Navigation path

Pradžios puslapis Kontaktai Svetainės struktūra

Apie piliečių iniciatyvą

Ieškoti iniciatyvos

Pradėti iniciatyvą

  • RSS
DUK

Bendrieji klausimai apie Europos piliečių iniciatyvą ir atsakymai į juos

  1. Kuo skiriasi Europos piliečių iniciatyva ir peticija?
  2. Ar valstybėse narėse yra piliečių iniciatyvų?
  3. Ar naudodamiesi Europos piliečių iniciatyvos teise piliečiai gali prašyti peržiūrėti Sutartis?
  4. Ar Europos piliečių iniciatyvos organizatoriams skiriamas koks nors ES finansavimas?
  5. Ar galima teikti iniciatyvą, prieštaraujančią kitai pasiūlytai iniciatyvai? Ar galima tą pačią iniciatyvą teikti keletą kartų?
  6. Ar organizatoriai gali atsiimti pasiūlytą piliečių iniciatyvą?

Pasirengimas ir piliečių komiteto steigimas

  1. Pagal taisykles komiteto nariai privalo gyventi 7 skirtingose valstybėse narėse. Ar kai kurie nariai gali turėti tą pačią pilietybę, ar jie turi būti ir 7 skirtingų šalių piliečiai?
  2. Ar ES nepriklausančių šalių piliečiai gali rengti piliečių iniciatyvą arba priklausyti piliečių komitetui?
  3. Kiek metų sulaukę piliečiai gali tapti piliečių komiteto nariais?
  4. Ar piliečiai turi būti įtraukti į rinkėjų sąrašus, kad galėtų būti piliečių komiteto nariais?
  5. Kiek piliečių komiteto narių privaloma nurodyti registruojant pasiūlytą iniciatyvą?
  6. Ar Europos Parlamento nariai gali priklausyti piliečių komitetui?
  7. Koks komiteto kontaktinių asmenų vaidmuo?

Pasiūlytos iniciatyvos registracija

  1. Kokią informaciją būtina pateikti registruojant pasiūlytą iniciatyvą?
  2. Kokia informacija skelbiama šioje svetainėje, įregistravus pasiūlytą iniciatyvą?
  3. Kuria kalba galima registruoti pasiūlytą iniciatyvą?
  4. Ar Komisija verčia pasiūlytas iniciatyvas?
  5. Kokių teisių gynimo priemonių turi piliečių komitetas, jei Komisija atsisako įregistruoti jo pasiūlytą iniciatyvą?
  6. Kur galima rasti informacijos apie pasiūlytas iniciatyvas, kurių Komisija neįregistravo?

Pritarimo pareiškimų rinkimas

  1. Kada organizatoriai gali pradėti rinkti pritarimo savo pasiūlytai iniciatyvai pareiškimus? Kiek laiko jie gali juos rinkti?
  2. Ar organizatoriai gali naudoti tą pačią spausdintinę formą bet kurios ES šalies piliečių parašams rinkti?
  3. Ar formos turi būti oficialiąja valstybės narės, kurioje pritarimo pareiškimai renkami, kalba? Ar yra kokių nors kalbos reikalavimų?
  4. Bent 7 valstybėse narėse turi būti surinktas minimalus reikalaujamas pritarimo pareiškimų skaičius. Kas daroma su valstybėse narėse surinktais pritarimo pareiškimais, jei minimalus skaičius nesurenkamas?
  5. Kokio amžiaus sulaukę ES piliečiai gali pasirašyti iniciatyvą?
  6. Ar ES piliečiai turi būti įtraukti į rinkėjų sąrašus, kad galėtų pasirašyti iniciatyvą?
  7. Ar gali iniciatyvą pasirašyti ES gyvenantys ES nepriklausančių šalių piliečiai?
  8. Jei asmuo yra vienos valstybės narės pilietis, tačiau gyvena kitoje valstybėje narėje, kurioje valstybėje narėje bus įskaičiuojamas jo pritarimo pareiškimas?
  9. Ar iniciatyvą gali pasirašyti už ES ribų gyvenantys ES piliečiai? Kurioje valstybėje narėje bus įskaičiuojami jų pritarimo pareiškimai?
  10. Ar iniciatyvą remiantys piliečiai gali būti tikri, kad jų asmens duomenys nebus naudojami jokiu kitu tikslu?
  11. Ar organizatoriai gali saugoti pasirašiusiųjų duomenis, kad galėtų toliau skleisti informaciją?

Internetinės pritarimo pareiškimų rinkimo sistemos atitikties sertifikato gavimas iš kompetentingos nacionalinės institucijos

  1. Ar piliečiai gali būti tikri, kad pasirašyti iniciatyvą internetu yra saugu?
  2. Ar organizatoriai gali naudotis daugiau kaip viena pritarimo pareiškimų rinkimo sistema (pavyzdžiui, po vieną skirtingose valstybėse narėse)?
  3. Ar organizatoriai gali naudotis viena internetine pritarimo pareiškimų rinkimo sistema visose valstybėse narėse?
  4. Ar organizatoriai gali prašyti atitinkamos nacionalinės institucijos išduoti jų internetinės pritarimo pareiškimų rinkimo sistemos atitikties sertifikatą prieš Komisijoje registruodami savo pasiūlytą iniciatyvą?
  5. Kokia forma organizatoriai gali siųsti internetu surinktus pritarimo pareiškimus kompetentingoms nacionalinėms institucijoms patikrinti?
  6. Kokiomis teisių gynimo priemonėmis gali naudotis organizatoriai, jei kompetentinga nacionalinė institucija neišduoda sertifikato per 1 mėnesį?

Komisijos parengta internetinių pritarimo pareiškimų rinkimo sistemų programinė įranga

  1. Kur galima rasti informacijos apie Komisijos parengtą programinę įrangą ir gaires?
  2. Ar galima modifikuoti Komisijos parengtą programinę įrangą?

Kompetentingų nacionalinių institucijų atliekamas pritarimo pareiškimų tikrinimas

  1. Kokią informaciją pasirašantieji turi nurodyti savo pritarimo pareiškime?
  2. Kaip tikrinami pritarimo pareiškimai?
  3. Kokiomis teisių gynimo priemonėmis gali naudotis organizatoriai, jei kompetentingos nacionalinės institucijos neišduoda sertifikatų per 3 mėnesius?

Iniciatyvos teikimas Komisijai

  1. Ar organizatoriai turi pateikti visus pritarimo pareiškimus Komisijai?

Iniciatyvos nagrinėjimas ir Komisijos atsakymas

  1. Jei atsiliepdama į piliečių iniciatyvą Komisija nuspręs priimti teisės akto pasiūlymą, kas bus daroma toliau?
  2. Kas bus, jei Komisija nuspręs nesiimti veiksmų dėl piliečių iniciatyvos? Ar yra teisių gynimo priemonių?




Bendrieji klausimai apie Europos piliečių iniciatyvą ir atsakymai į juos

  1. Kuo skiriasi Europos piliečių iniciatyva ir peticija?
    Jau ankstesnėmis Sutartimis nustatyta teisė teikti peticiją Europos Parlamentui gerokai skiriasi nuo Lisabonos sutartimi numatytos piliečių iniciatyvos.
    • Teikti peticijas gali Europos Sąjungos piliečiai, taip pat valstybėje narėje gyvenantys fiziniai arba joje registruotąją būstinę turintys juridiniai asmenys pavieniui arba su kitais piliečiais ar asmenimis.
    • Peticijos turi būti susijusios su Sąjungos veiklos sritims priklausančiais klausimais ir turėti tiesioginės įtakos jų pateikėjams (pvz., skundas).
    • Peticijos siunčiamos Europos Parlamentui, kaip tiesioginio atstovavimo piliečiams ES lygmeniu institucijai.
    • Peticijoms nenustatyta oficialių reikalavimų dėl minimalaus parašų skaičiaus arba paramos keliose ES šalyse.
    • Savo ruožtu piliečių iniciatyva piliečiams suteikiama galimybė, jei jiems pakankamai pritariama visoje ES, tiesiogiai raginti Komisiją pateikti naujus teisės aktų pasiūlymus.

    Daugiau apie peticijas Europos Parlamentui.
  2. Ar valstybėse narėse yra piliečių iniciatyvų?

    TAIP, daugumoje valstybių narių yra nacionalinio, regioninio ar vietos lygmens iniciatyvų. Jų taikymo sritis ir procedūra gerokai skiriasi.

    Nacionalinių piliečių iniciatyvų pavyzdžiai
    Austrija, Ispanija, Italija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Portugalija, Rumunija, Slovakija, Slovėnija, Nyderlandai, Vengrija.

    Regioninių piliečių iniciatyvų pavyzdžiai
    Austrija, Ispanija, Švedija, Nyderlandai, Vokietija.

    Vietinių piliečių iniciatyvų pavyzdžiai
    Belgija, Ispanija, Italija, Liuksemburgas, Slovėnija, Švedija, Vengrija, Vokietija.

    Už ES ribų
    Šveicarija, JAV ir kt.

  3. Ar naudodamiesi Europos piliečių iniciatyvos teise piliečiai gali prašyti peržiūrėti Sutartis?

    NE, pagal Sutartį piliečių iniciatyvos gali būti susijusios tik su sritimis, kuriose, piliečių nuomone, Sutartims įgyvendinti reikalingas Sąjungos teisės aktas.

  4. Ar Europos piliečių iniciatyvos organizatoriams skiriamas koks nors ES finansavimas?

    NE, ES finansavimas tam neskiriamas.

  5. Ar galima teikti iniciatyvą, prieštaraujančią kitai pasiūlytai iniciatyvai? Ar galima tą pačią iniciatyvą teikti keletą kartų?

    TAIP, taisyklėse nėra nustatyta jokių apribojimų.

  6. Ar organizatoriai gali atsiimti pasiūlytą piliečių iniciatyvą?

    TAIP, bet kuriuo metu, kol pritarimo pareiškimai neišsiųsti tikrinti kompetentingoms nacionalinėms institucijoms.

    Atsiėmimas yra galutinis. Jei pasiūlytą inciatyvą atsiimsite, šio veiksmo nebus galima atšaukti, o visi surinkti pritarimo pareiškimai taps negaliojančiais.

    Atsiimtas iniciatyvas (jos bus taip pažymėtos) bus galima matyti šioje svetainėje nebeaktualių iniciatyvų skyrelyje.

Pasirengimas ir piliečių komiteto steigimas

  1. Pagal taisykles komiteto nariai privalo gyventi 7 skirtingose valstybėse narėse. Ar kai kurie nariai gali turėti tą pačią pilietybę, ar jie turi būti ir 7 skirtingų šalių piliečiai?

    Atsižvelgiama tik į jų gyvenamąją šalį. Jie gali būti tos pačios arba skirtingų šalių piliečiai.

  2. Ar ES nepriklausančių šalių piliečiai gali rengti piliečių iniciatyvą arba priklausyti piliečių komitetui?

    NE, piliečių komiteto nariai privalo būti ES piliečiai (kurios nors valstybės narės piliečiai).

  3. Kiek metų sulaukę piliečiai gali tapti piliečių komiteto nariais?

    Piliečiai turi būti sulaukę 18 metų, išskyrus Austrijos piliečius arba gyventojus, kurie gali būti 16 metų (t. y. būti tokio amžiaus, kad galėtų balsuoti Europos Parlamento rinkimuose).

  4. Ar piliečiai turi būti įtraukti į rinkėjų sąrašus, kad galėtų būti piliečių komiteto nariais?

    NE, jie tik turi būti tokio amžiaus, kad galėtų balsuoti Europos Parlamento rinkimuose (žr. ankstesnį klausimą).

  5. Kiek piliečių komiteto narių privaloma nurodyti registruojant pasiūlytą iniciatyvą?

    Komisija nagrinės informaciją tik apie 7 narius, gyvenančius 7 skirtingose valstybėse narėse (Europos Parlamento nariai neįskaitomi). Todėl registracijos formoje turi būti nurodyti tik tie 7 nariai.

  6. Ar Europos Parlamento nariai gali priklausyti piliečių komitetui?

    TAIP, bet jie negali būti įskaičiuojami į minimalų 7 piliečių, gyvenančių 7 skirtingose valstybėse narėse, skaičių. Todėl jie negali būti tarp 7 narių, nurodytų registracijos formoje.

  7. Koks komiteto kontaktinių asmenų vaidmuo?

    Kontaktiniai asmenys – atstovas ir jo pavaduotojas – yra įgalioti kalbėti ir veikti komiteto vardu.

    Jie palaiko ryšius tarp komiteto ir Europos Komisijos visos procedūros metu, visų pirma tvarko visos informacijos, susijusios su jų pasiūlyta iniciatyva, pateikimą Komisijai.

    Jie abu galės naudotis organizatoriaus paskyra ir gaus visą korespondenciją iš Komisijos.

Pasiūlytos iniciatyvos registracija

  1. Kokią informaciją būtina pateikti registruojant pasiūlytą iniciatyvą?
    • Pasiūlytos piliečių iniciatyvos pavadinimą (ne daugiau kaip 100 ženklų)
    • Dalyką (ne daugiau kaip 200 ženklų)
    • Pasiūlytos piliečių iniciatyvos, dėl kurios Komisija raginama imtis veiksmų, tikslų aprašą (ne daugiau kaip 500 ženklų)
    • Sutarčių nuostatas, kurias organizatoriai laiko svarbiomis pasiūlytai iniciatyvai
    • 7 piliečių komiteto narių asmens duomenis (visus vardus ir pavardes, pašto adresus, pilietybes ir gimimo datas), nurodant atstovą ir pavaduotoją bei jų el. pašto adresus
    • dokumentus, kuriais įrodomi kiekvieno iš 7 piliečių komiteto narių visi vardai ir pavardės, pašto adresai, pilietybės ir gimimo datos,
    • Visus pasiūlytos piliečių iniciatyvos finansavimo ir paramos jai šaltinius (žinomus registracijos metu) nurodant visas rėmėjų skiriamas ne mažesnes kaip 500 eurų per metus sumas arba tokios vertės paramą

    Organizatoriai gali pateikti:
    • jų pasiūlytai iniciatyvai skirtos interneto svetainės adresą (jei ji yra),
    • priedą (ne didesnį kaip 5 MB), kuriame pateikiama išsamesnės informacijos apie pasiūlytos piliečių iniciatyvos dalyką, tikslus ir priežastis,
    • teisės akto projektą (ne didesnį kaip 5 MB).
  2. Kokia informacija skelbiama šioje svetainėje, įregistravus pasiūlytą iniciatyvą?

    Visas su pasiūlyta iniciatyva susijęs turinys (pavadinimas, dalykas, tikslai, Sutarčių nuostatos, kurias organizatoriai laiko svarbiomis, ir bet kokia kita pateikta informacija) bei paramos ir finansavimo šaltiniai.

    Iš organizatorių asmens duomenų skelbiami tik jų visi vardai ir pavardės bei kontaktinių asmenų (atstovo ir pavaduotojo) el. pašto adresai.

    Daugiau informacijos pateikiama pareiškime apie privatumo apsaugą.

  3. Kuria kalba galima registruoti pasiūlytą iniciatyvą?
    Gali būti vartojama bet kuri oficialioji ES kalba.
  4. Ar Komisija verčia pasiūlytas iniciatyvas?

    NE, už savo pasiūlytos iniciatyvos vertimą į norimas kalbas atsakingi organizatoriai.

    Patvirtinus registraciją viena oficialiąja kalba, organizatoriai gali pateikti Komisijai savo pasiūlytos iniciatyvos (bent pavadinimo, dalyko ir tikslų) vertimus į kitas oficialiąsias ES kalbas. Prieš įkeldama juos į registrą, Komisija patikrins, ar nėra akivaizdžių esminių skirtumų tarp originalo kalba rašytų ir verstų pavadinimo, dalyko ir tikslų.
  5. Kokių teisių gynimo priemonių turi piliečių komitetas, jei Komisija atsisako įregistruoti jo pasiūlytą iniciatyvą?

    Sprendimas dėl registravimo grindžiamas teisiškai, todėl jį galima užginčyti. Jei Komisija atsisakys registruoti, ji praneš organizatoriams apie priežastis ir visas teismines bei neteismines teisių gynimo priemones, kurių jie gali imtis.

    Be kita ko, jie galės iškelti bylą ES Teisingumo Teisme arba pateikti skundą Europos ombudsmenui (pasiskųsti dėl netinkamo administravimo).
  6. Kur galima rasti informacijos apie pasiūlytas iniciatyvas, kurių Komisija neįregistravo?

    Neigiami Komisijos atsakymai į prašymus įregistruoti pasiūlytas iniciatyvas, kurios neatitiko Reglamente dėl piliečių iniciatyvos nustatytų registracijos sąlygų, pateikiami čia.

Pritarimo pareiškimų rinkimas

  1. Kada organizatoriai gali pradėti rinkti pritarimo savo pasiūlytai iniciatyvai pareiškimus? Kiek laiko jie gali juos rinkti?
    Tai jie gali pradėti daryti dieną, kurią gauna patvirtinimą, kad Komisija įregistravo jų pasiūlytą iniciatyvą.

    Nuo pasiūlytos iniciatyvos įregistravimo dienos organizatoriai turi vienus metus pritarimo pareiškimams rinkti.

  2. Ar organizatoriai gali naudoti tą pačią spausdintinę formą bet kurios ES šalies piliečių parašams rinkti?

    NE, organizatoriai turi naudoti atskiras formas priklausomai nuo pasirašančiųjų valstybės narės. Tai reiškia, kad visi vieną formą pasirašę asmenys turi būti iš tos pačios valstybės narės.

    Kiekvienoje formoje organizatoriai pirmiausia turi nurodyti valstybę narę, kuriai ji bus siunčiama. Šioje formoje gali pasirašyti tik piliečiai, turintys teisę pritarti iniciatyvai toje valstybėje narėje.

  3. Ar formos turi būti oficialiąja valstybės narės, kurioje pritarimo pareiškimai renkami, kalba? Ar yra kokių nors kalbos reikalavimų?

    Organizatoriai gali rinkti pareiškimus bet kurioje valstybėje narėje bet kuria oficialiąja ES kalba.

    Tačiau formoje pateikiama informacija apie pasiūlytą iniciatyvą (reglamento III priedo 5–7 punktai) turi būti viena iš kalbų, kuriomis pasiūlyta iniciatyva skelbiama šioje svetainėje.

  4. Bent 7 valstybėse narėse turi būti surinktas minimalus reikalaujamas pritarimo pareiškimų skaičius. Kas daroma su valstybėse narėse surinktais pritarimo pareiškimais, jei minimalus skaičius nesurenkamas?

    Žinoma, šie pritarimo pareiškimai bus įtraukti į bendrą pasirašiusiųjų skaičių, kad būtų pasiektas tikslas – 1 milijonas parašų, tačiau atitinkamos valstybės narės nebus įskaičiuojamos į reikiamą valstybių narių ketvirtadalį.

  5. Kokio amžiaus sulaukę ES piliečiai gali pasirašyti iniciatyvą?

    Piliečiai turi būti sulaukę 18 metų, išskyrus Austrijos piliečius arba gyventojus, kurie gali būti 16 metų (t. y. būti tokio amžiaus, kad galėtų balsuoti Europos Parlamento rinkimuose).

  6. Ar ES piliečiai turi būti įtraukti į rinkėjų sąrašus, kad galėtų pasirašyti iniciatyvą?

    NE, jie tik turi būti tokio amžiaus, kad galėtų balsuoti Europos Parlamento rinkimuose (žr. ankstesnį klausimą).

  7. Ar gali iniciatyvą pasirašyti ES gyvenantys ES nepriklausančių šalių piliečiai?

    NE, pasirašyti gali tik ES piliečiai (kurios nors valstybės narės piliečiai).

  8. Jei asmuo yra vienos valstybės narės pilietis, tačiau gyvena kitoje valstybėje narėje, kurioje valstybėje narėje bus įskaičiuojamas jo pritarimo pareiškimas?
    Priklausomai nuo to, kokių duomenų reikalauja šios valstybės narės, šis asmuo gali turėti galimybę pasirinkti vieną iš šių valstybių narių, tačiau pasirašyti vieną inicityvą jis gali tik kartą. Jo pritarimo pareiškime pateikti duomenys (pvz., paso arba gyventojo kortelės numeris) lems, kurioje valstybėje narėje bus įskaičiuojamas jo pritarimo pareiškimas.
    Pavyzdys
    Estijoje gyvenantis austras gali:
    • užpildyti formą, kuri bus tikrinama Estijoje, todėl jo parašas bus įskaičiuojamas Estijoje: nurodyti visus savo vardus, pavardes, adresą, gimimo datą ir vietą bei pilietybę,
    • arba užpildyti formą, kuri bus tikrinama Austrijoje, todėl jo parašas bus įskaičiuojamas Austrijoje: be pirmiau nurodytų duomenų, pateikti ir Austrijos pripažįstamą asmens tapatybės dokumento numerį, kaip nurodoma reglamento III priedo C dalyje, (paso arba tapatybės kortelės numerį).

    Bet kuriuo atveju piliečiai gali pasirašyti iniciatyvą tik kartą.
  9. Ar iniciatyvą gali pasirašyti už ES ribų gyvenantys ES piliečiai? Kurioje valstybėje narėje bus įskaičiuojami jų pritarimo pareiškimai?

    Tai priklauso nuo valstybės narės, kurios piliečiai jie yra.

    Priklausomai nuo valstybių narių reikalavimų, jie gali turėti teisę pasirašyti arba ne. Taip yra dėl to, kad kai kurios valstybės narės negali patikrinti ne ES gyvenančių savo piliečių pritarimo pareiškimų.

    Tų asmenų, kurie turės galimybę pasirašyti, pritarimo pareiškimai bus įskaičiuojami valstybėje narėje, kurios piliečiai jie yra.

  10. Ar iniciatyvą remiantys piliečiai gali būti tikri, kad jų asmens duomenys nebus naudojami jokiu kitu tikslu?

    Reglamentu dėl piliečių iniciatyvos užtikrinama, kad visos susijusios šalys – organizatoriai, valstybės narės ir Komisija – iki galo užtikrintų duomenų apsaugą rengdami piliečių iniciatyvas ir imdamiesi tolesnių su jomis susijusių veiksmų.

    Asmens duomenys piliečių iniciatyvos tikslais bus tvarkomi laikantis galiojančių asmens duomenų apsaugos teisės aktų. Kaip duomenų valdytojai, organizatoriai už visą padarytą žalą atsakys pagal taikytiną nacionalinę teisę ir jiems bus taikomos atitinkamos sankcijos už bet kokius reglamento pažeidimus.

  11. Ar organizatoriai gali saugoti pasirašiusiųjų duomenis, kad galėtų toliau skleisti informaciją?

    Ne oficialioje pritarimo pareiškimo formoje: pasirašančiųjų duomenys gali būti naudojami tik paramos pasiūlytai iniciatyvai tikslu, kaip numatyta Reglamento dėl piliečių iniciatyvos 12 straipsnio 3 dalyje. Tačiau organizatoriai gali atskirai paprašyti pasirašiusiųjų kontaktinių duomenų, kad galėtų juos informuoti, su sąlyga, kad laikomasi duomenų apsaugos teisės aktų.

Internetinės pritarimo pareiškimų rinkimo sistemos atitikties sertifikato gavimas iš kompetentingos nacionalinės institucijos

  1. Ar piliečiai gali būti tikri, kad pasirašyti iniciatyvą internetu yra saugu?

    Rinkti pritarimo pareiškimų internetu negalima pradėti tol, kol atitinkama nacionalinė institucija neišdavė organizatorių internetinės pritarimo pareiškimų rinkimo sistemos atitikties sertifikato.

    Prieš išduodant sertifikatą patikrinama, ar sistema atitinka minimalius saugumo ir techninius reikalavimus, nustatytus Reglamento dėl piliečių iniciatyvos 6 straipsnyje. Tuo tikslu valdžios institucijos turi patikrinti, ar sistema atitinka išsamias technines specifikacijas, nustatytas Komisijos įgyvendinimo reglamente (ES) Nr. 1179/2011, kuriuo pagal Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (ES) Nr. 211/2011 dėl piliečių iniciatyvos nustatomos internetinių pritarimo pareiškimų rinkimo sistemų techninės specifikacijos.

    Tai taikoma ir organizatoriams naudojant Komisijos parengtą atvirąją programinę įrangą.

  2. Ar organizatoriai gali naudotis daugiau kaip viena pritarimo pareiškimų rinkimo sistema (pavyzdžiui, po vieną skirtingose valstybėse narėse)?

    TAIP, bet kiekvienai sistemai turės būti išduotas atskiras sertifikatas.

  3. Ar organizatoriai gali naudotis viena internetine pritarimo pareiškimų rinkimo sistema visose valstybėse narėse?

    TAIP, šiai sistemai sertifikatas turės būti išduodamas tik kartą, ir tai daryti turės tos valstybės narės, kurioje duomenys bus saugomi, valdžios institucija.

  4. Ar organizatoriai gali prašyti atitinkamos nacionalinės institucijos išduoti jų internetinės pritarimo pareiškimų rinkimo sistemos atitikties sertifikatą prieš Komisijoje registruodami savo pasiūlytą iniciatyvą?

    TAIP, tačiau prašydami sertifikato jie turės nurodyti tikslų savo pasiūlytos iniciatyvos pavadinimą.

    Tačiau internetinės pritarimo pareiškimų rinkimo sistemos atitikties sertifikato išdavimas neturi įtakos Komisijos sprendimui dėl atitinkamos pasiūlytos iniciatyvos registravimo.

  5. Kokia forma organizatoriai gali siųsti internetu surinktus pritarimo pareiškimus kompetentingoms nacionalinėms institucijoms patikrinti?

    Organizatoriai gali siųsti popierinius arba elektroninius pritarimo pareiškimus kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. Internetu renkami pritarimo pareiškimai gali būti arba atspausdinti ir siunčiami popieriuje, arba siunčiami elektroniniu būdu naudojantis saugiomis priemonėmis, pavyzdžiui, užšifruotomis rinkmenomis CD-ROM. XML rinkmenos taip pat galėtų būti naudojamos, jei jas priima atitinkamos nacionalinės institucijos. Naudojantis Komisijos parengta programine įranga pritarimo pareiškimus galima eksportuoti XML formatu.

  6. Kokiomis teisių gynimo priemonėmis gali naudotis organizatoriai, jei kompetentinga nacionalinė institucija neišduoda sertifikato per 1 mėnesį?

    Organizatoriai gali naudotis nacionaliniu lygmeniu suteikiamomis teisių gynimo priemonėmis. Jie gali reikalauti atlyginti žalą kreipdamiesi į nacionalines administracines arba teismines institucijas (įskaitant nacionalinį arba regioninį ombudsmeną).

    Be to, organizatoriai gali pateikti skundą Europos Komisijai dėl ES teisės netaikymo.

Komisijos parengta internetinių pritarimo pareiškimų rinkimo sistemų programinė įranga

  1. Kur galima rasti informacijos apie Komisijos parengtą programinę įrangą ir gaires?

    Naujausia programinės įrangos laida paskelbta interneto svetainėje JoinUp. Joje galite rasti ir ankstesnes laidas bei visą naudingą informaciją ir dokumentus, kuriuos galima parsisiųsdinti ir kurie padės tvarkyti programinę įrangą (dokumentai pateikiami skyrelyje E. biblioteka). Be to, skyreliuose Forumai ir Naujienos ir tinklaraščiai galite užduoti klausimus apie programinę įrangą ir rasti atsakymus į kitų naudotojų pateiktus klausimus.

  2. Ar galima modifikuoti Komisijos parengtą programinę įrangą?

    Komisijos parengta programinė įranga sudaro galimybę naudotis visomis pritarimo pareiškimų rinkimo internetu funkcijomis pagal Reglamentu dėl piliečių iniciatyvos nustatytas taisykles. Tačiau organizatoriai gali norėti modifikuoti jos elementus, kad geriau ją pritaikytų prie savo poreikių ir pageidavimų. Tai atviroji programinė įranga, todėl visi jos elementai gali būti modifikuojami.

    Tačiau jei organizatoriai nori naudotis modifikuota programinės įrangos versija, jie privalo užtikrinti, kad ji ir toliau atitiktų Reglamento dėl piliečių iniciatyvos 6 straipsnio 4 dalį ir jį įgyvendinančias technines specifikacijas (Komisijos įgyvendinimo reglamentą (ES) Nr. 1179/2011).

    Atkreipkite dėmesį į tai, kad jei modifikuojama kuri nors iš pagrindinių programinės įrangos ypatybių, negali būti užtikrinta, kad naudojant programinę įrangą bus laikomasi pirmiau nurodytų nuostatų, todėl kompetentinga nacionalinė institucija vykdys sertifikavimo procedūrą taip, tarsi rengiant sistemą nebūtų buvę naudojamasi Komisijos parengta programine įranga (programinė įranga pakuota naudojant maišųjį kodą, kurį valdžios institucija gali patikrinti, kad įsitikintų, jog tvirtinti pateikta versija nebuvo modifikuota). Tačiau duomenų bazės lygmens elementai (pvz., įvestų duomenų automatinio pripažinimo procedūros taisyklės) gali būti modifikuojami ir dėl to nekyla grėsmės, kad bus nesilaikoma reglamento.

Kompetentingų nacionalinių institucijų atliekamas pritarimo pareiškimų tikrinimas

  1. Kokią informaciją pasirašantieji turi nurodyti savo pritarimo pareiškime?

    Duomenys priklauso nuo jų valstybės narės. Taip yra dėl to, kad valstybės narės atsako už pasirašytų pritarimo pareiškimų galiojimo tikrinimą ir už kiekvienoje šalyje surinktų galiojančių pritarimo pareiškimų skaičiaus patvirtinimą. Todėl prašoma nurodyti tokius duomenis, kokie, valstybių narių manymu, yra būtini siekiant patikrinti pritarimo pareiškimą.

    Reikalaujami duomenys gali būti vardas ir pavardė, adresas, gimimo data ir vieta, pilietybė, o keliose valstybėse narėse – ir asmens kodas.

    Kai kurios valstybės narės nereikalauja dalies šios informacijos (pavyzdžiui, viso adreso, gimimo vietos ir datos).

    Visa informacija nurodyta dviejuose pritarimo pareiškimo formų modeliuose, pateiktuose Reglamento dėl piliečių iniciatyvos III priede (A ir B dalyse).

    III priedo C dalyje nurodoma, kokius dokumentus ir (arba) kodą pripažįsta valstybės narės, kuriose reikalaujama nurodyti asmens kodą.

  2. Kaip tikrinami pritarimo pareiškimai?

    Organizatoriai turi siųsti pritarimo pareiškimų formas kompetentingoms nacionalinėms institucijoms. Jos atliks tinkamus patikrinimus, kad patvirtintų surinktų galiojančių pritarimo pareiškimų skaičių. Šie patikrinimai gali būti grindžiami atsitiktine atranka.

  3. Kokiomis teisių gynimo priemonėmis gali naudotis organizatoriai, jei kompetentingos nacionalinės institucijos neišduoda sertifikatų per 3 mėnesius?

    Organizatoriai gali naudotis nacionaliniu lygmeniu suteikiamomis teisių gynimo priemonėmis. Jie gali reikalauti atlyginti žalą kreipdamiesi į nacionalines administracines arba teismines institucijas (įskaitant nacionalinį arba regioninį ombudsmeną).

    Be to, organizatoriai gali pateikti skundą Europos Komisijai dėl ES teisės netaikymo.

Iniciatyvos teikimas Komisijai

  1. Ar organizatoriai turi pateikti visus pritarimo pareiškimus Komisijai?

    NE, jie tik naudodamiesi šioje svetainėje esančia savo organizatoriaus paskyra turi nusiųsti teikimo formą ir visų sertifikatų, kuriuos jie gavo iš kompetentingų nacionalinių valdžios institucijų ir kuriais patvirtinama, kad jie surinko reikalaujamą paramos pareiškimų skaičių, kopijas.

Iniciatyvos nagrinėjimas ir Komisijos atsakymas

  1. Jei atsiliepdama į piliečių iniciatyvą Komisija nuspręs priimti teisės akto pasiūlymą, kas bus daroma toliau?

    Komisijos pasiūlymas turės būti teikiamas laikantis atitinkamos teisėkūros procedūros.

    Kad pasiūlymas taptų teisės aktu, jį turės išnagrinėti, o tada priimti teisės aktų leidėjai (paprastai Europos Parlamentas ir Taryba arba tam tikrais atvejais tik Taryba).

  2. Kas bus, jei Komisija nuspręs nesiimti veiksmų dėl piliečių iniciatyvos? Ar yra teisių gynimo priemonių?

    NE, skirtingai nuo sprendimų dėl registravimo, šis sprendimas grindžiamas Komisijos atliekama iniciatyvos esmės politine analize ir jo apskųsti negalima.

    Piliečių iniciatyva – tai iniciatyva į darbotvarkę įtraukti tam tikrus klausimus, kuria Komisija įpareigojama atidžiai apsvarstyti piliečių prašymus, tačiau Komisija neprivalo dėl jos imtis veiksmų.

    Tačiau Komisija turės aiškiai nurodyti motyvus, kodėl nusprendė nesiimti veiksmų.