2007–2013 m. kaimo plėtros politika

Kam reikalinga kaimo plėtros politika?

Europos Sąjunga aktyviai vykdo kaimo plėtros politiką, kuri padeda daug nuveikti kaimo vietovių bei jose gyvenančių ir dirbančių žmonių labui.

Kaimo vietovės yra labai svarbi ES teritorijos ir tapatybės dalis. Nustatyta, kad daugiau kaip 91 % ES teritorijos užima kaimo vietovės, kuriose gyvena daugiau kaip 56 % ES gyventojų. Be to, šios vietovės žavi kraštovaizdžio grožiu ir įvairove – kalnais ir stepėmis, besidriekiančiais miškais ir laukų platybėmis.

Daugeliui ES kaimo vietovių tenka spręsti sudėtingus uždavinius. Kai kurios žemės ūkio ir miškininkystės įmonės dar turi pasistengti, kad taptų konkurencingos. Vidutinės pajamos vienam asmeniui kaimo regionuose paprastai yra mažesnės, baziniai įgūdžiai prastesni, o paslaugų sektorius mažiau išvystytas negu miestuose ir miesteliuose. Be to, rūpinimasis kaimu dažnai nepigiai kainuoja.

Kita vertus, Europos kaimo vietovės naudingos daugeliu aspektų. Iš jų gauname svarbiausių žaliavų. Jei jomis rūpinamės, galime gėrėtis jų grožiu, jose ilsėtis ir pramogauti. Šios vietovės yra ES plaučiai, tad jos svarbios ir kovojant su klimato kaita. Be to, daug kas norėtų šiose vietovėse dirbti ir gyventi, jei galėtų naudotis reikalingomis paslaugomis ir infrastruktūra.

Vadinasi ES Lisabonos strategija dėl augimo ir darbo vietų bei Geteborgo strategija dėl tvaraus vystymosi kaimui yra ne mažiau aktualios negu miestui.

ES kaimo plėtros politika siekiama spręsti kaimo vietovėms tenkančius uždavinius ir vystyti šių vietovių potencialą.

Kodėl reikia, kad kaimo plėtros politika būtų bendra?

Teoriškai ES valstybės narės galėtų nuspręsti ir vykdyti visiškai savarankišką kaimo plėtros politiką. Vis dėlto tai įgyvendinti praktiškai sunkiai pavyktų. Ne visos ES šalys galėtų skirti pakankamai lėšų reikiamai politikai vykdyti. Be to, daugelis klausimų, sprendžiamų vykdant kaimo plėtros politiką, yra aktualūs daugeliui žmonių, o ne tik tam tikrai valstybei ar regionui (pavyzdžiui, tarša yra daugelio šalių problema, o aplinkos tausojimas apskritai tapo Europos ir tarptautinis reikalas). Kaimo plėtros politika susijusi ir su kitų rūšių politika, rengiama ES lygmeniu.

Todėl ES vykdo bendrą kaimo plėtros politiką. Nepaisant to, nemažai atsakomybės už ją tenka atskiroms valstybėms narėms ir regionams.

Ši politika iš dalies finansuojama iš ES biudžeto. Kitą dalį lėšų skiria valstybės narės ir regionai.

Kaimo plėtros politikos struktūra

Svarbiausios 2007–2013 m. kaimo plėtros politiką reglamentuojančios taisyklės ir valstybėms narėms bei regionams numatytos politinės priemonės išdėstytos Tarybos reglamente (EB) Nr. 1698/2005.

Pagal šį Reglamentą 2007–2013 m. daugiausia dėmesio bus skiriama trims kaimo plėtros politikos kryptims:

• žemdirbystės ir miškininkystės sektorių konkurencingumui didinti;
  
  
• aplinkai ir kaimo kraštovaizdžiui gerinti;
  
  
• gyvenimo kokybei kaimo vietovėse ir įvairesnei kaimo ekonomikai užtikrinti.

Kad būtų užtikrinta pusiausvyra, valstybės narės ir regionai įpareigoti savo lėšas, skirtas kaimo plėtrai, paskirstyti visoms trims kryptims.

Be to, reikalaujama, kad dalis lėšų būtų skiriama projektams, susijusiems su Bendrijos iniciatyvomis „Leader“. Pagal „Leader“ metodą kaimo plėtrai atliekami atskiri projektai, kuriuos parengia ir vykdo vietos partneriai ir kuriais siekiama spręsti konkrečias vietos problemas.

Iki 2007 m. kiekviena valstybė narė (arba regionas, kai galios deleguojamos regionams) turėjo parengti kaimo plėtros programą, kurioje būtų konkrečiai nurodyta, kiek lėšų kokioms priemonėms bus išleidžiama 2007–2013 m.

2007–2013 m. daugiau dėmesio skiriama pastangoms visos ES kaimo plėtros strategijos nuoseklumui užtikrinti. To siekiama naudojant nacionalinės strategijos planus, kurie būtinai turi būti grindžiami ES strateginėmis gairėmis.

Taikant šią metodiką būtų galima:

• nustatyti sritis, kuriose ES teikiama parama kaimo plėtrai yra vertingiausia visos ES mastu;
  
  
• susieti pagrindinius ES prioritetus (pavyzdžiui, Lisabonos ir Geteborgo strategijose nustatytus prioritetus);
  
  
• užtikrinti suderinamumą su kitų sričių, ypač ekonominės sanglaudos ir aplinkos, ES politika;
  
  
• lengviau įgyvendinti į rinką orientuotą naująją BŽŪP ir su ja susijusias būtinas pertvarkymo priemones senosiose ir naujosiose valstybėse narėse.

Pradžia

Teisės aktai

Stebėjimas ir vertinimas

Neprioritetinės sritys

Užimtumas

Leidiniai

INFORMACIJA APIE ŠALIS

2000-2006 m. kaimo plėtros politika

Leader+

"Europe's rural areas in action: Facing the challenges of tomorrow", 16 - 17 October 2008, Limassol, Cyprus

Proceedings of the conference

Seminar "Ensuring Good management of Rural Development programmes 2007-2013"
Brussels, 28-29 September 2010