Europos Komisija > ETIT > Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai

Naujausia redakcija: 12-02-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai - Bendro pobūdžio informacija

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


Ginčai gali būti sprendžiami nesikreipiant į teismą.

Valstybėje, kurioje gyvenate, arba užsienyje kilo ginčas tarp jūsų ir įmonės, prekybininko, jūsų darbdavio, netgi jūsų šeimos nario. Jeigu negalite išspręsti ginčo taikiai, jūs, žinoma, galite kreiptis į teismą, tačiau taip pat galite pasinaudoti ir kitais ginčų sprendimo būdais, pvz., tarpininkavimu arba sutaikinimu.

Kartais įstatymai nustato arba teismai nurodo, kad reikia pasinaudoti alternatyviais ginčų sprendimo būdais, tačiau dažniausiai ginčo šalys pačios nusprendžia pasinaudoti šiais būdais. Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai gali padėti išspręsti jūsų problemas dalyvaujant nešališkam ir kvalifikuotam trečiajam asmeniui. Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai gali būti įvairių formų, kurios nustatomos pagal tai, kokį vaidmenį sprendžiant ginčą atlieka trečiasis asmuo.

  • Tam tikrais atvejais trečiasis asmuo, oficialiai nepareiškiantis savo pozicijos dėl galimos išeities, padeda šalims pasiekti susitarimą.

Šių procesų, kurie vadinami „sutaikinimu“ arba „tarpininkavimu“, metu šalys yra kviečiamos pradėti arba pratęsti dialogą ir išvengti konfrontacijos; šalys pačios pasirenka ginčo sprendimo būdą ir atlieka ypač aktyvų vaidmenį, siekdamos surasti joms tinkamiausią sprendimą. Šie būdai suteikia galimybę ne remtis vien teisine pozicija, bet priimti sprendimą, kuris atitiktų tikrąjį ginčo pobūdį, aiškinant jį iš asmeninių pozicijų. Šis konsensusu pagrįstas požiūris padidina galimybes, kad išsprendusios ginčą šalys galės tęsti įprastus verslo ar asmeninius santykius.

  • Kitais atvejais trečiasis asmuo pats randa išeitį, kurią pasiūlo ginčo šalims.
  • Esama įvairių alternatyvių ginčų sprendimo būdų, ypač sprendžiant vartotojų ginčus, kai trečiasis asmuo pasiūlo išeitį.
    • Kai kada trečiasis asmuo pateikia rekomendaciją, kurią šalys gali savo nuožiūra priimti arba atmesti.

Tokiu būdu dirba Skandinavijos valstybėse esančios vartotojų skundų tarybos. Vartotojas, pateikęs skundą vienai iš šių tarybų, vėliau gali kreiptis į teismą, jeigu pasiūlytas sprendimas jo netenkina.

    • Kartais trečiasis asmuo priima sprendimą, kurio prekybininkas privalo laikytis.

Kartais tokius sprendimus priima vadinamieji ombudsmenai, kurie nagrinėja ginčus tam tikrose verslo srityse, pvz., bankų ir draudimo. Jų sprendimų privalo laikytis įmonės, dalyvaujančios šioje ginčų sprendimo sistemoje. Jeigu vartotojas nėra patenkintas sprendimu, jis gali kreiptis į teismą.

  • Dar kitais atvejais, kurie yra panašūs į įprastą teismo procesą, trečiasis asmuo yra vadinamas „arbitru“ ir jis priima sprendimą, kaip išspręsti ginčą.

Sprendimas, kurio privalo laikytis abi ginčo šalys, gali būti priimamas pagal įstatymus (klasikinis arbitražas) arba remiantis teisingumo principu (taikus arbitražas). Arbitro sprendimas turi vykdytino dokumento galią, o tai reiškia, kad dėl išspręsto ginčo paprastai negalima kreiptis į teismą. Dažnai arbitražas nėra laikomas alternatyvaus ginčo sprendimo forma. Esama Bendrijos ir tarptautinės teisės dokumentų, reglamentuojančių arba skatinančių taikyti alternatyvius ginčo sprendimo būdus. Norėdami gauti daugiau informacijos spauskite nuorodas „Bendrijos teisė“ arba „Tarptautinė teisė“.

viršųviršų

Naujausia redakcija: 12-02-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė