Europos Komisija > ETIT > Taikoma teisė > Austrija

Naujausia redakcija: 03-07-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Taikoma teisė - Austrija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

Teisės šaltiniai Teisės šaltiniai
1.1. Nacionalinė teisė 1.1.
1.2. Daugiašalės konvencijos 1.2.
1.3. Dvišalės sutartys 1.3.
Įstatymų kolizijos taisyklių taikymas Įstatymų kolizijos taisyklių taikymas
2.1. Oficialus įstatymų kolizijos taisyklių taikymas 2.1.
2.2. Nuorodos 2.2.
2.3. Siejančio veiksnio pokytis 2.3.
2.4. Įstatymų kolizijos taisyklių taikymo išimtys 2.4.
2.5. Užsienio teisės nustatymas 2.5.
Kolizijos taisyklės Kolizijos taisyklės
3.1. Sutartinės prievolės 3.1.
3.2. Nesutartiniai ieškiniai dėl kompensacijos 3.2.
3.3. Asmens statusas 3.3.
3.4. Tėvystė/motinystė, tėvų ir vaikų santykiai, įskaitant įvaikinimą 3.4.
3.5. Santuoka, partnerystė, skyrybos, išlaikymas 3.5.
3.6. Santuokinio turto režimas 3.6.
3.7. Paveldėjimas, testamentai 3.7.
3.8. Daiktinės teisės 3.8.
3.9. Bankrotas 3.9.

 

1. Teisės šaltiniai

1.1. Nacionalinė teisė

Austrijos tarptautinė privatinė teisė (IPR) yra kodifikuota. Pagrindinis įstatymas – tai 1978-06-15 Tarptautinės privatinės teisės aktas (IPRG), paskelbtas Austrijos Respublikos federalinėse valstybės žiniose Nr. 304/1978. Į IPRG nėra įtrauktos toliau pateikiamos įstatymų kolizijos nuostatos:

  • 1979-03-08 Federalinio akto 13 str. (a) punktas, kuriame pateikiamos vartotojų gynimo nuostatos (Vartotojų gynimo aktas – KSchG), paskelbta Austrijos Respublikos federalinėse valstybės žiniose Nr. 140/1979;
  • Federalinio akto 11 str. dėl teisių į dalinį naudojimąsi nekilnojamuoju turtu įgijimo (Dalinio naudojimosi aktas – TNG), paskelbta Austrijos Respublikos federalinėse valstybės žiniose I Nr.32/1997;
  • Federalinis aktas dėl tarptautinio draudimo sutartinės teisės Europos ekonominėje erdvėje, paskelbtas Austrijos Respublikos federalinėse valstybės žiniose Nr.89/1993;
  • Federalinio akto, įgyvendinančio direktyvą 93/7/EEB dėl neteisėtai iš valstybės narės teritorijos išvežtų kultūros vertybių grąžinimo, 20 str., paskelbta Austrijos Respublikos federalinėse valstybės žiniose Nr.67/1998;
  • Federalinio akto dėl civilinės atsakomybės už radioaktyviųjų medžiagų sukeltą žalą 23 str. (1999 m. Branduolinės atsakomybės aktas - AtomHG 1999), paskelbta Austrijos Respublikos federalinėse valstybės žiniose I Nr.170/1998;
  • Federalinis aktas dėl tarptautinio draudimo sutartinės teisės Europos ekonominėje erdvėje (IVVG), paskelbtas Austrijos Respublikos federalinėse valstybės žiniose Nr.89/1993;
  • Federalinio akto dėl sąskaitų galiojimo mokėjimo sistemose, vertybinių popierių vykdymo sistemose ir vertybinių popierių apskaitos sistemose (Atsiskaitymų baigtinumo aktas) 16 ir 18 str., paskelbta Austrijos Respublikos federalinėse valstybės žiniose I Nr.98/2001;
  • Federalinio akto dėl tarptautinio bankroto įstatymo (IIRG) 221 ir 235 str., paskelbta Austrijos Respublikos federalinėse valstybės žiniose I Nr.36/2003.
1.2. Daugiašalės konvencijos

Remiantis IPRG 53 str., IPRG negalioja tarptautinėms sutartims. Joms suteikta pirmenybė prieš šio akto nuostatas ir kitų nacionalinių ginčų sprendimo taisykles. Toliau pateikiamos Austrijos pasirašytos daugiašalės konvencijos, kuriose esama įstatymų kolizijos taisyklių:

viršųviršų

  • 1956 m. spalio 24 d. Hagos konvencija English - français dėl pareigoms išlaikyti vaikus taikytinos teisės
  • 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencija English - français dėl valdžios institucijų teisių ir taikytinos teisės nepilnamečių teisių gynimo srityje
  • 1961 m. spalio 5 d. Hagos konvencija English - français dėl testamentų vykdymui taikytinos teisės
  • 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencija English - français dėl eismo įvykiams taikytinos teisės
  • 1970 m. rugsėjo 20 d. ICCS konvencija English - français PDF File (PDF File 140 KB) dėl legitimacijos vėlesnėmis vedybomis
  • 1980 m. birželio 19 d. Romos konvencija dėl sutartinėms prievolėms taikytinos teisės
1.3. Dvišalės sutartys

Toliau pateikiamos dvišalės konvencijos, kuriose esama įstatymų kolizijos taisyklių:

viršųviršų

  • 1959 m. rugsėjo 09 d. Draugystės ir gyvenamosios vietos sutartis, pasirašyta tarp Austrijos Respublikos ir Irano Imperijos
  • 1954 m. gruodžio 16 d. Austrijos Respublikos ir Jugoslavijos Federacinės Liaudies Respublikos sutartis dėl abipusių teisinių reikalų
  • 1963 m. gruodžio 11 d. Austrijos Respublikos ir Lenkijos Liaudies Respublikos sutartis dėl abipusių santykių civilinės teisės reikalų ir dokumentacijos srityse
  • 1965 m. balandžio 09 d. Austrijos Respublikos ir Vengrijos Liaudies Respublikos sutartis dėl paveldėjimo reikalų.

2. Įstatymų kolizijos taisyklių taikymas

2.1. Oficialus įstatymų kolizijos taisyklių taikymas

Užsienio teisė yra taikoma oficialiai bei taip pat, kaip savo taikymo srityje (IPRG 3 str.).

2.2. Nuorodos

Vadovaujantis IPRG 5 str., nuorodos laikytis būtina, išskyrus atvejus, kai nurodomas konkretus atitinkamas įstatymas. Jei užsienio įstatymas nurodo Austrijos įstatymą, tokiu atveju lemiantis yra Austrijos įstatymas. Jei užsienio įstatymas nurodo įstatymą, kuriuo jau buvo remtasi, lemiantis yra įstatymas, į kurį buvo nuoroda pirmąsyk.

2.3. Siejančio veiksnio pokytis

Vėlesnis sąlygų, lemiančių ryšį su konkrečiu teisės aktu, pasikeitimas neturi įtakos bylos veiksniams, kurie jau nebegalioja (IPRG 7 str.). Dėl šios priežasties nebesitęsiančioms faktinėms aplinkybėms yra teoriškai taikytina teisė, kuri yra lemiama aplinkybių atsiradimo metu, o tebesitęsiančioms aplinkybėms teoriškai taikoma teisė, kuri yra lemiama sprendimo priėmimo metu.

viršųviršų

2.4. Įstatymų kolizijos taisyklių taikymo išimtys

Įstatymas, į kurį pateikta nuoroda, nėra taikytinas, jei jo taikymo rezultatai būtų nesuderinami su Austrijos teisės ir tvarkos (IPRG 6 str.) pagrindinėmis vertybėmis.

Pagal Austrijos įstatymus esama nuostatų, kurios taikomos nepaisant IPR taisyklių (įsikišimo normos). Kalbant apie kai kurias iš šių nuostatų, jų kaip įsikišimo normų pobūdis priklauso nuo jų formuluotės arba kitais atvejais – nuo jų objekto.

2.5. Užsienio teisės nustatymas

Užsienio teisės taikymas turi būti nuspręstas oficialiai. Tuo tikslu teismas gali remtis šalių bendradarbiavimu, Federalinės teisingumo ministerijos informacija arba ekspertų ataskaitomis. Jei, nepaisant didelių pastangų, per numatytą laikotarpį negalima nustatyti užsienio teisės, taikoma Austrijos teisė (IPRG 4 str.).

3. Kolizijos taisyklės

3.1. Sutartinės prievolės

Sutartinės prievolės, neaptariamos Romos konvencijoje, turi būti nagrinėjamos, vadovaujantis šalių aiškiai ar numanomai numatyta teise. Jei šalys nepasirinko jokios teisės, taikomi IPRG 46–49 str. (pagal IPRG 35 str.). Tačiau kadangi 46–49 str. nereguliuoja sutartinių prievolių, lemianti yra ta teisė, su kuria labiausiai susiję bylos faktai, kadangi IPRG 1 str. jokių specifinių nuostatų nėra.

Ypatingos įstatymų kolizijos taisyklės taikomos vartotojų sutartims. Vartotojų gynimo akto (KSchG) 13 str. (a) punkto 1 skirsnyje yra įgyvendintos daugelio vartotojų teisių gynimo direktyvų ginčų sprendimo taisyklės. Nuostatos iš esmės apriboja laisvę rinktis teisę vartotojų gynimo srityje. Kita IPR nuostata, taip pat ribojanti laisvę rinktis teisę, pateikiama Dalinio naudojimosi akto (TNG) 11 str. 1 punkte.

viršųviršų

Federalinis aktas dėl tarptautinio draudimo sutartinės teisės Europos ekonominėje erdvėje, įgyvendinantis direktyvas, reguliuoja teisę, taikytiną draudimo sutartims, kuriomis draudžiama rizika EEE valstybėje narėje. Čia numatyta (ribota) teisė rinktis jurisdikciją. Jei nesama jokio teisės pasirinkimo, lemianti yra teisė tos valstybės, su kuria glaudžiausiai yra susijusi sutartis. Manoma, kad glaudžiausias santykis egzistuoja su ta valstybe, kurioje yra draudžiama rizika. Rizikos draudimas yra pritaikomas kiekvienai draudimo rūšiai atskirai.

Įsikišimo normos yra, pavyzdžiui, Darbo sutarties įstatymo pakeitimo įstatymo (AVRAG) 7 str. ir jo (a) ir (b) punktai, kuriais vadovaujantis darbuotojai Austrijoje turi teisę gauti bent jau darbo užmokestį, sutartą kolektyvinėje sutartyje, ir minimalias atostogas, nepaisant lemiančios teisės. Kita įsikišimo norma yra įtvirtinta KSchG 13 str. (a) punkto 2 skirsnyje, kuriuo remiantis KSchG 6 str. (dėl neleistinų sutarties punktų), ABGB 864 str. (a) dalis (dėl neįprastų nuostatų verslo ir sutartinių formų bendrosiose sąlygose galiojimo) ir ABGB 879 str. 3 punktas (dėl ypač žalingų sutartinių sąlygų vartotojų gynimo verslo ir sutartinių formų bendrosiose sąlygose negaliojimo) yra taikytini, nepaisant sutarčiai galiojančios teisės, jei sutartis buvo sudaryta dėl veiklos, kurią vykdo Austrijos įmonė, siekdama sudaryti tokias sutartis. Panaši įsikišimo norma yra numatyta TNG 11 str. 2 punkte.

3.2. Nesutartiniai ieškiniai dėl kompensacijos

Siejantį veiksnį nesutartinių ieškinių dėl kompensacijos atveju nustato IPRG 35 ir 48 str.

viršųviršų

Šie ieškiniai nagrinėjami, vadovaujantis šalių pasirinkta teise prievolei, o jei šalys jurisdikcijos nepasirinko, remiamasi teise valstybės, kurioje įvykdyti veiksmai, lėmę žalos atsiradimą. Tačiau, jei šalys yra labiau susijusios su kita viena valstybe, lemiančia tampa tos valstybės teisė .

Šia įstatymų kolizijos taisykle nustatoma lemianti teisė, galiojanti klausimams, ar atsirado prievolė kompensuoti žalą, kas turi mokėti kompensaciją ir koks jos dydis. Taisykle taip pat vadovaujamasi, sprendžiant jungtinio aplaidumo, tiesioginio nukentėjusios šalies reikalavimo draudikui ir ieškinių dėl kompensacijos nepriėmimo dėl senaties klausimus.

Ieškiniai dėl kompensacijų, susiję su eismo įvykiais, kuriems galioja 1971 m. gegužės 4 d. Hagos konvencija English - français dėl eismo įvykiams taikytinos teisės, turi būti susieti pagal šią konvenciją.

Ieškiniams dėl kompensacijų (ir kitiems reikalavimams), susijusiems su nesąžininga konkurencija, taikytina teisė tos valstybės, kurioje vyksta konkurencija (IPRG 48 str. 2 punktas).

Nesutartiniai ieškiniai dėl kompensacijos už žalą, patirtą Austrijoje dėl jonizuojančiosios spinduliuotės, nukentėjusios šalies prašymu turi būti nagrinėjami pagal Austrijos įstatymus (AtomHG 1999 23 str. 1 punktas). Jei žala dėl jonizuojančiosios spinduliuotės patiriama užsienyje ir turi būti nagrinėjama pagal Austrijos įstatymus, nuostoliai turi būti kompensuojami tik tokiu mastu, koks numatytas nukentėjusios šalies asmeniniam statusui (žr. 3.3.) (AtomHG 1999 23 str. 2 punktas).

viršųviršų

Verslo vykdymas kitos šalies vardu be šios prašymo yra nagrinėjamas pagal įstatymus tos valstybės, kurioje ši veikla buvo vykdoma. Tačiau, jei tai glaudžiai susiję su kitais teisiniais santykiais, galioja tiems teisiniams santykiams taikytina teisė (IPRG 46 str.).

Praturtėjimo reikalavimai turi būti nagrinėjami pagal įstatymus tos valstybės, kurioje įvyko praturtėjimas. Tačiau, jei praturtėjimas glaudžiai susijęs su veiksmu, kuris buvo atliktas remiantis teisiniais santykiais, galioja daiktinės normos (nepaisant nuorodos) tos valstybės, kurios daiktinės normos taikytinos tiems teisiniams santykiams (IPRG 46 str.).

3.3. Asmens statusas

Žmogaus asmens statusui taikoma tos valstybės teisė, kurios pilietybę žmogus turi. Jei asmuo turi ne vieną pilietybę, tuomet lemianti yra teisė tos valstybės, su kuria asmuo glaudžiausiai susijęs. Tačiau Austrijos pilietybė visais atvejais yra svarbesnė. Pabėgėlių ir asmenų be pilietybės statusui taikytina tos valstybės, kurioje jie paprastai gyvena, teisė (IPR-G 13 str.).

Asmens pavardės panaudojimas turi būti nagrinėjamas, remiantis atitinkamu jo asmens statusu, nepaisant pavardės naudojimo motyvų (IPRG 13 str.).

Todėl, pavyzdžiui, apie santuokinę pavardę negalima spręsti pagal vedybinį statusą, o reikėtų spręsti pagal pavardės statusą. Pavardės nurodymo deklaracijos formai taikytinas IPRG 7 str. bendras oficialus statusas. (Atitinkamai teisės akto formą reiktų vertinti pagal tą pačią teisę, kokiai priklauso ir teisės aktas. Tačiau pakanka laikytis valstybės, kurioje vykdomas teisės aktas, oficialių reikalavimų.) Remiantis precedentų teise, pavardė, gauta pagal ankstesnį asmens statusą, nekeičiama paprasčiausiai pakeitus asmens statusą (pilietybę).

viršųviršų

Asmens teisnumas ir veiksnumas taip pat turi būti nagrinėjami pagal asmens statusą (IPRG 12 str.).

Į šią nuorodą yra įtraukti visi veiksnumo apribojimai, pvz., dėl psichinės ligos, tačiau ne galimybė tuoktis. Jei asmuo jau pilnametis, jis tokiu ir lieka, nepaisant to, kad pagal naują asmens statusą nėra pilnametis.

3.4. Tėvystė/motinystė, tėvų ir vaikų santykiai, įskaitant įvaikinimą

Vaiko teisėtumui taikomi reikalavimai ir jų užginčijimas turi būti nagrinėjami pagal asmens statusą (žr. 3.3.), kurį sutuoktiniai turėjo vaiko gimimo metu, arba, jei santuoka buvo nutraukta anksčiau, santuokos nutraukimo metu. Jei sutuoktinių asmens statusai skiriasi, lemiantis yra vaiko asmens statusas gimimo metu.

Šios pamatinės normos taikymo sritis apima vyro tėvystės prezumpciją, teisėtumo užginčijimo argumentus bei nustatymą, kokie asmenys turi teisę ginčyti teisėtumą, ir laikotarpį, kuriuo galima užginčyti teisėtumą.

Reikalavimai, keliami nesantuokinio vaiko legitimacijai, paskelbiant jį teisėtu (pvz., dėl nacionalinio akto, turinčio prioritetą), turi būti nagrinėjami pagal tėvo asmens statusą (IPRG 23 str.).

Vaiko teisėtumo ir legitimacijos pasekmės turi būti nagrinėjamos pagal vaiko asmens statusą (IPRG 24 str.). Remiantis legitimacijos konvencija, legitimacija, įvykusi dėl vėlesnių tėvų vedybų, galioja tokiu atveju, jei tai įteisinta tėvo ar motinos nacionaliniuose įstatymuose.

IPRG 24 str. reguliuoja vaiko globos ir auginimo, vaiko turto tvarkymo ir naudojimo, teisinio vaiko atstovavimo, atliekamo vieno ar abiejų tėvų, įskaitant ir privalomą sutikimą tam tikrai atstovavimo veiklai atlikti, tėvų ar tėvo galių po tėvų skyrybų tvarkymo bei abipusių išlaikymo reikalavimų reikalus. Daugelį reikalų, kuriuos reguliuoja ši nuostata, reguliuoja ir Hagos konvencija dėl nepilnamečių teisių gynimo. Todėl atitinkamos valdžios institucijos nepilnamečių teisių gynimo priemonėms turi taikyti savo teisę. Paprastai kompetentingos yra valstybės, kurioje nuolatos gyvenama, valdžios institucijos.

viršųviršų

Reikalavimai, keliami nesantuokinio vaiko tėvystės nustatymui ir pripažinimui, turi būti nagrinėjami pagal vaiko asmens statusą jo gimimo metu. Vėlesnis vaiko asmens statusas tampa lemiančiu, jei pagal jį, o ne pagal vaiko asmens statusą jo gimimo metu leistinas tėvystės nustatymas ir pripažinimas. Jurisdikcija, pagal kurią tėvystė nustatoma ir pripažįstama, galioja ir tėvystės užginčijimui (IPRG 25 str.).

Vaiko neteisėtumo pasekmės turi būti sprendžiamos pagal vaiko asmens statusą (IPRG 25 str.).

Nors tėvystės/motinystės reikalams esminis yra vaiko asmens statusas tam tikru metu, jis nėra svarbus, sprendžiant vaiko ir tėvų santykių klausimus, nes tada esminiu tampa atitinkamas vaiko asmens statusas.

Vaiko įvaikinimas priklauso tiek nuo įtėvių asmens statuso, tiek nuo pasirinkto vaiko asmens statuso. Vaiko asmens statuso, kaip lemiančio veiksnio, svarba yra ribota, išskyrus atvejus, kai vaikas tai asmeniškai leidžia. Šiuo atveju vaiko asmens statusas taikomas tik vaiko arba trečios šalies, su kuria vaikas yra giminingas pagal šeimos teisę, sutikimui.

Vaiko įvaikinimo pasekmės yra vertinamos pagal įtėvio/įmotės asmens statusą ir pagal teisę, kuri taikoma santuokos asmeninėms teisinėms pasekmėms, kai įsivaikina sutuoktiniai (skaitykite apie tai 3.5 paragrafe). Mirus vienam iš sutuoktinių, šias pasekmes lemia kito sutuoktinio asmens statusas.

IPRG 26 str. taikymo sritis apima vaiko įvaikinimo esminius reikalavimus, pvz., įtėvio/įmotės amžių, įtėvių ir įvaikio amžiaus skirtumą bei klausimą, ar ir kokiomis sąlygomis dėl įtėvių biologinių vaikų egzistavimo įvaikinimas draudžiamas. Be to, IPRG 26 str. taip pat taikomas sutikimo reikalavimams, įskaitant ir galimybę oficialiai pakeisti atmestą sutikimą. Vaiko įvaikinimo pasekmės paveldėjimo teisės atžvilgiu yra apsprendžiamos ne pagal įvaikinimo statusą, bet pagal paveldėjimo statusą (žr. 3.7 paragrafą).

viršųviršų

Vaiko įvaikinimas pats savaime yra vertinamas kaip įvykusi faktinė aplinkybė, todėl sprendimas nesikeičia, jei vėliau pasikeičia asmens statusas ar siejantis veiksnys. Vaiko įvaikinimas reiškia galutinius teisinius santykius. Todėl statusas, apsprendžiantis vaiko įvaikinimo pasekmes, gali būti keičiamas. Taigi jis priklauso nuo atitinkamo įtėvio/įmotės asmens statuso.

3.5. Santuoka, partnerystė, skyrybos, išlaikymas

Santuokos Austrijoje forma yra apsprendžiama pagal Austrijos įstatymus, o santuokos užsienyje forma apsprendžiama pagal kiekvieno iš sužadėtinių asmens statusą. Tačiau užtenka laikytis vietos, kurioje santuoka įvyko, oficialių reikalavimų (IPRG 16 str.). Kai nuoroda į vietos, kurioje santuoka įvyko, oficialius reikalavimus yra ribota, galioja tik įstatymo, į kurį nukreipia materialinė teisė, nuostatos, tad visos vietos įstatymų nuorodos yra nereikšmingos (išimtis pagal IPRG 5 str., žr. 2.2 paragrafą).

Reikalavimai, keliami santuokai ir santuokos negaliojimui, bei reikalavimai, keliami santuokos pripažinimui negaliojančia (skirtingai nuo skyrybų), taikomi kiekvienam iš sužadėtinių pagal jų asmens statusą (IPRG 17 str.).

Ši pamatinė norma taikoma visiems esminiams santuokos reikalavimams arba, kitaip tariant, pirmiausia reikiamam amžiui, kliūčių santuokai nebuvimui, visiems sutikimo reikalavimams ir jų pakeičiamumui.

Vadovaujantis IPRG 18 str., santuokos asmeninės teisinės pasekmės yra apsprendžiamos pagal bendrą sutuoktinių asmens statusą, o jei tokio nėra – pagal paskutinį buvusį bendrą asmens statusą, jei vienas iš sutuoktinių jį vis dar turi. Kitu atveju pasekmės apsprendžiamos pagal valstybės, kurioje abu sutuoktiniai paprastai gyvena, įstatymus, o jei tokios valstybės nėra – pagal valstybės, kurioje jie paskutinį sykį nuolatos gyveno, įstatymus, jei vienas iš sutuoktinių ten vis dar gyvena.

viršųviršų

Šios pamatinės normos taikymo sritis ypač reguliuoja jungtinės santuokinės nuosavybės prievoles, gyvenamosios vietos svarbą, pareigą teikti pagalbą ir sutuoktinių teisę į išlaikymą. Ji netaikoma pavardžių po vedybų įstatymui ar santuokinio turto režimui.

Nuoroda gali būti keičiama - pasikeitus siejantiems veiksniams, gali imti galioti kitas įstatymas.

Vadovaujantis IPRG 20 str., skyrybos apsprendžiamos pagal teisę, kuri yra lemianti santuokos asmeninėms teisinėms pasekmėms. Čia esminiu veiksniu tampa skyrybų laikas.

Šiame straipsnyje taip pat pateikiami reikalavimai, keliami skyryboms ir jų pasekmėms. Pavyzdžiui, šioje nuostatoje nustatoma teisė į išlaikymą po skyrybų.

Kadangi siejantis veiksnys priklauso nuo tam tikro laiko, nuoroda nekeičiama.

Austrijos įstatymai nereguliuoja santuokos nutraukimo. Todėl tai turėtų būti sprendžiama vadovaujantis IPRG 1 str. pagal artimiausius santykius. Artimiausi santykiai greičiausiai ras precedentą pagal analogiją su IPRG 20 str.

Austrijos įstatymai taip pat aiškiai nereguliuoja bendros santuokinės nuosavybės ir partnerystės. Todėl šie klausimai taip pat sprendžiami, remiantis IPRG 1 str.

3.6. Santuokinio turto režimas

Santuokinio turto režimasyra apsprendžiamas pagal įstatymą, kurį aiškiai nurodo šalys, arba, jei šalys teisės nepasirenka, pagal įstatymą, kuris santuokos metu yra taikomas santuokos asmeninėms teisinėms pasekmėms (IPRG 19 str.).

Ši pamatinė norma apima tiek teisinį, tiek sutartinį santuokinio turto režimą.

viršųviršų

Teisinis siejantis veiksnys yra nekeistinas.

Kalbant apie vedybinės sutarties formą, jai taikomas IPRG 8 str., kuriuo remiantis teisės akto formai tereikia atitikti valstybės, kurioje šis teisės aktas sudaromas, oficialius reikalavimus.

3.7. Paveldėjimas, testamentai

Vadovaujantis IPRG 28 str., paveldėjimas apsprendžiamas pagal mirusiojo asmens statusą mirties metu. Šiuo įstatymu remiantis yra nustatoma, kokie asmenys įvardijami kaip įpėdiniai, kokią dalį turto jie gauna ir kokią privalomą dalį jų tėvų turto jie yra skolingi, paveldėtojo teisinė padėtis, mokesčiai ir pražiūrėtų asmenų, kuriems priklauso privaloma turto dalis, teisė gauti dovanų.

Tačiau paveldimumas ir negalėjimas paveldėti yra nustatomi ne pagal paveldėjimo statusą, o pagal įpėdinio asmens statusą.

Ši kolizijos norma taikoma ir įsipareigojimui apmokėti turto skolas bei paveldimumo pirkimui. Tačiau, jei paveldėjimo reikalai tvarkomi Austrijoje, paveldimumo pirkimas ir įsipareigojimas grąžinti turto skolas yra apsprendžiami pagal Austrijos įstatymus (IPRG 28 str. 2 skirsnis).

Vadovaujantis IPRG 29 str., paveldėjimui taikomas ne mirusiojo asmens statusas, bet valstybės, kurioje turtas yra mirties metu, įstatymai, jei turtas neturi paveldėtojų arba yra atiduodamas vietos valdžiai, kuri yra teisėtas paveldėtojas.

IPRG 30 str. reguliuoja testamento sutvarkymo galiojimą, ypač remiantis testamentu, paveldėjimo sutartimi ar paveldėjimo atsisakymo sutartimi. Tam galioja testatoriaus asmens statusas, sudarant teisės aktą. Jei testamentas negalioja pagal šį įstatymą, bet yra priimtinas pagal testatoriaus asmens statusą mirties metu, šis veiksnys turi prioritetą. Ši nuostata turi pirmenybę prieš Hagos konvenciją dėl testamentų.

viršųviršų

3.8. Daiktinės teisės

Daiktinių teisių į materialųjį turtą, įskaitant valdymo teises, įgijimas ir praradimas yra apsprendžiami pagal įstatymus valstybės, kurioje yra turtas, įvykus faktinėms aplinkybėms, kuriomis įvyko įgijimas ar praradimas. Nuosavybės teisinė rūšis ir teisių turinys nustatomi, remiantis valstybės, kurioje yra nuosavybė, įstatymais (IPRG 31 str.).

Pamatinės normos taikymo sritis ypatingai apima nuosavybės teises, servitutus (turto suvaržymus), įkeitimą, statybos teisę, butų nuosavybę ir išsaugojimo teises, galiojančias trečiosioms šalims. Šis įstatymas taip pat reguliuoja nuosavybės perleidimo pasekmes.

Vėlesnis vietos pakeitimas neįtakoja taikytino įstatymo, nes teisės įgijimas yra įvykęs faktas.

Teisės įgijimo pasekmės remiasi atitinkamos vietovės įstatymais. Todėl šis siejantis veiksnys yra kintamas.

Pagal šį įstatymą sprendžiami ir klausimai, susiję su savininko teisine apsauga, ar ir kokiu mastu šalis, kuriai priklauso daiktinės teisės, turi teisę jomis disponuoti, pvz., ar įkeistas turtas taip pat gali būti parduodamas be teismo įsikišimo, taip pat kiti klausimai.

Egzistuoja atskiras nutarimas dėl transporto priemonių (IPRG 33 str.). Daiktinės teisės į vandens telkinius ir orlaivius, kurie buvo įregistruoti registre, nustatomos pagal šalies, kurioje jie įregistruoti, įstatymus. Geležinkelio transportui taikomi įstatymai tos valstybės, kurioje faktiškai įsikūrusi geležinkelio įmonės, kurios veikloje naudojamos tos transporto priemonės, pagrindinė administracija.

viršųviršų

Teisiniams ir privalomai pagrįstiems užstatams arba išsaugojimo teisėms, kuriomis laiduojami reikalavimai kompensuoti nuostolius, sukeltus transporto priemonei, arba susijusias išlaidas, taikomi įstatymai tos valstybės, kurioje yra turtas, jei esminės faktinės aplinkybės jau įvyko.

Taip pat egzistuoja atskiras nutarimas dėl nekilnojamojo materialaus turto: jei daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą patenka ir į kitos pamatinės normos taikymo sritį (pvz., santuokinės nuosavybės režimo normos), svarbesnė yra nuosavybės teisės norma, t.y. ryšys su valstybės, kurioje yra nuosavybė, įstatymais.

Nematerialiam turtui neegzistuoja jokia pamatinė norma. Vadovaujantis IPRG 1 str., nematerialiam turtui taikoma nuosavybės teisė pagal tokį įstatymą, su kuriuo jis glaudžiausiai susijęs. Frachtavimo sutartims taikoma lex cartae taisyklė. IPRG 33 str. (a) punkte, kuriame įgyvendinama Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2002/47/EB dėl susitarimų dėl finansinio įkaito 9 str., nustatant platesnę taikymo sritį, pateikiama atskira norma vertybiniams popieriams, kurie gali būti perduodami per vertybinių popierių atsiskaitymų sistemą. Vertybiniams popieriams apskaitos sistemose galioja atskiri nutarimai, pateikti Atsiskaitymų baigtinumo akto 16 ir 18 straipsniuose, kurie įgyvendina Atsiskaitymų baigtinumo direktyvą 98/26/EB.

3.9. Bankrotas

Tarptautinei bankroto teisei taikoma Bankroto akto ketvirtoji dalis. Ši dalis buvo įtraukta Federaliniu aktu dėl tarptautinės nemokumo teisės (IIRG), paskelbtu Austrijos Respublikos federalinėse valstybės žiniose I Nr. 36/2003. Vadovaujantis šio akto 217 str., jo nuostatos taikomos tada, kai neegzistuoja kitos nuostatos pagal tarptautinę teisę arba Europos Bendrijų teisės aktus, o ypač 2000-05-29 Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1346/2000 dėl bankroto bylų (ES bankroto reglamentas). 221 ir 235 straipsniai nustato taikytiną įstatymą. Nuostatos daugiausiai išplaukia iš ES bankroto reglamento atitinkamų nuostatų.

Iš esmės reikalavimams, keliamiems bankroto bylų kėlimui ir bankroto bylų pasekmėms, taikomi tos valstybės, kurioje iškeliama bankroto byla, įstatymai. Atkreiptinas dėmesys, kad šiame skyriuje pateikiamos taisyklės, taikomos trečiųjų šalių daiktinėms teisėms, prievolių įvykdymui, nuosavybės teisės pasilikimui, nekilnojamojo turto sutartims, kontroliuojamoms rinkoms, darbo sutartims, bankroto bylų pasekmėms registruojamoms teisėms, žalingiems aktams taikomiems įstatymams, trečiųjų šalių, t.y. pirkėjų, gynimui, nebaigtų teisinių ginčų pasekmėms, lex rei situs taisyklei dėl nuosavybės ir kitoms teisių vykdymo, prievolių vykdymo ir skolų perskaičiavimo sutartims, pensijų operacijoms ir mokėjimams po bankroto bylos iškėlimo.

Kai šios taisyklės iš dalies sutampa su IPRG taisyklėmis ar kitomis ginčų sprendimo taisyklių nuostatomis, pirmenybė teikiama kur kas konkretesnėms Bankroto akto nuostatoms.

Papildoma informacija

Austrijos įstatymų nuostatų tekstai pateikiami (vokiečių kalba) Teisinės informacijos sistemoje Deutsch po antrašte „Bundesrecht“ („Federalinė teisė“).

« Taikoma teisė - Bendro pobūdžio informacija | Austrija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 03-07-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė