Europos Komisija > ETIT > Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai > Vokietija

Naujausia redakcija: 16-04-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai - Vokietija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


 

TURINIO LENTELE

1. Visų pirma bendras klausimas: kokie yra alternatyvūs ginčų sprendimo būdai? 1.
Bendra informacija Bendra informacija
Teisiniai vartotojų ir įmonių ginčai (plačiąja prasme) Teisiniai vartotojų ir įmonių ginčai (plačiąja prasme)
Įmonių ginčai Įmonių ginčai
Darbuotojų ir darbdavių ginčai Darbuotojų ir darbdavių ginčai
a) Taikinimo komisijos, nagrinėjančios su mokymusi ir praktikos atlikimu susijusius ginčus a)
b) Sutarimo taryba pagal Darbuotojų atstovavimo įstatymą (BetrVG) b)
c) Taikinimas, susijęs su kolektyvinių derybų sutartimis c)
Šeimos ginčai Šeimos ginčai
Ginčai, kylantys taikant įstatymus, susijusius su bankų atliekamais pervedimais arba piktnaudžiavimu kredito kortelėmis Ginčai, kylantys taikant įstatymus, susijusius su bankų atliekamais pervedimais arba piktnaudžiavimu kredito kortelėmis
Ginčai tarp fizinių asmenų Ginčai tarp fizinių asmenų
2. Ar alternatyvaus ginčo sprendimo (AGS) forma yra nustatyta įstatyme, ar ją privaloma taikyti remiantis teismo sprendimu? 2.
3. Ar šiuo klausimu yra priimta teisės aktų? 3.
4. Sutartyse yra sąlygų, susijusių su sutarties vykdymu, pagal kurias reikalaujama iškilus ginčams taikyti AGS procedūras. Ginčas teisme gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai buvo taikytos AGS procedūros. Ar tokių sutarties sąlygų šalys privalo laikytis? 4.
5. Kokius ginčus tinka spręsti taikant AGS būdus? 5.
Įmonių ginčai Įmonių ginčai
Darbdavių ir darbuotojų ginčai Darbdavių ir darbuotojų ginčai
Šeimos ginčai Šeimos ginčai
Fizinių asmenų ginčai Fizinių asmenų ginčai
Kiti konkretūs atvejai (pvz., santykiai su valstybės įstaigomis) Kiti konkretūs atvejai (pvz., santykiai su valstybės įstaigomis)
6. Jeigu taikomos AGS procedūros, kaip galima užtikrinti garantijas, paprastai taikomas teismuose? Visų pirma kaip galima užtikrinti derybų slaptumą? 6.
7. Ar reikia gauti teisinę konsultaciją? Kokį vaidmenį AGS procedūrų metu atlieka advokatai? 7.
8. Ar galima alternatyvų ginčo sprendimo procesą vykdyti per atstumą? (Visų pirma ar galima naudoti elektroninio ryšio priemones?) 8.
9. Ar taikant AGS procedūras reikia mokėti mokesčius? Jeigu taip, kaip šie mokesčiai paskirstomi? Ar galima pasinaudoti teisine pagalba? 9.
10. Jeigu ginčo nepavyksta išspręsti neteismine tvarka, ar vis dar yra galimybė bylą perduoti teismui? Ar tai turi įtakos senaties terminui teismo procese? 10.
11. Jeigu taikiai ginčą išsprendusios šalys sudaro sutartį, kaip ji įsigalioja? Kas atsitinka, jeigu pasiektas susitarimas nedelsiant neįgyvendinamas? Ar gali būti taikomas įprastas vykdymo procesas? Ar vis dar galima perduoti bylą teismui? 11.

 

1. Visų pirma bendras klausimas: kokie yra alternatyvūs ginčų sprendimo būdai?

Bendra informacija

Pagrindiniai alternatyvūs ginčų sprendimo būdai Vokietijos Federacinėje Respublikoje yra arbitražas, sutaikinimas ir tarpininkavimas. Šios procedūros gali būti taikomos kaip viena kitą papildančios, tačiau kiekviena jų yra skirtinga.

Arbitražo procesui tenka ypatingas vaidmuo. Arbitražo teismas nėra valstybės teismų sistemos sudedamoji dalis. Tai yra pagal arbitražo sutartį šalių paskirta institucija. Arbitražo teismas priima galutinį sprendimą vietoje valstybės teismo.

Taikinimu yra stengiamasi pasiekti abipusį ginčo šalių susitarimą, kai ginčo sprendimo būdą pasiūlo taikintojas. Paaiškėjus, kad tai neįmanoma, svarbu bus geri taikintojo įgūdžiai, nes jie suteiks galimybę šalims tęsti savo dialogą nuo tos vietos, kurioje jie sustojo, ir derėtis dėl abiem pusėms priimtino sprendimo.

Tarpininkavimo atveju šalims nėra pateikiamas ginčo sprendimas; sprendimą turi parengti pačios šalys bendru susitarimu. Tarpininkas vadovauja bendravimo procesui ir padeda derėtis bei pasiekti sutarimą. Skirtingai nei teisėjas, tarpininkas neturi įgaliojimų priimti sprendimą ir, skirtingai nei arbitras ar taikintojas, jis nepateikia jokių tiesioginių pasiūlymų, kaip išspręsti konfliktą.

Teisiniai vartotojų ir įmonių ginčai (plačiąja prasme)

Vokietijos Federacinėje Respublikoje yra daugybė taikinimo komisijų, kurios taikiai nagrinėja ir sprendžia su vartotojais susijusius konfliktus prieš jiems patenkant į teismą. Taikinimo komisijas dažniausiai įsteigia profesinės įstaigos (asociacijos arba konfederacijos) ir dėl to jos nustato šių komisijų kompetenciją pagal jų veiklos sritį.

viršųviršų

Taigi taikinimo komisijų yra automobilių remonto, tekstilės valymo ir kitose pramonės srityse (statybos pramonėje, radijo ir televizijos inžinieriai ir t. t.)

  • Beveik visuose didesniuose miestuose arbitražo teismai ir taikinimo komisijos yra sudedamoji paslaugų, kurias siūlo Pramonės ir prekybos rūmai bei Amatų rūmai (Handwerkskammer), dalis. Taip pat yra taikinimo komisijos, kurias sudaro motorinių transporto priemonių gamintojai ir prekybos atstovai. Šios komisijos atitinkamai nagrinėja ginčus, susijusius su automobilių remontu ir naudotų automobilių trūkumais.
  • Taikinimo paslaugas taip pat siūlo laisvųjų profesijų atstovai. Medicinos tarybos ir architektų asociacijos šias paslaugas teikia beveik kiekvienoje federalinėje žemėje. Advokatų, patentų agentų, mokesčių konsultantų ir atestuotų sąskaitininkų asociacijos turi pareigą tarpininkauti, jeigu jų prašoma, ginčuose tarp jų narių ir jų narių klientų.
  • Taip pat reikia paminėti privatų bankų ombudsmeną, kuris nagrinėja visus su pinigų ir bankų verslu susijusius ginčus.

Taikinimo komisijų priimtų rekomendacijų šalys neprivalo laikytis. Tačiau komisijos sprendimas kartais nustato verslo įmonei vienašališkas pareigas. Nepaisant to, procedūros galutinai baigiamos tik tada, kai šalys pasiekia sutarimą ir sudaro sutartį.

Įmonių ginčai

Vokietijoje vis labiau populiarėja tarpininkavimas sprendžiant komercinius ginčus. Verslo srityje dirbantys advokatai ir atstovai įvairiais būdais siekia nustatyti tarpininkavimo procedūras ir užtikrinti tinkamus kokybės standartus.

viršųviršų

Darbuotojų ir darbdavių ginčai
a) Taikinimo komisijos, nagrinėjančios su mokymusi ir praktikos atlikimu susijusius ginčus

Ginčams, kylantiems iš santykių tarp darbdavių ir profesiniu mokymusi užsiimančių asmenų, spręsti atitinkamos institucijos (pramonėje tai yra amatininkų organizacijos) pagal Darbo teismų įstatymą (ArbGG) gali sudaryti komitetus. Jeigu toks komitetas jau buvo sudarytas, yra nustatytas privalomas procedūrinis reikalavimas, pagal kurį ginčas turi būti sprendžiamas šiame komitete.

Taikinimo sprendimas šalims yra privalomas, jeigu jos jį pripažino per vieną savaitę. Sprendimas vykdomas pagal komitete sudarytus susitarimus arba komiteto priimtus sprendimus, kuriuos šalys pripažino. Jeigu susitarimas nesudaromas arba jeigu taikinimo sprendimas nebuvo pripažintas, šalys gali per dvi savaites perduoti ginčą spręsti darbo teismui.

b) Sutarimo taryba pagal Darbuotojų atstovavimo įstatymą (BetrVG)

Pagal Darbuotojų atstovavimo įstatymo (BetrVG) 76 straipsnį Sutarimo tarybai galima pateikti prašymą išspręsti darbdavio ir darbo tarybos (Betriebsrat) nesutarimus. Taryba vykdo taikintojo funkciją įmonės viduje. Ji turi būti sudaroma iš vienodo skaičiaus abiem pusėms – darbdaviui ir darbo tarybai – atstovaujančių narių. Taryboje taip pat turi būti neutralus pirmininkas, dėl kurio kandidatūros šalys turi sutarti. Kilus ginčui darbo teismas turi nuspręsti, kuris asmuo vadovaus tarybai ir kiek narių sudarys tarybą.

viršųviršų

Šis sutarimo tarybos nuožiūra priimtas sprendimas ir galimas suteiktų įgaliojimų viršijimas gali būti peržiūrimi darbo teismuose vienai iš šalių per dvi savaites pateikus prašymą.

c) Taikinimas, susijęs su kolektyvinių derybų sutartimis

Jeigu kolektyvinių derybų sutarčių šalys nesugebėjo derybų metu sudaryti sutarties, dažnai yra pradedamos taikinimo procedūros siekiant suderinti priešingus interesus ir išvengti pramoninių ginčų. Visada taikinimo tikslas – padėti sudaryti kolektyvinę derybų sutartį ir tokiu būdu išlaikyti taikius santykius pramonės srityje.

Dažniausiai kolektyvinių derybų šalys sudaro specialias taikinimo sutartis. Tai reiškia, kad šios sutartys turi didelę praktinę reikšmę. Taikinimo tarybą paprastai sudaro priešingų kolektyvinių derybų proceso šalių atstovai ir nepriklausomas pirmininkas. Jeigu jie nesugeba pasiūlyti taikaus ginčo sprendimo būdo arba jeigu tokį pasiūlymą viena iš kolektyvinėse derybose dalyvaujančių šalių arba abi šalys atmeta, taikinimo procedūra pasibaigia. Kitas etapas yra pramoninis ginčas.

Šeimos ginčai

Kilus šeimos ginčams tarpininkavimo paslaugas, kaip nustatyta Socialinės apsaugos kodekse (Sozialgesetzbuch), paprastai teikia vietos institucijos, kurios, atsižvelgdamos į jaunimo gerovės programas, pagalbą suteikia savitarpio pagalbos forma. Siekiama suteikti tėvams galimybę išspręsti ginčus bendru sutarimu ir savo iniciatyva, t. y. priimti sprendimą, kuris jų bendrų poreikių ir interesų požiūriu bus teisingas.

viršųviršų

Advokatai siūlo neteisminio tarpininkavimo ir ginčų sprendimo paslaugas, ypač kai ginčai yra susiję su šeimos teise. Be to, dauguma įstatymų nuostatų reikalauja, kad teismas, nagrinėdamas su tėvų atsakomybe susijusius ginčus, kiekviename teisminio bylos nagrinėjimo etape siektų, kad šalys sudarytų taikų susitarimą. Pavyzdžiai – neteisminis ginčų sprendimas pagal Neteisminio bylinėjimosi įstatymo (FGG) 52 straipsnį arba tarpininkavimo procedūrų taikymas nagrinėjant ginčus dėl tėvų teisių matytis su vaiku pagal Neteisminio bylinėjimosi įstatymo (FGG) 52a straipsnį.

Neteisminėje ginčų sprendimo srityje tarpininkavimas šeimos nariams tapo labai svarbus reglamentuojant gyvenimo skyrium arba santuokos nutraukimo pasekmes. Šeimos tarpininkavimu siekiama išspręsti (šeimos) ginčus tarp sutuoktinių, nesusituokusių asmenų, buvusių sutuoktinių ir anksčiau kartu gyvenusių porų. Šiuo atveju siekiama susitarimus sudaryti atsižvelgiant į visų dalyvaujančių šalių interesus. Tais atvejais, kai tėvai išsiskiria arba nutraukia santuoką, tarpininkavimo procedūros tikslas – parengti bendrą koncepciją dėl bendros tėvo ir motinos tėvų atsakomybės po to, kai jie išsiskirs arba nutrauks santuoką. Tarpininkavimo tikslas – surasti neišspręstų klausimų santuokos nutraukimo byloje sprendimą, sudaryti galimybes sutuoktiniams suprasti pagrindines jų ginčo priežastis. Pavyzdžiui, galima sudaryti sutartis dėl išlaikymo, turto, nuosavybės ir tėvų atsakomybės.

Ginčai, kylantys taikant įstatymus, susijusius su bankų atliekamais pervedimais arba piktnaudžiavimu kredito kortelėmis

Vokietijos centriniame banke yra sudaryta taikinimo taryba, kuri sprendžia finansinių paslaugų (banko pervedimų) srityje kylančius ginčus. Bankuose, kurie priklauso tam tikroms bankų asociacijoms (Viešos nuosavybės bankų federalinė asociacija, Vokietijos bankų federalinė asociacija, Vokietijos kooperatinių bankų federalinė asociacija, Taupomųjų ir kliringo bankų asociacija), taikinimo procedūras atlieka šios asociacijos.

viršųviršų

Vokietijos bankų federalinė asociacija sukūrė taikinimo procedūrą, kurią taikant yra aiškinami nesutarimai tarp bankų ir jų klientų (Klientų nusiskundimų departamentas, Bundesverband deutscher Banken, P.O. Box 04 03 07, 10062 Berlin).

Ginčai tarp fizinių asmenų

Įvairios federalinės žemės gali taikyti privalomas taikinimo procedūras pagal Civilinio proceso kodekso įgyvendinimo įstatymo (EGZPO) 15a straipsnį:

  • ginčams, susijusiems su nuosavybės teisėmis, kurios priklauso vietos teismo jurisdikcijai (Amtsgericht), ir kai ginčo vertė neviršija 750 EUR,
  • tam tikriems ginčams, susijusiems su įstatymais, reglamentuojančiais kaimynystę ir bendrasavininkių interesus, ir
  • ginčams, susijusiems su ieškiniais dėl garbės ir orumo įžeidimo, kai įžeidžianti informacija nebuvo pateikta spaudoje arba per televiziją.

Pagal Civilinio proceso kodekso įgyvendinimo įstatymo (EGZPO) 15a straipsnio 2 dalį taikinimo procedūros nėra būtinos šiais atvejais:

  • kai pateikiami skundai pakeisti sprendimą, papildomi ieškiniai dėl užstato pateikimo saugoti, prašymai pripažinti užsienio teismo sprendimus, priešiniai ieškiniai ir ieškiniai, kurie turi būti pateikti per įstatyme nurodytą arba teismo nustatytą terminą,
  • nagrinėjant ginčus šeimos bylose,
  • kai pateikiami prašymai dėl naujo teismo proceso,
  • kai pateikiami reikalavimai pagal dokumento arba sąskaitos vykdymo procesą,
  • kai teismo procese ieškinys nagrinėjamas supaprastinta tvarka siekiant atgauti skolą ir
  • kai pateikiami ieškiniai, susiję su vykdymo priemonėmis.

Be to, taikinimo procedūrų negalima taikyti, jeigu šalys negyvena arba neturi registruotos būstinės ar filialo toje pačioje valstybėje.

viršųviršų

Federalinės žemės gali priimti žemės įstatymus, apribojančius Civilinio proceso kodekso įgyvendinimo įstatymo (EGZPO) 15a straipsnio 1 dalies taikymo sritį ir praplečiančius šio įstatymo 15a straipsnio 2 dalyje nurodytas išimtis.

2. Ar alternatyvaus ginčo sprendimo (AGS) forma yra nustatyta įstatyme, ar ją privaloma taikyti remiantis teismo sprendimu?

Vokietijos teisė nenustato bendros pareigos šalims bandyti išspręsti savo ginčą neteismine tvarka prieš perduodant jį nagrinėti teismui.

Tačiau pagal Civilinio proceso kodekso įgyvendinimo įstatymo (EGZPO) 15a straipsnį federalinė žemė įstatymu gali nustatyti, kad ieškinys teismui gali būti pateikiamas tik po to, kai pripažintoje taikinimo įstaigoje buvo bandoma pasiekti taikų susitarimą. Tai taikoma ginčams, susijusiems su nuosavybės teisėmis, kai ginčo vertė neviršija 750 EUR, taip pat tam tikriems ginčams dėl garbės ir orumo įžeidimo ir ginčams, susijusiems su įstatymais, reglamentuojančiais kaimynystę ir bendrasavininkių interesus. Jeigu šiuo atveju ieškinys buvo pareikštas prieš tai nebandant pasiekti taikaus susitarimo, jis bus atmestas kaip nepriimtinas. Ne visos federalinės žemės pasinaudoja galimybe nustatyti privalomą ginčų sprendimo ne teisme tvarką.

Atsižvelgiant į teismo procesą pirmojoje instancijoje, Civilinio proceso kodekso (ZPO) 248 straipsnio 2 dalis nustato bendrą taikių derybų procesą, kuris turi įvykti prieš perduodant ginčą nagrinėti teismui (teismo procesas). Tai atliekama siekiant taikiai išspręsti ginčą. Šis principas netaikomas tik tada, kai derybos dėl taikaus susitarimo neturi jokių perspektyvų dėl to, kad šalys jau bandė taikiai išspręsti ginčą neteisminėje taikinimo įstaigoje, pvz., pagal federalinės žemės įstatymus (Civilinio proceso kodekso įgyvendinimo įstatymo (EGZPO) 15a straipsnis), arba kai dėl kitų priežasčių yra akivaizdu, kad taikios derybos yra beviltiškos. Užuot reikalavęs taikiai spręsti ginčą pagal Civilinio proceso kodekso (ZPO) 278 straipsnio 2 dalį, tam tikrais atvejais teismas taip pat gali pasiūlyti šalims išspręsti savo ginčą neteismine tvarka (Civilinio proceso kodekso (ZPO) 278 straipsnio 5 dalies 2 sakinys).

viršųviršų

3. Ar šiuo klausimu yra priimta teisės aktų?

Taip, žr. 2 klausimą.

4. Sutartyse yra sąlygų, susijusių su sutarties vykdymu, pagal kurias reikalaujama iškilus ginčams taikyti AGS procedūras. Ginčas teisme gali būti sprendžiamas tik tuomet, kai buvo taikytos AGS procedūros. Ar tokių sutarties sąlygų šalys privalo laikytis?

Iš esmės taip. Jeigu viena iš šalių neįvykdo sutartyje nustatytos pareigos prieš pateikiant ieškinį teismui ginčą spręsti taikant AGS procedūras, priešinga šalis gali pateikti atsikirtimą į ieškinį, dėl kurio pradinis ieškinys bus atmestas.

Jeigu šios rūšies sąlyga yra nustatyta bendrosiose sutarties nuostatose ir sąlygose, jos turinys pagal Civilinio kodekso (BGB) 307 straipsnį turi būti atidžiai išnagrinėtas. Minėtas straipsnis nustato, kad sutarties sąlyga negalioja, jeigu viena iš sutarties šalių ją taiko siekdama, kad kita sutarties šalis atsidurtų nepalankioje padėtyje. Nagrinėjant sutarties sąlygas turi būti taikomas pagrindinis principas, pagal kurį nustatoma, ar procedūra yra sąžininga ir nešališka ir ar sutarties šalis būtų pagrindusi savo atsikirtimą į ieškinį remdamasi šia sąlyga, ar būtų kreipusis tiesiogiai į teismą. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad pagal Tarybos direktyvos 93/13/EEB 1 priedo q punktą sutarties sąlyga gali būti pripažinta nesąžininga, jeigu vartotojo teisė pareikšti ieškinį arba naudotis kuria nors kita teisinės apsaugos priemone yra panaikinama arba apribojama.

viršųviršų

5. Kokius ginčus tinka spręsti taikant AGS būdus?

Alternatyviais ginčų sprendimo būdais, kurie yra lankstūs ir gali būti įvairių formų, tinka spręsti daugelį įvairių ginčų. Taip pat reikia atsižvelgti į tai, kad taikyti alternatyvių ginčų sprendimų procedūrų nėra privaloma prieš perduodant bylą nagrinėti civiliniam teismui.

Įmonių ginčai

Komercinio tarpininkavimo srityje tarpininkavimas gali padėti išlaikyti ankstesnius santykius tarp ginčo šalių arba net juos sustiprinti. Kitas tarpininkavimo procedūrų pranašumas – ginčo nagrinėjimo slaptumo užtikrinimas.

Komercinis tarpininkavimas yra taikomas visų pirma srityse, kuriose tarp verslo partnerių kyla sudėtingi ir faktiniai konfliktai. Nesutarimus, kurie iš dalies yra asmeninio pobūdžio, taip pat galima spręsti taikant taikinimo ir tarpininkavimo procedūras, įskaitant konfliktus pagal įmonių teisę arba konfliktus tarp skirtingas pilietybes turinčių šalių. Komercinio tarpininkavimo procedūrą galima rekomenduoti taikyti visose verslo srityse, kuriose šalys, nepaisant konflikto ir jo išsprendimo, turi produktyviai tęsti tarpusavio santykius.

Darbdavių ir darbuotojų ginčai

Tarpininkavimo procedūros ir kitos neteisminės ginčų taikinimo paslaugos nėra ypač sėkmingai taikomos tose srityse, kuriose teisės aktai arba įstatymas dėl kolektyvinių derybų siūlo sėkmingas ir išsamias taikinimo procedūras. Tai ypač tinka toms sritims, kuriose ginčo sprendimas teisme yra privalomas. Tarpininkavimo procedūros visų pirma taikomos visose darbo teisės bylose, susijusiose su atskirais darbuotojais.

viršųviršų

Šeimos ginčai

Žr. 1 klausimą „Šeimos ginčai

Fizinių asmenų ginčai

Remiantis išankstiniais tyrimų įvertinimo rezultatais galima teigti, kad neteisminės ginčų sprendimo procedūros, pvz., taikinimas, tarpininkavimas ir sutarimo pasiekimas, galėtų visų pirma tapti standartinėmis procedūromis sprendžiant kaimynų ginčus ir reikalavimus, susijusius su asmens šmeižimu. Tarpininkavimo procedūra dažniausiai tinka ginčams, susijusiems su ilgalaikiais sutartiniais santykiais, taikiai spręsti, nes šiais atvejais ginčo šalys savo konfliktus išsprendžia pačios, ir tai yra geriausias būdas joms toliau tęsti tarpusavio sutartinius santykius.

Kiti konkretūs atvejai (pvz., santykiai su valstybės įstaigomis)

Tarpininkavimo procedūros Vokietijoje yra taikomos ir tais atvejais, kai ginčai yra susiję su viešąja teise arba administraciniais veiksmais, ypač aplinkosaugos teisės srityje. Jos yra taikomos regioninio planavimo, oficialaus planų patvirtinimo ir įgaliojimų suteikimo proceso srityse. Tikslas – pasiekti didesnį bendradarbiavimo ir lankstumo laipsnį administracinėje veikloje priimant sprendimus, kurie pasiekiami derybomis.

6. Jeigu taikomos AGS procedūros, kaip galima užtikrinti garantijas, paprastai taikomas teismuose? Visų pirma kaip galima užtikrinti derybų slaptumą?

Skirtingai nei arbitražo arba sutarimo pasiekimo taisyklės, pvz., kurias reglamentuoja nacionaliniai arba federalinių žemių įstatymai ir kurios užtikrina teismo procese teikiamas garantijas, tarpininkavimo procedūros nėra nustatytos įstatymu.

viršųviršų

Proceso slaptumas gali būti užtikrinamas tik jeigu tarpininkavimo procedūros dalyviai dėl to susitaria. Tarpininkas turi teisę neatsakyti į klausimus, jeigu jis priklauso profesinei grupei, kuriai yra suteikta plati teisė neatsakyti į klausimus dėl įrodymų, susijusių su atliktu darbu, priklausančiu jo profesinei kompetencijai. Visų pirma tai yra taikoma advokatams ir notarams.

Atsižvelgiant į alternatyvias ginčų sprendimo procedūras, atsirandančias taikant Banko atliekamų pervedimų įstatymą, Taikinimo įstaigos proceso taisyklės (SchlichtVerfVO) nustato taikintojų kompetenciją ir jų nepriklausomumą nuo privalomųjų taisyklių (žr. SchlichtVerfVO 2 straipsnio 2 dalį), taip pat jų pareigą laikytis slaptumo principo (SchlichtVerfVO 2 straipsnio 4 dalis).

7. Ar reikia gauti teisinę konsultaciją? Kokį vaidmenį AGS procedūrų metu atlieka advokatai?

Sąlygų, nustatančių pareigą tarpininkavimo arba taikinimo procedūrų dalyviams gauti teisinę konsultaciją, nėra.

Vokietijoje nėra bendro profesinio asmenų, vykdančių AGS veiklą, pagrindo. Taikintojai ir tarpininkai nėra vien teisinių profesijų atstovai – taip pat ir asmenys, užsiimantys profesine veikla psichologijos, švietimo, verslo ir socialinių mokslų srityse.

Advokatai, atliekantys taikintojo arba tarpininko funkcijas, turi laikytis jų profesinę veiklą reglamentuojančių įstatymų nustatytų taisyklių ir advokatų profesinių taisyklių. Advokatai „tarpininko“ vardą gali naudoti tik jeigu jie gali įrodyti, kad išmano tarpininkavimo procedūros principus ir turi tinkamą kvalifikaciją.

viršųviršų

8. Ar galima alternatyvų ginčo sprendimo procesą vykdyti per atstumą? (Visų pirma ar galima naudoti elektroninio ryšio priemones?)

Vokietijoje privatinės teisės srityje atliekami pirmieji bandymai, susiję su tarpininkavimo procedūrų vykdymu naudojant tiesioginį interneto ryšį.

9. Ar taikant AGS procedūras reikia mokėti mokesčius? Jeigu taip, kaip šie mokesčiai paskirstomi? Ar galima pasinaudoti teisine pagalba?

Paprastai išlaidas, susijusias su alternatyvaus ginčo sprendimo formomis, apmoka šalys.

Kai privačiame sektoriuje įsteigiamos taikinimo įstaigos, turinčios nagrinėti vartotojų skundus, ši procedūra vartotojui paprastai yra nemokama. Šiais atvejais vartotojas turi padengti tik savo išlaidas, pvz., siuntimo paštu arba skambinimo telefonu išlaidas.

Tėvai ir vaikai, kurie naudojasi Jaunimo gerovės tarnybos taikinimu ir papildomomis paslaugomis, neturi už jas mokėti.

Atsižvelgiant į privalomų neteisminių susitarimo procedūrų išlaidas, Civilinio proceso kodekso įgyvendinimo įstatymo (EGZPO) 15a straipsnio 4 dalis nustato, kad Sutarimo tarybos išlaidos yra laikomos tolesnio teisminio nagrinėjimo išlaidų dalimi Civilinio proceso kodekso (ZPO) 91 straipsnio prasme. Dėl to bylą pralaimėjusioji šalis turi apmokėti išlaidas, jeigu po nesėkmingos taikinimo procedūros pradedamas teismo procesas.

Kalbant apie teisinę konsultaciją, susijusią su neteismine ginčo sprendimo procedūra, ginčo šaliai bus suteikta valstybės pagalba, jeigu ši šalis dėl savo asmeninės arba ekonominės padėties neturi pakankamai lėšų, jeigu ji negali pasinaudoti kita tinkama pagalba ir jeigu besibylinėjanti šalis pagrįstai gina savo teises (Įstatymo, susijusio su teisinės konsultacijos pagalba, 1 straipsnis).

viršųviršų

10. Jeigu ginčo nepavyksta išspręsti neteismine tvarka, ar vis dar yra galimybė bylą perduoti teismui? Ar tai turi įtakos senaties terminui teismo procese?

Iš esmės alternatyvių ginčo sprendimo priemonių naudojimas nepanaikina teisės vėliau kreiptis į teismą.

Atsižvelgiant į privalomojo taikinimo procedūras (žr. Civilinio proceso kodekso įgyvendinimo įstatymo (EGZPO) 15a straipsnį), nesėkmingas bandymas pasiekti susitarimą yra būtina sąlyga priimtinam ieškiniui pateikti. Dėl to ginčą galima perduoti spręsti teismui, jeigu šalys dėl ginčo nesudarė jokio susitarimo. Jeigu susitarimo procedūros pagal Civilinio proceso kodekso (ZPO) 278 straipsnio 5 dalį nėra sėkmingos, klausimas nagrinėjamas ginčo tvarka.

Kai atsižvelgiant į vartotojo skundą ginčą bandoma neteismine tvarka išspręsti taikinimo institucijoje, kuri veikia privataus verslo sektoriuje, ginčo dalyviai gali perduoti bylą teismui, jeigu jie nepripažino taikinimo institucijos pasiūlymo. Šiuo atveju nuoroda yra daroma į taikinimo institucijos pateiktą pasiūlymą (Taikinimo įstaigos proceso taisyklių (Schlichtungsstellenverfahrensordnung) 5 straipsnio 3 dalies 1 sakinys).

Bandant išspręsti ginčą neteismine tvarka, senaties terminas sustabdomas atsižvelgiant į ginčo šalių reikalavimus. Kalbant apie taikinimo ir arbitražo procedūras valstybės įsteigtose arba pripažintose sutaikinimo tarybose, šį klausimą tiesiogiai reglamentuoja Vokietijos civilinio kodekso (BGB) 204 straipsnio 1 dalies 4 punkte įtvirtinta nuostata.

viršųviršų

Kitas alternatyvių ginčų sprendimo formas ir jose taikomą senaties terminą reglamentuoja Vokietijos civilinio kodekso 203 straipsnio 1 sakinys. Dėl to šalys nėra verčiamos neteisminių derybų baigti prieš pasibaigiant senaties terminui.

11. Jeigu taikiai ginčą išsprendusios šalys sudaro sutartį, kaip ji įsigalioja? Kas atsitinka, jeigu pasiektas susitarimas nedelsiant neįgyvendinamas? Ar gali būti taikomas įprastas vykdymo procesas? Ar vis dar galima perduoti bylą teismui?

Pagrindinis alternatyvių ginčų sprendimo procedūrų tikslas – padėti rasti abipusį sprendimą, dėl kurio šalys sutaria. Paprastai toks susitarimas yra sudaromas raštu ir jis yra sutartinio pobūdžio. Dėl to šalys privalo laikytis susitarimo, ir jeigu viena iš šalių jo nesilaiko, kita šalis gali susitarimą įvykdyti pradėdama teismo procesą.

Taikus susitarimas dažnai laikomas sutartimi pagal Vokietijos civilinio kodekso (BGB) 779 straipsnį, nes tokios rūšies sutartyse dažniausiai nustatomos abipusės nuolaidos (nors ir nedidelės), abiejų šalių atžvilgiu nurodant neaiškumus, susijusius su jų sutartiniais santykiais, arba teisinių veiksmų, kuriais siekiama įvykdyti atitinkamus šalių reikalavimus, atlikimu. Toks susitarimas gali būti įvykdytas tiesiogiai nenagrinėjant bylos teismo procese, jeigu ginčo šalių advokatai jį sudarė vadinamąja advokatų susitarimo forma. Jeigu šiuo atveju atsakinga šalis pateikia susitarimą skubiai įvykdyti ir jeigu susitarimas perduodamas vietos teismui (Amtsgericht), susitarimas kompetentingo teismo gali būti paskelbtas vykdytinu remiantis vienos iš šalių pateiktu prašymu (796a, 796b straipsniai kartu su Civilinio proceso kodekso (ZPO) 794 straipsnio 1 dalies 4b punktu).

Taip pat yra galimybė sudaryti susitarimą notarinio akto forma. Toks dokumentas gali būti naudojamas siekiant tiesiogiai įvykdyti susitarimą, jeigu atsakinga šalis pateikė dokumentą skubiai vykdyti (Civilinio proceso kodekso (ZPO) 794 straipsnio 1 dalies 5 punktas).

Valstybės įsteigtoje arba valstybės pripažintoje sutaikinimo taryboje sudarytas susitarimas pagal Civilinio proceso kodekso įgyvendinimo įstatymo (EGZPO) 15a straipsnį, kaip ir teisme sudarytas susitarimas, yra laikomas vykdomuoju raštu, kurį galima vykdyti (Civilinio proceso kodekso (ZPO) 794 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

« Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai - Bendro pobūdžio informacija | Vokietija - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 16-04-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė