Ekologinės gamybos ūkininkai pripažįsta, kad ypatingą svarbą žmonijos ir gyvūnų išlikimui turi dirvožemio gyvybingumas ir aplinkos tausojimas ir gyvūnams tai - visų ekologinių sistemų pagrindas. Ekologiniu ūkininkavimu užsiimantys ūkininkai tausoja aplinką taip:

• atsakingai naudodami energijos ir gamtinius išteklius;
• išsaugodami biologinę įvairovę;
• palaikydami ekologinę regiono pusiausvyrą;
• gerindami dirvožemio derlingumą;
• palaikydami vandens kokybę.

Ekologiškai ūkininkaujantieji rūpinasi gyvūnais šiais būdais:

• užtikrindami gyvūnų sveikatą ir gerovę,
• atsižvelgdami į specifinę gyvūnų elgseną ir reikmes.

Siekdami šių tikslų, ekologinės gamybos ūkiai remiasi jau ne vieną dešimtmetį naudojamais žemdirbystės būdais, tokiais kaip: rūpinimusi gyvulių sveikata reguliariai leidžiant jiems laisvai judėti, nepririštiems ganytis ganyklose. Ūkininkai taip pat naudojasi naujausiais mokslo pasiekimais, pvz.: reguliuoja maistinių medžiagų kiekį, kad užtikrintų optimalius poreikius, augant žemės ūkio kultūroms.

Ekologinėje gamyboje taip pat privalu laikytis įvairių reikalavimų, skirtų, logotipo ir ženklinimo naudojimui bei naujovių, atsižvelgiant į kiekvieno individualaus ūkio specifiką, paremtų pagrindiniais ekologinio ūkininkavimo principais. Pavyzdžiui, numatytų naujajame ES Reglamente apie ekologinį ūkininkavimą teigiama, kad

dirvožemio derlingumas ir jo biologinis aktyvumas bus palaikomas ir gerinamas naudojant įvairių vienmečių žemės ūkio kultūrų rotaciją, tarp jų ir ankštinių bei kitų žaliajai trąšai skirtų augalų sėjomainą, tręšiant gyvulių mėšlu ar kitomis organinėmis medžiagomis (pageidautina - kompostai iš ekologiškai auginamų augalų).

Laikydamasis šių reikalavimų bei pasinaudodamas patirtimi ir įgūdžiais, ūkininkas atsižvelgia į tai, kuris ūkininkavimo būdas yra priimtinesnis, ir gali pasirinkti vieną, kelis ar visus būdus, siekdamas įgyvendinti ekologinio ūkininkavimo principą - natūraliai padidinti dirvožemio derlingumą. O jūs, kaip vartotojas, būkite įsitikinęs: koks bebūtų ūkininko pasirinktas ekologinės gamybos būdas, jis tausos gamtą ir aplinką.

Galutinis šių skrupulingų procedūrų rezultatas - švieži ir skanūs maisto produktai, pvz.:

• vaisiai: braškės, obuoliai ir apelsinai;
• daržovės: pomidorai, morkos ir brokoliai;
• karvių, ožkų, bizonų ar kitų gyvulių pienas;
• vištų, putpelių ar kitų naminių paukščių kiaušiniai;
• mėsa: aviena, jautiena, vištiena ir kiauliena;
• grūdai: avižos, ryžiai, kviečiai ir miežiai.

Šiuos produktus galima valgyti natūralius arba perdirbtus.

Visi ekologine gamyba užsiimantys ES ūkininkai yra reguliariai - bent kartą metuose - tikrinami savo ūkyje tam, kad būtų užtikrinta, jog produktų gamyba atitinka reikalavimus, todėl jie gali tiekti savo produktus rinkai kaip ekologiškus ir užsitikrinti galimybę juos ženklinti ES logotipu, ar skirtingais ES šalyse narėse taikomais ekologinės gamybos logotipais.

Ekologiški produktai populiarūs ne tik tarp vartotojų - juos augina ir nemažai ES ūkininkų. Paskutiniais Europos Komisijos duomenimis, esančiais Eurostat duomenų bazėje, 2005 m. Europos Sąjungoje, kurioje tuomet buvo 25 valstybės narės, tarp žemdirbystei skirtų plotų apie 4% sudarė ekologinės gamybos plotai. Tai rodė tam tikrą plėtrą, lyginant su 2003 m. duomenimis, kai ekologiniai plotai sudarė 3,7% visų žemdirbystei skirtų plotų. Eurostat duomenimis, 2005 m. ekologinės produkcijos augintojų buvo 157852, o tai net 13,4% daugiau nei 2004 m.

Visame pasaulyje beveik 31 milijone ha gaminama ekologinės gamybos produkcija, tai mažiausiai 633890 ūkių, kurie sudaro 0,7% bendrų žemės ūkio plotų. Ekologinės žemdirbystės pasaulis 2007 (en) duomenimis, iš 10 pasaulio šalių, kurios pirmauja pagal ekologinei žemdirbystei skirtus plotus, lyginant su bendrais žemės ūkio plotais, septynios valstybės yra Europos Sąjungoje.