Europos Komisija > ETIT > Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai > Bendrijos teisė

Naujausia redakcija: 06-08-2007
Spausdintinis variantas Įrašyti tinklalapį į adresyną

Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai - Bendrijos teisė

EJN logo

Šis puslapis nebeatnaujinamas. Šiuo metu rengiamas atnaujintas turinys, kuris bus pateiktas Europos e. teisingumo portale.


Vėliausiai atnaujintoteksto peržiūrai prašome pasirinkti English

Europos Sąjunga labai daug dėmesio skiria alternatyviems ginčų sprendimo būdams.

2002 m. balandžio mėn. Europos Komisija paskelbė dokumentą, kuriame svarstomi alternatyvūs ginčų sprendimo būdai. 2004 m. liepos mėn. Komisija inicijavo Tarpininkų elgesio kodekso English PDF File (PDF File 118 KB) sudarymą. Dauguma tarpininkavimo ekspertų patvirtino ir priėmė šį kodeksą, o 2004 m. spalio mėn. Komisija priėmė ir pateikė Europos Parlamentui ir Europos Tarybai preliminarų pagrindų direktyvos dėl tarpininkavimo projektą.

Žalioji knyga, Elgesio kodeksas ir preliminarus direktyvos projektas - visa tai sudaro priemonių, kurių Europos bendrija imasi siekdama sukurti laisvės, saugumo ir teisingumo erdvę ir, svarbiausia, užtikrinti geresnes sąlygas pasiekti teisingumą, visumą. Komisija laikosi nuostatos, kad skatinant naudotis tarpininkavimu ir kitais alternatyviais ginčų sprendimo būdais bus palengvintas ginčų sprendimas ir padėta išvengti rūpesčių, laiko gaišimo ir išlaidų, susijusių su bylinėjimusi teisme, ir šitaip piliečiams bus leista faktiškai apsaugoti savo teises.

Tęsdama tai, kas buvo išdėstyta 1998 m. Vienoje priimtame veiksmų plane ir 1999 m. Europos Vadovų Tarybos Tamperės susitikimo išvadose, Teisingumo ir vidaus reikalų ministrų taryba Komisijai pasiūlė pateikti žaliąją knygą, skirtą alternatyviems ginčų, susijusių su civiline ir komercine teise, sprendimo būdams, išskyrus arbitražą, kurioje būtų patikslinta esama padėtis ir kuri paskatintų išsamias diskusijas, leidžiančias nuspręsti, kokių konkrečių priemonių reikia imtis. Pirmenybė turėtų būti teikiama galimybei nustatyti pagrindinius principus (arba bendro pobūdžio, arba taikytinus konkrečioms sritims), kurie suteiktų būtinas garantijas, kad sprendžiant ginčus neteisminėse institucijose būtų išlaikytas toks apsaugos lygis, kokio reikalaujama įgyvendinant teisingumą.

Savo žaliojoje knygoje Komisija priminė, kad tokių ginčų sprendimo formų tobulinimas turi būti laikomas ne priemone, padedančia įveikti teismų veikloje pasitaikančius sunkumus, o kitokia, labiau konsensusu pagrįsta socialinio sutaikinimo ir konfliktų bei ginčų sprendimo forma, kuri daugeliu atvejų yra tinkamesnė nei ginčų sprendimas su trečiosios šalies pagalba, pavyzdžiui, kreipiantis į teismus arba arbitražą.

viršųviršų

Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai, pavyzdžiui, tarpininkavimas, iš tikrųjų leidžia šalims vėl užmegzti dialogą, stengiantis išspręsti savo ginčą derybomis, užuot atkakliai vadovavusis konflikto ir priešiškumo logika, kurios rezultatas paprastai tebūna toks, kad vienas laimi, o kitas lieka pralaimėjęs. Tarpininkavimo poreikis yra labai akivaizdus, ypač kilus ginčams šeimoje, nors šis būdas gali praversti ir tuomet, kai reikia spręsti įvairius kitų rūšių ginčus.

Alternatyvūs ginčo sprendimo būdai vis labiau taikomi sprendžiant sudėtingus komercinius ginčus, kurių šalys, norėdamos išspręsti ginčą, kartu siekia išlaikyti ir tęsti tarpusavio komercinę veiklą. Tai vis labiau tampa įprastu ginčų, kylančių dėl su medicina susijusių nelaimingų atsitikimų, sprendimo būdu. Šiuose ginčuose remiantis tarpininkavimu galima nustatyti naujoviškus sprendimo būdus, susijusius su labai delikačiais ginčais, ir pasiūlyti kūrybiškus teisės gynimo būdus, kurių negalėtų pasiūlyti teismai.

Žalioji knyga taip pat suteikia daugiau aiškumo ir joje apsvarstytas platus klausimų ratas, taigi visa Žaliojoje knygoje pateikiama informacija ir joje keliami klausimai suteikia progą daugybei žmonių susipažinti su šiomis alternatyviomis, dažnai naujomis, ginčų sprendimo formomis. Žaliojoje knygoje aptariami klausimai ypač svarbūs bylos šalims, teismų sistemos darbuotojams ir profesionaliems teisininkams.

Pagrindinis Žaliosios knygos tikslas - atsakyti į klausimą, kaip išlaikyti subtilią pusiausvyrą tarp būtinybės pasiekti, kad šie ginčų sprendimo būdai būtų lankstūs, kartu užtikrinant jų kokybę ir darnų susiejimą su teisinėmis procedūromis. Žalioji knyga taip pat suteikia daugiau aiškumo dėl jau atliktų darbų ir dėl priemonių, kurių šioje srityje dabar ėmėsi valstybės narės ir Bendrija.

Galiausiai paskelbdama šią žaliąją knygą Komisija dalyvavo valstybėse narėse ir tarptautiniu lygiu vykstančiose diskusijose, kaip geriausiai užtikrinti optimalias sąlygas tobulinti alternatyvius ginčų sprendimo būdus.

21 klausimas, iškeltas žaliojoje knygoje, yra susijęs su svarbiausiais įvairių alternatyvių ginčų sprendimo būdų aspektais, tokiais kaip pasinaudojimo šiais būdais sąlygų klausimas, ieškinio ir įgyjamosios senaties terminų problema, reikalavimas išlaikyti konfidencialumą, susitarimų galiojimas, šiais būdais pasiektų susitarimų veiksmingumas, ypač atkreipiant dėmesį į vykdymą, taikintojų ir kitų trečiųjų asmenų parengimas, jų akreditavimas ir jų atsakomybę reglamentuojančios normos.

viršųviršų

Elgesio kodeksas English PDF File (PDF File 118 KB) 

Elgesio kodeksas nustato normas, kurios gali būti taikomos tarpininkavimo praktinėje veikloje ir kurių gali laikytis tarpininkavimo organizacijos. Šios normos buvo išsamiai paaiškintos bendradarbiaujant su daugybe organizacijų ir asmenų, tarp kurių yra kvalifikuotų tarpininkų ir kitų asmenų, suinteresuotų tarpininkavimo plėtojimu Europos Sąjungoje. Kodeksas buvo priimtas 2004 m. liepos mėn. susitikus šiems ekspertams, ir Komisija buvo labai patenkinta dalyvavimu šiame susitikime ir galimybe padėti.

Pasiūlymas priimti direktyvą dėl tarpininkavimo

2004 m. spalio mėn. Komisijos narių kolegija priėmė Komisijos pasiūlymą ir netrukus nusiuntė jį Europos Parlamentui ir Tarybai. Pasiūlymas buvo parengtas remiantis žaliąja knyga ir konsultuojantis su profesionaliais tarpininkais. Pasiūlymo priimti direktyvą ir Elgesio kodekso rengimo procesai vyko vienu metu ir juose dalyvavo tie patys žmonės.

Pasiūlymu priimti direktyvą siekiama dažniau taikyti tarpininkavimo procedūrą sprendžiant tarp šalių iškilusius ginčus. Tai daroma valstybių narių teisinių sistemų tam tikras teisės normas padarant tinkamas šiam tikslui. Šios normos reglamentuoja tarpininkavimo proceso ir tarpininkų kaip liudytojų slaptumą, susitarimų dėl ginčų išsprendimo taikant tarpininkavimo procedūrą vykdymą, ieškinio ir įgyjamosios senaties terminų sustabdymą tarpininkavimo proceso metu. Šitaip pašalinama viena iš tarpininkavimo procedūros taikymo kliūčių ir, nesureguliavus ar nesuderinus valstybių narių įstatymų šiuo klausimu, siekiama paskatinti tarpininkų mokymą ir priėmimą elgesio normų, kurios užtikrintų vienodai kokybišką tarpininkavimą visoje Sąjungoje.

Komisija tikisi, kad direktyva bus patvirtinta ir priimta pakankamai greitai tam, kad, siekiant nuosekliai plėtoti nuostatas dėl tarpininkavimo visos Europos Sąjungos lygiu ir faktiškai padidinti Europos piliečių visose valstybėse narėse galimybes kreiptis į teismą, būtų galima imtis naujų priemonių.

Žaliojoje knygoje taip pat remiamasi tam tikrais atliktais darbais

Alternatyvių ginčų sprendimo būdai tiesiogiai arba netiesiogiai jau buvo siūlomi tam tikruose Bendrijos teisės aktuose ir pasiūlymuose. Valstybės narės kviečiamos įgyvendinti tokias priemones ar bent jau skatinti daugumoje valstybių narių vykdyti ir įgyvendinti alternatyvius ginčų sprendimo būdus.

viršųviršų

Galima paminėti tokius pavyzdžius:

  • Komisija susidomėjo apskritai alternatyvių ginčų sprendimo būdų finansiniais aspektais. 2002 m. liepos 18 d. ji pasiūlė Direktyvą dansk - Deutsch - ελληνικάEnglish - español - français - italiano - Nederlands - português - suomi - svenska PDF File (PDF File 85 KB) dėl teisinės pagalbos, kurioje numatoma, kad, siekiant paskatinti nepasiturinčius asmenis naudotis alternatyviais ginčų sprendimo būdais, teisinė pagalba gali būti teikiama ir naudojantis šiomis neteisminėmis priemonėmis.
  • Dėl santykių šeimoje Komisija pasistengė 2002 m. gegužės 3 d. paskelbtame Reglamento dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų atsakomybe, pripažinimo bei vykdymo, pasiūlyme atkreipti dėmesį į alternatyvius ginčų sprendimo būdus.
  • Dėl vartojimo srities ginčų, susijusių su elektronine komercija, alternatyvių ginčų sprendimo būdų vaidmuo buvo pabrėžtas ir Direktyvoje 2000/31/EB dėl elektroninės komercijos bei Tarybos ir Komisijos bendroje deklaracijoje dansk - Deutsch - ελληνικά - English - español - français - italiano - Nederlands - português - suomi - svenska PDF File (PDF File 61 KB), paskelbtoje priimant Reglamentą dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo (vadinamąjį reglamentą „Briuselis I“).
  • Direktyvoje 98/10/EB dėl atvirojo tinklo nuostatos (ONP) taikymo balso telefonijai ir visuotinės telekomunikacijų paslaugos konkurencinėje aplinkoje valstybėms narėms siūloma kurti tokius ginčų sprendimo būdus, kurie būtų „lengvai prieinami ir iš esmės nebrangūs, leidžiantys tokius ginčus išspręsti nešališkai, skaidriai ir laiku“.
  • Direktyvoje 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų (Pagrindų direktyva) bendrosios reguliavimo sistemos numatoma sukurti neteismines struktūras ginčams, galintiems kilti tarp šios srities specialistų, spręsti.
  • 2001 m. kovo 13 d. pateiktame direktyvos dėl elektros ir gamtinių dujų rinkos pasiūlyme Komisija aiškiai paragino valstybes nares imtis priemonių, leidžiančių išspręsti ginčus tarp tiekėjų ir klientų, besilaikančių principų, kuriuos ji pati nustatė 1998 m. kovo 30 d. priimtoje rekomendacijoje dėl vartojimo srities ginčų (žr. toliau).

Tam tikrose srityse Komisija nuveikė daugiau, ne vien skatino įgyvendinti alternatyvius ginčų sprendimo būdus. Ji pasistengė pagerinti alternatyvių vartojimo srities ginčų sprendimo būdų kokybę ir padidinti jų veiksmingumą.

viršųviršų

Alternatyvių ginčų sprendimo būdų kokybė

Bendrijos darbuose stengiamasi išskirti dvi dideles alternatyvių ginčų sprendimo būdų, galinčių padėti vartotojams išspręsti tarp jų ir prekybininkų kilusius ginčus, rūšis:

  • Būdai, kai ieškoti susitarimo šalims padeda trečiasis asmuo, oficialiai nepareiškiantis savo pozicijos dėl išeities, kuri galėtų būti pasiūlyta sprendžiant ginčą.

Komisija ėmėsi iniciatyvos užtikrinti, kad taikant neteisminius vartojimo srities ginčų sprendimo būdus būtų laikomasi tam tikrų principų. 2001 m. balandžio 4 d. Komisija paskelbė rekomendaciją dėl tokių ginčų sprendimo būdų, kai trečiasis asmuo tik padeda šalims pačioms rasti tinkamiausią išeitį, nepareikšdamas savo pozicijos dėl jos. Šioje rekomendacijoje skelbiami keturi principai: nešališkumas, skaidrumas, veiksmingumas ir teisingumas.

  • Būdai, kai trečiasis asmuo pats randa išeitį, kurią pasiūlo ginčo šalims:

Komisija ėmėsi iniciatyvos užtikrinti, kad taikant šiuos būdus būtų laikomasi tam tikrų principų.

1998 m. kovo 30 d. ji paskelbė rekomendaciją dėl tokių ginčo sprendimo būdų, kai sprendimą (kurį šalys arba privalo vykdyti, arba ne) priima trečiasis asmuo. Šioje rekomendacijoje kalbama ir apie vartojimo srities ginčų arbitražą. Joje taip pat skelbiami septyni pagrindiniai principai: nepriklausomumas, skaidrumas, suinteresuotųjų šalių dalyvavimas, veiksmingumas, teisėtumas, laisvė ir atstovavimas. Valstybėms narėms buvo pavesta sudaryti už neteisminį vartojimo srities ginčų sprendimą atsakingų institucijų, kurios, jų manymu, atitinka Komisijos rekomendacijoje keliamus reikalavimus, sąrašus. Šie nacionaliniai sąrašai buvo pateikti Komisijai ir yra paskelbti Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato Deutsch - English - français (pranc. Direction générale Santé et protection des consommateurs - DG SANCO) interneto tinklalapyje.

viršųviršų

Alternatyvių ginčų sprendimo būdų veiksmingumas

Komisijos pastangomis buvo sukurti du Europos teisminių institucijų tinklai, kurių bendras tikslas - padėti vartotojams pasinaudoti neteisminiais būdais sprendžiant tarpvalstybinius ginčus tais atvejais, kai prekybininkas yra įsikūręs kitoje valstybėje narėje nei vartotojas. Abu šie tinklai siekia to paties tikslo, tačiau veikia skirtingai:

  • Europos neteisminis tinklas ECC-Net English - tai pagalbą ir informaciją vartotojams teikianti struktūra, sudaryta iš nacionalinių informacijos punktų, įsteigtų kiekvienoje valstybėje narėje, taip pat Norvegijoje ir Islandijoje. Kiekvienas iš šių informacijos punktų yra tarpininkas, leidžiantis gauti informaciją apie 400 institucijų, kurias valstybės narės yra pripažinusios atitinkančiomis reikalavimus, keliamus dviejose Komisijos rekomendacijose dėl principų, taikomų institucijoms, atsakingoms už vartojimo srities ginčų neteisminį sprendimą.
  • Finansinių paslaugų srities ginčų neteisminio sprendimo tinklas FIN-NET Deutsch - English - français jungia apie trisdešimt nacionalinių institucijų, kurios turi jurisdikciją spręsti šio sektoriaus ginčus neteisminiu būdu ir atitinka reikalavimus, keliamus pirmojoje Komisijos rekomendacijoje. FIN-NET tinklas vartotojams, kuriems iškyla sunkumų finansinių paslaugų sektoriuje (bankai, draudimai, investicijos), suteikia tiesioginę galimybę pasinaudoti neteisminiu ginčų sprendimo būdu.

Konkrečių iniciatyvų skatinimas

Be šių norminio pobūdžio darbų, Europos Sąjunga finansiškai remia tam tikras iniciatyvas, ypač tas, kurios siejasi su internetinės prekybos srities ginčų sprendimu. Pavyzdžiui, Komisija finansiškai prisidėjo prie ECODIR English - français projekto (angl. Electronic Consumer Dispute Resolution Platform - Elektroninė vartojimo srities ginčų sprendimo tribūna) įgyvendinimo.

viršųviršų

Informaciniai dokumentai

  • Atsiliepimų į Žaliąją knygą dėl alternatyvių ginčų sprendimo būdų santrauka Deutsch - English - français PDF File (PDF File 120 KB)
  • Žalioji knyga English PDF File (PDF File 280 KB) dėl alternatyvių ginčų, susijusių su civiline ir komercine teise, sprendimo būdų
  • 2003 m. sausio 27 d. Tarybos direktyva Nr. 2002/8/EB, numatanti teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo tarptautiniuose ginčuose pagerinimą nustatant minimalias bendras teisinės pagalbos tokiems ginčams taisykles, susijusias su teisine pagalba ir kitais civilinių bylų nagrinėjimo finansiniais aspektais
  • 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000 ir iš dalies pakeičiantis Reglamentą (EB) Nr. 44/2001 dėl bylų, susijusių su išlaikymu
  • 2000 m. birželio 8 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2000/31/EB dėl kai kurių informacinės visuomenės paslaugų, ypač elektroninės komercijos, teisinių aspektų vidaus rinkoje (Elektroninės komercijos direktyva)
  • Tarybos ir Komisijos bendra deklaracija dansk - Deutsch - ελληνικά - English - español - français - italiano - Nederlands - português - suomi - svenska PDF File (PDF File 61 KB) dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo
  • Direktyva 98/10/EB dėl atvirojo tinklo nuostatos (ONP) taikymo balso telefonijai ir visuotinės telekomunikacijų paslaugos konkurencinėje aplinkoje
  • 2002 m. kovo 7 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2002/21/EB dėl elektroninių ryšių tinklų ir paslaugų bendrosios reguliavimo sistemos (Pagrindų direktyva)
  • Komisijos komunikatas Tarybai ir Europos Parlamentui dėl energijos vidaus rinkos sukūrimo
  • 2001 m. balandžio 4 d. Komisijos rekomendacija dėl neteisminėms įstaigoms, atsakingoms už vartotojų ginčų sprendimą konsensuso pagrindu, taikomų principų
  • 1998 m. kovo 30 d. Komisijos rekomendacija dėl principų, taikomų institucijoms, atsakingoms už neteisminį vartotojų ginčų sprendimą
  • Europos tarpininkų elgesio kodeksas English PDF File (PDF File 118 KB)
  • Pasiūlymas dėl Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl tam tikrų tarpininkavimo aspektų sprendžiant civilinius ir komercinius ginčus

« Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai - Bendro pobūdžio informacija | Bendrijos teisė - Bendro pobūdžio informacija »

viršųviršų

Naujausia redakcija: 06-08-2007

 
  • Bendrijos teisė
  • Tarptautinė teisė

  • Belgija
  • Bulgarija
  • Čekija
  • Danija
  • Vokietija
  • Estija
  • Airija
  • Graikija
  • Ispanija
  • Prancūzija
  • Italija
  • Kipras
  • Latvija
  • Lietuva
  • Liuksemburgas
  • Vengrija
  • Malta
  • Nyderlandai
  • Austrija
  • Lenkija
  • Portugalija
  • Rumunija
  • Slovėnija
  • Slovakija
  • Suomija
  • Švedija
  • Jungtinė Karalystė