Europos Komisija > ETIT > Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai > Vengrija

Naujausia redakcija: 21-02-2008
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai - Vengrija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

Visų pirma bendras klausimas: kokie Vengrijoje yra alternatyvūs ginčų sprendimo būdai? Visų pirma bendras klausimas: kokie Vengrijoje yra alternatyvūs ginčų sprendimo būdai?
Ar alternatyvų ginčo sprendimo būdą privaloma taikyti pagal įstatymą ar remiantis teismo sprendimu? Ar alternatyvų ginčo sprendimo būdą privaloma taikyti pagal įstatymą ar remiantis teismo sprendimu?
Ar šiuo klausimu yra priimta teisės aktų? Ar šiuo klausimu yra priimta teisės aktų?
1. Arbitražo procedūra 1.
2. 2004 m. Įstatymas Nr. I dėl sporto, kuriuo įsteigiamas Nuolatinis sporto arbitražo teismas 2.
3. Tarpininkavimas (mediacija) 3.
4. Tarpininkavimas sveikatos apsaugos srityje 4.
5. Tarpininkavimas sprendžiant vaikų apsaugos ginčus 5.
6. Taikinimo procedūra 6.
Kokių rūšių ginčus galima spręsti taikant AGS priemones? Kokių rūšių ginčus galima spręsti taikant AGS priemones?
Sutartyse yra sąlygų, susijusių su sutarties vykdymu, pagal kurias reikalaujama iškilus ginčams taikyti AGS procedūras. Ginčas teisme gali būti sprendžiamas tik tuomet, jei buvo taikytos AGS procedūros. Ar šalys privalo laikytis tokių sutarties sąlygų? Sutartyse yra sąlygų, susijusių su sutarties vykdymu, pagal kurias reikalaujama iškilus ginčams taikyti AGS procedūras. Ginčas teisme gali būti sprendžiamas tik tuomet, jei buvo taikytos AGS procedūros. Ar šalys privalo laikytis tokių sutarties sąlygų?
Jeigu taikomos AGS procedūros, kaip galima užtikrinti teismams prilyginamas garantijas? Visų pirma kaip galima užtikrinti nagrinėjimo slaptumą? Jeigu taikomos AGS procedūros, kaip galima užtikrinti teismams prilyginamas garantijas? Visų pirma kaip galima užtikrinti nagrinėjimo slaptumą?
Ar reikalinga teisinė konsultacija? Kokį vaidmenį AGS procedūrų metu atlieka advokatai? Ar reikalinga teisinė konsultacija? Kokį vaidmenį AGS procedūrų metu atlieka advokatai?
Ar galima taikyti „nuotolinę“ alternatyvaus ginčo sprendimo procedūrą? (Visų pirma ar galima naudoti elektroninio ryšio priemones?) Ar galima taikyti „nuotolinę“ alternatyvaus ginčo sprendimo procedūrą? (Visų pirma ar galima naudoti elektroninio ryšio priemones?)
Ar taikant AGS procedūras reikia mokėti mokesčius? Jeigu taip, kaip šie mokesčiai paskirstomi? Ar galima pasinaudoti teisine pagalba? Ar taikant AGS procedūras reikia mokėti mokesčius? Jeigu taip, kaip šie mokesčiai paskirstomi? Ar galima pasinaudoti teisine pagalba?
Jeigu ginčo nepavyksta išspręsti neteismine tvarka, ar vis dar yra galimybė bylą perduoti teismui? Ar tai turi įtakos senaties terminui teismo procese? Jeigu ginčo nepavyksta išspręsti neteismine tvarka, ar vis dar yra galimybė bylą perduoti teismui? Ar tai turi įtakos senaties terminui teismo procese?
Jeigu taikiai ginčą išsprendusios šalys sudaro susitarimą, kaip jis įsigalioja? Kas atsitinka, jeigu pasiektas susitarimas nedelsiant neįgyvendinamas? Ar gali būti taikoma įprasta vykdymo procedūra? Ar vis dar galima perduoti bylą teismui? Jeigu taikiai ginčą išsprendusios šalys sudaro susitarimą, kaip jis įsigalioja? Kas atsitinka, jeigu pasiektas susitarimas nedelsiant neįgyvendinamas? Ar gali būti taikoma įprasta vykdymo procedūra? Ar vis dar galima perduoti bylą teismui?

 

Visų pirma bendras klausimas: kokie Vengrijoje yra alternatyvūs ginčų sprendimo būdai?

Vengrijos teisės sistemoje įtvirtinti žinomiausi alternatyvūs ginčų sprendimo (AGS) būdai, todėl šalys, užuot kreipusiosi į teismą, gali pamėginti išspręsti ginčus pasirinkdamos arbitražą arba mediaciją (tarpininkavimą).

Ar alternatyvų ginčo sprendimo būdą privaloma taikyti pagal įstatymą ar remiantis teismo sprendimu?

Galiojančiuose įstatymuose nėra nustatyta, kad šalys, norėdamos išspręsti ginčą, privalo taikyti alternatyvius ginčų sprendimo mechanizmus.

Ar šiuo klausimu yra priimta teisės aktų?

Vengrijos teisės sistemoje alternatyvūs ginčų sprendimo būdai reglamentuojami skirtinguose teisės aktuose, tačiau iš esmės tai yra parlamento įstatymai. Jie nurodyti toliau.

1. Arbitražo procedūra

Pagal 1994 m. Įstatymą Nr. LXXI dėl arbitražo vietoj teismo proceso gali būti taikoma arbitražo procedūra: a) jeigu bent viena iš šalių verčiasi ekonomine veikla, su kuria susijęs ginčas (priešingu atveju taip pat galima susitarti dėl ad hoc arba nuolatinio arbitražo, jeigu tokia galimybė numatyta įstatyme); b) jeigu šalys gali laisvai nuspręsti dėl proceso objekto; ir c) jeigu arbitražo procedūrą šalys numatė rašytiniame arbitražiniame susitarime. Įstatyme gali būti nustatytas draudimas teisinius ginčus spręsti pagal arbitražo procedūrą, dėl to tam tikros civilinės bylos negali būti nagrinėjamos arbitražo tvarka.

viršųviršų

Arbitrai turi būti nepriklausomi ir nešališki; jie negali atstovauti šalims. Arbitrai negali vykdyti nurodymų proceso metu ir net pasibaigus procesui privalo laikytis konfidencialumo dėl sužinotų faktų. Kai byla nagrinėjama nuolatiniame arbitražo teisme, renkant ir (arba paskiriant) arbitrus jie turi raštu įsipareigoti laikytis šių reikalavimų.

Jeigu įstatyme nenustatyta kitaip, nuolatinis arbitražo teismas prie Vengrijos prekybos ir pramonės rūmų (adresas: 1055 Budapest, Kossuth tér 6-8) tarptautinėse bylose atlieka nuolatinio arbitražo teismo funkcijas.

2. 2004 m. Įstatymas Nr. I dėl sporto, kuriuo įsteigiamas Nuolatinis sporto arbitražo teismas

Nagrinėjant tam tikras su sportu susijusias bylas šalių prašymu, Nuolatinis sporto arbitražo teismas siekia rasti susitarimą. Šios bylos – tai visų pirma teisiniai ginčai tarp sporto asociacijų ir jų narių, ginčai tarp sporto asociacijos narių dėl jų su sporto asociacija susijusios veiklos ir ginčai tarp sporto asociacijų ir (arba) organizacijų ar sportininkų ir sporto specialistų. Nuolatinis sporto arbitražo teismas pavaldus Nacionalinei sporto asociacijai. Prezidiumas ketverių metų kadencijai išrenka šio arbitražo teismo pirmininką ir ne mažiau kaip 15 narių. Nariais gali būti teisininkai, turintys specialią teisinę kvalifikaciją ir ne mažiau kaip 5 metų patirtį sporto teisės srityje. Du Nuolatinio sporto arbitražo teismo narius Prezidiumas išrenka Vengrijos olimpinio komiteto siūlymu.

Su tam tikromis kituose įstatymuose numatytomis išimtimis 1994 m. Įstatymas Nr. LXXI dėl arbitražo taikomas procedūrai Nuolatiniame sporto arbitražo teisme.

viršųviršų

3. Tarpininkavimas (mediacija)

Pagal 2002 m. Įstatymą Nr. LV dėl tarpininkavimo civilinio ginčo, susijusio su asmeninėmis ir turtinėmis teisėmis, šalys (fiziniai asmenys, juridiniai asmenys, teisinio subjektiškumo neturinčios verslo įmonės, kitos organizacijos), siekdamos išspręsti ginčą gali, jeigu dėl to susitaria ir jeigu įstatymas neriboja jų pasirinkimo teisės, pasinaudoti tarpininkavimu. Jos gali inicijuoti tokią procedūrą kreipdamosi į tarpininką (mediatorių). Šiame įstatyme nustatytos civilinių bylų rūšys, kurių negalima nagrinėti taikant tarpininkavimo procedūrą, ir atvejai, kai šio įstatymo nuostatos negali būti taikomos tarpininkavimo ir taikinimo procedūroms, kurias reglamentuoja kiti įstatymai, arba tarpininkavimui arbitražo procedūroje. Teisingumo ministerija savo interneto tinklalapyje skelbia tarpininkų sąrašą: www.im.hu Deutsch - English - français - magyar.

4. Tarpininkavimas sveikatos apsaugos srityje

Pagal 2000 m. Įstatymą Nr. CXVI dėl tarpininkavimo sveikatos apsaugos srityje tarpininkavimo procedūra gali būti taikoma siekiant neteismine tvarka išspręsti ginčus, susijusius su sveikatos apsaugos paslaugų teikėjų paslaugomis pacientams, ir užtikrinti greitą bei veiksmingą šalių teisių įgyvendinimą. Šalys prašymą dėl tarpininkavimo turi pateikti regioniniams Teismo ekspertų rūmams, esantiems arčiausiai paciento namų arba vietos, kurioje teikiamos sveikatos apsaugos paslaugos. Sveikatos apsaugos paslaugų teikėjas turi sudaryti sąlygas visuomenei susipažinti su regioninių Teismo ekspertų rūmų sąrašu. Sveikatos apsaugos tarpininkų registrą tvarko Vengrijos teismo ekspertų rūmai (1027 Budapest, Bem rakpart 33-34., I. 122.).

viršųviršų

5. Tarpininkavimas sprendžiant vaikų apsaugos ginčus

Remiantis 2003 m. dekretu Nr. 149/1997 (IX. 10.) Korm. dėl vaiko gerovės įstaigų, vaiko apsaugos ir vaiko gerovės užtikrinimo, tarpininkavimas sprendžiant ginčus dėl vaiko apsaugos nuo 2005 m. sausio 1 d. galimas bylose, kuriose tėvai arba kiti asmenys, turintys teisę bendrauti su vaiku, negali susitarti dėl vaiko lankymo būdo arba laiko. Tarpininkavimo procedūra sprendžiant vaiko apsaugos ginčus pradedama remiantis bendru šalių prašymu, pateiktu vaiko apsaugos tarpininkui. Vaiko apsaugos tarpininkų sąrašą tvarko Nacionalinis šeimos ir socialinės politikos institutas. Sąrašą galima rasti Globos teisme arba vaiko gerovės institucijose.

6. Taikinimo procedūra

  1. Pagal 1992 m. Įstatymą Nr. XXII dėl darbo kodekso įsteigta Darbo ginčų tarpininkavimo ir arbitražo tarnyba visų pirma sprendžia su kolektyviniais darbo santykiais susijusius ginčus. Ši institucija atlieka tris funkcijas: taikinimo, tarpininkavimo ir arbitražo. Institucijos tarpininkavimo paslaugomis taip pat galima pasinaudoti sprendžiant privačius darbo ginčus, tačiau pagal įstatymą tai nėra privaloma.
  2. Vartotojų teisėms įgyvendinti pagal 1997 m. Įstatymą Nr. CLV dėl vartotojų apsaugos prie regionų Ūkio rūmų buvo įsteigtos taikinimo įstaigos. Taikinimo įstaigos visų pirma neteismine tvarka nagrinėja vartotojų ginčus dėl prekių ir paslaugų kokybės bei saugumo normų, dėl atsakomybės už gaminius normų taikymo, taip pat dėl sutarčių sudarymo ir įgyvendinimo. Taikinimo įstaigos procedūros tikslas - išspręsti vartotojų ir įmonių ginčus sudarant susitarimą, o jeigu tai nepavyksta, priimti sprendimą, kuris padėtų greitai, veiksmingai ir paprastai įgyvendinti vartotojų teises. Įstaigos neturi jurisdikcijos nagrinėti ginčų, kurie pagal atitinkamas normas priklauso kurios nors kitos institucijos kompetencijai. Taikinimo procedūrą pradeda vartotojas arba, jeigu yra daugiau nei vienas vartotojas ir jie sutinka, visuomeninė organizacija, atstovaujanti vartotojų interesams.

Kokių rūšių ginčus galima spręsti taikant AGS priemones?

AGS priemones galima taikyti sprendžiant civilinius ir komercinius ginčus, jei šių priemonių taikymo neriboja jokie kiti teisės aktai.

viršųviršų

Sutartyse yra sąlygų, susijusių su sutarties vykdymu, pagal kurias reikalaujama iškilus ginčams taikyti AGS procedūras. Ginčas teisme gali būti sprendžiamas tik tuomet, jei buvo taikytos AGS procedūros. Ar šalys privalo laikytis tokių sutarties sąlygų?

Nagrinėjant civilines ir komercines bylas šalių sudarytose sutartyse gali būti nustatyta, kad, siekiant išspręsti ginčus dėl sutarties sąlygų, vietoj teismo proceso bus taikomas arbitražas. Jeigu tokia sąlyga nustatyta sutartyje, šalys privalo jos laikytis.

Jeigu taikomos AGS procedūros, kaip galima užtikrinti teismams prilyginamas garantijas? Visų pirma kaip galima užtikrinti nagrinėjimo slaptumą?

Aprašytas AGS procedūras reglamentuoja didelę teisinę galią turinčios teisinės priemonės, parlamento įstatymai ir vyriausybės nutarimai, kuriuose įtvirtintos griežtos nuostatos, reglamentuojančios procedūrų sistemą ir konfidencialumo pareigą. Šios nuostatos pakankamai užtikrina, kad AGS procedūros būtų patikimos kaip ir teismo procesas.

Ar reikalinga teisinė konsultacija? Kokį vaidmenį AGS procedūrų metu atlieka advokatai?

Taikant AGS teisinis atstovavimas arba teisinė konsultacija nėra privalomi. Šalys gali laisvai nuspręsti, ar samdyti atstovą (turintį visus įgaliojimus), kreiptis teisinės konsultacijos arba informacijos į advokatą arba notarą ar pasinaudoti teisine konsultacija, kurią pagal 2003 m. įstatymą Nr. LXXX dėl teisinės pagalbos socialiai remtiniems asmenims užtikrina teisinės pagalbos institucijų sistema.

viršųviršų

Ar galima taikyti „nuotolinę“ alternatyvaus ginčo sprendimo procedūrą? (Visų pirma ar galima naudoti elektroninio ryšio priemones?)

Ne.

Ar taikant AGS procedūras reikia mokėti mokesčius? Jeigu taip, kaip šie mokesčiai paskirstomi? Ar galima pasinaudoti teisine pagalba?

Normose, reglamentuojančiose skirtingas procedūrų rūšis, aiškiai nustatyta išlaidų, kurias turės padengti šalys, apmokėjimo sistema. Tam tikrais atvejais šalys gali laisvai susitarti dėl su procedūra susijusių mokesčių ir išlaidų, o kitais atvejais sumos konkrečiai nurodomos teisės aktuose. Arbitražo procedūros metu sprendime nustatomas išlaidų dydis ir šalis, kuri turi jas sumokėti. Tarpininkavimo procedūros metu šalys ir tarpininkas gali laisvai susitarti dėl mokesčių bei išlaidų dydžio ir dėl to, kuri iš jų apmokės išlaidas; jeigu šalys dėl tokio išlaidų apmokėjimo padalijimo nesusitaria, šias išlaidas jos sumoka lygiomis dalimis. Tarpininkavimo procedūros sveikatos apsaugos srityje mokesčiai ir išlaidos nustatyti įstatyme, tačiau šalys gali laisvai susitarti dėl to, kaip jos pasidalins išlaidų atlyginimą.

2004 m. balandžio 1 d. įsigaliojus 2003 m. Įstatymui Nr. LXXXX dėl teisinės pagalbos, pagal šį įstatymą teisinę pagalbą galintys gauti asmenys iš teisinės pagalbos teikėjo gali gauti informacijos apie galimybes išspręsti ginčą ne teisme arba tokiems asmenims parengiamas dokumentas, kuris gali padėti išspręsti ginčą. Teisinės konsultacijos mokestį arba jo avansą sumoka valstybė, atsižvelgdama į pagalbą gaunančio asmens pajamas ir turtą.

viršųviršų

Per tarpininkavimo procedūrą sveikatos apsaugos srityje šalys gali laisvai susitarti, kuri iš jų apmokės išlaidas. Jei šalys negali susitarti, įstatyme konkrečiai nurodyta, kas turėtų apmokėti konkrečios bylos išlaidas. Paprastai nustatoma, kad bendrosios bylinėjimosi išlaidos šalims padalijamos vienodai. Atskirame teisės akte nustatytas bendrų ir papildomų procedūros išlaidų dydis.

Jeigu ginčo nepavyksta išspręsti neteismine tvarka, ar vis dar yra galimybė bylą perduoti teismui? Ar tai turi įtakos senaties terminui teismo procese?

Arbitražo teismo priimto sprendimo negalima apskųsti apeliacine tvarka. Tam tikrais įstatyme numatytais atvejais šalis arba kuris nors kitas asmuo, su kuriuo susijęs sprendimas, per 60 dienų nuo sprendimo paskelbimo gali prašyti teismo panaikinti šį sprendimą (pvz., jeigu arbitražinį susitarimą sudariusi šalis neturėjo veiksnumo arba teisnumo; jeigu arbitražinis susitarimas negalioja pagal jį reglamentuojančias teisės sistemos normas arba, nesant konkrečią teisės sistemą nurodančios normos, pagal Vengrijos teisę; jeigu šalys nebuvo tinkamai informuotos apie arbitro paskyrimą arba arbitražo procedūrą arba dėl kitų priežasčių negalėjo išdėstyti savo pozicijos; jeigu sprendimas susijęs su ginču, kuriam netaikoma arbitražinė išlyga arba arbitražinis susitarimas ir t. t.).

Galimybė panaikinti arbitražo teismo sprendimą prarandama, jeigu nesilaikoma minėto 60 dienų galutinio termino.

Jeigu procedūros metu šalys susitaria dėl ginčo, arbitražo teismas priima sprendimą užbaigti procedūrą. Šalių prašymu arbitražo teismas įtraukia susitarimą (kartu su jame nustatytomis sąlygomis) į sprendimą, jeigu mano, kad susitarimas atitinka teisės aktus. Į arbitražo teismo sprendimą įtraukto susitarimo teisinė galia prilygsta arbitražo priimto sprendimo galiai.

Remiantis Tarpininkavimo įstatymu, pasibaigus tarpininkavimo procedūrai šalys gali perduoti ginčą teismui, nes tarpininkavimo procedūros metu sudaryti susitarimai nėra priverstinai vykdomi.

Bylą galima perduoti teismui per bendrąjį ieškinio senaties terminą. Pradėjus tarpininkavimo procedūrą, sustabdomas ieškinio senaties terminas.

Jeigu taikiai ginčą išsprendusios šalys sudaro susitarimą, kaip jis įsigalioja? Kas atsitinka, jeigu pasiektas susitarimas nedelsiant neįgyvendinamas? Ar gali būti taikoma įprasta vykdymo procedūra? Ar vis dar galima perduoti bylą teismui?

Arbitražo sprendimo poveikis toks pat, kaip ir įsigaliojusio teismo sprendimo, ir šiuo atveju taikomos teismo sprendimų vykdymą reglamentuojančios teisės normos.

Jeigu tenkinamos keliamos sąlygos, kompetentingas vietos teismas prideda vykdomąjį raštą prie privalomo sprendimo, kurį priėmė vartotojų apsaugos srities taikinimo įstaiga arba sveikatos apsaugos srities tarpininkavimo taryba, ir prie susitarimo, kuris buvo sudarytas sveikatos apsaugos srities tarpininkavimo taryboje.

Susitarimas dėl vaiko lankymo, sudarytas tarpininkavimo procedūros metu, per 8 dienas turi būti pateiktas globos teismui. Globos teismas šalių prašymu patvirtina susitarimą. Jeigu per tarpininkavimo procedūrą susitarimas nepasiekiamas, globos teismas inicijuoja teismo procesą.

« Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai - Bendro pobūdžio informacija | Vengrija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 21-02-2008

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė