 2 d. Romoje, 1948 m. birželio 26 d. Briuselyje, 1967 m. liepos 14 d. Stokholme bei 1971 m. liepos 24 d. Paryžiuje;
  15. 1980 m. gegužės 9 d. Berno konvencija dėl tarptautinių vežimų geležinkeliu;
  16. 1961 m. rugsėjo 18 d. Konvencija, papildanti Varšuvos konvenciją dėl tam tikrų taisyklių, susijusių su tarptautiniais vežimais oru, kuriuos atliko kitas asmuo nei konvenciją pasirašęs vežėjas, unifikavimo, pasirašyta 1961 m. rugsėjo 18 d. Gvadalacharoje;
  17. 1978 m. kovo 31 d. Jungtinių Tautų Hamburgo konvencija dėl krovinių gabenimo jūra;
  18. Paryžiaus konvencija dėl pramoninės nuosavybės apsaugos, sudaryta 1883 m. kovo 20 d. Paryžiuje, peržiūrėta 1900 m. gruodžio 14 d. Briuselyje, 1911 m. birželio 2 d. Vašingtone, 1925 m. lapkričio 6 d. Hagoje, 1934 m. birželio 2 d. Londone, 1958 m. spalio 31 d. Lisabonoje ir 1967 m. liepos 14 d. Stokholme;
  19. 1891 m. balandžio 14 d. Madrido susitarimas dėl neteisingo arba klaidingo prekių kilmės vietos žymėjimo uždraudimo, peržiūrėtas 1911 m. birželio 2 d. Vašingtone, 1925 m. lapkričio 6 d. Hagoje, 1934 m. birželio 2 d. Londone ir 1958 m. spalio 31 d. Lisabonoje, ir 1967 m. liepos 14 d. Stokholme priimtas papildomas aktas;
  20. 1952 m. rugsėjo 6 d. Ženevos bendroji autorinių teisių konvencija ir šios konvencijos 2 bei 3 protokolai (peržiūrėta 1971 m. liepos 24 d. Paryžiuje ir papildomas 2 protokolas);
  21. 1961 m. spalio 26 d. Tarptautinė Romos konvencija dėl atlikėjų, fonogramų gamintojų ir transliuojančiųjų organizacijų apsaugos;
  22. 1973 m. spalio 5 d. Miunchene priimta Europos patentų suteikimo konvencija (Europos patentų konvencija), tekstas iš dalies pakeistas 1991 m. gruodžio 17 d. įstatymu, kuriuo buvo patikslintas Europos patentų konvencijos 63 straipsnis, ir Europos patentų organizacijos Administracinės tarybos 1978 m. gruodžio 21 d., 1994 m. gruodžio 13 d., 1995 m. spalio 20 d., 1996 gruodžio 5 d. ir 1998 m. gruodžio 10 d. sprendimais.
I.3. Pagrindinės galiojančios dvišalės konvencijos

Teismai dažniausiai taiko šias dvišales sutartis:

viršųviršų

  1. 1989 m. kovo 28 d. Bratislavoje sudarytą sutartį tarp Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Vengrijos Liaudies Respublikos dėl abipusės teisinės pagalbos ir teisinių santykių reglamentavimo civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose;
  2. 1987 m. gruodžio 21 d. Varšuvoje sudarytą sutartį tarp Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Lenkijos Liaudies Respublikos dėl abipusės teisinės pagalbos ir teisinių santykių reglamentavimo civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose;
  3. 1982 m. rugpjūčio 12 d. Maskvoje sudarytą sutartį tarp Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Sovietų Socialistinių Respublikų Sąjungos dėl abipusės teisinės pagalbos ir teisinių santykių reglamentavimo civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose;
  4. 1961 m. lapkričio 10 d. Prahoje sudarytą sutartį tarp Čekoslovakijos Socialistinės Respublikos ir Austrijos dėl abipusių santykių civilinėse bylose, dėl teisės aktų ir teisinės informacijos, kartu pridedamas galutinis protokolas;
  5. 1992 m. spalio 29 d. Prahoje sudarytą sutartį tarp Slovakijos ir Čekijos dėl abipusės teisinės pagalbos, kurią teikia teisminės institucijos, ir tam tikrų santykių reglamentavimo civilinėse ir baudžiamosiose bylose, kartu pridedamas galutinis protokolas.

II. ĮSTATYMŲ KOLIZIJOS TAISYKLIŲ ĮGYVENDINIMAS

II.1. Teisėjo pareiga savo iniciatyva taikyti įstatymų kolizijos taisykles

Čekijos teisėje yra „orientacinės įstatymų kolizijos taisyklės“, dėl kurių netaikymo šalys gali susitarti ir pakeisti jų siejamuosius veiksnius savo susitarimu, ir „privalomosios įstatymų kolizijos taisyklės“, kurios yra taikomos neatsižvelgiant į šalių norus. Galimybė šalims pasirinkti teisę nėra ribojama, t. y. jos gali kiekvieną galiojančią teisę pasirinkti kaip teisę, kuri bus taikoma nustatant jų tarpusavio teisinius santykius. Šie orientaciniai įstatymai visų pirma taikomi sutartiniams santykiams, atsirandantiems civilinėje, komercinėje ir darbo teisėje. Privalomosios taisyklės užtikrina šalims didesnio laipsnio teisinį tikrumą esant santykiams, kuriuos reglamentuoti valstybė yra suinteresuota, pvz., daiktinių teisių, paveldėjimo ir šeimos teisės srityse, ir įstatymų kolizijos taisyklių, susijusių su teisiniu veiksnumu, srityje.

viršųviršų

Dėl to įstatymų kolizijos taisykles pagal Čekijos teisę teisėjas taiko: orientacinių įstatymų kolizijos taisyklių atveju, jeigu šalys teisėtai pasirenka taikyti Čekijos teisę; jeigu šalys nepasirenka taikytinos teisės, privalomųjų įstatymų kolizijos taisyklių atveju teisėjas visais atvejais ex officio turi taikyti Čekijos teisę.

II.2. Nuoroda į užsienio teisę (renvoi)

Apskritai dėl nuorodos į užsienio teisę taikymo Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymas nustato, kad nuoroda į užsienio teisę gali būti taikoma, jeigu ji yra suderinama su pagrįsta ir teisinga atitinkamo santykio struktūra.

Paprastai nuoroda į užsienio teisę dažniausiai taikoma tais atvejais, kai teisiniai santykiai yra susiję su asmens statusu ir šeimos bei paveldėjimo teise, tačiau ji retai naudojama sutartinių santykių atveju.

Nuorodos į užsienio teisę taikymas pagal Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymą reiškia, kad gali būti taikomos tik teisės, į kurią nuoroda yra daroma, materialinės nuostatos. Dėl to ši taisyklė panaikina galimybę taikyti antrinę nuorodą į užsienio teisę, kurią nustato jurisdikcijos, į kurią nuoroda yra daroma, įstatymo kolizijos taisyklės.

II.3. Siejamojo veiksnio pasikeitimas

Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatyme, pasinaudojant siejamuoju veiksniu, apskritai yra nustatyta daikto buvimo vieta arba statusas tuo metu, kai atsirado aplinkybės, nustatančios su daiktu susijusios taikytinos teisės atsiradimą arba išnykimą (lex rei sitae). Jeigu daiktas yra gabenamas, taikoma valstybės, kurioje prasidėjo daikto gabenimas, teisė (lex loci expeditionis). Jeigu daiktas gabenamas etapais ir skirtingais gabenimo būdais, nulemia pirmoji vieta, kurioje prasidėjo gabenimas.

viršųviršų

Senaties termino skaičiavimą reglamentuoja valstybės, kurioje daiktas buvo pradėjus skaičiuoti senaties terminą, teisė.

Nepastovių kolizijų, susijusių su asmenimis, klausimų sprendimas yra trumpai aptariamas 3.5, 3.6 ir 3.7 skyriuose.

Jeigu sutarties šalys nepasirenka jų tarpusavio santykiams taikytinos teisės, Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymas nustato, kad šalių teisinius santykius reglamentuoja teisė, kurios taikymas yra suderinamas su pagrįsta santykių struktūra. Paprastai tai yra:

  • vežimo sutartys, kai taikoma vietos, kurioje sutarties sudarymo metu yra vežėjo arba ekspeditoriaus registruota būstinė arba gyvenamoji vieta, teisė;
  • draudimo sutartys, kai taikoma draudėjo registruotos būstinės arba gyvenamojoje vietoje sutarties sudarymo metu galiojanti teisė;
  • įgaliojimų suteikimo ir panašios sutartys, kai taikoma vietos, kurioje sutarties sudarymo metu yra įgaliotojo registruota būstinė arba gyvenamoji vieta, teisė.
II.4. Kolizijos taisyklių įprasto taikymo išimtys
a) Viešosios tvarkos (ordre public) išimtis

Kitos valstybės teisės nuostata Čekijoje nėra taikoma, jeigu tokio taikymo pasekmės bus priešingos Čekijos socialinės ir viešosios tvarkos principams bei įstatymams, ir tokių principų reikia laikytis be jokių išimčių. Tai yra išimtinė priemonė, kuri gali būti taikoma tik ypatingais ir konkrečiais atvejais.

Pagrindiniai Čekijos socialinės ir viešosios tvarkos principai yra tokie, kuriuos apsaugant yra siekiama patenkinti esminius valstybės ir visuomenės interesus ir įgyvendinti teisinės valstybės principus. Tačiau apsauga pagal viešosios tvarkos išimtį be jokių išlygų yra taikoma visoms privalomosioms Čekijos nacionalinės teisės nuostatoms.

viršųviršų

Teisės aktai, kurių turinys gali lemti viešosios tvarkos išimties taikymą nacionaliniu lygiu, yra Čekijos Konstitucija (Konstitucinis įstatymas Nr. 1/1993), įskaitant ir Pagrindinių teisių ir laisvių chartiją (paskelbta pagal įstatymą Nr. 2/1993).

b) Privalomosios teisės nuostatos

Tai yra nacionalinės teisės nuostatos, nuo kurių negalima nukrypti sudarant sutartį arba kitais būdais ir kurių negalima pakeisti arba panaikinti užsienio teisės nuostatomis jų reguliuojamoje srityje.

Čekijos teisėje privalomosios teisės nuostatos nėra konkrečiai nurodytos, nors galima pateikti keletą pavyzdžių iš administracinius ir finansinius santykius reglamentuojančių įstatymų: Konkurencijos apsaugos įstatymo Nr. 143/2001, Užsienio valiutos įstatymo Nr. 219/1995, Vartotojų apsaugos įstatymo Nr. 634/1992; baudžiamosios teisės: Baudžiamojo kodekso (įstatymas Nr. 140/1961); darbo teisės: privalomai taikomos normos, tokios kaip nuostatos dėl maksimalaus leistino savaitinio darbo valandų skaičiaus, draudimo dirbti tam tikrą darbą moterims ir jaunų žmonių viršvalandžių, ir naktinio darbo, kurias galima rasti Darbo kodekse (įstatymas Nr. 65/1995).

II.5. Užsienio teisės įrodymas

Pagal Čekijos teisę pareiga nustatyti užsienio teisės turinį priklauso nustatančiajai institucijai, paprastai teismui. Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymas nustato, kad teismas turi imtis visų veiksmų, reikalingų norint įrodyti užsienio teisę. Įstatymas taip pat nustato, kad jeigu teismui nėra žinomas užsienio teisės turinys, jis gali dėl informacijos suteikimo šiuo klausimu kreiptis į Teisingumo ministeriją. Ministerija taip pat iš anksto parengia teismams pareiškimus tiems atvejams, kai aiškinant tarptautinį elementą turinčius privatinės teisės santykius kyla abejonių.

viršųviršų

III. ĮSTATYMŲ KOLIZIJOS TAISYKLĖS

III.1. Sutartinės prievolės ir teisiniai veiksmai
a) Teisės šaltiniai

Atsižvelgiant į visas kitas teisinių santykių rūšis, pagrindinis Čekijos įstatymų šaltinis yra Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymas.

Teisinių santykių, atsirandančių iš sąskaitų ir čekių, teisės šaltinis yra Sąskaitų ir čekių įstatymas, t. y. įstatymas Nr. 191/1950, su daliniais pakeitimais (Sąskaitų ir čekių įstatymas).

b) Taikymo sritis

Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatyme yra kolizijos nuostatų, reglamentuojančių abipusius šalių turtinius santykius sudarant sutartis, įskaitant ir nuorodos į užsienio teisę reglamentavimą (žr. 2.2). Šios nuostatos taip pat reguliuoja sutartinių įsipareigojimų nustatymą, pakeitimą, užtikrinimą ir pažeidimų pasekmes, sutartinių santykių ieškinio senatį ir prievolės pasibaigimą, įskaitant priešpriešinius reikalavimus. Įstatymas taip pat reglamentuoja darbo teisinius santykius, ypač nustatant aplinkybes, susijusias su darbo sutarties sudarymu ir trukme.

Sąskaitų ir čekių įstatymas nustato konkrečias nuostatas, susijusias su ieškinių dėl sąskaitų ir čekių pareiškimu.

c) Taikytini siejamieji veiksniai

Iš esmės siejamasis veiksnys yra identiškas šalių valios pareiškimas dėl to, kokia teisė reglamentuos jų teisinius santykius, t. y. teisės pasirinkimas (lex electa, lex voluntatis).

Jeigu šalys savo tarpusavio turtiniams santykiams nepasirenka teisės, yra taikytina su pagrįsta santykių struktūra suderinama teisė, ypač esant sutartiniams santykiams:

viršųviršų

  1. pirkimo arba darbų atlikimo sutartims taikoma vietos, kurioje sutarties sudarymo metu yra pardavėjo arba darbų atlikėjo registruota būstinė ar gyvenamoji vieta, teisė;
  2. nekilnojamojo turto sutartims taikoma vietos, kurioje yra nekilnojamasis turtas, teisė (lex rei sitae);
  3. vežimo sutartims taikoma vietos, kurioje sutarties sudarymo metu yra vežėjo arba ekspeditoriaus registruota būstinė ar gyvenamoji vieta, teisė;
  4. draudimo sutartims paprastai taikoma sutarties sudarymo metu draudiko registruotos būstinės arba gyvenamojoje vietoje galiojanti teisė;
  5. atstovavimo (įgaliojimų suteikimo) arba brokerio tarpininkavimo sutartims taikoma vietos, kurioje sutarties sudarymo metu yra asmens, kurio naudai tarpininkas atlieka veiksmus, registruota būstinė arba gyvenamoji vieta, teisė;
  6. daugiašalių natūrinių mainų sutartims taikoma teisė, kuri, atsižvelgiant į santykių visumą, labiausiai atitinka santykių struktūrą.

Paprastai kitas sutarčių rūšis reglamentuoja valstybės, kurioje abi šalys turi registruotas būstines arba gyvenamąsias vietas, teisė; jeigu jos neturi registruotų būstinių arba gyvenamųjų vietų toje pačioje valstybėje ir jeigu sutartis sudaroma dalyvaujant šalims, taikoma sutarties sudarymo vietos teisė (lex loci conclusionis contractus).

Jeigu šalys sudaro sutartį per atstumą, tiesiogiai nedalyvaudamos, taikoma valstybės, kurioje yra pasiūlymo sudaryti sutartį gavėjo registruota būstinė arba gyvenamoji vieta, teisė.

Darbo teisėje atitinkamas veiksnys, nurodantis darbo sutartimi pagrįstiems santykiams taikytiną teisę, paprastai yra darbo atlikimo vieta (lex loci laboris), nors šalys gali susitarti ir kitaip.

viršųviršų

Sąskaitų ir čekių įstatymas nustato, kad paprastai yra taikytina valstybės, kurioje išrašoma sąskaita arba turi būti apmokėtas čekis, teisė.

III.2. Nesutartinės prievolės (civilinės teisės pažeidimai ir deliktai, nepagrįstas praturtėjimas, kito asmens reikalų tvarkymas (negotiorum gestio) ir t. t.)
a) Teisės šaltiniai

Privatinės ir procesinės teisės įstatymas ir tarptautinės sutartys, kurių Čekija privalo laikytis, ypač Konvencija dėl eismo nelaimėms taikytinos teisės.

b) Taikymo sritis

Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatyme pateikiamos lakoniškos nuostatos dėl žalos, atsiradusios dėl kitų priežasčių, o ne dėl pareigų, kylančių iš sutarties ar kitų galiojančių įstatymų, pažeidimo, atlyginimo; šiame įstatyme taip pat yra taisyklių, susijusių su kito asmens reikalų tvarkymu (negotorium gestio), nepagrįstu praturtėjimu, veiksmų atlikimu kito asmens vardu, daikto naudojimu kito asmens naudai ir nuostolingu daikto pardavimu arba pinigų išleidimu siekiant likviduoti bendrus nuostolius.

c) Siejamieji veiksniai

Ieškiniams dėl žalos, atsiradusios ne dėl pareigos pažeidimo, taikoma žalos atsiradimo vietos (lex loci damni infecti) arba vietos, kurioje atsirado ieškinio dėl kompensacijos pareiškimo aplinkybės (lex loci delicti commissi), teisė. Jei taikoma šeimos teisė, ieškiniams dėl žalos atlyginimo taikoma atitinkamą teisinį santykį reglamentuojanti teisė (santykio lex causae).

Teisiniams santykiams, atsirandantiems tvarkant kito asmens reikalus (negotorium gestio), paprastai taikomas atstovo, kuris veikė neturėdamas įgaliojimų, veiksmų atlikimo vietos siejamasis veiksnys. Nepagrįsto praturtėjimo atvejais paprastai taikoma teisė, kuri reglamentuoja nepagrįstai įgyto turto teisinių aplinkybių nustatymą. Jeigu kas nors atlieka veiksmus kito naudai, bendra taisyklė yra ta, kad tokio asmens reikalavimus, atsiradusius dėl jo elgesio, reguliuoja teisė, reglamentuojanti asmens, kurio naudai buvo atlikti veiksmai, pareigas (kito asmens vardu ir naudai įvykdytos pareigos lex causae). Taip pat ir tais atvejais, kai daiktas naudojamas kito asmens naudai neturint ketinimų įsikišti į to asmens reikalus (t. y. kiti atvejai nei kito asmens reikalų tvarkymas (negorotium gestio)), analogiškai yra taikoma vietos, kurioje daiktas buvo naudojamas (lex loci damni infecti), teisė, o nuostolingai pardavus daiktą ir išleidus pinigus, siekiant likviduoti bendrus nuostolius, siejamasis veiksnys yra veiksmo atlikimo vieta.

viršųviršų

III.3. Asmens statusas ir jo ryšys su civiliniu statusu (vardas ir pavardė, nuolatinė gyvenamoji vieta, veiksnumas)
a) Teisės šaltiniai

Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymas, Sąskaitų ir čekių įstatymas ir Komercinis kodeksas, įstatymas Nr. 513/1991, su daliniais pakeitimais (Komercinis kodeksas).

b) Taikymo sritis

Teisinio veiksnumo, veiksnumo atlikti įstatymų nustatytus veiksmus ir procesinio veiksnumo sąlygas reglamentuoja Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymas. Šis įstatymas taip pat nustato užsieniečių statusą ir teisinio veiksnumo pabaigą asmenį pripažinus mirusiu.

Komercinio kodekso 22 straipsnis reglamentuoja užsienio juridinių asmenų statusą.

Sąskaitų ir čekių įstatymas nustato asmenų, kurie privalo laikytis pagal sąskaitą arba čekį atsirandančių pareigų, veiksnumo įvertinimo principus.

Čekijos teisėje „nuolatinė buvimo vieta“ ir su tuo susijęs civilinis statusas nepripažįstami. Dėl to siejamasis veiksnys, susijęs su nuolatine buvimo vieta, Čekijos teisėje nėra svarbus, ir jo reikšmė nėra tokia pat kaip Čekijos teisės sąvokos trvalé bydliště [nuolatinė gyvenamoji vieta].

c) Siejamieji veiksniai

Teisinio veiksnumo ir veiksnumo atlikti įstatymų nustatytus veiksmus siejamasis veiksnys yra atitinkamo asmens pilietybė (lex patriae), o užsieniečiui, Čekijoje atliekančiam įstatymų nustatytus veiksmus, pagal Čekijos teisę pakanka paprasto veiksnumo (lex loci conclusionis contractus).

viršųviršų

Nustatant užsienio juridinio asmens teisinį veiksnumą yra taikoma tos valstybės teisė, pagal kurią juridinis asmuo buvo įsteigtas (lex loci incorporationis).

Išskyrus kai kurias įstatymo nustatytas išimtis, esant asmeniniams ir turtiniams santykiams užsieniečiai turi tokias pat teises ir pareigas kaip ir Čekijos piliečiai; ta pati taisyklė taikoma ir užsienio juridiniams asmenims.

Pagal Čekijos teisės teoriją asmens teisė į vardą ir pavardę gali būti klasifikuojama pagal asmens statusą; dėl to šiuo atveju taikoma asmens teisinį veiksnumą ir veiksnumą atlikti įstatymuose nustatytus veiksmus reglamentuojanti teisė (asmens statuso lex causae).

Veiksnumą prisiimti pareigas, susijusias su sąskaita arba čekiu, pagal I skyriaus 91 straipsnį ir II skyriaus 69 straipsnį paprastai reglamentuoja valstybės, kurios pilietis asmuo yra, teisė (asmens, prisiimančio pareigas pagal sąskaitą arba čekį, lex patriae).

d) Privalomosios taisyklės, nacionalinės viešosios tvarkos (ordre public) išimtis

Paprastai viešosios tvarkos išimties taikymo teisinis pagrindas yra Pagrindinių teisių ir laisvių chartijos 10 straipsnis, nustatantis visų asmenų teisę išlaikyti savo žmogiškąjį orumą, asmeninę garbę, nepriekaištingą reputaciją ir vardo bei pavardės apsaugą. Šis straipsnis taip pat užtikrina kiekvieno teisę į apsaugą nuo neteisėto asmens duomenų rinkimo, paskelbimo arba kitokio netinkamo naudojimo.

III.4. Tėvų ir vaikų tarpusavio santykių nustatymas, įskaitant įvaikinimą
a) Teisės šaltiniai

Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymas, Konvencija dėl tarptautinio vaikų grobimo civilinių aspektų, Konvencija dėl vaikų apsaugos ir bendradarbiavimo tarptautinio įvaikinimo srityje ir Konvencija dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, pripažinimo, vykdymo ir bendradarbiavimo tėvų pareigų ir vaikų apsaugos priemonių srityje.

viršųviršų

b) Įstatymų taikymo sritis

Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymas nustato kolizijos taisykles, taikytinas tėvų ir vaikų santykiams, įskaitant tėvystės (motinystės) nustatymą arba paneigimą, taip pat vaiko auginimo teisiniams santykiams ir kitoms tėvų ir vaikų pareigoms, įskaitant išlaikymo pareigą (žr. 3.5). Įstatymas taip pat reglamentuoja įvaikinimą, visų pirma tais atvejais, kai sutuoktiniai ir įvaikis arba patys sutuoktiniai turi skirtingą pilietybę. Šios nuostatos taip pat taikomos dėl vaikų arba neveiksnių asmenų globos atsirandantiems teisiniams santykiams.

c) Siejamieji veiksniai

Tėvų ir vaikų santykių atveju nustatant arba paneigiant tėvystę (motinystę) siejamasis veiksnys paprastai yra gimusio vaiko pilietybė (vaiko lex patriae). Tėvų ir vaikų santykius, įskaitant vaiko auginimą ir išlaikymo pareigą, reglamentuoja valstybės, kurios pilietis yra vaikas, teisė (vaiko lex patriae). Įvaikinimo atveju siejamasis veiksnys yra įvaikinančio asmens valstybės pilietybė (įvaikinančio asmens lex patriae). Įvaikinamo vaiko sutikimo klausimą reglamentuoja valstybės, kurios pilietis yra vaikas, teisė (vaiko lex patriae).

Vaiko arba neveiksnaus asmens globos nustatymo ir nutraukimo atveju taikoma valstybės, kurios pilietis yra nepilnametis, teisė (nepilnamečio lex patriae). Sutikimo su globa ir jos vykdymo sąlygas reglamentuoja valstybės, kurios pilietis yra globėjas, teisė (globėjo lex patriae). Globėjo ir nepilnamečio teisinius santykius reglamentuoja teismo arba globos teisės normų vietos teisė (lex fori).

viršųviršų

d) Privalomosios taisyklės

Privalomosios teisės nuostatos šioje srityje yra atitinkamos Baudžiamojo kodekso nuostatos (nusikaltimai šeimai ir jauniems asmenims). Iš esmės tai yra vaiko atsisakymas, privalomo išlaikymo nesuteikimas, smurtas prieš globojamą asmenį ir t. t.

III.5. Santuoka, nesusituokę asmenys, partnerystė, santuokos nutraukimas, teismo pripažintas sutuoktinių gyvenimas skyrium, išlaikymo pareigos
a) Teisės šaltiniai

Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymas.

b) Įstatymų taikymo sritis

Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymas reglamentuoja klausimus, susijusius su norinčio sudaryti santuoką asmens veiksnumu, santuokos sudarymo sąlygas, santuokos galiojimo, santuokos nutraukimo, santuokos pripažinimo negaliojančia sąlygas ir nesusituokusių tėvų pareigas vaikui. Įstatymas taip pat reglamentuoja tėvų ir vaikų išlaikymo pareigas.

Čekijos teisėje nėra nuostatų, reglamentuojančių tos pačios lyties asmenų partnerystę arba gyvenimą skyrium (separaciją).

c) Siejamieji veiksniai

Veiksnumą sudaryti santuoką, įskaitant santuokos galiojimo sąlygas, reglamentuoja valstybės, kurios pilietis yra asmuo, teisė (susižadėjusių asmenų lex patriae). Santuokos sudarymo tvarką reglamentuoja santuokos sudarymo vietos teisė (lex loci conclusionis contractus).

Santuokos nutraukimą paprastai reglamentuoja valstybės, kurios piliečiai yra sutuoktiniai, teisė tuo metu, kai pradedamas santuokos nutraukimo procesas (sutuoktinių lex patriae).

viršųviršų

Su vaiko tėvu nesusituokusios motinos teises reglamentuoja valstybės, kurios pilietybę motina turi vaiko gimimo metu, teisė (motinos lex patriae vaiko gimimo metu).

Tėvų išlaikymo pareigas vaikams su tam tikromis išimtimis (žr. 3.4) reglamentuoja valstybės, kurios pilietis yra vaikas, teisė (vaiko lex patriae); kai tėvai savo vaikams pateikia ieškinį dėl išlaikymo, taikoma valstybės, kurios pilietis (-ė) yra ieškinį pareiškęs (-usi) tėvas (motina), teisė (lex patriae).

d) Privalomosios taisyklės, nacionalinės viešosios tvarkos (ordre public) išimtis

Baudžiamasis kodeksas nustato atitinkamas privalomas teisines nuostatas, pvz., dvipatystės draudimą.

III.6. Sutuoktinių turto teisinis statusas
a) Teisės šaltiniai

Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymas.

b) Įstatymų taikymo sritis

Šis įstatymas reglamentuoja sutuoktinių turto režimą, įskaitant visas su tuo susijusias sutartis.

c) Siejamieji veiksniai

Asmeninius ir turtinius sutuoktinių santykius iš esmės reglamentuoja valstybės, kurios piliečiai yra vyras ir žmona, teisė (sutuoktinių lex patriae), išskyrus atvejus, kai sutuoktiniai turi skirtingą pilietybę. Tokiu atveju taikoma Čekijos teisė.

Kai sutuoktinių turto režimas yra nustatytas sutartimi, šiuos santykius reglamentuoja sutuoktinių turto režimo sutarčiai jos sudarymo metu taikytina teisė (sutarties dėl sutuoktinių turtinių santykių sudarymo metu taikytinos teisės lex causae).

viršųviršų

III.7. Testamentai ir paveldėjimas
a) Teisės šaltiniai

Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymas; taip pat susijusi yra Konvencija dėl mirusių asmenų turto tarptautinio administravimo.

b) Įstatymų taikymo sritis

Įstatymai reglamentuoja taikytinos teisės, susijusios su paveldėjimo procesu ir galėjimu sudaryti arba atšaukti testamentą, nustatymą, įskaitant testamento trūkumų pasekmes, jų paskelbimą sudarant arba atšaukiant testamentą ir testamento formą.

c) Siejamieji veiksniai

Paveldėjimo proceso teisiniams santykiams paprastai taikoma valstybės, kurios pilietis asmuo buvo mirties dieną, teisė (mirusiojo lex patriae). Galėjimas sudaryti arba atšaukti testamentą, įskaitant šio pagal įstatymus sudaryto dokumento trūkumus ir kitus galimus turto perdavimo būdus mirties atveju, reglamentuoja mirusiojo lex patriae paskelbimo apie jo testamentą metu. Ta pati teisė taikoma testamento sudarymo arba atšaukimo formai; tačiau užtenka, kad testamento forma arba atšaukimas atitiktų valstybės, kurioje testamentas sudaromas, teisę.

III.8. Nekilnojamasis turtas
a) Teisės šaltiniai

Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymas.

b) Įstatymų taikymo sritis

Šis įstatymas visų pirma numato įstatymų kolizijos taisykles, susijusias su nuosavybės teisėmis ir kilnojamuoju turtu, įskaitant gabenamus daiktus, ir reglamentuoja įrašų viešose registracijos knygose, susijusiose su nuosavybės teisėmis ir nuosavybės teisėmis suėjus ieškinio senačiai arba su ilgalaikio naudojimo nuosavybės teisės įgijimu, atlikimo taisykles.

viršųviršų

Jis taip pat reglamentuoja momento, nuo kurio pirkėjas gauna įgaliojimus perleisti daiktą, turi teisę naudotis perduoto daikto teikiama nauda ir pelnu, ir laiko, kai su daiktu susijusi žalos atsiradimo rizika pereina pirkėjui, nustatymo tvarką. Įstatymas taip pat nustato momentą, nuo kurio teisė atlyginti žalą, atsiradusią dėl perduoto daikto, pereina pirkėjui, kartu išsaugant nuosavybės teisę į perduotą daiktą.

c) Siejamieji veiksniai

Nekilnojamojo ir kilnojamojo turto siejamasis veiksnys yra turto buvimo vieta (lex rei sitae); kilnojamojo turto atveju – turto buvimo vieta tuo metu, kai atsirado nuosavybės teisę suteikiančios arba panaikinančios aplinkybės. Jeigu daiktas yra gabenamas, teisių į daiktą atsiradimas arba pasibaigimas yra nustatomas pagal vietos, iš kurios daiktas buvo išgabentas, teisę (lex loci expeditionis).

Nuosavybės teisės įgijimą suėjus ieškinio senačiai reglamentuoja vietos, kurioje daiktas buvo prasidėjus ieškinio senaties terminui, teisė; asmuo, įgijęs nuosavybės teisę suėjus ieškinio senačiai, gali pateikti prašymą pagal valstybės, kurios teritorijoje buvo skaičiuojamas ieškinio senaties terminas, teisę, jeigu tuo metu, kai daiktas buvo šioje valstybėje, buvo tenkinamos visos ieškinio senaties sąlygos pagal šios valstybės teisę.

Perleidžiant daikto naudojimo teisę bei teisę naudotis šio daikto teikiama nauda ir pelnu, perleidžiant su daiktu susijusią žalos atsiradimo riziką bei teisę į žalos atlyginimą ir perleidžiant daiktą, kai į jį išsaugoma nuosavybės teisė, taikoma šalių sutartinius santykius reglamentuojanti teisė (sutartinių santykių lex causae), atsižvelgiant į tai, kad minėti santykiai yra sudedamoji tam tikrų sutartinių santykių dalis.

viršųviršų

d) Nacionalinės viešosios tvarkos (ordre public) išimtis

Pagrindinių teisių ir laisvių chartijos 11 straipsnis yra susijęs su šiuo klausimu; jame yra nustatyta nuosavybės teisių apsauga atsižvelgiant į tai, kad nuosavybė yra įpareigojamasis veiksnys ir neturi būti naudojama pakenkiant kitų asmenų teisėms arba pažeidžiant bendrus įstatymų saugomus interesus. Nuosavybės teisių vykdymas negali sukelti daugiau sužalojimų kito asmens sveikatai, gamtai arba aplinkai nei nustato įstatymai.

Pagrindinių teisių ir laisvių chartija taip pat nustato, kad nuosavybės teisių nusavinimas arba priverstinis apribojimas galimas tik siekiant patenkinti viešąjį interesą. Tai turi būti atliekama pagal įstatymus ir atitinkamam asmeniui atlyginant nuostolius.

III.9. Nemokumas
a) Teisės šaltiniai

Tarptautinės privatinės ir procesinės teisės įstatymas.

b) Įstatymų taikymo sritis

Šios srities reglamentavimą riboja specialios nuostatos dėl įmonių nemokumo, kurios pagal atskirus įstatymus (visų pirma Mokėjimų santykių įstatymo Nr. 124/2002 nuostatos) dalyvauja mokėjimo sistemoje, įrašytoje į mokėjimo sistemų sąrašą, kurį tvarko Čekijos nacionalinis bankas, arba kliringo sistemoje – pagal atskirus teisės aktus (visų pirma Vertybinių popierių įstatymą Nr. 591/1992).

c) Siejamieji veiksniai

Jeigu dėl pirmiau minėto asmens turto pradedama bankroto byla arba jeigu mokėjimai sustabdomi ar apribojami dėl tokio asmens turtui valstybinės institucijos taikomų priemonių, šio asmens teises ir pareigas reglamentuoja mokėjimo sistemos sutarčiai taikoma teisė arba kliringo sistemos dalyviams taikytina teisė (mokėjimo sistemos lex causae). Kurios nors kitos teisės pasirinkimas visais atvejais negalioja.

Papildoma informacija

« Taikoma teisė - Bendro pobūdžio informacija | Čekija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 15-03-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė