Piėmus naujas priemones visiems ES piliečiams būtų suteikta teisė atsidaryti bazinę banko sąskaitą bet kurioje ES vietoje, o perkelti sąskaitą į kitos šalies banką būtų paprasčiau.

Prognozuojama, kad ekonomika vėl pradės augti 2013 m. antrojoje pusėje. Vis dėlto metinis BVP Europos Sąjungoje turėtų sumažėti 0,1 %, o euro zonoje – 0,4 %.

Kai kurios šalys turi paspartinti reformas, kad galėtų veiksmingai spręsti civilines ir komercines bylas – tai itin svarbu norint pritraukti investicijas ir verslą.

Pirmaisiais pasiūlymais dedami ES ekonomikos ir pinigų politikos didesnio integravimo pamatai.

Kaip teigiama naujausioje Komisijos prognozėje, nors sąlygos ES finansų rinkose nuo 2012 m. vasaros pagerėjo iš esmės, ekonomika auga lėčiau negu tikėtasi.

Finansinės prekybinės veiklos mokestį taikytų Austrija, Belgija, Estija, Graikija, Ispanija, Italija, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija ir Vokietija.

ES turi koordinuoti ekonomikos augimo skatinimo ir darbo vietų kūrimo pastangas, padėti tiems, kas labiausiai nukentėjo nuo krizės ir spręsti didėjančios socialinės nelygybės problemą.

Gruodžio 13 d. į tradicinį metų pabaigos ES vadovų susitikimą Briuselyje susirinkę ES valstybių prezidentai ir ministrai pirmininkai žengė dar vieną žingsnį link euro zonos šalių bankų sąjungos.

Gruodžio 13–14 d. į tradicinį metų pabaigos ES vadovų susitikimą Briuselyje susirinkę ES šalių prezidentai ir ministrai pirmininkai svarstys Europos Komisijos parengtą glaudesnės ekonominės, pinigų ir bankų sąjungos viziją.

Dėl mokesčių vengimo ir slėpimo į ES šalių biudžetus kasmet nesurenkama apie trilijonas eurų. Pagal naują veiksmų planą šalių vyriausybės skatinamos bendradarbiauti, kad prieš savo dalies nemokančias įmones ir asmenis būtų imtasi atitinkamų priemonių.

Plane išdėstyta, kaip siekti visiškos ekonominės, pinigų, biudžeto ir politinės integracijos.

Įteikdama apdovanojimus už geriausias programas, kuriomis vyresniems žmonėms padedama išlikti aktyviems savo bendruomenėse, ES skatina tokias iniciatyvas plėtoti.

Trumpalaikės ES ir euro zonos šalių ekonomikos perspektyvos vis dar netvirtos, tačiau numatoma, kad 2013 m. BVP vėl pradės palaipsniui augti, o 2014 m. augimas bus dar didesnis.

Nauji tolesnės ES šalių ekonominės integracijos pasiūlymai bus naudingi vartotojams, darbuotojams ir įmonėms.

Įvedus siūlomas naujas priemones, finansinius produktus perkantys investuotojai būtų geriau informuojami ir labiau apsaugoti.

Priėmus priemonių rinkinį vartotojai galėtų lengviau naudotis paslaugomis kitose ES šalyse, didėtų ekonomikos augimas ir būtų sukuriama daugiau darbo vietų.

Pagal numatomą bendrą ES sistemą būtų nustatytos bendros intervencijos, kai bankai patiria finansinių sunkumų, taisyklės ir padedama išvengti bankų gelbėjimo mokesčių mokėtojų sąskaitą.

Rekomendacijose kiekvienai iš 27 ES šalių ir euro zonos šalims nustatytos 2012–2013 m. nacionalinio biudžeto ir ekonomikos politikos gairės.

Pranešime prognozuojama, kad 2060 m. iš 517 millijonų ES gyventojų beveik trečdalis bus 65 metų arba vyresni.

ES ekonomika šiuo metu patiria nedidelį nuosmukį, bet prognozuojama, kad nuo antrojo šių metų pusmečio ji turėtų pradėti iš lėto atsigauti.

Kartu su kitais 1992 m. gimusiais bendraamžiais siųskite filmukus, nuotraukas, komiksus, rašinius arba išmaniųjų telefonų programėles apie tai, ką Europos bendroji rinka reiškia jūsų kartai. Darbai priimami iki rugsėjo 9 d.

Priėmus bendras ES registravimo taisykles būtų lengviau ir pigiau atsivežti transporto priemones į kitą ES šalį.

Naujuoju teisės aktu Europos bendrovėms užtikrinamos tokios pat galimybės pasaulio rinkose, kokias turi jų konkurentės Europoje.

Tiems, kas nori skolintis, ne bankų teikiamos paskolos gali būti gera įprastos bankininkystės alternatyva. Kiti gali manyti, kad tokia veikla kelia grėsmę jų finansiniam stabilumui. Komisija nori sužinoti jūsų nuomonę apie vadinamąją šešėlinę bankininkystę.

Kad Graikijos ekonomika vėl pradėtų augti ir būtų kuriamos naujos darbo vietos, ES subūrė ekspertų grupę.

Numatoma, kad ES ekonomikos atsigavimas 2012 m. tebebus sulėtėjęs, o euro zonos ekonomika šiek tiek smuks. Prognozuojama, kad antrąjį pusmetį ekonomika ims pamažu vėl augti.

Europos Sąjunga nori sužinoti jūsų nuomonę, kaip galima padėti restruktūrizuojamų įmonių darbuotojams.

Mums reikia jūsų nuomonės, kaip ES pirkėjams suteikti geresnes galimybes atsiskaityti negrynaisiais pinigais, ypač internetu, ir skatinti konkurenciją elektroninių mokėjimų rinkoje.

Priėmus pasiūlymus skatinti aktyvesnę elektroninę prekybą, būtų lengviau pirkti internete visoje Europos Sąjungoje. Taip būtų skatinamas ekonomikos augimas ir darbo vietų kūrimas.

J. M. Baroso teigimu, daugumos ES šalių vyriausybių susitarimą dėl tolesnės ekonominės integracijos turėtų papildyti ekonomikos augimo atkūrimo ir darbo vietų kūrimo veiksmai.

Ekonomikos ir biudžeto rekomendacijose nustatyti 2012 m. prioritetai bei naujos priemonės, skirtos euro zonos finansinei valdysenai ir stabilumui stiprinti.

Anot Komisijos Pirmininko José Manuelio Barroso, euro zonos valstybių vyriausybės turėtų paskubėti remti bendrąją valiutą, įveikti skolų krizę ir stengtis sukurti tvirtesnę ekonominę sąjungą. Taip jis pasakė paskelbdamas naujų pasiūlymų planus.

Toliau vykdydama finansų rinkos reformas, ES siekia sustiprinti kredito reitingų agentūrų priežiūrą.

2012 m. ES ekonomika beveik neaugs, tikimasi lėto augimo 2013 m. Prognozuojama, kad nedarbo lygis bus toks pats aukštas kaip dabar.

ES vadovai susitarė, kaip padėti dėl skolų sunkumų patiriančioms šalims ir užtikrinti Europoje finansinį stabilumą.

Komisijos gairėse iškelti klausimai bus svarstomi per ES valstybių ir vyriausybių vadovų susitikimą ekonomikos klausimais spalio 23 d.

Prognozuojama, kad dėl valstybių skolų krizės ir neramumų finansų rinkose ES ekonomikos augimas iki 2011 m. pabaigos beveik visai sustos.

Visoje Europoje šeimos sprendžia, kokios numatomos išlaidos svarbiausios. Kai kurių prabangos prekių atsisakoma, o investuojama į tai, kas tikrai svarbu ateičiai.

Rekomendacijose kiekvienai iš 27 ES šalių nustatytos 2011-2012 m. nacionalinio biudžeto ir ekonomikos politikos gairės.

2011 m. laipsniškas ES ekonomikos atsigavimas turėtų tęstis, prognozuojamas 1¾ % augimas.

ES apibrėžė 12 prioritetinių priemonių, kuriomis sieks, kad jos bendroji rinka geriau tenkintų vartotojų, darbuotojų ir įmonių poreikius.

Dauguma ES šalių ir toliau laiku perkelia vidaus rinkos taisykles į nacionalinę teisę, tuo padėdamos skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą.

Dėl bendrų mokesčių taisyklių keliose ES šalyse veikiančioms įmonėms bus lengviau ir pigiau užsiimti verslu bendrojoje rinkoje.

ES remiamos projektų obligacijos strateginėms investicijoms į transportą, energiją, internetą ir telekomunikacijų tinklus remti.

Ataskaitoje nustatyta svarbiausių bloko ekonominių problemų sprendimo 10 prioritetų, pradedamas pirmasis vadinamasis Europos semestras

2011 m. sausio 1 d. Estijos piniginiu vienetu taps euras. Geras išankstinis planavimas ir visuomenės informavimas turėtų užtikrinti sklandų perėjimą nuo kronų prie eurų.

Dėl naujų priemonių bendrovėms bylinėtis tarptautiniu mastu bus pigiau ir paprasčiau, o piliečiams, gyvenantiems, dirbantiems ir keliaujantiems kitose ES šalyse, reikės atlikti mažiau administracinių formalumų.

Viešos konsultacijos dėl Finansinių priemonių rinkų direktyvos ir sankcijų finansinių paslaugų sektoriuje.

Numatoma, kad ES ekonomikos atsigavimas tęsis 2010-2012 m. Nuo kitų metų šiek tiek pradės augti užimtumas.

Naujos bendrosios rinkos taisyklės, kad galėtume lengviau gyventi ir užsiimti verslu bet kurioje ES šalyje.

Nauja ES finansų sektoriaus krizių valdymo sistema, kuri turėtų padėti išspręsti problemas, kol padėtis netapo nevaldoma.

Iš finansų sektoriaus renkant pasaulinius ir ES mokesčius būtų gaunama lėšų, kurios padėtų spręsti tarptautinius klausimus, tokius kaip vystymasis ar klimato kaita, ir įveikti pasaulinės ekonominės krizės pasekmes.

Reaguodama į finansų krizę, Komisija pateikė teisės aktų pasiūlymus, kurių tikslas - stiprinti ir plėsti dabartines ES ekonominės ir fiskalinės politikos koordinavimo priemones.

Dėl ES pasiūlytų taisyklių pakeitimų prekyba skolintais vertybiniais poperiais ir ne biržos išvestinėmis finansinėmis priemonėmis turėtų būti saugesnė ir skaidresnė.

Ateinančiais mėnesiais finansų reformos programos laukia didelis išbandymas

Po Europos Parlamento, Europos centrinio banko ir kitų ES institucijų duoto sutikimo finansų ministrai galutinai pritarė tam, kad Estija įsivestų eurą.

Siūlymai pagerinti bankų indėlininkų bei mažmeninių investuotojų apsaugą ir sukurti panašias draudimo polisų garantijų sistemas.

Naujausia „Eurostato“ ataskaita rodo, kad dėl krizės sumažėjo kai kurie mokesčiai.

Didžiojo dvidešimtuko šalių vadovai, finansų ministrai ir centrinių bankų valdytojai birželio 26-27 d. Toronte susitiks aptarti, kaip atsigaunama po pasaulinės finansų krizės.

ES valstybių vadovų siekis - atkurti pasitikėjimą Europos finansiniu stabilumu ir gerinti ekonomikos valdymą.

12 šalių ėmėsi veiksmingų biudžeto deficito mažinimo priemonių.

Nauji teisės aktai, kuriais reglamentuojama kredito reitingų agentūrų priežiūra Europos Sąjungos lygmeniu, ir viešos diskusijos dėl finansų įstaigų valdymo.

Komisija siūlo bankų mokestį, kad padengtų bankrutuojančių bankų gelbėjimo išlaidas.

Aštuonios kitos šalys dar nepasirengusios prisijungti prie euro zonos.

BVP Europos Sąjungoje turėtų palaipsniui imti augti sparčiau, nors ekonomikos augimas bus ne toks veržlus kaip ankstesniais pakilimo laikotarpiais.

ES vadovai susitarė daugiau bendradarbiauti ekonomikos politikos srityje – tai ateinančio dešimtmečio ekonomikos augimo skatinimo strategijos dalis

Komisija parengė dešimties metų Europos ekonomikos gaivinimo strategiją. Joje pateikiama pažangaus, tvaraus ir integracinio ekonomikos augimo, pagrįsto geresniu valstybių narių ir visos Europos Sąjungos politikos koordinavimu, vizija.

Europos Komisija tikisi, kad BVP Europos Sąjungoje palaipsniui taps toks, koks buvo prieš ekonomikos nuosmukį. Tačiau ekonomikos atsigavimui vis dar kyla kliūčių.

Priimtos rekomendacijos mažinti Graikijos biudžeto deficitą ir didinti jos ekonomikos konkurencingumą.

Pratęstas Lietuvos ir Maltos biudžeto deficito sumažinimo terminas, Vengrijai ir Latvijai veikiausiai pavyks sumažinti deficitą iki nustatyto termino.

Dėl ekonomikos krizės daugelio šalių biudžeto deficitas gerokai viršijo 3 % ribą. Europos Komisija pasiūlė deficito mažinimo terminus.

Nuo šiol europiečiai tiesioginio debeto būdu iš savo banko sąskaitos gali apmokėti sąskaitas bet kurioje ES šalyje.

Prognozuojama, kad ekonomika pamažu atsigaus, bet jos augimas kitais metais turėtų sumažėti.

Siūlomuose planuose laikomasi kitokio požiūrio į prekybą išvestinėmis finansinėmis priemonėmis negu iki šiol.

Euro zonos ataskaitoje teigiama, kad bendra valiuta apsaugojo nuo palūkanų ir keitimo kursų sumaišties.

Naujais ES teisės aktais siūloma griežčiau prižiūrėti finansinių paslaugų sektorių ir taip siunčiamas aiškus signalas šią savaitę susitiksiantiems Didžiojo dvidešimtuko šalių vadovams.

2009 m. antrąjį pusmetį ekonomika turėtų vėl augti. Ateitis dar ne visai aiški, tačiau mažiau nuogąstaujama, kad nuosmukis bus gilus ir ilgas.

ES ieško naujų ekonominės veiklos matų, kuriais būtų labiau atsižvelgiama į socialinį ir su aplinka susijusius gerovės aspektus.

Komisija pristato griežtesnės finansinės priežiūros Europos lygmeniu planus

ES išgyvena didžiausią nuo Antrojo pasaulinio karo ekonomikos nuosmukį. Infliacija sulėtėjo, bet padėtis užimtumo ir viešųjų finansų srityje tebėra labai sudėtinga. Ji turėtų stabilizuotis 2010 m.

Europos Komisija siūlo pirmąjį ES teisės aktą dėl rizikos draudimo fondų ir skelbia bankininkų atlyginimų gaires.

Gelbėdamas pasaulio ekonomiką Didysis šalių dvidešimtukas susitarė TVF ir kitoms institucijoms skirti 1,1 trilijono JAV dolerių (832 mlrd. eurų) ir griežtinti finansų rinkų priežiūros taisykles

Įmonės ES prekių ženklus netrukus galės apsaugoti kur kas mažesnėmis sąnaudomis.

Komisija ragina ES valstybes nares mažinti biudžeto deficitą

Aukščiausiojo lygio susitikime nagrinėti įvairūs ekonominės krizės aspektai: finansų rinkos reguliavimas, ekonomikos skatinimo priemonės ir darbo garantijos.

Komisija ragina ES vadovus kuo skubiau sugrąžinti pasitikėjimą rinkomis ir pateikia finansų sistemos visapusiškos reformos pasiūlymų.

Europos specialistai rekomenduoja griežtesnę priežiūrą, kad būtų išvengta dar vienos finansų krizės

Komisija įvertino ES 2004 ir 2007 m. plėtrą ir priėjo prie išvados, kad ji buvo naudinga ekonomikai.

Supaprastinus ES PVM taisykles įmonės galės lengviau atsikvėpti.

Paaiškėjus finansų krizės mastui ir dėl jos kilus pasauliniam nuosmukiui Komisija prognozuoja mažesnį ekonomikos augimą.

Slovakai vis intensyviau ruošiasi euro įvedimui. Sausio 1 d. jų šalis taps 16-ąja euro zonos nare.

Istoriniame aukščiausiojo lygio susitikime pasiekti susitarimai dėl klimato kaitos, ekonomikos atkūrimo ir Lisabonos sutarties.

Ekonomikos atkūrimo plane derinami nacionaliniai veiksmai ir ES politika.

ES imasi veiksmų kredito reitingų agentūroms reguliuoti.

ES pageidauja, kad Didžiojo dvidešimtuko susitikime būtų padėtas pagrindas tarptautinės finansų sistemos reformai.

Dėl ekonominės suirutės ir smarkaus pasaulinės ekonomikos nuosmukio ES ekonomika beveik nustojo augti.

ES lyderiams intensyviai ruošiantis tarptautiniam aukščiausiojo lygio susitikimui, Komisija rengia konkretų planą, kaip įveikti finansinę krizę.

JAV ir Europos vadovai susitaria surengti aukščiausiojo lygio susitikimų pasaulio finansų tema.

ES vadovai ragina iš esmės peržiūrėti tarptautinę finansų sistemą.

ES valstybėms narėms pateikė paramos bankams teikimo gaires. Taip ES siekia apsaugoti mokesčių mokėtojų pinigus ir užtikrinti sąžiningą konkurenciją.

Šis planas parengtas Paryžiuje skubiai sušauktame aukščiausiojo lygio susitikime, kuriame dalyvavo 15 euro zonos šalių. Spalio 15 d. Briuselyje jį turėtų peržiūrėti visų 27 ES šalių vyriausybių vadovai.

Pateiktos naujos taisyklės, kuriomis siekiama sustabdyti finansų krizę paskatinusią bankų praktiką.

Ekonomikos padėčiai pasaulyje tampant vis sudėtingesnei, ES ekonomikos augimo prognozės prastėja, o infliacija dar nepradėjo mažėti.

Kovodama su rūkymu ir tabako gaminių kontrabanda, Komisija ES šalims siūlo laipsniškai didinti minimalias prekybos cigaretėmis ir tabaku mokesčių normas.

Biudžeto padėtis ES šalyse kur kas geresnė nei anksčiau, bet siekiant, kad viešieji finansai dar labiau sutvirtėtų, būtina tęsti reformas.

ES švenčia dešimtąjį euro įvedimo jubiliejų. Euro zonos durys 2009 m. atsivers ir Slovakijai.

Tinkamos mokesčių sistemos skatina ekonomikos augimą, padeda kurti naujas ir išlaikyti senąsias darbo vietas.

Europiečiai nusprendė, kaip turės atrodyti proginė 2 eurų moneta bendros valiutos gyvavimo dešimtmečiui pažymėti.

ES šalys tvirtina ES bendrosios rinkos taisykles rekordiniu greičiu.

Europiečiai balsuos už labiausiai patinkantį naują proginės 2 eurų monetos, skirtos bendros valiutos dešimtmečiui pažymėti, dizainą.

Suvienijus ES vartojimo kreditų rinką tikimasi didesnio pasirinkimo ir patrauklesnių kainų.

Naujos eurų monetos ir banknotai naujųjų euro zonos narių Kipro ir Maltos gyventojams.