Šiame skyriuje galite rasti informaciją apie:

2009 m. sausio 1 d. įsigaliojo nauji ES teisės aktai, reglamentuojantys ekologiškų produktų gamybą, kontrolę ir ženklinimą. Tačiau keletas nuostatų dėl ženklinimo įsigalios tik 2010 m. liepos 1 d.

2007 m. birželio mėn. Europos žemės ūkio ministrų taryba susitarė dėl naujojo Tarybos reglamento dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo. Naujajame Tarybos reglamente yra aiškiai apibrėžti ekologinės gamybos tikslai, principai ir pagrindinės taisyklės.

Šio naujojo teisinio pagrindo tikslas – nustatyti naują kryptį besitęsiančiam ekologinio ūkininkavimo vystymuisi. Darnios žemdirbystės sistemos ir aukštos kokybės produktų įvairovė yra pagrindinis tikslas. Ateityje šiame procese dar daugiau dėmesio bus skiriama aplinkos apsaugai, biologinei įvairovei ir aukštiems gyvūnų apsaugos standartams.

Ekologinėje gamyboje turi būti paisoma natūralių sistemų ir ciklų. Kiek įmanoma, tvarios gamybos turėtų būti siekiama kartu taikant biologinius ir mechaninius gamybos procesus, per su žeme susijusią gamybą ir nenaudojant genetiškai modifikuotų organizmų (GMO).

Ekologinio ūkininkavimo srityje pirmenybė teikiama uždariems ciklams, kuriuose naudojami vidiniai gamtos ištekliai, o ne atviriems ciklams, aprūpinamiems išoriniais ištekliais. Būtų geriausia, kad išorinių išteklių naudojimas apsiribotų natūraliais ištekliais iš ekologinių ūkių, natūraliomis ar natūraliu būdu gautomis medžiagomis bei mažai tirpiomis mineralinėmis trąšomis. Deja, išskirtiniais atvejais cheminių sintetinių išteklių naudojimas gali būti leidžiamas, jeigu nėra kitų tinkamų alternatyvų. Jie yra leidžiami naudoti ir įtraukiami į leistinų medžiagų sąrašą, esantį Komisijos reglamento priede, tiktai kruopščiai juos ištyrus Komisijai ir valstybėms narėms.

Kadangi Europos Sąjunga tęsiasi nuo tolimosios šiaurės iki piečiausio taško ir į Rytų Europą, vietiniai klimato, kultūrų ir struktūrų skirtumai gali būti kompensuojami numatomomis lanksčiomis taisyklėmis.

Maisto produktai gali būti ženklinami kaip ekologiški, jeigu bent 95 % jų žemės ūkio kilmės ingredientų yra ekologiški. Ekologiški ingredientai neekologiškame maiste ingredientų sąraše gali būti nurodomi kaip ekologiški, jeigu tas maistas buvo gaminamas laikantis ekologinę gamybą reglamentuojančių teisės aktų. Norint užtikrinti didesnį skaidrumą, turi būti nurodytas kontroliuojančios institucijos kodinis numeris.

Naudoti genetiškai modifikuotus organizmus (GMO) ir produktus, pagamintus iš GMO, ekologinėje gamyboje yra vis dar draudžiama. Produktai, kurių sudėtyje yra GMO, negali būti ženklinami kaip ekologiški, išskyrus atvejus, kai GMO sudėtyje turintys ingredientai pateko į produktus netyčia ir GMO dalis ingrediente yra mažesnė nei 0,9%.

Pagal naujus teisės aktus, fasuojamo ekologiško maisto gamintojai nuo 2010 m. liepos 1 d. ekologiškiems produktams privalo naudoti ES ekologiško produkto logotipą. Tačiau ekologiškiems maisto produktams iš trečiųjų šalių naudoti logotipo neprivaloma. Naudojant ES ekologiško produkto logotipą, žemės ūkio kilmės ingredientų gamybos vieta turės būti nurodyta nuo 2010 m. liepos 1 d.

Platinti ekologiškus produktus iš trečiųjų šalių leidžiama tik bendrojoje rinkoje, kai jie yra gaminami ir kontroliuojami laikantis tokių pat arba lygiaverčių sąlygų. Naujieji teisės aktai išplėtė importo režimą. Anksčiau galėjo būti importuojamos tik ES pripažintos ekologiškos prekės iš trečiųjų šalių arba prekės, kurių gamybą kontroliavo valstybės narės ir kurios buvo gavusios importo licenciją.

Importo licencijų išdavimo procedūra ateityje bus pakeista naujuoju importo režimu. Trečiosiose šalyse dirbančios kontroliuojančios institucijos tuomet bus tiesiogiai įgaliotos ir tikrinamos Europos Komisijos ir valstybių narių.

Ši naujoji procedūra leidžia ES Komisijai prižiūrėti ir geriau tikrinti ekologiškų produktų importą bei ekologiškumo garantijų kontrolę. Be to, naujajame teisės akte nustatytas ES taisyklių, skirtų ekologiškai akvakultūrai ir jūros dumbliams, priėmimo pagrindas.

Be naujojo Tarybos reglamento, 2008 m. buvo priimti du nauji Komisijos reglamentai, reglamentuojantys ekologinę gamybą, importą ir ekologiškų produktų platinimą bei ženklinimą.

Tarybos reglamentas

2007 m. birželio 28 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 834/2007 dėl ekologinės gamybos ir ekologiškų produktų ženklinimo ir panaikinantis Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91

Šiuo reglamentu nustatomas ekologiškų produktų, kurie gali būti siūlomi ir parduodami ES, visų gamybos, platinimo, kontrolės ir ženklinimo etapų teisinis pagrindas. Aiškiai nustatant tikslus ir principus, šiuo reglamentu apibrėžiamas nenutrūkstamas ekologiškos gamybos vystymasis. Tarybos reglamentu buvo nustatytos bendrosios gamybos, kontrolės ir ženklinimo gairės, tad jas pakeisti gali tik Europos žemės ūkio ministrų taryba. Kartu yra panaikinamas ankstesnis Reglamentas (EEB) Nr. 2092/91.

Tarybos reglamento pataisomis naujųjų ženklinimo taisyklių, susijusių su privalomu ES ekologiško produkto logotipo naudojimu, taikymas yra atidedamas iki 2010 m. liepos 1 d.

Taikymo sritis

Šis Tarybos reglamentas taikomas toliau išvardytiems žemės ūkio produktams, įskaitant akvakultūrą ir mieles:

• gyviems ar neperdirbtiems produktams
• perdirbtiems maisto produktams
• pašarams
• sėkloms ir dauginamajai medžiagai

Laukinių augalų ir jūros dumblių rinkimas taip pat patenka į šio reglamento taikymo sritį.

Šis reglamentas netaikomas:

• Laukinių gyvūnų medžioklės ir žvejybos produktams.

Komisijos reglamentai

Iki šiol buvo priimti šie Komisijos reglamentai:

• 2008 m. rugsėjo 5 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 889/2008, kuriuo nustatomos išsamios ekologinės gamybos, ekologiškų produktų ženklinimo ir kontrolės taisyklės, įskaitant jo pirmąjį dalinį pakeitimą dėl ekologiškų mielių gamybos taisyklių Pirmasis iš dalies keičiantis reglamentas, nustatantis naujas ekologiškų mielių gamybos taisykles.
• 2008 m. gruodžio 8 d. Komisijos reglamentas (EB) Nr. 1235/2008, kuriuo nustatomos išsamios taisyklės dėl ekologiškų produktų importo iš trečiųjų šalių

Komisijos reglamentu (EB) Nr. 889/2008 reglamentuojama visų lygių augalininkystė ir gyvulininkystė – nuo žemės apdirbimo ir gyvūnų laikymo iki ekologiško maisto perdirbimo, platinimo ir jo kontrolės. Jame pateikiamos išsamios techninės detalės ir daugeliu aspektų šis reglamentas yra pirmojo reglamento tęsinys, išskyrus tas vietas, kur reglamentuojama skirtingai nei Tarybos reglamente.

Komisijos reglamentas turi daug priedų. Tarp jų galima rasti šiuos:

• Ekologiniam ūkininkavimui leistini naudoti produktai, pvz., trąšos, dirvožemio gerintojai ir pesticidai
• Minimalūs reikalavimai patalpų dydžiui ir dirbamos žemės plotams, įskaitant ekologiškai auginamų galvijų ganyklas, atsižvelgiant į gyvūnų rūšis ir vystymosi etapą.
• Neekologiškas pašaras, pašaro priedai ir pagalbinės perdirbimo priemonės, ekologiškai ūkininkaujant leistinos naudoti kombinuotųjų pašarų ir premiksų gamyboje.
• Neekologiški ingredientai, priedai ir pagalbinės perdirbimo priemonės, leistinos naudoti ekologiško maisto gamyboje (įskaitant mielių gamybą).
• Bendrijos logotipo reikalavimai.

Šie priedai ir kitos Komisijos reglamento dalys gali būti Komisijos papildomos, įtraukiant naujausią informaciją, susijusią su nuolatiniu technologijų, mokslo ir ekologinės rinkos vystymusi.

Siekiant palengvinti naujųjų taisyklių įgyvendinimą ir įtraukti keletą netrukus nebegaliosiančių lengvatų iš ankstesnio ekologinį ūkininkavimą reglamentuojančio reglamento, buvo nustatytos pereinamojo laikotarpio priemonės.

Be ES teisės aktų dėl ekologinio ūkininkavimo ir ekologinės gamybos, ekologiškai ūkininkaujantys ūkininkai bei perdirbėjai taip pat turi laikytis žemės ūkio produkcijai ir žemės ūkio produktų perdirbimui taikomų bendrųjų taisyklių. Tai reiškia, kad visos žemės ūkio produktų gamybai, perdirbimui, rinkodarai, ženklinimui ir kontrolei paprastai taikomos taisyklės yra taikytinos ir ekologiškiems maisto produktams.

Bus remiamas įprastas abipusis Komisijos, bendradarbiaujančios su valstybėmis narėmis, trečiųjų šalių pripažinimas. Tokiu atveju Komisija su valstybių narių pagalba prižiūri ekologinių produktų gamybą ir kontrolę, kurios turi būti suderintos su ekologinį ūkininkavimą reglamentuojančių teisės aktų tikslais ir principais, tačiau neprivalo būti visiškai vienodos. Pripažintų trečiųjų šalių sąrašą galima rasti Importo reglamento III priede.

Naujosios importo taisyklės užtikrins, kad ekologiški produktai būtų importuojami iš trečiųjų šalių, kurioms dar nebuvo suteiktas abipusis pripažinimas.

Produktai, kurie yra gaminami ir kontroliuojami lygiai taip pat, kaip ES, ateityje taip pat turėtų laisvai patekti į bendrąją rinką. Kontroliuojančios institucijos, ketinančios imtis tokios kontrolės, turi kreiptis į ES Komisiją, o Komisija ir valstybės narės turi jas šiuo tikslu įgalioti. Komisija turi tiesiogiai atlikti tokių institucijų priežiūrą, bendradarbiaudama su valstybėmis narėmis.

Vis dėlto, kadangi gamybos sąlygos trečiosiose šalyse paprastai labai skiriasi nuo esančiųjų Europoje, dažnai neįmanoma taikyti lygiai tokių pat gamybos ir kontrolės taisyklių. Todėl turi būti įmanoma taikyti panašias taisykles, kurios iš esmės atitinka ekologinį ūkininkavimą reglamentuojančių teisės aktų tikslus ir principus.

Prieš tai jos turi būti valstybių narių patikrinamos kiekvienam atskiram produktui, tam taikant importo leidimo procedūrą. Ši sudėtinga sistema dabar bus pakeista paprastesne. Ateityje šiam tikslui patvirtintos kontroliuojančios institucijos galės šią patikrą atlikti in situ. Šios kontroliuojančios institucijos taip pat turi būti ES Komisijos ir valstybių narių tiesiogiai patvirtintos šiam tikslui ir likti jų tiesiogiai prižiūrimos. Buvo išleistos Gairės, paaiškinančios, kaip kontroliuojančios institucijos gali kreiptis dėl patvirtinimo, kaip jos turėtų būti prižiūrimos ir kokių kitų priemonių turi būti imtasi dėl ekologiškų produktų importo ir jų kontrolės.

Ateityje nauji importo reglamentai iš viso palengvins ekologiškų produktų importą į ES, kartu skatindami geresnę kontrolę ir taip užkirsdami kelią apgaulei bei sukčiavimui.

1991 m. Europos žemės ūkio ministrų taryba priėmė Reglamentą (EEB) Nr. 2092/91 dėl ekologinės žemės ūkio produktų gamybos ir nuorodų apie tokią gamybą ant žemės ūkio ir maisto produktų. Šio reglamento priėmimas buvo ES bendros žemės ūkio politikos reformos dalis ir reiškė proceso, per kurį ekologinis ūkininkavimas pelnė 15 to meto ES valstybių narių oficialų pripažinimą, pabaigą.

Pirmiausia ekologinio ūkininkavimo reglamentas reglamentavo tik augalinius produktus. Papildomos nuostatos, skirtos gyvūninės kilmės produktams, buvo priimtos vėliau. Šios taisyklės apėmė pašarus, ligų prevenciją, veterinarinį gydymą, gyvūnų apsaugą, bendruosius gyvulių veislininkystės principus ir gyvulių mėšlo naudojimą.

Genetiškai modifikuotų organizmų ir iš jų pagamintų produktų naudojimas buvo griežtai pašalintas iš ekologinės gamybos. Kartu buvo patvirtintas ekologiškų produktų importas iš trečiųjų šalių, kurių gamybos kriterijai ir kontrolės sistemos galėjo būti pripažįstamos lygiavertėmis taikomoms ES.

Nuolatinio papildymo ir keitimo proceso rezultatas buvo toks, kad Reglamentas (EEB) Nr. 2092/91 tapo labai sudėtingas ir platus.

ES ekologinio ūkininkavimo reglamento svarbą atspindėjo tai, kad juo buvo sukurti bendri minimalūs standartai visai ES. Šiame procese vartotojų, galinčių įsigyti ekologiškų produktų iš kitų valstybių narių ir būti įsitikinusių, kad šie produktai atitiko tuos pačius būtiniausius reikalavimus, pasitikėjimas didėjo. Valstybėms narėms ir privačioms organizacijoms buvo palikta pačioms nuspręsti dėl papildomų griežtesnių standartų.

Pagrindinis ekologinio ūkininkavimo principas yra žemės ūkyje ekologiškai išaugintų sėklų naudojimas. Kad būtų lengviau tokių sėklų įsigyti, valstybės narės pildo internetinę duomenų bazę. Tiekėjai gali į šį sąrašą įrašyti ekologiškai išaugintas sėklas ir sėklines bulves, kurių galima nusipirkti.

Norėdami gauti daugiau informacijos, žiūrėkite duomenų bazė (-ės).

Tokie sprendimai, kurie yra susiję su naujaisiais reglamentais dėl ekologinio ūkininkavimo, yra priimami dalyvaujant įvairioms Europos institucijoms.

Naujieji ES teisės aktai, pvz., Tarybos reglamentas (EB) 834/2007, buvo rekomenduoti Komisijos (per Žemės ūkio ir kaimo plėtros generalinį direktoratą), priimti Europos žemės ūkio ministrų tarybos ir galiausiai patvirtinti pasikonsultavus Parlamente. Tik tada jie teisiškai įsigaliojo. Daugiau informacijos apie šią procedūrą galite rasti internete.

Komisija pateikė Komisijos reglamento (EB) Nr. 889/2008 siūlymą, kurį valstybės narės po to turėjo paremti reguliuojančiajame komitete, Ekologinio ūkininkavimo nuolatiniame komitete. Šiame procese Valstybių narių atstovai Nuolatiniame komitete turi sutikti su rekomendacija kvalifikuota balsų dauguma.

Ekologinio ūkininkavimo nuolatinį komitetą sudaro valstybių narių atstovai. Pirmininkauja Komisijos atstovas.

Komitetas buvo įsteigtas tam, kad užtikrintų glaudų bendradarbiavimą su valdžios įstaigomis, atsakingomis už ekologinį sektorių, ir garantuotų vienodą ES teisės aktų, skirtų ekologiniam ūkininkavimui, taikymą.

Pastaruoju metu vykusių Komiteto susitikimų protokolus galima rasti internete.

Europos Komisija taip pat dirba su dviem papildomomis institucijomis, kurios teikia paramą priimant sprendimus su ekologiniu žemės ūkiu susijusiais klausimais:

• „Ekologinio ūkininkavimo“ patariamasis komitetas
• Ekspertų grupė ekologiniam ūkininkavimui skatinti

Patariamasis komitetas suburia atstovus iš įvairių techninių ir ekonominių interesų grupių, pvz.: IFOAM (Tarptautinė ekologinio žemės ūkio judėjimų federacija), BEUC (Europos vartotojų organizacija), COPA/COCEGA (Europos Sąjungos žemės ūkio organizacijų komitetas /Europos Sąjungos žemės ūkio kooperatyvų generalinė konfederacija), COFALEC (Europos Sąjungos valgomųjų mielių gamintojų komitetas) ir kiti. Tai palengvina keitimąsi patirtimi ir nuomonėmis įvairiomis temomis, susijusiomis su ekologine gamyba, kad būtų skatinama toliau tobulinti teisės aktus, reglamentuojančius ekologinį ūkininkavimą.

Ekspertų grupė, sudaryta ekologiniam ūkininkavimui skatinti, savo ruožtu pataria Komisijai klausimais, susijusiais su ekologinio žemės ūkio informacinėmis ir skatinamosiomis kampanijomis, kurios vykdomos kaip Europos veiksmų plano ekologiškam maistui ir ūkininkavimui dalis.

Komisija visais atvejais gali pasikonsultuoti su patariamuoju komitetu ir ekspertų grupe; kartu Komisijos pirmininkai gali pateikti savo pasiūlymus ir paprašyti, kad patariamasis komitetas ar ekspertų grupė pakonsultuotų tam tikrais klausimais pagal savo kompetenciją.

Patariamojo komiteto arba ekspertų grupės sprendimai Komisijai nėra privalomi, tačiau į juos žiūrima labai rimtai ir jos nariai yra informuojami apie visą su šiais sprendimais susijusią veiklą.

Kiti svarbūs šių dviejų institucijų indėliai yra tokie:

• Glaudaus tarptautinių organizacijų, valstybių narių organizacijų ir Komisijos bendradarbiavimo užmezgimas
• Pokyčių politikos srityje stebėjimas
• Keitimosi informacija, patirtimi ir įrodytais metodais rėmimas

Valstybės narės ir Europos Komisija naudojasi informacine sistema kaip pagrindine priemone keitimuisi žemės ūkio duomenimis, susijusiais su ekologiškais produktais, ir esamos informacijos pateikimui visuomenei.

OFIS duomenų bazėje yra:

• Valstybių narių patvirtinimai iš trečiųjų šalių importuojamų produktų prekybai
• Leidimai laikinai naudoti tradicinės žemdirbystės kilmės ingredientus, kurie negali būti ekologiškai gaminami pakankamais kiekiais.
• Kontroliuojančių institucijų ar kontroliuojančių valdžios įstaigų sąrašas

Viešą OFIS interneto svetainę galima rasti čia.

Logotipas

Visi ES ekologinės gamybos logotipu ženklinami produktai buvo pagaminti laikantis ES ekologinio ūkininkavimo reglamento. Todėl jie didina vartotojų pasitikėjimą maisto produktų kilme ir kokybe.

Šiuo metu ekologiškų produktų gamintojai neprivalo savo produktų ženklinti ES ekologinės gamybos logotipu. Nuo 2010 m. liepos 1 d. naudoti logotipą bus privaloma. ES ekologinės gamybos logotipo pranašumas yra tas, kad vartotojai visose valstybėse narėse gali lengviau atpažinti ekologiškus produktus, nepaisant jų kilmės.

Logotipą galima atsisiųsti visais paveikslėlio formatais.