Europos Komisija > ETIT > Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai > Portugalija

Naujausia redakcija: 24-11-2006
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai - Portugalija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

I. Kokie įvairūs alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) būdai yra apskritai galimi Portugalijoje? I.
I.1. Sutaikinimas I.1.
I.2. Tarpininkavimas I.2.
I.3. Arbitražas I.3.
I.3.1. Savanoriškas arbitražas I.3.1.
I.3.2. Oficialiai įsteigtas arbitražas I.3.2.
II. Sistemos II.
II.1. Ar įvairių AGS būdų naudojimas yra privalomas pagal įstatymą arba pagal teismo nutartį? II.1.
II.1.1. Ginčai tarp profesine veikla besiverčiančių asmenų, vartotojų ginčai ir visų rūšių ginčai, kuriems spręsti naudojamasi arbitražu arba tarpininkavimu: II.1.1.
II.1.2. Šeimos ginčai: II.1.2.
II.1.3. Ginčai tarp asmenų: II.1.3.
II.2. Ar šiuos AGS būdus reglamentuoja įstatymas? II.2.
II.2.1. Ginčai tarp profesine veikla besiverčiančių asmenų, vartotojų ginčai ir visų rūšių ginčai, kuriems spręsti naudojamasi arbitražu arba tarpininkavimu: II.2.1.
II.2.2. Ginčai tarp asmenų: II.2.2.
II.2.3. Šeimos ginčai: II.2.3.
II.3. Sutartyse gali būti išlygų, numatančių, kad bet kuris su sutartimi susijęs ginčas prieš kreipiantis į teismą bus sprendžiamas naudojantis AGS. Ar tokios išlygos saisto abi sutarties šalis naudotis AGS būdais? II.3.
II.4. Kokių rūšių ginčai gali būti sprendžiami šiais AGS būdais? II.4.
II.4.1. Ginčai tarp asmenų: II.4.1.
II.4.2. Šeimos ginčai: II.4.2.
II.5. Kaip užtikrinama, kad AGS, kuriuo naudojamasi, savo teikiamomis garantijomis prilygtų tradiciniam teisingumo vykdymui? Ypač kaip yra užtikrinamas derybų konfidencialumas? II.5.
II.5.1. Ginčai tarp asmenų ir šeimos ginčai: II.5.1.
II.5.2. Vartotojų ginčai: II.5.2.
II.6. Ar būtina konsultuotis su advokatu? Koks advokato vaidmuo naudojantis šiais AGS būdais? II.6.
II.6.1. Visų rūšių ginčai, kuriems spręsti naudojamasi tarpininkavimu: II.6.1.
II.6.2. Ginčai tarp asmenų ir šeimos ginčai: II.6.2.
II.6.3. Visų rūšių ginčai, kuriems spręsti naudojamasi arbitražu: II.6.3.
II.7. Ar šie AGS būdai gali būti taikomi per atstumą, ypač naudojantis elektroninėmis priemonėmis? II.7.
II.7.1. Visų rūšių ginčai, kuriems spręsti naudojamasi tarpininkavimu: II.7.1.
II.7.2. Ginčai tarp asmenų: II.7.2.
II.7.3. Šeimos ginčai: II.7.3.
II.7.4. Visų rūšių ginčai, kuriems spręsti naudojamasi arbitražu: II.7.4.
II.8. Ar šie AGS būdai yra neatlygintini? Jei ne, kaip padalijamos išlaidos? Ar galima gauti teisinę pagalbą? II.8.
II.8.1. Visų rūšių ginčai, kuriems spręsti naudojamasi arbitražu: II.8.1.
II.8.2. Vartotojų ginčai: II.8.2.
II.8.3. Kitų rūšių ginčai: II.8.3.
II.8.4. Ginčai tarp asmenų: II.8.4.
II.8.5. Šeimos ginčai: II.8.5.
II.9. Jei naudojatės šiais AGS būdais, bet nepavyksta išspręsti ginčo, ar vis dar galima kreiptis į teismą? Ar naudojimasis šiais AGS būdais turi įtakos terminui, per kurį galima kreiptis į teismą? II.9.
II.9.1. Ginčai tarp asmenų: II.9.1.
II.9.2. Šeimos ginčai: II.9.2.
II.9.3. Visų rūšių ginčai, kuriems spręsti yra naudojamasi arbitražu: II.9.3.
II.10. Jei naudojatės šiais AGS būdais ir pavyksta išspręsti ginčą, kaip šis susitarimas yra įforminamas? Kas atsitinka, jei susitarimas nėra savaime vykdomas? Ar gali būti naudojamos įprastos vykdymo procedūros? Ar vis dar galima perduoti bylą teismui? II.10.
II.10.1. Ginčai tarp asmenų: II.10.1.
II.10.2. Šeimos ginčai: II.10.2.
II.10.3. Visų rūšių ginčai, kuriems spręsti yra naudojamasi arbitražu: II.10.3.

 

I. Kokie įvairūs alternatyvaus ginčų sprendimo (AGS) būdai yra apskritai galimi Portugalijoje?

Portugalijoje yra galimi šie alternatyvaus ginčų sprendimo būdai: sutaikinimas, tarpininkavimas ir arbitražas. Visi jie yra skirti ginčams spręsti ne teismo tvarka.

Pasirinkus tokius sprendimo būdus teisingumą galima vykdyti greitai ir veiksmingai. Įsitraukus bylos šalims yra palanku sudaryti sąlygas, leidžiančias joms palaikyti santykius nesutarimą jau išsprendus.

I.1. Sutaikinimas

Sutaikinimas yra teismo įsikišimo alternatyva. Pagal savo pobūdį jis yra neutralus. Dalyvaudamos šiame procese, bylos šalys, dalyvaujant trečiajai šaliai arba jai nedalyvaujant, mėgina rasti savo nesutarimo sprendimą.

Jei įsikiša trečioji šalis, ji veikia drauge su kitomis šalimis, ragindama jas aptarti reikalą, dėl kurio jos nesutaria, ir padeda joms pasiekti savanorišką susitarimą.

Sutaikintojas atkreipia dėmesį į objektyvius ginčo aspektus, daro spaudimą, kad byla būtų greitai ir nebūtinai nuodugniai išnagrinėta, ir padeda bylos šalims pasiekti susitarimą pasikliaujant savo pačių atsakomybe. Palyginti su tarpininku, sutaikintojo pozicija yra daug aktyvesnė. Jis net gali pats siūlyti kokį nors ginčo sprendimą.

I.2. Tarpininkavimas

Tarpininkavimas yra alternatyvus ginčų sprendimo būdas, kuris yra konfidencialus ir savanoriškas. Pareiga siūlyti sprendimus priklauso dalyvaujančioms šalims. Apskritai tarpininkavimas iš esmės yra formalus.

viršųviršų

Šiame sprendimo procese ginčo šalys, padedamos nešališkos ir neutralios trečiosios šalies, stengiasi pasiekti susitarimą, kuriuo būtų galima išspręsti savo ginčą.

Skirtingai negu teisėjas arba arbitras, tarpininkas nepriima jokių sprendimų dėl ginčo baigties. Bet tarpininkas orientuoja bylos šalis užmegzti abipusius kontaktus ir keistis nuomonėmis taip, kad pačios bylos šalys galėtų surasti ginčą užbaigiančio susitarimo pagrindą. Kadangi šis procesas visada vyksta dalyvaujant trečiajai šaliai, jį galima laikyti tarpiniu procesu tarp sutaikinimo ir arbitravimo.

Kadangi tarpininkavimas leidžia bylos šalims palaikyti tarpusavio santykius, jis ypač tinka šeimos ginčams ir ginčams tarp kaimynų spręsti.

I.3. Arbitražas

I.3.1. Savanoriškas arbitražas

Savanoriškas arbitražas yra privatus būdas spręsti ginčus, kuriuo naudodamosi ginčo šalys savo iniciatyva pasirenka žmones arbitrais, kurie priima sprendimą, saistantį bylos šalis sprendžiant savo nesutarimus.

Šiame procese nešališka trečioji šalis priima sprendimą dėl bylos šalis priešinančio ginčo. Jis prilygsta bylinėjimuisi, nes tą sprendimą priima ne pačios ginče dalyvaujančios šalys.

Vykdymo atžvilgiu arbitražo sprendimai yra laikomi prilygstančiais bendrosios kompetencijos teismų priimtiems sprendimams ir yra jų vykdomi.

Jeigu bylos šalys nėra atsisakiusios apeliacijos teisės arba nėra įgaliojusios arbitro priimti nešališką ir teisingą sprendimą, arbitražo sprendimai gali būti apskųsti Apeliaciniame teisme.

viršųviršų

I.3.2. Oficialiai įsteigtas arbitražas

Tai terminas, kuriuo apibūdinamas savanoriškas arbitražas, kurį vykdo įstaigos, turinčios Teisingumo ministerijos leidimą verstis tokia veikla. Šios įstaigos yra vadinamos Centros de Arbitração (arbitražo centrai).

II. Sistemos

Pagal Savanoriško arbitražo įstatymą kiekvieną ginčą, kuris neturi būti sprendžiamas teisme arba privalomo arbitražo tvarka ir kuris nėra susijęs su neatimamomis teisėmis, bylos šalys gali perduoti arbitražui.

Portugalijos teisėje neatimamos teisės yra tos, kurios yra laikomos susijusiomis su asmens laisve ir asmens padėtimi, su darbo santykiais susijusios teisės darbo sutarčių kontekste ir socialinio draudimo įstatymo pripažintos teisės. Jos taip pat apima su teisiniais santykiais susijusias teises, kurių bylos šalys negali savo valia perleisti ir kurių dėl to jos negali atsisakyti teisėtu sandoriu.

Jei remiamasi tokiomis teisėmis, naudotis arbitražu ar kitais alternatyviais ginčų sprendimo būdais negalima.

Sutaikinimas paprastai yra išmėginamas prieš kreipiantis į oficialiai įsteigtų arbitražo centrų globojamą arbitražą.

Jei sutaikinimas nepadeda išspręsti ginčo, kiekviena bylos šalis gali perduoti bylą arbitražui.

Tarpininkavimas apskritai įstatymu nereglamentuojamas, bet yra specialiai numatytas teisės akte, kuriuo buvo įsteigti Julgados de Paz (magistratų teismai) (panašios į teismus institucijos, kurių paskirtis – spręsti civilines bylas, kuriose ieškinio suma yra ne didesnė kaip 3740,98 €), ir Nepilnamečių apsaugos įstatyme, būtent dėl vaikų globos susitarimų.

viršųviršų

Tarpininkavimas, kaip alternatyvus vartotojų ginčų sprendimo būdas, yra numatytas teisės akte, kuriuo remiantis sukurta subjektų, siekiančių verstis neteisminio ginčų sprendimo procedūromis, registravimo sistema.

II.1. Ar įvairių AGS būdų naudojimas yra privalomas pagal įstatymą arba pagal teismo nutartį?

II.1.1. Ginčai tarp profesine veikla besiverčiančių asmenų, vartotojų ginčai ir visų rūšių ginčai, kuriems spręsti naudojamasi arbitražu arba tarpininkavimu:

Savanoriškas arbitražas gali būti naudojamas sprendžiant bet kurios rūšies ginčą, kuris pagal įstatymą neturi būti perduotas nagrinėti teismui arba arbitražo teismui ir kuris yra susijęs su teisėmis ar dalykais, dėl kurių bylos šalys gali laisvai spręsti.

Tarpininkavimas taip pat yra procesas, kurį ginčo šalys laisvai renkasi.

Naudojimasis tarpininkavimu, kurį atlieka subjektai, turintys leidimą atlikti šią procedūrą vartotojų ginčams spręsti, priklauso nuo išankstinio suinteresuoto vartotojo ir verslininko sutikimo.

II.1.2. Šeimos ginčai:

Bylose dėl vaikų globos teisėjas gali nutarti, kad turėtų būti naudojamasi tarpininkavimu, bet šiai nutarčiai visada reikia suinteresuotų šalių sutikimo.

II.1.3. Ginčai tarp asmenų:

Civilinėse bylose, kuriose ieškinio suma yra mažesnė kaip 3740,98 €, priklausančiose magistratų teismų jurisdikcijai, tarpininkavimas yra savanoriškas ir priklauso nuo to, ar jis priimtinas suinteresuotoms šalims.

viršųviršų

Magistratų teismai turi jurisdikciją šioms civilinėms byloms:

  1. ieškiniams, kuriais siekiama užtikrinti įsipareigojimų, išskyrus tuos, kurie yra susiję su piniginėmis išmokomis ir kuriems pirminis kreditorius yra arba buvo juridinis asmuo, vykdymą;
  2. byloms, susijusioms su kilnojamojo turto perdavimu;
  3. byloms, susijusioms su bendrosios nuosavybės savininkų teisėmis ir pareigomis, jei atitinkamas bendraturčių daugetas nėra nustatęs privalomo arbitražo ginčams tarp bendraturčių arba ginčams tarp bendraturčių ir administratoriaus spręsti;
  4. ieškiniams, kuriais sprendžiami ginčai tarp valdų savininkų, susiję su laikina priverstine perėja, natūraliu vandens nutekėjimu, apsaugos nuo patvinimo įrenginiais, bendra kanalizacija, kanalais, grioviais ir tvoromis, langų, durų, verandų įrengimu ir panašiais darbais; laštakų įrengimu, medžių ir krūmų sodinimu, sienų ir pertvarų statymu;
  5. ieškiniams dėl turto valdymo, įgyjamosios senaties ir turto prieaugio;
  6. byloms dėl teisės naudotis bendrąja nuosavybe ir ją administruoti, užstatymo teisės, uzufrukto, patikėtos valdyti valdos naudojimo ir gyvenimo joje bei realios teisės ten periodiškai gyventi;
  7. byloms, susijusioms su nuomos mieste sutartimis, išskyrus bylas dėl iškeldinimo;
  8. byloms, susijusioms su sutartine ir nesutartine civiline atsakomybe;
  9. byloms, susijusioms su sutarčių nevykdymu, išskyrus darbo sutartis ir nuomos kaimo vietose sutartis;
  10. byloms, susijusioms su bendru įsipareigojimų garantavimu.

Arbitražo sprendimas kartais specialiuose įstatymuose yra numatytas kaip būtinas. Tokiais atvejais kreipiamasi į reikiamą arbitražo teismą.

viršųviršų

II.2. Ar šiuos AGS būdus reglamentuoja įstatymas?

II.2.1. Ginčai tarp profesine veikla besiverčiančių asmenų, vartotojų ginčai ir visų rūšių ginčai, kuriems spręsti naudojamasi arbitražu arba tarpininkavimu:

Savanorišką arbitražą aiškiai reglamentuoja įstatymas.

Yra specialus teisės aktas, reglamentuojantis institucijų atliekamas savanoriško arbitražo procedūras.

Kalbant apie vartotojų ginčus, tarpininkavimo paslaugas gali teikti subjektai, kurie per neteisminiam vartotojų ginčų sprendimui skirtą savanoriško registravimo sistemą veikia pagal įstatymo nustatytus principus.

II.2.2. Ginčai tarp asmenų:

Teisės aktas, reglamentuojantis magistratų teismų kompetenciją, organizaciją ir funkcionavimą, aiškiai nustato ir reglamentuoja tarpininkavimą, tarpininko funkcijas ir tarpininkavimo tarnybų, sukurtų kiekviename magistratų teisme, funkcionavimą.

II.2.3. Šeimos ginčai:

Tarpininkavimu šeimos ginčuose naudojamasi tik gyvenimo skyrium (separacijos) arba santuokos nutraukimo abipusiu sutikimu atvejais, ir juo siekiama padėti nepilnamečių vaikų tėvams susitarti dėl jų globos.

Panašiai ir bylose dėl vaikų globos įstatymas reikalauja, kad teisėjas ex officio suinteresuotų šalių sutikimu arba jų prašymu spręstų dėl naudojimosi viešosiomis arba privačiomis tarpininkavimo paslaugomis.

Gabinete de Mediação Familiar (Tarpininkavimo šeimai tarnyba) šioje srityje teikia viešąją paslaugą.

viršųviršų

II.3. Sutartyse gali būti išlygų, numatančių, kad bet kuris su sutartimi susijęs ginčas prieš kreipiantis į teismą bus sprendžiamas naudojantis AGS. Ar tokios išlygos saisto abi sutarties šalis naudotis AGS būdais?

Taip, tokių išlygų iš tikrųjų gali būti.

Pagal Savanoriško arbitražo įstatymą kiekvieną ginčą, kuris nėra perduotas išimtinai tik teismui arba privalomam arbitražui ir kuris nėra susijęs su neatimamomis teisėmis, bylos šalys gali pateikti arbitražui.

Verslo sutarties šalys, įtraukdamos į sutartį išlygą, gali susitarti, kad iš sutartinių santykių kylantys ginčai bus sprendžiami arbitražo teisme, ir atsisakyti teisės kreiptis kitur. Ši išlyga yra vadinama cláusula compromissória (atidavimo išlyga). Reikėtų pažymėti, kad jeigu susitariančiosios šalys nėra atsisakiusios ginčų spręsti teismo tvarka, arbitražo sprendimas gali būti apskųstas antrosios instancijos teisme. Šioje išlygoje turi būti nurodyti besiginčijančių šalių teisiniai santykiai, ir ši išlyga yra joms privaloma.

Panašiai niekas negali sukliudyti susitariančiosioms šalims susitarti naudotis kitais AGS būdais iš jų sutartinių santykių kylantiems ginčams spręsti, ypač tarpininkavimu.

II.4. Kokių rūšių ginčai gali būti sprendžiami šiais AGS būdais?

Šiais AGS būdais gali būti sprendžiami bet kokie ginčai, jeigu, kaip jau buvo minėta, jie nėra susiję su neatimamomis teisėmis.

Kaip jau buvo paaiškinta, šiais AGS būdais gali būti sprendžiami visi ginčai, kylantys iš teisinių santykių, kuriuos šalys gali nutraukti derybomis, netgi atsisakydamos iš jų sutarties kylančių teisių, ir kurie pagal įstatymą nepriskiriami tik teismams.

viršųviršų

Kaip neteisminius šių ginčų sprendimo būdus, įstatymas aiškiai numato savanorišką, ad hoc arba institucinį arbitražą.

Pagrindinė savanoriško institucinio arbitražo ypatybė yra ta, kad tokį darbą atliekantys centrai yra keliuose Portugalijos miestuose ir didmiesčiuose. Centrai nuolat veikia ir gali numatyti laiką ginčams, kuriuos jie gali išspręsti. Šie centrai gali būti bendrosios kompetencijos arba gali specializuotis tam tikrose srityse.

Yra keli centrai, kurie turi regioninę jurisdikciją ir nagrinėja tiktai tam tikrame geografiniame regione kylančius ginčus. Yra ir kitų, kurie yra skirti visai šaliai ir gali nagrinėti ginčus iš visos Portugalijos.

Be arbitražo centrų, turinčių bendrą jurisdikciją, yra keletas arbitražo centrų, kurie yra skirti konkretiems sektoriams. Jie nagrinėja vartotojų ginčus, susijusius su prekybos ir pramonės sektoriais, iš viešųjų ir privačių darbų kylančius ginčus, su intelektinės nuosavybės teisėmis susijusius ginčus, ginčus dėl nekilnojamojo turto ir miesto būsto nuomos, profesijų ir automobilių avarijų.

II.4.1. Ginčai tarp asmenų:

Kaip jau buvo minėta, tarpininkavimas Portugalijos teisėje yra aiškiai numatytas civilinėms byloms, kuriose ieškinio suma yra ne didesnė kaip 3740,98 € ir kurios priklauso magistratų teismų jurisdikcijai.

II.4.2. Šeimos ginčai:

Santuokos nutraukimo ar gyvenimo skyrium (separacijos) atvejais tarpininkavimu gali būti naudojamasi klausimams, susijusiems su nepilnamečiais vaikais, spręsti. Portugalijos teisė aiškiai numato tarpininkavimą bylose dėl vaikų globos.

viršųviršų

II.5. Kaip užtikrinama, kad AGS, kuriuo naudojamasi, savo teikiamomis garantijomis prilygtų tradiciniam teisingumo vykdymui? Ypač kaip yra užtikrinamas derybų konfidencialumas?

II.5.1. Ginčai tarp asmenų ir šeimos ginčai:

Tarpininkavimas magistratų teismų jurisdikcijai priklausančiose bylose ir tarpininkavimas šeimai užtikrina bylos šalims nešališkumą, nepriklausomumą, konfidencialumą ir patikimumą. Tarpininkai savo darbą turi atlikti turėdami reikiamą kompetenciją ir kruopščiai. Jų etikos taisyklės, aiškiai nustatytos įstatymu, veikia kaip tikros procesinės garantijos. 

Šiose taisyklėse įstatymas ypač pabrėžia konfidencialumo užtikrinimą.

Magistratų teismams atliekant tarpininkavimą ir tarpininkavimo šeimai atvejais dalyvaujančios šalys turi iš anksto pasirašyti tarpininkavimo sutartį, kurioje nurodoma, kad aptariamasis tarpininkavimas yra konfidencialus. Šalys, jų atstovai ir tarpininkas privalo laikytis visų tarpininkavimo metu padarytų pareiškimų konfidencialumo.

Jei bylos šalys nėra davusios aiškaus leidimo, tarpininkai jokiu būdu negali dalyvauti jokiose po tarpininkavimo atliekamose procedūrose, tokiose kaip arbitražas, teismo procesas arba psichoterapinis gydymas, nepaisant to, ar tokio tarpininkavimo metu dėl to buvo susitarta, ar nebuvo.

II.5.2. Vartotojų ginčai:

Vartotojų ginčuose subjektai, kurie turi leidimą rengti AGS procedūras, turi pateikti garantijas, kad jų darbas bus nešališkas ir nepriklausomas.

viršųviršų

II.6. Ar būtina konsultuotis su advokatu? Koks advokato vaidmuo naudojantis šiais AGS būdais?

II.6.1. Visų rūšių ginčai, kuriems spręsti naudojamasi tarpininkavimu:

Mėginant spręsti ginčą tarpininkavimo būdu bylos šalims skirti advokatų nereikia.

Naudodamosi tarpininkavimu, bylos šalys turi pačios aktyviai dalyvauti ieškant sprendimo. Tačiau neturėtų būti sumenkinamas ir advokatų vaidmuo teikiant bylos šalims pagalbą. Advokatas gali užtikrinti, kad procesas vyktų taip, kad būtų paisoma jo kliento interesų ir siekių; jis gali suformuluoti teisės klausimus, įvertinti kokio nors susitarimo pageidaujamumą arba kokio nors susitarimo naudingumą priešingai šaliai ir gali parengti arba patikrinti susitarimo tekstą.

II.6.2. Ginčai tarp asmenų ir šeimos ginčai:

Tarpininkavimo bylose, nagrinėjamose magistratų teismuose, arba tarpininkavimo šeimai atvejais bylos šalys turi dalyvauti asmeniškai. Tačiau jas gali lydėti advokatas.

II.6.3. Visų rūšių ginčai, kuriems spręsti naudojamasi arbitražu:

Sprendžiant ginčus arbitražo tvarka skirti advokato nereikia. Bylos šalys gali bet kurį asmenį paskirti joms atstovauti arba dalyvauti arbitražo teisme.

Tačiau teisinis atstovas turi būti paskirtas arbitražo byloje, kurioje ginčijama suma viršija pirmosios instancijos teismui nustatytą ribą (3740,98 €), ir kai yra pateiktas apeliacinis skundas.

viršųviršų

II.7. Ar šie AGS būdai gali būti taikomi per atstumą, ypač naudojantis elektroninėmis priemonėmis?

II.7.1. Visų rūšių ginčai, kuriems spręsti naudojamasi tarpininkavimu:

Kadangi pagrindinis tarpininkavimo tikslas yra suteikti bylos šalims galimybę išspręsti savo nesutarimus draugiškomis derybomis, manoma, kad bylos šalys turi fiziškai dalyvauti tarpininkavimo sesijose.

II.7.2. Ginčai tarp asmenų:

Pagal Magistratų teismų įstatymą, jei bylos šalys neatvyksta į numatytą tarpininkavimo sesiją ir nepateikia jokio šio neatvykimo pateisinimo, byla siunčiama sekretoriatui, kad šis nustatytų teismo posėdžio datą.

II.7.3. Šeimos ginčai:

Tėvai turi tiesiogiai dalyvauti tarpininkavimo šeimai procese.

Jeigu kuris nors iš tėvų neatvyksta ir byla dėl vaiko globos sustabdoma numatant siekti susitarimo, tarpininkavimo tarnybos apie tai praneša teismui, kad tas sustabdymas būtų atšauktas ir bylos nagrinėjimas teisme galėtų būti tęsiamas.

II.7.4. Visų rūšių ginčai, kuriems spręsti naudojamasi arbitražu:

Savanoriškame instituciniame arbitraže prieš priimant galutinį sprendimą bylos šalys visada turi būti žodžiu arba raštu išklausomos.

Arbitražo procese, atsižvelgiant į jo pobūdį, gali būti naudojamos elektroninės priemonės, paprastai vaizdo konferencijos priemonės.

viršųviršų

II.8. Ar šie AGS būdai yra neatlygintini? Jei ne, kaip padalijamos išlaidos? Ar galima gauti teisinę pagalbą? 

II.8.1. Visų rūšių ginčai, kuriems spręsti naudojamasi arbitražu:

Įstatymas nenumato teisinės pagalbos teikimo ginčams, kuriuos sprendžia savanoriškas, ad hoc arba institucinis arbitražas.

II.8.2. Vartotojų ginčai:

Vartotojų arbitražo centrų institucinis arbitražas yra neatlygintinas, bet sumos, dėl kurių kilusius ginčus jie gali padėti spręsti, yra nedidelės – dauguma centrų gali priimti tik tokius reikalavimus, kurie yra ne didesni kaip 3749,98 €.

II.8.3. Kitų rūšių ginčai:

Arbitražo centro paslaugų kainos yra įvairios ir apskritai priklauso nuo ginčijamos sumos. Mokėtinos sumos ir jų padalijimas tarp ginče dalyvaujančių šalių paprastai yra nurodomos centrų nuostatuose.

Yra keletas arbitražo centrų, kuriuose mokėti reikia tik tuomet, kai bylos perduodamos arbitražo teismams. Tarpininkavimo ir sutaikinimo paslaugos, teikiamos siekiant susitarimo prieš pradedant arbitražo procesą, yra neatlygintinos.

II.8.4. Ginčai tarp asmenų:

Už tarpininkavimą magistratų teismuose reikia mokėti nedidelį nustatytą mokestį, kuris yra mažesnis, jei pasiekiamas susitarimas. Mokėtiną sumą lygiomis dalimis pasidalija abi bylos šalys.

Magistratų teismų įstatymas nustato, kad žmonės, atitinkantys Teisinės pagalbos įstatymo reikalavimus, gali gauti bet kurią įvairių rūšių teikiamą pagalbą (šiuo klausimu žr. informacinį puslapį apie teisinę pagalbą).

viršųviršų

II.8.5. Šeimos ginčai:

Viešųjų tarpininkavimo šeimai tarnybų – Tarpininkavimo šeimai tarnybos – teikiamas tarpininkavimas yra neatlygintinas.

II.9. Jei naudojatės šiais AGS būdais, bet nepavyksta išspręsti ginčo, ar vis dar galima kreiptis į teismą? Ar naudojimasis šiais AGS būdais turi įtakos terminui, per kurį galima kreiptis į teismą?

II.9.1. Ginčai tarp asmenų:

Jei bylos šalys, naudodamosi tarpininkavimu magistratų teisme, nepasiekia susitarimo arba pasiekia tik dalinį susitarimą, tarpininkas apie tai praneša magistratui, kuris nustato teismo posėdžio datą.

II.9.2. Šeimos ginčai:

Jei tėvai, naudodamiesi tarpininkavimu šeimai bylos dėl vaiko globos nagrinėjimo kontekste, nepasiekia susitarimo, tarpininkavimo tarnybos apie tai praneša už šią bylą atsakingam teisėjui, ir bylos nagrinėjimas vyksta toliau.

Civilinės metrikacijos biure atliekant procesinius veiksmus dėl santuokos nutraukimo arba gyvenimo skyrium (separacijos) nustatymo abipusiu sutikimu, jei tėvų pateiktame susitarime dėl vaiko globos, prokuroro nuomone, nėra deramai atsižvelgta į nepilnamečio vaiko interesus ir prašymą pateikusios šalys nesutinka su nurodytais pakeitimais, byla yra siunčiama į to civilinės metrikacijos biuro rajono teismus.

II.9.3. Visų rūšių ginčai, kuriems spręsti yra naudojamasi arbitražu:

Savanoriško arbitražo atveju procesas baigiasi arbitražo sprendimu, kuris gali būti siejamas su sutaikinimo stadijoje pasiekto susitarimo patvirtinimu. Šis sprendimas turi teismo sprendimo galią.

viršųviršų

Jei bylos šalys nėra atsisakiusios apeliacijos teisės, arbitražo sprendimas gali būti apeliacine tvarka apskųstas antrosios instancijos teisme tomis pačiomis sąlygomis, kokios yra taikytinos rajono teismų priimtiems sprendimams.

Naudojimasis AGS neturi įtakos terminui, per kurį galima kreiptis į teismą.

II.10. Jei naudojatės šiais AGS būdais ir pavyksta išspręsti ginčą, kaip šis susitarimas yra įforminamas? Kas atsitinka, jei susitarimas nėra savaime vykdomas? Ar gali būti naudojamos įprastos vykdymo procedūros? Ar vis dar galima perduoti bylą teismui?

II.10.1. Ginčai tarp asmenų:

Tarpininkavimu pasiektas susitarimas bylose, priklausančiose magistratų teismų jurisdikcijai, yra įforminamas raštu, o jį patvirtina magistratas.

Patvirtintas susitarimas turi pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo statusą.

Civilinio proceso įstatyme nustatytomis sąlygomis patvirtinto tarpininkavimo susitarimo vykdymas yra pirmosios instancijos teismo dalykas.

II.10.2. Šeimos ginčai:

Tarpininkavimu pasiektas susitarimas yra įforminamas raštu, o jį patvirtina teismo, kuriame nagrinėjama byla dėl vaiko globos, teisėjas.

II.10.3. Visų rūšių ginčai, kuriems spręsti yra naudojamasi arbitražu:

Arbitražo sprendimas yra vykdytinas taip, kaip ir pirmosios instancijos teismo sprendimas.

Civilinio proceso įstatyme nustatytomis sąlygomis arbitražo sprendimo vykdymas yra pirmosios instancijos teismo dalykas.

Dėl to šiose situacijose vykdymo stadijoje byla yra perduodama teismui.

Papildoma informacija

  • Supremo Tribunal de Justiça (Aukščiausiasis teismas); English - français - português
  • Tribunal Constitucional (Konstitucinis teismas); português
  • Ministério da Justiça (Teisingumo ministerija); English - português
  • Tribunal da Relação de Lisboa (Lisabonos apeliacinis teismas); português
  • Tribunal da Relação de Coimbra (Koimbros apeliacinis teismas); português
  • Tribunal da Relação de Évora (Evoros apeliacinis teismas); English - français - português
  • Tribunal da Relação do Porto (Porto apeliacinis teismas); português
  • Procuradoria Geral da República (Generalinė prokuratūra); português
  • Centro de Estudos Judiciários (Teisės studijų centras, už Portugalijos teisėjų ir magistratų rengimą atsakinga institucija); English - français - português
  • Direcção Geral da Administração da Justiça (Teismų administracijos generalinis direktoratas; be kita ko, teikia išsamią paieškos informaciją apie teismų geografinę jurisdikciją ir siūlo prieigą prie teismų pareigūnų tinklalapio); English - português
  • Gabinete de Política Legislativa e Planeamento do Ministério da Justiça (Teisingumo ministerijos Teisėkūros politikos ir planavimo skyrius); English - português
  • Direcção Geral dos Registos e do Notariado (Archyvų ir notariato generalinis direktoratas); português
  • Instituto do Consumidor (Vartotojų reikalų institutas); português
  • Associação Sindical dos Juizes Portugueses (Portugalijos teisėjų jungtinė asociacija); português
  • Sindicato dos Magistrados do Ministério Público (Magistratų sąjunga); português
  • Ordem dos Advogados (Portugalijos advokatų asociacija); português
  • Internetinė teisės aktų duomenų bazė (apima visus įstatymus ir skelbimus, nuo 1970 m. sausio 1 d. paskelbtus „I Série do Diário da República“ (Vyriausybės leidinys, I serija); teikia laisvą prieigą prie teisės aktų, nuo 2000 m. sausio 1 d. paskelbtų „I Série“). português
  • Direcção-Geral da Administração Extrajudicial (Neteisminio administravimo generalinis direktoratas); English - português
  • Associação de Mediadores de Conflitos (Ginčų tarpininkų asociacija); português
  • Associação Nacional para a Mediação Familiar – (Nacionalinė tarpininkavimo šeimai asociacija; vienija tarpininkavimo šeimai srityje dirbančius profesionalus, rūpinasi jų profesiniu rengimu ir kvalifikacijos kėlimu) (anmf-portugal@netcabo.pt);
  • Centro de Arbitração (Arbitražo centras) da Universidade Católica Portuguesa (CAUCP); português
  • Núcleo de Apoio ao Investidor e Mediação (Investuotojų rėmimo ir tarpininkavimo centras (NAIM); English - português
  • Centro de Mediação Peritagens e Arbitragens Voluntárias (Kvalifikuoto tarpininkavimo ir savanoriško arbitražo centras); português
  • Centro de Arbitração Comercial (Komercinio arbitražo centras); English - português
  • Centro de Informação, Mediação e Arbitração de Conflitos do Algarve (Algarvės vartotojų informacijos, tarpininkavimo ir ginčų arbitražo centras); English - português
  • Centro de Arbitração Conflitos de Consumo de Lisboa (Lisabonos vartotojų ginčų arbitražo centras) (lis.arbitration@ip.pt);
  • Centro de Informação de Consumo e Arbitração do Porto (Porto vartotojų informacijos ir arbitražo centras) (cicap@mail.telepac.pt);
  • Centro de Arbitração de Conflitos de Consumo de Coimbra e Figueira da Foz (Koimbros ir Figueira da Foso vartotojų ginčų arbitražo centras) (tribarb@esoterica.pt).

« Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai - Bendro pobūdžio informacija | Portugalija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 24-11-2006

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė