Naršymo kelias

Papildomos priemonės

Kaimo plėtra 2014–2020 m.

Kaimo plėtra 2014–2020 m.

ES kaimo plėtros politika nuolat kito, kad ją pasitelkus būtų galima spręsti vis naujus kaimo vietovėse kylančius uždavinius. Naujausia reforma, vykdyta kartu su platesnio masto ES bendrosios žemės ūkio politikos (BŽŪP) pertvarka, iš esmės baigta 2013 m. gruodžio mėn., kai buvo patvirtinti pagrindiniai 2014–2020 m. teisės aktai.

2014 m. pavasarį arba vasarą turėtų būti paskelbtos išsamesnės taisyklės (deleguotieji aktai ir įgyvendinimo aktai), kuriose bus nustatyti pagrindinių teisės aktų niuansai.


Atsižvelgiant į strategiją Europa 2020 ir bendrus BŽŪP tikslus galima nustatyti tris 2014–2020 m. ES kaimo plėtros politikos ilgalaikius strateginius tikslus:

  • didinti žemės ūkio konkurencingumą,
  • užtikrinti tvarų gamtos išteklių valdymą ir klimato politikos veiksmus,
  • užtikrinti subalansuotą teritorinę kaimo ekonomikos ir bendruomenių plėtrą, be kita ko, kurti darbo vietas ir jas išlaikyti.


Įvykdžius 2013 m. reformą Deutsch (de) English (en) français (fr) daugelis iš pagrindinių 2007–2013 m. kaimo plėtros politikos elementų liko nepakitę. Pavyzdžiui, kaip ir anksčiau, politika bus įgyvendinama pasitelkus nacionalines ir (arba) regionines septynerių metų kaimo plėtros programas.


Svarbiausi pokyčiai po 2013 m. reformos susiję su:

  • kaimo plėtros programų rengimo strategijos tobulinimu,
  • kaimo plėtros priemonių turinio tobulinimu,
  • taisyklių supaprastinimu ir (arba) administracinės naštos mažinimu, kai tai įmanoma,
  • kaimo plėtros politikos glaudesniu siejimu su kitais Europos struktūriniais ir investiciniais fondais.


Valstybės narės savo kaimo plėtros programas turės grįsti bent keturiais iš šešių bendrų ES prioritetų. Šie prioritetai:

  1. skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse;
  2. didinti visų rūšių žemės ūkio perspektyvumą ir konkurencingumą ir skatinti novatoriškas ūkininkavimo technologijas bei tvarų miškų valdymą;
  3. tobulinti maisto grandinės organizavimą, didinti gyvūnų gerovę ir geriau valdyti riziką žemės ūkyje;
  4. atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas;
  5. skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose;
  6. skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.


Kiekvienas kaimo plėtros prioritetas suskaidytas į smulkesnes veiklos sritis (vadinamąsias tikslines sritis). Savo kaimo plėtros programose valstybės narės ir (arba) regionai, remdamiesi poreikių teritorijoje, kuriai skirta jų kaimo plėtros programa, analize, nustato išmatuojamus tikslinių sričių tikslus. Tuomet jie nusprendžia, kokiomis priemonėmis šių tikslų bus siekiama ir kiek lėšų bus skirta kiekvienai priemonei.


Dalis lėšų gaunama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP), dalis – iš nacionalinių, regioninių, o kartais privačių šaltinių.


Politikos įgyvendinimas ir poveikis atidžiai stebimi ir vertinami.

 

Išsamią politikos apžvalgą, susijusius teisės aktus, preliminarų 2014–2020 m. kaimo plėtros programų priėmimo tvarkaraštį ir daug kitos informacijos rasite svetainėje

2014–2020 m. kaimo plėtros portalas 

 

 

Padėkite mums tobulinti tinklalapį

Ar radote reikiamą informaciją?

TaipNe

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?