Naršymo kelias

Papildomos priemonės

Kaimo plėtra 2014–2020 m.

Kaimo plėtra 2014–2020 m.

ES kaimo plėtros politika padeda ES kaimo vietovėse spręsti įvairius XXI a. ekonominius, aplinkosaugos ir socialinius uždavinius. Ši politika, dažnai vadinama bendros žemės ūkio politikos (BŽŪP) antruoju ramsčiu, papildo tiesioginių išmokų ūkininkams sistemą ir žemės ūkio rinkų valdymo priemones (vadinamąjį pirmąjį ramstį). Kai kurie tikslai, kurių siekiama kaimo plėtros politika, yra tie patys kaip ir kitų Europos struktūrinių ir investicijų fondų (ESI fondų).

ES kaimo plėtros politika finansuojama iš Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai (EŽŪFKP) Deutsch (de) English (en) français (fr) , kurio 2014–2020 m. biudžetas – 100 mlrd. eurų. Kiekviena ES šalis gauna finansinį asignavimą pdf - 249 KB [249 KB] English (en) 7 metų laikotarpiui. Šie asignavimai valstybėse narėse pritrauks dar 61 mlrd. eurų viešojo finansavimo lėšų.

28 valstybėse narėse per šį laikotarpį numatyta įvykdyti 118 įvairių kaimo plėtros programų English (en) . Tarp jų yra 20 bendrų nacionalinių programų, o 8 valstybės narės nusprendė parengti po dvi arba daugiau (regioninių) programų.

 

ES kaimo plėtros programų sistema

Valstybės narės ir regionai rengia savo kaimo plėtros programas atsižvelgdami į jų teritorijose kylančius poreikius ir siekdami įgyvendinti bent keturis iš šešių toliau išvardytų bendrų ES prioritetų:

  • skatinti žinių perteikimą ir inovacijas žemės ūkyje, miškininkystėje ir kaimo vietovėse;
  • didinti visų rūšių žemės ūkio perspektyvumą ir konkurencingumą ir skatinti novatoriškas ūkininkavimo technologijas bei tvarų miškų valdymą;
  • tobulinti maisto grandinės organizavimą, didinti gyvūnų gerovę ir geriau valdyti riziką žemės ūkyje;
  • atkurti, išsaugoti ir pagerinti su žemės ūkiu ir miškininkyste susijusias ekosistemas;
  • skatinti efektyvų išteklių naudojimą ir remti perėjimą prie klimato kaitai atsparios mažo anglies dioksido kiekio technologijų ekonomikos žemės ūkio, maisto ir miškininkystės sektoriuose;
  • skatinti socialinę įtrauktį, skurdo mažinimą ir ekonominę plėtrą kaimo vietovėse.

 

Kaimo plėtros prioritetai suskaidyti į vadinamąsias tikslines sritis. Pavyzdžiui, efektyvaus išteklių naudojimo prioriteto tikslinės sritys yra „žemės ūkyje išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų ir amoniako kiekio mažinimas“ ir „anglies dioksido išlaikymo ir sekvestracijos žemės ūkyje ir miškininkystėje skatinimas“. Valstybės narės arba regionai savo kaimo plėtros programose nustato kiekybinius šių tikslinių sričių tikslus. Tuomet jie nusprendžia, kokiomis priemonėmis šių tikslų bus siekiama ir kiek lėšų bus skirta kiekvienai priemonei. Ne mažiau kaip 30 % kiekvienos kaimo plėtros programos lėšų turi būti skiriama priemonėms, susijusioms su aplinka ir klimato kaita, ir bent 5 % – programai LEADER.  Daugiau informacijos apie numatomus rezultatus pateikiama ESI fondų atvirųjų duomenų platformoje ir kaimo plėtros programų suvestinėse English (en) .

 

Kaimo plėtra – platesnės ES investicijų strategijos dalis

Nuo 2014 m. valstybės narės turi sudaryti partnerystės susitarimus, kad visas finansavimas ESI fondų lėšomis kiekvienoje šalyje būtų koordinuojamas. Be to, Europos Komisija ir valstybės narės drauge su Europos investicijų banku (EIB) rengia EŽŪFKP finansines priemones. Kaimo plėtros politikos įgyvendinimas ir poveikis atidžiai stebimi ir vertinami Deutsch (de) English (en) français (fr) . Daugiau informacijos apie atskirus projektus galima rasti naudojantis Europos kaimo plėtros tinklu, Europos inovacijų partnerystės tinklu ir svetaine „EU Budget for Results“.

 

Padėkite mums tobulinti tinklalapį

Ar radote reikiamą informaciją?

TaipNe

Kokios informacijos ieškojote?

Turite pasiūlymų?