Navigation path

Pradžios puslapis Kontaktai Svetainės struktūra

Apie piliečių iniciatyvą

Ieškoti iniciatyvos

Pradėti iniciatyvą

  • RSS
Dažnai užduodami klausimai apie ES kompetenciją ir Europos Komisijos įgaliojimus




ES kompetencija

  1. Kokios yra ES kompetencijos sritys? Kur jos apibrėžtos?

    Europos Sąjungos kompetencija apibrėžta ES Sutartyse (Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 2–6 straipsniuose).

    Išimtinė kompetencija
    (žr. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 3 straipsnį)
    Pasidalijamoji kompetencija
    (žr. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 4 straipsnį)
    Kompetencija remti, koordinuoti arba papildyti valstybių narių veiksmus
    (žr. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 6 straipsnį)
    Kompetencija imtis priemonių, kuriomis remdamosi ES valstybės narės privalo koordinuoti politiką
    (žr. Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 5 straipsnį)
    • muitų sąjunga
    • vidaus rinkos veikimui būtinų konkurencijos taisyklių nustatymas
    • pinigų politika valstybėms narėms, kurių valiuta yra euras
    • biologinių jūrų išteklių išsaugojimas pagal bendrąją žuvininkystės politiką
    • bendroji prekybos politika
    • tarptautinių susitarimų sudarymas
      • kai juos sudaryti reikalaujama įstatymo galią turinčiu ES aktu
      • kai juos sudaryti būtina, kad ES galėtų naudotis savo vidaus kompetencija
      • jei jų sudarymas gali daryti poveikį bendroms taisyklėms ar pakeisti jų taikymo sritį.
    Šių sričių teisiškai įpareigojančiais ES teisės aktais negali būti derinami nacionaliniai įstatymai ar kiti teisės aktai.

    Europos Sąjungos sutartimi ES taip pat suteikiama kompetencija apibrėžti ir įgyvendinti bendrąją užsienio ir saugumo politiką, įskaitant laipsnišką bendrosios gynybos politikos formavimą.

    Pastaba. Daugumoje politikos sričių, kuriose ES gali veikti, Komisijai suteikti įgaliojimai teikti teisės aktų pasiūlymus. Tačiau kai kurių sričių politikoje – kaip antai bendrojoje užsienio ir saugumo – Komisija tokių įgaliojimų neturi.

  2. Kokios yra įvairios ES kompetencijos kategorijos?
    ES kompetencija skirstoma į tris kategorijas:
  3. Ką reiškia pasidalijamoji kompetencija?

    Pasidalijamoji kompetencija reiškia, kad ir ES, ir jos valstybės narės gali priimti teisiškai privalomus tam tikros srities aktus.

    Tačiau valstybės narės gali tai daryti tik tuo atveju, jei ES nepasinaudojo savo kompetencija arba aiškiai nustojo ja naudotis.

  4. Ar ES kompetencijai priklauso derinti valstybėse narėse galiojančius tų sričių, kuriose ES gali remti, koordinuoti arba papildyti valstybių narių veiksmus, teisės aktus?

    NE, teisiškai privalomais šių sričių Sąjungos aktais negali būti derinami nacionaliniai įstatymai ar kiti teisės aktai.

Europos Komisijos įgaliojimai siūlyti Sąjungos teisės aktą

  1. Kas yra Sąjungos teisės aktas?

    ES teisės aktai yra įstatymo galią turintys arba jos neturintys aktai, kuriuos priima ES institucijos.

    ES institucijos gali priimti penkių rūšių teisės aktus.

    Teisiškai privalomi aktai
    • reglamentai
    • direktyvos
    • sprendimai

    Neprivalomi teisės aktai
    • rekomendacijos
    • nuomonės

    Daugiau informacijos rasite Sutarties dėl ES veikimo 288 straipsnyje.

  2. Koks Komisijos vaidmuo ES teisėkūros procese?

    ES teisėkūros procese Komisija teikia Sąjungos teisės akto pasiūlymą. Kad šis taptų teisės aktu, jį turi priimti teisės aktų leidėjas. Dauguma atvejų teisės aktų leidėjas yra Europos Parlamentas ir Taryba. Kai kuriais atvejais – tik vienas iš jų.

    Piliečių iniciatyva Komisija raginama pasiūlyti teisės aktą. Jei Komisija nuspręs tai padaryti, kad pasiūlymas taptų teisės aktu, jį turės priimti teisės aktų leidėjas.

    Daugiau informacijos apie ES sprendimų priėmimo tvarką rasite skyrelyje „Kaip priimami ES sprendimai“.

  3. Ar Komisija gali siūlyti visų ES kompetencijai priklausančių sričių teisės aktus?

    NE, pavyzdžiui, ES kompetencijai priklauso bendroji užsienio ir saugumo politika, bet Komisija neturi įgaliojimų siūlyti šios srities teisės aktų.

  4. Kuriais atvejais Komisija gali teikti teisės akto pasiūlymą?
    • Visais atvejais, kai ES teisės aktas priimamas taikant teisėkūros procedūrą (įprastą arba specialią), jei Sutartyse nenumatyta kitaip,
    • IR
    • visais atvejais, kai Sutartyse aiškiai nustatyta, kad Komisija atsakinga už teisės akto siūlymą.
  5. Kas yra įprasta teisėkūros procedūra? Ar Komisija atsakinga už pasiūlymo teikimą pagal šią procedūrą?

    Tai standartinė sprendimų priėmimo procedūra, taikoma daugumai ES politikos sričių.

    Ji dar vadinama bendro sprendimo procedūra, nes ją taikant reglamentus, direktyvas ar sprendimus bendrai priima Europos Parlamentas ir Taryba (žr. Sutarties dėl ES veikimo 294 straipsnį). Nė viena institucija (nei Europos Parlamentas, nei Taryba) negali teisės akto priimti viena.

    Komisija atsakinga už teisės akto pasiūlymo teikimą Europos Parlamentui ir Tarybai.

    Daugiau apie įprastą teisėkūros procedūrą

  6. Kas yra speciali teisėkūros procedūra? Ar Komisija atsakinga už pasiūlymo teikimą pagal šios rūšies procedūrą?

    Specialios teisėkūros procedūros taikomos tam tikrais Sutartyse aiškiai nurodytais atvejais, kai Europos Parlamentas priima reglamentą, direktyvą ar sprendimą dalyvaujant Tarybai arba tai daro Taryba dalyvaujant Europos Parlamentui (Sutarties dėl ES veikimo 289 straipsnio 2 dalis).

    Specialios teisėkūros procedūros nevienodos – tai priklauso nuo klausimo.

    Už teisės akto pasiūlymo pateikimą teisės aktų leidėjui (Europos Parlamentui ir Tarybai) atsakinga Komisija, išskyrus tuos atvejus, kai Sutartyse numatyta kitaip.

  7. Ar yra kitų (ne teisėkūros) procedūrų, pagal kurias galima priimti Sąjungos teisės aktą (kitą nei įstatymo galią turintį aktą) remiantis Komisijos pasiūlymu?

    TAIP, jų priėmimo procedūra kiekvienu konkrečiu atveju apibrėžta Sutartyse.

    Šie aktai priimami remiantis Komisijos pasiūlymu tik tuo atveju, kai tai numatyta Sutartyse.