Europos Komisija > ETIT > Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai > Švedija

Naujausia redakcija: 06-07-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai - Švedija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


Alternatyvus ginčų sprendimas – Bendroji informacija“ pateikia jums bendrą alternatyvaus ginčų sprendimo būdų apžvalgą.

Šiame puslapyje norime pateikti daugiau praktinio pobūdžio informacijos apie alternatyvų ginčų sprendimą Švedijoje.



 

TURINIO LENTELE

Pirmiausia kokie alternatyvaus ginčų sprendimo būdai yra galimi Švedijoje? Pirmiausia kokie alternatyvaus ginčų sprendimo būdai yra galimi Švedijoje?
Bendrybės Bendrybės
Neteisminiai ginčų sprendimo būdai Neteisminiai ginčų sprendimo būdai
Įstatymo nustatytos procedūros Įstatymo nustatytos procedūros 
Įstatymo nenustatytos procedūros Įstatymo nenustatytos procedūros
Sutaikinimas ir tarpininkavimas teismo procese Sutaikinimas ir tarpininkavimas teismo procese
Daugeliu atvejų jūs galite pasinaudoti kuriuo nors alternatyvaus ginčų sprendimo būdu. Toliau galite rasti daugiau informacijos apie jums rūpimą atvejį. Daugeliu atvejų jūs galite pasinaudoti kuriuo nors alternatyvaus ginčų sprendimo būdu. Toliau galite rasti daugiau informacijos apie jums rūpimą atvejį.
Ginčai tarp vartotojų ir įmonių Ginčai tarp vartotojų ir įmonių
Ginčai tarp įmonių Ginčai tarp įmonių 
Ginčai tarp darbuotojų ir darbdavių Ginčai tarp darbuotojų ir darbdavių
Šeimos ginčai Šeimos ginčai
Bendrystės aptarimai Bendrystės aptarimai
Šeimos konsultavimas Šeimos konsultavimas
Ginčai tarp asmenų Ginčai tarp asmenų
Kiti specialūs atvejai Kiti specialūs atvejai
Regioninių specializuotų nuomos ir žemės nuomos teismų veikla Regioninių specializuotų nuomos ir žemės nuomos teismų veikla
Tam tikri ginčai dėl autorių teisių Tam tikri ginčai dėl autorių teisių

 

Pirmiausia kokie alternatyvaus ginčų sprendimo būdai yra galimi Švedijoje?

Bendrybės

Švedijoje yra įvairių alternatyvių būdų spręsti ginčus. Daugelis jų yra visiškai nesusiję su teismais. Nepaisant to, taip pat yra ginčų sprendimo mechanizmų, kurie turi neteisminių ypatybių, bet yra tiktai ginčo teisminio nagrinėjimo procesinė dalis (sutaikinimas ir tarpininkavimas).

Neteisminiai ginčų sprendimo būdai

Kai kurios neteisminės procedūros yra įstatymo nustatytos, o kitos remiasi susitarimais tarp dviejų ar daugiau privatinės teisės subjektų.

Įstatymo nustatytos procedūros 

Bene svarbiausia įstatymo nustatyta procedūra vyksta Nacionalinėje vartotojų skundų komisijoje. Nacionalinė komisija tik vartotojo prašymu nagrinėja ginčus tarp įmonių ir vartotojų. Procedūra, kuri taip pat taikoma tarptautiniams ginčams, yra rašytinė, ir bylos šalims už ją mokėti nereikia. Nacionalinės vartotojų skundų komisijos nutarimai įforminami kaip rekomendacijos šalims, kaip turėtų būti sprendžiamas jų ginčas.

Kai kurių rūšių ginčams yra tarpininkavimo galimybė. Tarpininkaujant gali būti sprendžiami darbo ginčai, ginčai dėl žemės nuomos, nuomininkų ir savininkų ginčai, ginčai dėl nuomos mokesčio, dėl autorių teisių ir sutuoktinių nesutarimai. Išsamesnė informacija apie šiuos įvairius tarpininkavimo atvejus pateikiama toliau.

Įstatymo nenustatytos procedūros

Keliuose sektoriuose specialios komisijos buvo sukurtos privačia iniciatyva. Jos yra gana įprastos, pavyzdžiui, draudimo sektoriuje. Įvairių komisijų veiklos sritys gali gerokai skirtis, bet apskritai galima sakyti, kad jų funkcija dažnai yra siekti lanksčiai ir nešališkai spręsti ginčus, pavyzdžiui, tarp draudimo bendrovės ir draudimo liudijimo (poliso) turėtojo. Kelios komisijos draudimo sektoriuje taip pat turi užduotį kartu siekti išspręsti vienodas draudimo bylas, nes taip sumažinamas kylančių ginčų skaičius. Šios komisijos dažniausiai buvo įsteigtos pagal įvairių bendrovių susitarimus, bet yra visiškai nepriklausomos nuo jų steigėjų. Komisijos daugiausia dėmesio skiria ginčams tarp įmonių ir vartotojų. Didesnės draudimo bendrovės dažnai turi savus klientų ombudsmenus, į kuriuos jų polisų turėtojai gali kreiptis, jei jie yra nepatenkinti bendrovės sprendimu nagrinėjant kokį nors jų reikalavimą. Klientų ombudsmeną skiria bendrovė, bet jis savo pareigas eina nuo jos nepriklausydamas. Šios rūšies komisijomis gali būti laikomos Nelaimingų atsitikimų ir nedarbingumo draudimo komisija, Gyvybės draudimo sąlygų komisija ir Atsakomybės draudimo nuo sužalojimo komisija.

viršųviršų

Procedūra yra rašytinė, išskyrus kelis išimtinius atvejus. Rašytinės procedūros metu niekas nekliudo bylos šaliai konsultuotis su atstovu arba pagalbininku. Atstovui arba pagalbininkui nekeliama jokių ypatingų reikalavimų.

Privataus ginčų sprendimo procedūros dažniausiai yra neatlygintinos, nors keliais išimtiniais atvejais yra imamas nedidelis prašymo arba registracijos mokestis. Procedūras apmoka įmonės arba bendrovės, kurios yra jų šalys. Daugeliu atvejų veiklos sąnaudas bendrovės padengia kartu, kiekviena proporcingai tam mastui, kokiu jos naudojasi komisijos paslaugomis. Yra galimybė susigrąžinti atstovavimo išlaidas, pavyzdžiui, nagrinėjamo draudimo poliso atveju.

Ginčai dažniausiai yra išsprendžiami nutarimais, kurie yra patariamojo, neprivalomo pobūdžio (rekomendacijos). Tačiau kai kuriais atvejais įmonė gali duoti savo verslo organizacijai išankstinį pasižadėjimą laikytis tų rekomendacijų.

Skirtingai negu teismo sprendimai arba įsakymai, nutarimai negali būti vykdomi privaloma tvarka. Todėl tai, kad įmonė savo verslo organizacijai davė pasižadėjimą laikytis nutarimo, neturi poveikio vykdytinumui, nes įmonės pasižadėjimas yra taikomas tik verslo organizacijos atžvilgiu. Nors tie nutarimai negali turėti kokių nors konkrečių teisinių pasekmių, įmonei, davusiai savo verslo organizacijai pasižadėjimą laikytis nutarimų, gali būti taikomos nuobaudos pagal civilinę teisę, pavyzdžiui, pašalinimas iš tos organizacijos.

Kadangi neteisminis ginčų sprendimas Švedijoje yra normalaus teisminio nagrinėjimo alternatyva, tie nutarimai negali būti apskundžiami teismuose. Nepaisant to, neteisminio ginčų sprendimo institucijos nutarimas nėra procesinė kliūtis ir todėl vykstant alternatyvaus ginčų sprendimo procedūrai ir jai pasibaigus dėl to paties dalyko galima pareikšti ieškinį paprastame teisme. Jei ieškinys pareiškiamas  neteisminio ginčų sprendimo institucijai priėmus nutarimą dėl tos bylos, ta neteisminio ginčų sprendimo institucija paprastai pareiškia kokiu nors būdu įsitraukianti į tą teismo procesą. 

viršųviršų

Sutaikinimas ir tarpininkavimas teismo procese

Nagrinėjant bylą teisme gali būti taikomi du ginčų sprendimo būdai, turintys neteisminių ypatybių: sutaikinimas ir tarpininkavimas. Abu mechanizmus reglamentuoja Švedijos teismo proceso kodeksas. Ypač sutaikinimas yra labai dažnas civilinio proceso elementas paprastuose teismuose.

Civilinėje byloje, nusiuntus atsakovui šaukimą atvykti į teismą, turi būti atlikti žodiniai arba rašytiniai parengiamieji procesiniai veiksmai. Vienas iš tų parengiamųjų procesinių veiksmų tikslų – išsiaiškinti, ar yra sutaikinimo galimybės. Jei sutaikinimas yra leidžiamas toje byloje, teismas turi stengtis užtikrinti, kad bylos šalys, jei įmanoma, būtų sutaikytos, atsižvelgiant į bylos pobūdį ir kitas aplinkybes. Dėl to teismas, jei mano, kad tai tikslinga, imasi iniciatyvos surengti bylos šalių sutaikinimo derybas. Sutaikinimo deryboms vadovauja bylos nagrinėjimui pirmininkaujantis teisėjas. Sutaikinimo procedūrai nekeliama jokių formalių reikalavimų, ir ji nėra privaloma. Todėl bylos šalys gali pareikšti, kad jos nėra suinteresuotos rengti sutaikinimo derybas, dėl to nepatirdamos jokių padarinių. Jei sutaikinimo derybos nesibaigia šalių taikos sutartimi, teismo procesas normaliai vyksta toliau. Teisėjas, dalyvaujantis sutaikinimo procedūroje, jos metu turi išlikti nešališkas. Kaip ir teismo procesiniai veiksmai apskritai, sutaikinimo procedūra yra neatlygintina. Tačiau bylą keliant teisme reikia mokėti prašymo mokestį (šiuo metu apie 50 EUR ).

Jei, atsižvelgiant į bylos pobūdį, yra tikslingiau organizuoti specialų tarpininkavimą, teismas gali paskirti specialų tarpininką sutaikinimo deryboms pirmininkauti. Tada tarpininkas yra ne už bylą atsakingas teisėjas, bet iš šalies kviečiamas asmuo. Prieš teismui priimant nutartį dėl tarpininkavimo, su bylos šalimis paprastai yra konsultuojamasi. Specialiai paskirto tarpininko išlaidas padengia bylos šalys.

viršųviršų

Daugeliu atvejų jūs galite pasinaudoti kuriuo nors alternatyvaus ginčų sprendimo būdu. Toliau galite rasti daugiau informacijos apie jums rūpimą atvejį.

Ginčai tarp vartotojų ir įmonių

Kaip jau buvo paaiškinta skyrelyje „Alternatyvus ginčų sprendimas – Bendroji informacija“, Komisija savo tinklalapyje yra paskelbusi daugelio alternatyvaus ginčų sprendimo įstaigų, sprendžiančių vartotojų ginčus valstybėse narėse, sąrašą. Šiame sąraše dansk - Deutsch - ελληνικά - English - español - français - italiano - Nederlands - português - suomi - svenska rasite praktinio pobūdžio informacijos, kuri jums reikalinga apsisprendžiant, ar galite pasinaudoti kuriuo nors iš šių įstaigų taikomų ginčų sprendimo būdų: apie jų struktūrą, taikymo sritį, procedūras, išlaidas ir kitas sąlygas.

viršųviršų

Kurios nors ginčų sprendimo įstaigos paslaugų jums taip pat gali prireikti kitoje valstybėje narėje. Informacijos apie tokias įstaigas galima rasti EEJ-Net tinklalapyje arba, jei konfliktas yra susijęs su finansinėmis paslaugomis, FIN-NET's tinklalapyje dansk - Deutsch - ελληνικά - English - español - français - italiano - Nederlands - português - suomi - svenska.

viršųviršų

Švedijoje pagrindinė institucija, į kurią gali kreiptis vartotojai, yra Nacionalinė vartotojų skundų komisija. Išsamesnės informacijos apie Nacionalinę vartotojų skundų komisiją galima rasti Komisijos tinklalapyje pirmiau nurodytu adresu.

Ginčai tarp įmonių 

Švedijoje šiuo metu taikomi alternatyvaus ginčų sprendimo būdai, išskyrus arbitražo procesinius veiksmus ir procedūras, kurios yra sudedamoji teismo proceso dalis, daugiausia yra orientuojami ginčams tarp įmonių ir vartotojų spręsti. Tačiau žr. toliau skyrelį „Kiti specialūs atvejai“.

Ginčai tarp darbuotojų ir darbdavių

Darbdaviai ir darbuotojai, kuriuos sieja sutartiniai santykiai ir tarp kurių kyla ginčas, tą ginčą turi spręsti derybomis arba galiausiai procesiniais veiksmais Darbo ginčų teisme. Šios rūšies teisiniams ginčams alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmų nėra. Tačiau tam tikriems kitiems ginčams gali tikti tarpininkavimas. Dėl to Švedijoje yra Nacionalinė tarpininkavimo tarnyba, kurios tarpininkavimo veiklą reglamentuoja įstatai. Nacionalinė tarpininkavimo tarnyba teikia tarpininkus ginčams tarp darbdavių ir darbuotojų dėl darbo užmokesčio ir bendrų darbo sąlygų arba ginčams, kai įmonė atsisako pasirašyti kolektyvinę sutartį su profesine organizacija. Nacionalinė tarpininkavimo tarnyba gali skirti tarpininkus bylos šalių prašymu. Nacionalinė tarpininkavimo tarnyba taip pat gali skirti tarpininkus netgi be tokio prašymo, pavyzdžiui, jei viena iš bylos šalių yra pranešusi apie konfliktą ir Nacionalinė tarpininkavimo tarnyba English - svenska mano, kad tarpininkai gali tą ginčą sėkmingai išspręsti. Ši procedūra yra neatlygintina.

viršųviršų

Šeimos ginčai

Tėvai, tarp kurių kyla tarpusavio ginčas, turi dvi teismo proceso alternatyvas: bendrystės aptarimą ir šeimos konsultavimą. Šeimos konsultavimą taip pat gali pasirinkti bevaikiai sutuoktiniai. Šios dvi procedūros išsamiau yra apibūdinamos toliau.

Bendrystės aptarimai

Bendrystės aptarimai – tai specialistų pirmininkaujami aptarimai, kuriais siekiama, kad tėvai susitartų dėl savo vaikų globos, vaikų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais. Todėl tokių aptarimų tikslas – kompromisiniai sprendimai. Bet net jeigu šio tikslo ir nepasiekiama, tėvai per tokius aptarimus turi galimybę geriau suprasti vienas kito požiūrius ir išmokti spręsti savo konfliktus taip, kad dėl tų konfliktų nenukentėtų jų vaikai.

Visos savivaldybės Švedijoje siūlo tokius bendrystės aptarimus. Visi tėvai, kuriems sunku susitarti dėl vaikų globos, jų gyvenamosios vietos ir bendravimo su jais ir kurie nori, kad būtų surengtas bendrystės aptarimas, gali kreiptis į savivaldybę. Jei teisme jau yra iškelta byla dėl globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo, teismas gali imtis iniciatyvos surengti bendrystės aptarimą. Už jį tėvams mokėti nereikia.

Jei tėvų požiūriai sutampa, jie gali parengti susitarimą dėl vaiko globos, gyvenamosios vietos ir bendravimo su juo. Tas susitarimas yra taikomas, jei jis yra rašytinis ir jį patvirtina Socialinės rūpybos valdyba. Tai, kad susitarimas yra taikomas, reiškia, kad jis turi tokią pačią teisinę galią kaip ir teismo sprendimas. Tai, be kita ko, reiškia, kad šis susitarimas yra vykdytinas.

viršųviršų

Šeimos konsultavimas

Šeimos konsultavimas – tai pokalbiai, kuriais siekiama padėti poroms ir šeimoms spręsti bendro gyvenimo konfliktus. Pokalbiai gali vykti prieš nutraukiant santuoką, santuokos nutraukimo metu arba ją nutraukus. Jei yra vaikų, šeimos konsultavimas gali padėti susilpninti konfliktus taip, kad tėvai galėtų veikti išvien kaip tėvai po santuokos nutraukimo. Šeimos konsultavimas yra savanoriškas ir organizuojamas pačios poros iniciatyva. Kad šeimos konsultavimas vyktų pasitikėjimo aplinkoje ir galėtų atitikti savo paskirtį, jame dalyvaujantys asmenys turi būti tikri, kad dažnai jautri informacija, kuri atskleidžiama per pokalbius, nebūtų perduodama kitiems. Dėl to šeimos konsultavimui taikomos itin griežtos konfidencialumo taisyklės. Pageidaujantys asmenys gali į šeimos konsultavimo tarnybą kreiptis anonimiškai.

Pagal įstatymą visos savivaldybės turi rūpintis šeimos konsultavimu arba per pačią savivaldybę, arba pasitelkdamos kitus tinkamus profesionalius konsultantus. Šeimos konsultantai yra kvalifikuoti socialiniai darbuotojai, turintys specialų pasirengimą  bendravimo ryšių srityje. Norintieji susisiekti su šeimos konsultavimo tarnyba, gali kreiptis į savivaldybę. Savivaldybė turi teisę imti mokestį už šeimos konsultavimą.

Šeimos konsultacijas taip pat teikia kai kurios organizacijos, pavyzdžiui, bažnytinės asociacijos.

Ginčai tarp asmenų

Išskyrus šeimos ginčus, asmenys, tarp kurių iškyla ginčas, gali kreiptis į teismus ir naudotis alternatyvaus ginčų sprendimo mechanizmais, kurie yra procesinių veiksmų sudedamoji dalis; žr. pirmesnį skyrelį „Sutaikinimas ir tarpininkavimas teismo procese“.

viršųviršų

Kiti specialūs atvejai

Regioninių specializuotų nuomos ir žemės nuomos teismų veikla

Kilus ginčams dėl žemės nuomos, ginčams tarp nuomininko ir savininko bei apskritai ginčams dėl nuomos tarpininkavimas vyksta regioniniuose specializuotuose nuomos arba žemės nuomos teismuose.

Jei savininkas ir nuomininkas negali susitarti kokiu nors klausimu, susijusiu su nuomojamo nekilnojamojo turto valdymu, arba jei nuomininkų ar savininkų asociacija ir nuomininkas ar savininkas negali susitarti kokiu nors su nuomojimu susijusiu klausimu, viena šalis arba abi šalys gali kreiptis į regioninį specializuotą nuomos teismą, kad šis padėtų išspręsti tą ginčą. Bylos šalis arba šalys tada prašo teismą tarpininkauti sprendžiant jų ginčą. Regioninis nuomos teismas gali tarpininkauti visuose nuomos ginčuose ir ginčuose, susijusiuose su nuomininko ir savininko santykiais. Jei pačioms šalims nepavyksta per susitikimą teisme pasiekti susitarimo, regioninis nuomos teismas paprastai pateikia susitarimo pasiūlymą. Tam tikrose bylose, pavyzdžiui, ginčuose dėl patalpų nuomos, tarpininkavimas yra privalomas. Jei, tarkim, savininkas nutraukė nuomos sutartį ir nuomininkas nenori iš patalpų išsikelti negavęs kompensacijos, nuomininkas turi perduoti ginčą regioniniam nuomos teismui, kad šis galėtų tarpininkauti. Jei nuomininkas to nepadaro, iš jo atimama teisė gauti kompensaciją. Tarpininkaudamas regioninis nuomos teismas gali priimti kokią nors išvadą, pavyzdžiui, dėl rinkos patalpų nuomos mokesčių. Tokia išvada gali turėti poveikio bet kuriam paskesniam ginčui dėl kompensacijos.

viršųviršų

Be to, net jeigu tarpininkavimo neprašoma, regioninis nuomos teismas turi stengtis sutaikinti bylos šalis ginčuose, kuriuos šis specializuotas teismas privalo nagrinėti pagal kompetencijos pasidalijimą tarp bendrosios kompetencijos teismų ir regioninių nuomos teismų, pavyzdžiui, ginčuose dėl gyvenamųjų patalpų nuomos sutarčių atnaujinimo po jų nutraukimo tinkamai įspėjus. Šiuo tarpininkavimo atveju, jei bylos šalių nepavyksta sutaikinti remiantis kurios nors šalies pasiūlymu, regioninis nuomos teismas privalo teikti sutaikinimo pasiūlymus, išskyrus atvejus, kai akivaizdu, kad nėra jokių galimybių sutaikinti. Jei bylos šalys nepritaria sutaikinimo pasiūlymui, šis specializuotas teismas turi nagrinėti šį ginčą.

Galiausiai bendrosios kompetencijos teismai gali perduoti bylas, kurias jie nagrinėja, tarpininkavimui regioniniuose specializuotose nuomos teismuose. Jei tarpininkavimas yra nesėkmingas, bylą sprendžia teismas.

Regioninis nuomos teismas iš bylos šalių nereikalauja jokio mokesčio. Kiekviena bylos šalis padengia savo išlaidas, pvz., atstovavimo išlaidas, arba nuostolius, patirtus dėl darbo užmokesčio netekimo vykstant deryboms. Tam tikrais atvejais bylos šalis gali gauti teisinę pagalbą. Procesas regioniniame nuomos teisme yra viešas.

Procesas regioniniuose žemės nuomos teismuose yra toks pat, kaip regioniniuose nuomos teismuose.

Tam tikri ginčai dėl autorių teisių

Yra numatytas tarpininkavimas ir tam tikruose ginčuose dėl autorių teisių. Šio tarpininkavimo tikslas – sudaryti palankias sąlygas sudaryti kolektyvinius susitarimus, kuriais grindžiamas autorių teisių įstatymo tam tikrų nuostatų taikymas. Pirmiausia turimi omenyje susitarimai įsigyti sutartines licencijas. Dėl to procedūra nėra įprasto teisminio nagrinėjimo alternatyva.

Ši procedūra yra savanoriška, ir ja siekiama padėti bylos šalims pasiekti susitarimą. Tarpininkavimo prašoma pateikiant prašymą vyriausybei, kuri ir paskiria tarpininką (sutaikintoją). Jei tarpininkavimo procedūra yra nesėkminga, tarpininkas gali pasiūlyti arbitražo procedūrą, bet šalys nėra įpareigotos dalyvauti kokioje nors tokioje procedūroje. Tarpininkas taip pat gali pranešti vyriausybei, jei tarpininkavimas nedavė jokio rezultato. Po to vyriausybė turi apsvarstyti galimas priemones. Procedūra yra konfidenciali.

Tarpininkas turi teisę gauti atlyginimą už savo darbą. Jei nesusitarta kitaip, atlyginimą moka ta šalis, kuri prašo tarpininkauti.

« Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai - Bendro pobūdžio informacija | Švedija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 06-07-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė